Diskusijos apie KET reikalavimus dviratininkams

[index]

O jei aš važinėju automobiliu, bet intensyvus eismas nepatinka, tada galiu važiuoti šaligatviu?

Gal ir nelabai, bet gal tada variantas uždrausti automobiliams važinėti gatvėmis (gal nebent kokiais specializuotais greitkeliais), kad dviratininkams ir paspirtukininkams savo dideliais greičiais pavojaus nekeltų?

[sankauskas]

Gal ir nelabai, bet gal tada variantas uždrausti automobiliams važinėti gatvėmis (gal nebent kokiais specializuotais greitkeliais), kad dviratininkams ir paspirtukininkams savo dideliais greičiais pavojaus nekeltų?

Na, transporto priemonės, kurių greičiai skiriasi 2 kartus, turi kažkaip sutilti gatvėje, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems, kur greičių skirtumai yra ženkliai didesni.

[index]

Na, transporto priemonės, kurių greičiai skiriasi 2 kartus, turi kažkaip sutilti gatvėje, kad nekeltų pavojaus pėstiesiems, kur greičių skirtumai yra ženkliai didesni.

Tai tose gatvėse kur greičiai skiriasi tik du kartus (t.y. automobiliai važinėja iki 50 km/h ir daugiausia ne dėl to, kad toks apribojimas, bet gatvės siauros, sankryžų daug ir dėl to greitai nepalėksi) problemos ir nėra. Bet ką daryti su senais blogais automobilių šlovinimo laikais pastatytais miesto greitkeliais, kur dažnai net 80 km/h yra leidžiamas greitis, o jei ir stovi 60 km/h apribojimo ženklas vis tiek visi važinėja bent jau 20 km/h greičiau? Dėl ko greičių skirtumas jau tampa bent jau 3 kartai (masės skirtumas kokie 125 kartai), o kadangi atsiranda važiuojančių dar greičiau tai gali ir 4 kartais pasiekti.

Aišku, visada yra variantas naikinti tokias gatves apskritai, jas siaurinti iki vienos juostos viena kryptimi (ir pačias juostas padarant siauresnėmis), tankinti rajonus aplinkui taip pat įrengiant šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Tas padėtų.

[sankauskas]

Tai tose gatvėse kur greičiai skiriasi tik du kartus (t.y. automobiliai važinėja iki 50 km/h ir daugiausia ne dėl to, kad toks apribojimas, bet gatvės siauros, sankryžų daug ir dėl to greitai nepalėksi) problemos ir nėra. Bet ką daryti su senais blogais automobilių šlovinimo laikais pastatytais miesto greitkeliais, kur dažnai net 80 km/h yra leidžiamas greitis, o jei ir stovi 60 km/h apribojimo ženklas vis tiek visi važinėja bent jau 20 km/h greičiau? Dėl ko greičių skirtumas jau tampa bent jau 3 kartai (masės skirtumas kokie 125 kartai), o kadangi atsiranda važiuojančių dar greičiau tai gali ir 4 kartais pasiekti.

Aišku, visada yra variantas naikinti tokias gatves apskritai, jas siaurinti iki vienos juostos viena kryptimi (ir pačias juostas padarant siauresnėmis), tankinti rajonus aplinkui taip pat įrengiant šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Tas padėtų.

Na, aš palyginus neblogai važiuoju dviračiu, bet elementariai remdamasis sveiku protu nevažiuočiau magistralinėmis gatvėmis, kur leistinas greitis - 80kmh ir eismas ypatingai intensyvus.
Rinkčiausi galbūt šiek tiek ilgesnį, bet saugesnį kelią. Bet kokiu atveju, tai ne pasiteisinimas važinėti šaligatviais.

