70 km/h gatvė gali būti, bet reikia minimizuoti konfliktinių zonų skaičių. Negali būti nereguliuojamų perėjų ir būtų dar geriau jei neliktų nereguliuojamų U formos apsisukimų. Pėstiesiems ir dviratininkams bus sunku, bet pvz. Liepų g. ar Šiaurės pr. vis tiek tokie užkampiai. Biškį baisiau dėl pėsčiųjų situacijos Šilutės plente kokiam ar netgi Taikos pr., kur tikrai didelis judėjimas, arti pastatai ir ten 70 km/h daryt būtų truputį perspaudimas.
"Automarozų" era dar drąsiai Lietuvoje tęsis apie 20 metų, nes miestai po 1950 m. statyti grynai kaip JAV miestai, o posovietinėj erdvėj tas buvo užturbinta su itin dideliais plotais tarp namų, itin plačiomis eismo justomis. Tai realiai Lietuvos urbanistikos raida priklausys 60-70% nuo JAV madų ir 30-40% nuo likusios Europos.
Pačioje JAV vis dar labai konfliktiškai žiūrima į visokias geras Vakarų Europos praktikas, šalis kuri šiuo metu ekonomiškai (BVP dydis ir BVP augimas) šluosto nosį Europai, kas ten bus su urbanistika sunku ir numatyt.
Iš žurnalisto Tomo Gukausko interviu su Kastyčiu Macijausku, ilgamečiu Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros departamento direktoriumi (Vakarų ekspresas, 2016-12-03):
Grįžkime į šių dienų realybę. Kodėl mūsų šalyje yra tokia didelė priešprieša tarp visų eismo dalyvių grupių - pėsčiųjų, dviratininkų, automobilininkų, motociklininkų?
Sekso trūkumas. Labai ryškus sekso trūkumas. Normalaus, gero sekso. Pažiūrėkite karikatūristo Herlufo Bidstrupo piešinius, ten viskas pasakyta. Ten - atsakymai, kodėl ryte atsikėlęs vyras pyst, ir įspiria šuniui. Bet su civilizacija ta agresija mažėja. Na, čia bent ne Rusija, kur nepraleidus gatvėje šoka tave mušti.
„Pastatas stovi gatvėje, reikia spręsti problemą. Nevyniojant į vatą, jis turėtų būti griaunamas, nereikia bijoti, kad čia kažkada kažkoks kapitonas gyveno. Daug tų kapitonų turėjome ir turime“, – tada pareiškė Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.
<...>
„Tai būtų Lietuvos atminties naikinimas. Šis pastatas geriausiai įprasmina ir liudija pagrindinį akstiną, lėmusį Lietuvos apsisprendimą bandyti prisijungti Klaipėdos kraštą – norą turėti uostą. Būtent šiame pastate veikė pirmoji lietuviškoji uosto valdyba, dirbo uosto kapitonai, tarp jų ir bene labiausiai žinomas Liudvikas Stulpinas, inžinieriai, tarp kurių buvo ir daugelio inovacijų autorius Jonas Šimoliūnas”, – pasakojo D. Elertas.
70 km/h gatvė gali būti, bet reikia minimizuoti konfliktinių zonų skaičių..
Visa Liepų gatvė už Danės tilto yra 2 * 2 juostų, konfliktinių zonų sumažinta. Beto, ten tik vietomis užstatyta teritorija.
Pasaulis nesugrius jei greitam esimui pritaikytoje užmiesčio gatvėje bus leidžiama važiuoti greičiau nei 50 km/h.
Ten turbūt nėra ar labai mažai būna avarijų, kad Klaipėdos valdžia nutarė legalizuoti 70 km/ h greitį.
Tik prie technikumo (Klaipėdos kolegijos) yra šviesoforinė sankryža, kur būtina riboti greitį iki 50 km/h
Google gatvių vaizdai 2024.06
Ant Danės tilto
Sankryža prie technikumo
Iki čia tęsiasi "miestas", kur šiuo metu ribojamas greitis iki 50 km/h
Visa Liepų gatvė už Danės tilto yra 2 * 2 juostų, konfliktinių zonų sumažinta. Beto, ten tik vietomis užstatyta teritorija.
