Tekstas is sios dienos Vakaru Ekspreso (Klaipeda)
Tilto per marias projektą svarstys Tranzito komitetas
Tilto per Kuršių marias idėja, regis, jau pasiekė ir aukščiausias šalies valdžios institucijas.
Artimiausiame Tranzito komiteto posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktą projektą "Dėl tilto per Kuršių marias".
Šis projektas parengtas remiantis dar 2002 metų rugsėjį direkcijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atliktu tokio tilto statybos pradiniu ekonominiu ir finansiniu vertinimu.
Tranzito komitetas turės nuspręsti, ar tilto per Kuršių marias statyba yra reikalinga ir pasirinkti vieną iš dviejų siūlomų variantų - pradėti rengti privalomuosius statybų dokumentus, ar šios idėjos atsisakyti.
Prireikė alternatyvos
"Vakarų eksprese" ne kartą rašėme, jog tilto statybos per marias idėjos pajūryje keliamos jau seniai. Tačiau iki šiol valdžios institucijose jos rimtai svarstomos nebuvo.
Minėtą Tilto per Kuršių marias statybos pradinį ekonominį ir finansinį įvertinimą Kelių direkcija užsakė tuomet, kai keltais per marias buvo keliama nemokamai ir valstybei teko padengti apie 10 milijonų litų siekusias su tuo susijusias išlaidas.
Tačiau alternatyvių susisiekimo su Kuršių nerija būdų paieškos baigėsi pernai Vyriausybei vėl grąžinus mokestį už persikėlimą keltais.
Vis dėlto vasario mėnesį Susisiekimo ministerija sutiko, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Tranzito komiteto posėdžio darbotvarkę ir įpareigojo Kelių direkciją parengti medžiagą bei suderinti ją su ministerija.
Atakavo Vyriausybę
Iki tol Vyriausybę su prašymais svarstyti galimybę statyti tiltą per marias ne kartą atakavo dėl nestabilaus susisiekimo nepatenkinti Kuršių nerijos gyventojai, pernai netgi susibūrę į iniciatyvinę grupę, bei kai kurie politikai.
Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas rašte ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui tvirtino, esą kiekvieno susitikimo su Neringos bei Smiltynės gyventojais metu šie kaip vieną iš didžiausių savo aktualijų nuolat mini tiltą per marias.
Viena didžiausių dabar kylančių problemų esanti ta, kad keltai negali užtikrinti stabilaus susisiekimo esant ekstremalioms meteorologinėms sąlygoms. Vien pernai bendrovės "Smiltynės perkėla" keltai neatliko 487 numatytų reisų, iš jų daugiau nei 30 - per tris vasaros mėnesius.
Taip pat teigiama, jog užtikrinto susisiekimo nebuvimas, be kita ko, apsunkintų mūsų šalies specialiųjų tarnybų veiksmus, jei netoli Nidos esančiame Rusijos naftos gręžinyje D-6 įvyktų avarija.
Taptų simboliu?
Vykdydamas Kelių direkcijos užsakymą, Transporto ir kelių tyrimo institutas išnagrinėjo keturis galimus tilto per Kuršių marias statybos variantus.
Perspektyviausiu specialistai laiko žemo pakeliamo tilto, kuris galėtų būti statomas būsimojo pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto tęsinyje (už Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėdos pusėje ir maždaug ties Alksnyne Kuršių nerijos pusėje), projektą. Siūlomas tilto aukštis - 7 metrai, ilgis - 1300 metrų, orientacinė kaina - 50-60 mln. litų.
Šiam variantui, beje, pritaria ir Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentas. Jo nuomone, tiltas, be kita ko, panaikintų keltų teikiamų paslaugų monopolį ir galėtų tapti Klaipėdos miesto techniniu ir urbanistiniu simboliu.
Plaukiant žemsiurbėms ir kitiems negabaritiniams laivams, taip pat jachtoms, kurių stiebų aukštis siekia iki 16,5 metro, tokį tiltą tektų pakelti, tuo tarpu dabar Klaipėdos jachtklube švartuojamos jachtos, baržos bei kiti krovininiai laivai plaukioti galėtų tilto nekeliant.