[index]

Na, aš palyginus neblogai važiuoju dviračiu, bet elementariai remdamasis sveiku protu nevažiuočiau magistralinėmis gatvėmis, kur leistinas greitis - 80kmh ir eismas ypatingai intensyvus.
Rinkčiausi galbūt šiek tiek ilgesnį, bet saugesnį kelią. Bet kokiu atveju, tai ne pasiteisinimas važinėti šaligatviais.

Bėda, kad bent jau Vilniuje kartais iš esmės nėra alternatyvos kaip nuvažiuoti į kai kurias vietas, išskyrus arba magistralinę gatvę arba šaligatvį šalia magistralinės gatvės. Pvz. čia į šiaurinius rajonus vienintelė galimybė visą kelią nuvažiuoti nevažiuojant magistraline gatve ar jos šaligatviu yra gatvė palei Nerį (iki kurios važiuoti gautųsi ne šiek tiek toliau, o kokių 7 km lankas ).




Tuo tarpu iš taško A į tašką B nevažiuojant magistralinėmis gatvėmis (storos baltos ir geltonos linijos) arba jų šaligatviais išvis neįmanoma. O važiuoti šaligatviu, jei važiuoji siaura, lėto eismo gatve šiaip ar taip nėra malonu važiuoti, nes tenka važiuoti mažesniu greičiu, saugotis pėsčiųjų etc.

[mantasm]

Storos baltos linijos nėra leistinas greitis 80. Kalvarijų gatvė A juosta yra visai saugus variantas. Ypač nuo centro iki kuro aparatūros. O už jos yra dvirtakis. Ypač jei įskaičiuoti lygiagrečią sodų gatvelę į kalną kaip dvirtakį. Nors palei upę į pačią šiaurę (Jeruzalė ir toliau) yra greičiau, įskaitant stovėjimą prie šviesoforų.

Gerosios vilties tiltas yra šikna kaip bevartysi. Bet su tokiu požiūriu, kad infrastruktūros bėdas reikia spręsti keičiant KET, tai parkavimą ant žolės reikėjo įteisinti jau seniai

[PoDV]

Aš pats dažnai vaikštau, ir neretai savo malonumui važinėju su dviračiu, tai nėra taip, kad labai užknistų dviračiai ar priešingu atveju, pėstieji. Matyt dėl to, kad nėra daug tų dviračių, o pats važiuodamas dviračiu tiesiog nevažinėju greitai ten kur sunku lengvai prasilenkti su pėsčiaisiais. Greitai važiuoju tik ten, kur esu užtikrintas, kad nėra pėsčiųjų. Bėda yra ta, kad visose pagrindinėse gatvėse eismo paprastai būna kaip Lietuvos autostradose ir važiuojama 50+ km/h greičiu, tokiose gatvėse iš karto jaukiau jautiesi ant šaligatvio. Aišku, rajone, kur ramesnės gatvės, pvz. Žaliakalnyje, kur gatvės siauresnės ir eismas lėtas ir ramus, tai tik gatve, juolab, kad šaligatviai ten susidėvėję, o jei ir juos atnaujintų, tai irgi kažkaip nesinorėtų šaligatviu važiuot. Realiai ten, o kur jaukiau važiuot važiuojama dalimi, ten ir važiuoju, kur jaukiau šaligatviu, ten šaligatviu.

Kur Lietuvoje važiuočiau šaligatviu vietoj gatvės:

• Daugiau nei 2 juostos, nebent turi dviračių juostas
• Neturi dviračių juostų. Jei jos yra, tada dviračių juostomis, išskyrus galimas retas išimtis.
• Eismas intensyvus ir visi važiuoja 50 km/h+ (net jeigu tik 2 juostos)
• Priklauso nuo šaligatvių būklės. Jei itin prasti šaligatviai (kurių Kaune dažnai pasitaiko), tai tada geriau gatve.
• Jei šaligatvis pažymėtas ženklu "pėsčiųjų ir dviračių takas".
• Jei prieš nosį yra plyta ir vienpusis eismas, tada skaitau, kad jei važiuočiau per plytą, tai pažeisčiau KET, o važiuodamas šaligatviu KET nepažeisčiau, nes ten plyta negalioja. Nebent būtų ženklas "išskyrus dviratį".

