[VLN] "A" juostos Vilniuje

[Al1]

Iš autobusų kamerų labai aiškiai matosi, ar nesėdi bent vienas keleivis šalia vairuotojo, taip pat pagal numerius labai lengvai galima nustatyti, ar automobilis registruotas kaip EV. Žodžiu, šitoje vietoje tik politinės valios nebuvimas neleidžia išvalyti A juostų.

Kokios politinės valios? Kaip tu įsivaizduoji techniškai tą dalyką? Kas sėdės ir tūkstančius valandų videomedžiagos peržiūrinės? O jei kalbi apie automatinį atpažinimą, tai reikia atitinkamos įrangos autobusuose ar video medžiagos apdorojimo įrangos, kur būtų sukišta visų autobusų per dieną prifilmuota medžiaga ir atpažįstami numeriai. Rezultatas koks bus? Kiek nubaudžiama už greičio viršijimą pagal automatinių kamerų fiksavimo rezultatus? Koks rezultatas? Pažeidėjų nėra? Deja, kaip rodo V. Europos praktika, A juostos efektyviausiai veikia tada, kai jos fiziškai atskirtos nuo likusio eismo. Nepainioti su BRT. Tiesiog A juosta atskirta stulpeliais ar borteliais ir pan. Ne visos ir visur, bet ten, kur reikia. Ir dar. Daug kur tos A juostos yra profanacija. Pavyzdžiui, Savanorių pr. didesnė dalis A juostų yra bukai per siauros ir VT jomis net nesinaudoja. Siaura Žygimantų g. (nuo Žaliojo iki Karaliaus Mindaugo tilto) ir kitur. Dar ir dėl to, kad stovinčių automobilių neretai pasitaiko. Ko policija nosį krapšto? Ką daro municipalinė policija, kurią Vilnius kiek jau metų turi? Kodėl jos neįdarbinti tokių pažeidimų fiksavimui ir perdavimui policijai. Aš jau nekalbu apie Jogailos g., kur kaip ir A juosta, o pravažiuoti VT ir prasilenkti dešimtmečiais problemos...

[Sula]

Numatyta A juosta Narbuto g. pratęsti. Bet aš sakyčiau, kad nereikia gatvių platint, o kaip tik žymėt juostas esančiose gatvėse.

Bent jau magistralinėse gatvėse tai grėstų kolapsu, pvz.: Oslo g. atidavus A juostai.
Aš suprantu, kad automobilius reikia naikinti, bet...
Jau nekalbu apie gatves, kuriose apskritai po vieną juostą.

[Creatium]

Bent jau magistralinėse gatvėse tai grėstų kolapsu, pvz.: Oslo g. atidavus A juostai.
Aš suprantu, kad automobilius reikia naikinti, bet...
Jau nekalbu apie gatves, kuriose apskritai po vieną juostą.

Na, magistralinė nelygu magistralinei. Jeigu kalbame apie Oslo g., tai ten viešojo transporto eismo apskritai negali būti. Tai yra A1 kategorijos gatvė.

Bet Švitrigailos g. yra irgi gana magistralinė, žiūrint centro perspektyvoje. Atidavė juostas ir kolapsas neįvyko. Tas pats Jasinskio g. Drįstu spėt, kad galima būtų eksperimentuoti Kalvarijų g., gal net ir Laisvės pr. atkarpose.

[Lettered]

Na, magistralinė nelygu magistralinei. Jeigu kalbame apie Oslo g., tai ten viešojo transporto eismo apskritai negali būti. Tai yra A1 kategorijos gatvė.

Bet Švitrigailos g. yra irgi gana magistralinė, žiūrint centro perspektyvoje. Atidavė juostas ir kolapsas neįvyko. Tas pats Jasinskio g. Drįstu spėt, kad galima būtų eksperimentuoti Kalvarijų g., gal net ir Laisvės pr. atkarpose.

Būtent, GV, Oslo ir pan. gatvėse, kur VT nėra arba jo nedaug, A juostų nereikia, bet kokioje Kalvarijų g. nuo pat Žaliojo tilto turėtų eiti A juosta iki santariškų. Sunku patikėti, kad keliolika maršrutų įskaitant 3 greituosius, turinti gatvės atkarpa neturi A juostos.