Instituto išvadose taip pat teigiama, kad jeigu šis variantas būtų atmestas, tiltą būtų galima statyti ir Klaipėdos Baltijos prospekto tęsinyje. Tačiau dėl papildomos infrastruktūros kūrimo, kur kas didesnio būtino tilto ilgio ir aukščio, šis projektas kainuotų labai daug - nuo 420 iki 520 mln. litų.
Dar du tilto statybos variantai - per Kiaulės nugarą ir Naujosios perkėlos trasoje - atmesti iš karto dėl uosto veiklos ir kitų problemų.
Galimybė rinktis
Tranzito komitetui pateiksimose sprendimų dėl tilto per Kuršių marias projektų poveikio vertinimo pažymose tvirtinama, kad tokio tilto statyba atitiktų LR Vyriausybės 2001-2004 metų programą bei Europos Sąjungos teisės aktus.
Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuo 2000 metų Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o tiltas lemtų didesnius transporto priemonių ir žmonių srautus, kurie gali turėti neigiamą poveikį aplinkai.
Tarp teigiamų tokio projekto aspektų, be susisiekimo užtikrinimo bet kokiomis oro sąlygomis, minima ir tai, jog pagaliau atsirastų galimybė rinktis - važiuoti tiltu ar keltis keltu, o valstybei nebereikėtų dotuoti kėlimo keltais išlaidų, nes vien šiemet, nepaisant to, kad ši paslauga yra mokama, tam gali prireikti apie 2,6 mln. litų.
Kita vertus, jei tiltas būtų statomas iš valstybės lėšų, tai biudžetui per trejus metus atsieitų daugiau nei 60 mln. litų. Tiesa, neatmetama galimybė, jog šiam projektui įgyvendinti būtų galima pritraukti ir Europos Sąjungos fondų bei privačių lėšų. Taip pat svarstoma, jog pastatytas tiltas gelėtų būti mokamas.
Tilto per marias projektą svarstys Tranzito komitetas
Tilto per Kuršių marias idėja, regis, jau pasiekė ir aukščiausias šalies valdžios institucijas.
Artimiausiame Tranzito komiteto posėdyje numatyta svarstyti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktą projektą "Dėl tilto per Kuršių marias".
Šis projektas parengtas remiantis dar 2002 metų rugsėjį direkcijos užsakymu VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto atliktu tokio tilto statybos pradiniu ekonominiu ir finansiniu vertinimu.
Tranzito komitetas turės nuspręsti, ar tilto per Kuršių marias statyba yra reikalinga ir pasirinkti vieną iš dviejų siūlomų variantų - pradėti rengti privalomuosius statybų dokumentus, ar šios idėjos atsisakyti.
Prireikė alternatyvos
"Vakarų eksprese" ne kartą rašėme, jog tilto statybos per marias idėjos pajūryje keliamos jau seniai. Tačiau iki šiol valdžios institucijose jos rimtai svarstomos nebuvo.
Minėtą Tilto per Kuršių marias statybos pradinį ekonominį ir finansinį įvertinimą Kelių direkcija užsakė tuomet, kai keltais per marias buvo keliama nemokamai ir valstybei teko padengti apie 10 milijonų litų siekusias su tuo susijusias išlaidas.
Tačiau alternatyvių susisiekimo su Kuršių nerija būdų paieškos baigėsi pernai Vyriausybei vėl grąžinus mokestį už persikėlimą keltais.
Vis dėlto vasario mėnesį Susisiekimo ministerija sutiko, kad šis klausimas būtų įtrauktas į Tranzito komiteto posėdžio darbotvarkę ir įpareigojo Kelių direkciją parengti medžiagą bei suderinti ją su ministerija.
Atakavo Vyriausybę
Iki tol Vyriausybę su prašymais svarstyti galimybę statyti tiltą per marias ne kartą atakavo dėl nestabilaus susisiekimo nepatenkinti Kuršių nerijos gyventojai, pernai netgi susibūrę į iniciatyvinę grupę, bei kai kurie politikai.
Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas rašte ministrui pirmininkui Algirdui Brazauskui tvirtino, esą kiekvieno susitikimo su Neringos bei Smiltynės gyventojais metu šie kaip vieną iš didžiausių savo aktualijų nuolat mini tiltą per marias.
Viena didžiausių dabar kylančių problemų esanti ta, kad keltai negali užtikrinti stabilaus susisiekimo esant ekstremalioms meteorologinėms sąlygoms. Vien pernai bendrovės "Smiltynės perkėla" keltai neatliko 487 numatytų reisų, iš jų daugiau nei 30 - per tris vasaros mėnesius.
Taip pat teigiama, jog užtikrinto susisiekimo nebuvimas, be kita ko, apsunkintų mūsų šalies specialiųjų tarnybų veiksmus, jei netoli Nidos esančiame Rusijos naftos gręžinyje D-6 įvyktų avarija.
Taptų simboliu?
Vykdydamas Kelių direkcijos užsakymą, Transporto ir kelių tyrimo institutas išnagrinėjo keturis galimus tilto per Kuršių marias statybos variantus.
Perspektyviausiu specialistai laiko žemo pakeliamo tilto, kuris galėtų būti statomas būsimojo pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos jūrų uosto tęsinyje (už Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėdos pusėje ir maždaug ties Alksnyne Kuršių nerijos pusėje), projektą. Siūlomas tilto aukštis - 7 metrai, ilgis - 1300 metrų, orientacinė kaina - 50-60 mln. litų.
Šiam variantui, beje, pritaria ir Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentas. Jo nuomone, tiltas, be kita ko, panaikintų keltų teikiamų paslaugų monopolį ir galėtų tapti Klaipėdos miesto techniniu ir urbanistiniu simboliu.
Plaukiant žemsiurbėms ir kitiems negabaritiniams laivams, taip pat jachtoms, kurių stiebų aukštis siekia iki 16,5 metro, tokį tiltą tektų pakelti, tuo tarpu dabar Klaipėdos jachtklube švartuojamos jachtos, baržos bei kiti krovininiai laivai plaukioti galėtų tilto nekeliant.
Instituto išvadose taip pat teigiama, kad jeigu šis variantas būtų atmestas, tiltą būtų galima statyti ir Klaipėdos Baltijos prospekto tęsinyje. Tačiau dėl papildomos infrastruktūros kūrimo, kur kas didesnio būtino tilto ilgio ir aukščio, šis projektas kainuotų labai daug - nuo 420 iki 520 mln. litų.
Dar du tilto statybos variantai - per Kiaulės nugarą ir Naujosios perkėlos trasoje - atmesti iš karto dėl uosto veiklos ir kitų problemų.
Galimybė rinktis
Tranzito komitetui pateiksimose sprendimų dėl tilto per Kuršių marias projektų poveikio vertinimo pažymose tvirtinama, kad tokio tilto statyba atitiktų LR Vyriausybės 2001-2004 metų programą bei Europos Sąjungos teisės aktus.
Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nuo 2000 metų Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o tiltas lemtų didesnius transporto priemonių ir žmonių srautus, kurie gali turėti neigiamą poveikį aplinkai.
Tarp teigiamų tokio projekto aspektų, be susisiekimo užtikrinimo bet kokiomis oro sąlygomis, minima ir tai, jog pagaliau atsirastų galimybė rinktis - važiuoti tiltu ar keltis keltu, o valstybei nebereikėtų dotuoti kėlimo keltais išlaidų, nes vien šiemet, nepaisant to, kad ši paslauga yra mokama, tam gali prireikti apie 2,6 mln. litų.
Kita vertus, jei tiltas būtų statomas iš valstybės lėšų, tai biudžetui per trejus metus atsieitų daugiau nei 60 mln. litų. Tiesa, neatmetama galimybė, jog šiam projektui įgyvendinti būtų galima pritraukti ir Europos Sąjungos fondų bei privačių lėšų. Taip pat svarstoma, jog pastatytas tiltas gelėtų būti mokamas.
Attached Files
Galejot ir isitikinti
taipogi keltai yra siokia tokia atrakcija turistams. Valkatu Smiltynej zymiai maziau matyti, negu Melnaragej - butu tiltas, butu vienodai.
Comment