Pasaulis nesugrius jei greitam esimui pritaikytoje užmiesčio gatvėje bus leidžiama važiuoti greičiau nei 50 km/h.
Ten turbūt nėra ar labai mažai būna avarijų, kad Klaipėdos valdžia nutarė legalizuoti 70 km/ h greitį.
Tik prie technikumo (Klaipėdos kolegijos) yra šviesoforinė sankryža, kur būtina riboti greitį iki 50 km/h
Visa Liepų gatvė už Danės tilto yra 2 * 2 juostų, konfliktinių zonų sumažinta. Beto, ten tik vietomis užstatyta teritorija.
Pasaulis nesugrius jei greitam esimui pritaikytoje užmiesčio gatvėje bus leidžiama važiuoti greičiau nei 50 km/h.
Ten turbūt nėra ar labai mažai būna avarijų, kad Klaipėdos valdžia nutarė legalizuoti 70 km/ h greitį.
Tik prie technikumo (Klaipėdos kolegijos) yra šviesoforinė sankryža, kur būtina riboti greitį iki 50 km/h
Beveik visose pateiktose screenshot'uose nesimato pastatų arti gatvės, kurie ir generuoja pėsčiųjų judėjimą, kuria papildomas konfliktines zonas su visokiais įvažiavimais į teritorijas, dėl kurių reikia mažinti greitį iki 50 km/h ar net 30 km/h.
ir taip aišku kad Liepų gatvės nesiaurins, gatvė nebus greitai užstatyta arba tai ir liks priemiestinė zona, pasaulis turbūt nesugrius padarius 70 km/h, gal tik savivaldybės atstovo retorika pučia neviltį tiems, kurie nori daugiau VT/dviračių takų politikos kaip tokios.
Kaune Jonavos g., Šiaurės pr. ir Taikos pr. dalis atkarpų turi 60 km/h, bet tai kompromisas tarp 50 km/h ir 70 km/h greičių nes pilna nereguliuojamų U formos apsisukimų ir netgi nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų (Kauno Taikos pr. atveju).
Bet juk dėl šviesoforo mažės pralaidumas. Panašu, kad ties sąnkryža ir keisis leistinas greitis. Reiškia dauguma per sąnkryžą lėks 70+ km/val greičiu.
Greta yra požeminė perėja 99 m atstumu.
Atitinkamai antžeminė turi būti:
a) panaikinta
b) pakeista į nežymėtają.
Ir, aišku, ta perėja eina ilga kilpa po tiltu, sudarančią 280 metrų atstumą. Bet čia tik kitoj upės pusėj yra tokia perėja, nes dešiniajame krante perėja yra tik su laiptukais ir po tiltu praeiti galima ant betono blokų, kur net nepanašu, kad būtų normalus takas, skirtas vaikščiojimui – tiesiog apleistos, užžėlusios betoninio tilto konstrukcijos ir tiek.
Ta perėja yra reikalinga jau vien dėlto, kad ji sudaro jungtį link „Klaipėdos medienos", turinčios 500 darbuotojų, o ateityje bus dar labiau reikalinga, kai apleistas sklypas Liepų g. 74 bus užstatytas. Bet truputį piktina, kad perėjų egzistavimui pagrįsti reikia tokių didelių argumentų, kai atimant iš pėsčiųjų ar dviratininkų gabalus šaligatvio net siaurose vietose užtenka vieno kito vairuotojo, kuriam sunku paeiti 100-200 metrų nuo parkingo iki durų.
Ir, aišku, ta perėja eina ilga kilpa po tiltu, sudarančią 280 metrų atstumą. Bet čia tik kitoj upės pusėj yra tokia perėja, nes dešiniajame krante perėja yra tik su laiptukais ir po tiltu praeiti galima ant betono blokų, kur net nepanašu, kad būtų normalus takas, skirtas vaikščiojimui – tiesiog apleistos, užžėlusios betoninio tilto konstrukcijos ir tiek.