[mantasm]

Na, magistralinė nelygu magistralinei. Jeigu kalbame apie Oslo g., tai ten viešojo transporto eismo apskritai negali būti. Tai yra A1 kategorijos gatvė.

Kodėl? VT iš Grigiškių/Gariūnų ir Lazdynėlių paleist ratais kvadratais, kad tik išvengti magistralinių gatvių?

[Sula]

Na, magistralinė nelygu magistralinei. Jeigu kalbame apie Oslo g., tai ten viešojo transporto eismo apskritai negali būti. Tai yra A1 kategorijos gatvė.

Bet Švitrigailos g. yra irgi gana magistralinė, žiūrint centro perspektyvoje. Atidavė juostas ir kolapsas neįvyko. Tas pats Jasinskio g. Drįstu spėt, kad galima būtų eksperimentuoti Kalvarijų g., gal net ir Laisvės pr. atkarpose.

Na, pavyzdžiui, Eišiškių pl., Liepkalnio g. (kalbant apie kamščius - ten autobusai stovi bendrame). Kitų gatvių ta kryptimi tiesiog nėra, juosų tiesti nenorime/negalime. Beje dviračių takai ir šaligatviai ten tolėliau irgi neegzistuoja. Kažkada dar važiuodavau ten dviračiu - dabar nerizikuoju - gyvybė brangesnė. Toks "darnus judumas".

Kodėl? VT iš Grigiškių/Gariūnų ir Lazdynėlių paleist ratais kvadratais, kad tik išvengti magistralinių gatvių?

Iš Grigiškių apskritai važinės automagistrale, kur leidžiamas greitis 120/130 km/h.

Nes jungiamieji keliai tik drambliuko sajonėse.

[Creatium]

Kodėl? VT iš Grigiškių/Gariūnų ir Lazdynėlių paleist ratais kvadratais, kad tik išvengti magistralinių gatvių?

Gatvės kategorija to kaip ir neleidžia. Gali būti tik ekspress maršrutas, nestojantis toje gatvėje.

[Lettered]

Gatvės kategorija to kaip ir neleidžia. Gali būti tik ekspress maršrutas, nestojantis toje gatvėje.

Pradžioje A juostas tegul padaro, kur pagrindiniai VT srautai, Kalvarijų, Narbuto, Antakalnio, Žirmūnų, Ateities, Kareivių, Ozo gatvės. Ir tau jau bus didelis kokybinis šuolis VT susisiekimui.

[Al1]

Būtent, GV, Oslo ir pan. gatvėse, kur VT nėra arba jo nedaug, A juostų nereikia, bet kokioje Kalvarijų g. nuo pat Žaliojo tilto turėtų eiti A juosta iki santariškų. Sunku patikėti, kad keliolika maršrutų įskaitant 3 greituosius, turinti gatvės atkarpa neturi A juostos.

Kalvarijų gatvėje iki pat Santariškių nereikia. Pakaktų nuo Didlaukio centro link. O bet tačiau. Kalvarijų gatvę tarp Konstitucijos ir Maždaug "Martono" serviso reikia platinti, nes ten nėra normalių 4 juostų. Tam reikia nugriauti keletą pastatų. Dalyje tarp Žaliojo tilto ir Konstitucijos pr. A juostos sukeltų kolapsą. Tačiau yra variantas. Visiškai uždrausti posūkį iš Kalvarijų į Konstitucijos pr. Tada A juostą skirti tik VT, įskaitant sukimą į Konstitucijos pr. Bet tam reikia įteisinti VT šviesoforus.

Antakalnio g. per siaura, kad VT juostos duotų naudą. Be to pilna įvažiavimų į kiemus. Kodėl neseniai rekonstruojant Antakalnio gatvės dangą ir šaligatvius, nerekonstruota sankryža su Žolyno g., įrengiant papildomą juostą sukti iš Antakalnio galo pusės į Žolyno g.?

[Lettered]

Kalvarijų gatvėje iki pat Santariškių nereikia. Pakaktų nuo Didlaukio centro link. O bet tačiau. Kalvarijų gatvę tarp Konstitucijos ir Maždaug "Martono" serviso reikia platinti, nes ten nėra normalių 4 juostų. Tam reikia nugriauti keletą pastatų. Dalyje tarp Žaliojo tilto ir Konstitucijos pr. A juostos sukeltų kolapsą. Tačiau yra variantas. Visiškai uždrausti posūkį iš Kalvarijų į Konstitucijos pr. Tada A juostą skirti tik VT, įskaitant sukimą į Konstitucijos pr. Bet tam reikia įteisinti VT šviesoforus.