[Diim4iik]

Tai nulipt nuo dviračio neprivalai, bet jis ir praleist taves neprivalo. Kur konkrečiai vyko konfliktas?

[Nitro]

KET naudojamas terminas - pervaža.

3 priedas. 1.14. punktas.
Dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų) žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.

Dėl pirmumo - yra niuansų.

59. Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

60. Dviračio vairuotojas, norėdamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka.

Man asmeniškai nelabai aiški riba, kur prasideda ta vaziuojamoji dalis į kurią kiti vairuotojai suka. Tarkim čia - takas kerta važiuojamąją dalį, į kurią lyg ir įsukama iš pagrindinio kelio, žymėjimų jokių nėra - bet norėtųsi, kad vairuotojai praleistų.

[sleader]

- Turi nulipti ir persivesti,- padėjęs mobilaus ryšio priemonę moko taksistas.
- Perėja pažymėta kvadratais, nereikia ,- pridusęs ir išgąsdintas aiškinu aš.
- Tai dar nereglamentuota, - išpūtęs cigaretės dumą tęsia jis.
- Jau reglamentuota,- atkirtau, nors skaitęs rimtesnių šaltinių tikrai nebuvau.[/I]

Kažkoks esminis reglamentavimas nepasikeitė ir yra toks, koks buvo ir visada. Galima per perėja važiuoti ten, kur šalia perėjos pažymėta pervaža (balti kvadratai 1:1 tarpais), tačiau pirmumo dviratininkas tokiu atveju neturi. Tačiau jeigu automobilis išvažiuoja iš greta kelio esančių teritorijų, tai tokiose situacijose jis turi praleisti visus kitus eismo dalyvius, kurių judėjimo trajektoriją jis kerta (tokia taisyklė yra elementariai dėl to, kad išvažiavimuose iš teritorijų nestatomi pirmumo ženklai).

Man asmeniškai nelabai aiški riba, kur prasideda ta vaziuojamoji dalis į kurią kiti vairuotojai suka. Tarkim čia - takas kerta važiuojamąją dalį, į kurią lyg ir įsukama iš pagrindinio kelio, žymėjimų jokių nėra - bet norėtųsi, kad vairuotojai praleistų.

Pagal taisykles šioje vietoje yra taip, kad sukantys iš Gariūnų g. į dešinę turėtų praleisti, tačiau įvažiuojantys į Gariūnų g./Kirtimų g. neprivalo praleisti. Pas mus visuotinai neišspręstas šis klausimas. Visų dalyvių saugumui turėtų dviračių take stovėti ženklai "Duoti kelią", nes mažai realu, kad dideliu greičiu išsukantys iš greito eismo gatvės saugiai sustotų ir praleistų.

[Riedis]

Dėl nereguliojamų turėtų paaiškėti, kai adekvatus kiekis sankryžų ir pervažų bus atitinkamai suženklinta, įrengta.
O reguliuojamose sankryžose galima važiuoti nenulipus? Nesugebėjau rasti atsakymo. Yra su kvadratais, yra be. Yra su dviračių šviesoforu, yra be.

[dondc]

Pagal taisykles šioje vietoje yra taip, kad sukantys iš Gariūnų g. į dešinę turėtų praleisti, tačiau įvažiuojantys į Gariūnų g./Kirtimų g. neprivalo praleisti. Pas mus visuotinai neišspręstas šis klausimas. Visų dalyvių saugumui turėtų dviračių take stovėti ženklai "Duoti kelią", nes mažai realu, kad dideliu greičiu išsukantys iš greito eismo gatvės saugiai sustotų ir praleistų.

