Parašė Simex
Rodyti pranešimą
1) nusukimo ženklas [Kaunas 6 ---> ] paprastai statomas prieš posūkį, bet dažnai būna ir už posūkio. Taigi matydamas ženklą negali žinoti - ar posūkis prieš ženklą ar už jo. Ypač smagu naktį ir sudėtingesnėse sankryžose, kur atsišakojimų daugiau nei 1.
2) krypties ženklai virš greitkelio - paprastai jie rodo tik bendrą informaciją (Vilnius tiesiai, Kaunas į dešinę), bet kartais (naujai įrengti ženklai) jie rodo ir eismo juostą, kuria reikia važiuoti (dešinė juosta į Kauną, kairė juosta į Vilnių)
3) krypties ženklai dažniausiai rodo galutinį kelio tašką, bet dažnai nurodoma artimiausia gyvenvietė ant to kelio, arba tarpinis taškas, arba keletas objektų. Pvz kelias A16: juo važiuojadamas, negali žinoti, kokios rodyklės tikėtis - Trakai, Aukštadvaris, Prienai, Birštonas ar Marijampolė. Pristatyta visokių.
4) kryptys nurodomos ženklu, kur paprastai būna nurodyta gyvenvietė (kartais su kelio numeriu, o kartais ir ne) - bet yra ir tokių, kur nurodomas tik kelio numeris.
5) miesto dalys praktiškai nežymimos. Beveik visiškai nežymimos ant kelių - pvz važiuojant keliu A13 nuo Palangos į Klaipėdą, didžioji dalis posūkių į dešinę įvardinti "Klaipėda" be jokio patikslinimo (kryptis tiesiai irgi įvardinta "Klaipėda" - komiškas vaizdelis). Būtų naudinga įvardyti tiksliau - Klaipėda - Šiaurė, Klaipėda - centras, Klaipėda - pietūs ir taip toliau. Kartais žymimos, bet dažniausiai nežymimos miestų dalys ir įvažiavus į miestą. Ženklų į "centrą" pasitaiko gan nemažai, o kitas miesto dalis beveik nėra - jeigu ir yra, tai pavieniai ženklai. Skirtinguose miestuose žymėjimo būdas (ir jo buvimas apskritai) skiriasim, pvz. Kaune kelias į oro uostą nužymėtas idealiai, jis pažymėtas kaip kryptis ant kelio A1. Vilniaus oro uostas kaip kryptis nepažymėtas niekur (įvažiuojant į Vilnių), jau miesto vidury yra į jį baltų ženklų kaip į miesto dalį.
6) krypties ženklai daugeliu atvejų tiesiog nurodo faktą, kad tas kelias eina į Kauną, bet jie nėra (nors turėtų būti) rekomendacija, kaip reikėtų (patariama) važiuoti į Kauną.
7) rudi "lankytinų vietų" ženklai - jų smarkiai padaugėjo (puiku), bet jie statomi nenuosekliai, t.y. jais negalima pasitikėti. Kai kuriuose rajonuose rudų ženklų labai mažai, kai kur jie pastatyti prie kiekvieno objekto. Objektų vertė labai skirtinga - kai kurie visiškai neįdomūs, bet iš ženklo dažnai neįmanoma suprasti, ką pamatysi (pvz "Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė" - tai gali būti bet kas, senas namas, muziejus, griuvėsiai ar tiesiog šiaip kaimas). Tokiais ženklais pradėti žymėti ir prekybcentriai (Akropolis, Mega)! Labai retai rudi ženklai statomi ant pagrindinių kelių, kad atkreiptų dėmesį į objektus, kurie pasiekiami išvažiavus šiame išsukime (nors jie būtų ir toliau nuo to kelio).
8) jau kažkas minėjo - rodyklės ir užrašai išdėstyti taip, kad neaišku, ar į Rygą tiesiai, ar sukti.
9) šviesoforai - vienur pėstiesiems nėra šviesoforo, kitur yra su nupieštais žmogeliukais, kitur be žmogeliukų bet mažesnis šviesoforas, dar kitas bilekoks. Posūkiai rodomi papildomomis šviesoforo rodyklėmis - jeigu santryža T formos (tiesiai gatvės nėra), prasideda makalynė. Daug kur pagrindiniam (didžiausiam) srautui yra tik žalia rodyklė, o mažam srautui pilnas šviesoforas. Juokingiausia tai Vilniuje Justiniškių ir Laisvės sankryžoje - pilnas šviesoforas reguliuoja kryptį, kuria judėjimas išvis neįmanomas (sankryža T formos, į priekį gatvės nėra), o visam judėjimui yra dvi žalios rodyklės (į kairę ir į dešinę). Beje, pastaruoju metu atsirado sankryžų, kur kiekvienai eismo juostai skirtas atskiras šviesoforas.
Comment