Ta perėja yra reikalinga jau vien dėlto, kad ji sudaro jungtį link „Klaipėdos medienos", turinčios 500 darbuotojų, o ateityje bus dar labiau reikalinga, kai apleistas sklypas Liepų g. 74 bus užstatytas. Bet truputį piktina, kad perėjų egzistavimui pagrįsti reikia tokių didelių argumentų, kai atimant iš pėsčiųjų ar dviratininkų gabalus šaligatvio net siaurose vietose užtenka vieno kito vairuotojo, kuriam sunku paeiti 100-200 metrų nuo parkingo iki durų.
Turi tobulinti požeminę ŽYMĖTĄ perėją. Antžeminės būti nebegali.
V SKYRIUS PĖSČIŲJŲ PERĖJOS
PIRMASIS SKIRSNIS ESAMOS PĖSČIŲJŲ PERĖJOS
21. Esama pėsčiųjų perėja turi būti pakeista į kitokią perėjimo organizavimo priemonę arba panaikinta, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 21.1. pėsčiųjų perėja yra už gyvenvietės, kurios pradžia pažymėta nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pradžia“, o pabaiga – „Gyvenvietės pabaiga“ (toliau – gyvenvietė), ribų; 21.2. gatvės ruože, kuriame įrengta pėsčiųjų perėja, leistinas važiavimo greitis yra didesnis kaip 50 km/h; dirbtinai mažinti leistiną važiavimo greitį kelio ženklais prieš pėsčiųjų perėją tik tam, kad būtų išvengta šio punkto sąlygos, draudžiama; 21.3. pėsčiųjų perėja yra A kategorijos gatvėje arba B kategorijos gatvėje, kurioje organizuojamas nepertraukiamas eismas (sankryžos skirtingų lygių); 21.4. pėstiesiems iki kitos gatvės pusės, iškiliosios saugos salelės ar skiriamosios juostos reikia pereiti daugiau kaip dvi eismo juostas (įskaitant posūkių, lėtėjimo, greitėjimo ir maršrutiniam transportui skirtas eismo juostas); 21.5. pėsčiųjų perėja yra 100 m ir mažesniu atstumu iki toje pačioje gatvėje esančios šviesoforais reguliuojamos perėjos, požeminės pėsčiųjų perėjos ar pėsčiųjų perėjos virš kelio; 21.6. pėsčiųjų perėja nėra apšviesta bendruoju gatvės ar kryptiniu pėsčiųjų perėjos apšvietimu; 21.7. pėsčiųjų perėja yra gatvės ruože, kuriame yra koordinuoto veikimo šviesoforų postai („žalioji banga“); 21.8. pėsčiųjų perėja yra šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje. Šis reikalavimas negalioja dešiniojo posūkio eismo juostai, nuo kitų eismo juostų atskirtai trikampe ar kitos formos iškiliąja saugos salele.
O kaip tobulinti? Ten ją nuo nulio reikia kurt (kasti), nes jei ratais kvadratais reikia eiti po tiltu 300 metrų, tai čia joks pakaitalas antžeminei perėjai.
Iki požeminės perėjos trumpiausia trajektorija atstumas 110 m, tad antžeminė perėja gali likti. Lieka atviras klausimas, nuo kur iki kur greitis bus padidintas iki 70 km/val.
Iki požeminės perėjos trumpiausia trajektorija atstumas 110 m, tad antžeminė perėja gali likti. Lieka atviras klausimas, nuo kur iki kur greitis bus padidintas iki 70 km/val.
Lieku prie nuomonės, kad perėja ten negalima.
Apskritai - yra vandensbusas - traukos objektas. Turi būti modernizuota požeminė perėja. Arba šviesoforas.
Nusileidi nuo Kolegijos ir staiga posūkis B kategorijos gatvėje ir - eee - perėja per 2+2. Mažinkime tuomet gatvės kategoriją... Vilniuje B kategorijos gatvės perėjos yra pavojingos. Pvz. S. Batoro "žudikės"...
Comment