Tai tegul automobilistas nevažiuoja greito eismo gatvėm, jei negali iš anksto vertint situacijos ir iš lėto stabdyt eismo bei sustot greito eismo gatvėj ir praleist kitus. Lygiai taip pat ir dviratininkai ne visi plentu (su greitu eismu) važiuoja, jei nepasiti savo jėgom.

Privalo ten visi vairuotojai praleist dviračius abejomis krytptimis, remiantis jau paminėtu: "kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka", nes ten suka. Netgi yra kelio ženklai žymintis sukimą už kurio ir įsigalioja sukimas. Taip pat net dar trikampis "duoti kelią" stovi. Nors net ir be jo privalėtų praleist: https://www.google.com/maps/@54.6540...7i13312!8i6656

[sleader]

Tai tegul automobilistas nevažiuoja greito eismo gatvėm, jei negali iš anksto vertint situacijos ir iš lėto stabdyt eismo bei sustot greito eismo gatvėj ir praleist kitus. Lygiai taip pat ir dviratininkai ne visi plentu (su greitu eismu) važiuoja, jei nepasiti savo jėgom.

Jei negali, nesugeba ir t.t. Jeigu vadovaujames "Vision zero" ir kitų programų, kurių tikslas mažinti avaringumą gairėmis, tai išvis neturėtų būti tokių susikirtimų, tokios kategorijos gatvėse/keliuose. Šiuo atveju reguliavimo priemonėmis nurodyti sustoti dviratininkui ir jam kirsti važiuojamąją dalį kai išties saugu yra visapusiškai naudingiau visiems. Nes įvykus dviratininko ir automobilio susidūrimui, visada nukentės dviratininkas, todėl jo saugumą reikia ne pastatyti ant prielaidos "tegu nevažiuoja automobilistai, arba tegu išmoksta praleisti", o realiai jam sukurti saugią aplinką. Jeigu nėra infrastruktūros, kuria saugiai pvz. skirtingame lygyje jie galėtų prasilenkti, taigi tegu geriau tas dviratinikas praleidžia ir juda tada, kai pats bus įsitikinęs savo saugumu.

Čia analogiškas pvz. kaip ir su pėsčiųjų perėjomis. Nei vienoje aukštą saugumo lygį keliuose palaikančioje šalyje nepamatysite užmiestyje ar per greitkelius pažymėtų pėsčiųjų perėjų su "zebru", kur lyg ir turėtų būti pėsčiajam saugu pereiti, nes jį gi turi praleisti, nors tikriausiai istorijoje ten niekas niekada nebuvo sustojęs kažko praleisti. O bus tiesiog įrengta nepažymėta vieta keliui pereiti, kur žmogus eis tik įsitikinęs savo saugumu. Ir tai visiška priešingybė Rusijai, Ukrainai ir pan., kur net keliuose kaip Vilnius-Kaunas yra pripiešta perėjų su "zebrais", bet kažkodėl jų eismo saugumo rezultatai nežiba.

Privalo ten visi vairuotojai praleist dviračius abejomis krytptimis, remiantis jau paminėtu: "kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka", nes ten suka. Netgi yra kelio ženklai žymintis sukimą už kurio ir įsigalioja sukimas. Taip pat net dar trikampis "duoti kelią" stovi. Nors net ir be jo privalėtų praleist: https://www.google.com/maps/@54.6540...7i13312!8i6656

Neatkreipiau dėmesį į ženklą "duoti kelią". Už ženklo tuomet privalo praleisti, o ne pagal paminėta taisyklę "[U]kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka", nes šiuo atveju kertą važiuojamąją dalį iš kurios suką, o ne į kurią. Buvo apie tai jau ilga diskusija kažkurioje temoje (nes čia vis perkeliami pranešimai tarp daugelio panašių temų), todėl nebesiplėskime apie tai.

[Nitro]

Nežiūrėkit jūs google vaizdų - juk ten nuo 2012 situacija. Šiuo metu įvažiuojant į Kirtimų g. ženklas "duoti kelią" yra už susikirtimo su dviračių taku.

Neatkreipiau dėmesį į ženklą "duoti kelią". Už ženklo tuomet privalo praleisti, o ne pagal paminėta taisyklę "[U]kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka", nes šiuo atveju kertą važiuojamąją dalį iš kurios suką, o ne į kurią. Buvo apie tai jau ilga diskusija kažkurioje temoje (nes čia vis perkeliami pranešimai tarp daugelio panašių temų), todėl nebesiplėskime apie tai.

[Lettered]

Kas ką turi praleisti konkrečiai šioje vietoje? Kaip ir turėtų galioti taisyklė, pagal kurią išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį turi praleisti visus eismo dalyvius, kurių srautą kerti. Na kaip ir pvz. iš daugiabučio kiemo. Čia net trikampis stovi, kuris parodo, kad kelias tikrai šalutinis. Kas prideda neaiškumo, jog dviračių takas nepažymėtas jokiomis linijomis.

[Riedis]

Iš tvoros sprendžiu, kad čia apžvalgos aikštelė, atverianti A1 savo visu grožiu.

[sleader]

Kas ką turi praleisti konkrečiai šioje vietoje? Kaip ir turėtų galioti taisyklė, pagal kurią išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį turi praleisti visus eismo dalyvius, kurių srautą kerti. Na kaip ir pvz. iš daugiabučio kiemo. Čia net trikampis stovi, kuris parodo, kad kelias tikrai šalutinis. Kas prideda neaiškumo, jog dviračių takas nepažymėtas jokiomis linijomis.

Tokiu atveju dviračių takas turi būti už ženklo, nes ženklai statomi prieš susikirtimus, kuriuose turi "duoti kelią", o ne už jų. Pagal taisykles susikirtime su šiuo takeliu (nes nepažymėta kas čia išvis per takas, galbūt tiesiog techninis šaligatvis), vairuotojai nieko praleisti neturi, o takeliu judantys eismo dalyviai jį kirsti gali, kai nėra transporto.

[Lettered]

Tokiu atveju dviračių takas turi būti už ženklo, nes ženklai statomi prieš susikirtimus, kuriuose turi "duoti kelią", o ne už jų. Pagal taisykles susikirtime su šiuo takeliu (nes nepažymėta kas čia išvis per takas, galbūt tiesiog techninis šaligatvis), vairuotojai nieko praleisti neturi, o takeliu judantys eismo dalyviai jį kirsti gali, kai nėra transporto.

Ok, o išvažiuojant iš kokio kiemo ar aikštelės irgi nereikia praleisti pėsčiųjų? Nes dažnu atveju irgi jokių ženklų ar linijų nėra.

[Ginthus]

Kas ką turi praleisti konkrečiai šioje vietoje? Kaip ir turėtų galioti taisyklė, pagal kurią išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį turi praleisti visus eismo dalyvius, kurių srautą kerti. Na kaip ir pvz. iš daugiabučio kiemo. Čia net trikampis stovi, kuris parodo, kad kelias tikrai šalutinis. Kas prideda neaiškumo, jog dviračių takas nepažymėtas jokiomis linijomis.

Na man tos tvoros pakankamai aiškiai pasako, kas turi mažint greitį. Kodėl pas visus galvose vient tik "mano pirmenybė, mane turi praleist"? Gal čia ir yra pagrindinė visų autoįvykių priežastis? Infrastruktūra pati turi sufleruoti, kaip elgtis yra saugu, o ne kelio ženklai ir KET punktai.

[mantasm]

Ok, o išvažiuojant iš kokio kiemo ar aikštelės irgi nereikia praleisti pėsčiųjų? Nes dažnu atveju irgi jokių ženklų ar linijų nėra.

Kiekvienam išvažiavime ženklo "šalutinis kelias" irgi nestato. Ar dėl to laikai išvažiavimą lygiaverčių kelių sankirta?