Nebūtų jokio kolapso, tiesiog žmonės įprastų važinėti VT. Bent ten, kur tai tikrai patogu ir greita. Pvz. pažįstu ne vieną žmogų, kuris iš ozo parko į centrą važinėja automobiliu...

[Al1]

Nebūtų jokio kolapso, tiesiog žmonės įprastų važinėti VT. Bent ten, kur tai tikrai patogu ir greita. Pvz. pažįstu ne vieną žmogų, kuris iš ozo parko į centrą važinėja automobiliu...

Būtų kolapsas. Su protu reikia viską daryti. Aš už A juostas, bet nereikia perlenkti lazdos. Problema dar ir tame, kad Vilniaus senamiestis yra paliktas be VT. Visas VT apvažiuoja šonais. Istoriškai žvelgiant, VT buvo stumiamas iš senamiesčio. Bet viena, kai tai buvo tarybiniai laikai ir visai kas kita šiais laikais, kai yra alternatyva - automobilis. Nieka nenori pėsčias vaikščioti kilometrą ar net puskilometrį. Žaliajį tiltą ir jo prieigas gi labiausiai ir apkrauna iš ir į senamiestį lendantys su automobiliais.

[Creatium]

Pradžioje A juostas tegul padaro, kur pagrindiniai VT srautai, Kalvarijų, Narbuto, Antakalnio, Žirmūnų, Ateities, Kareivių, Ozo gatvės. Ir tau jau bus didelis kokybinis šuolis VT susisiekimui.

Na, aš ir nesiūlau dabar naikint Oslo g. VT eismo. Tik patikslinau, kad Oslo g. nėra pavyzdys, nes ten apskritai negali būti VT eismo.

Kalvarijų gatvėje iki pat Santariškių nereikia. Pakaktų nuo Didlaukio centro link. O bet tačiau. Kalvarijų gatvę tarp Konstitucijos ir Maždaug "Martono" serviso reikia platinti, nes ten nėra normalių 4 juostų. Tam reikia nugriauti keletą pastatų. Dalyje tarp Žaliojo tilto ir Konstitucijos pr. A juostos sukeltų kolapsą. Tačiau yra variantas. Visiškai uždrausti posūkį iš Kalvarijų į Konstitucijos pr. Tada A juostą skirti tik VT, įskaitant sukimą į Konstitucijos pr. Bet tam reikia įteisinti VT šviesoforus.

Antakalnio g. per siaura, kad VT juostos duotų naudą. Be to pilna įvažiavimų į kiemus. Kodėl neseniai rekonstruojant Antakalnio gatvės dangą ir šaligatvius, nerekonstruota sankryža su Žolyno g., įrengiant papildomą juostą sukti iš Antakalnio galo pusės į Žolyno g.?

Minimaliai paplatint gal ir būtų variantas, ypač jeigu tvarkytųsi Ibrahim pusėje esanti teritorija su esančiais pastatais. Ten reikėtų ir dviračių takui vietos ir normaliam šaligatviui. Bet tik tiek, kad tilptų 4 eismo juostos su minimaliais pločiais, ne daugiau.

Antakalnio g. gerai, kad neplatino. 4 juostų pilnai užtenka. Ten reikėtų rasti vietos dviračių takui.

[Creatium]

Būtų kolapsas. Su protu reikia viską daryti. Aš už A juostas, bet nereikia perlenkti lazdos. Problema dar ir tame, kad Vilniaus senamiestis yra paliktas be VT. Visas VT apvažiuoja šonais. Istoriškai žvelgiant, VT buvo stumiamas iš senamiesčio. Bet viena, kai tai buvo tarybiniai laikai ir visai kas kita šiais laikais, kai yra alternatyva - automobilis. Nieka nenori pėsčias vaikščioti kilometrą ar net puskilometrį. Žaliajį tiltą ir jo prieigas gi labiausiai ir apkrauna iš ir į senamiestį lendantys su automobiliais.

Apribojus eismą Senamiestyje, pabrangimus jame parkingą, eismo sumažės. Plius kilometras Senamiestyje nėra lygu kilometrui tarkim NMC. Skirtingos ėjimo patirtys. Plius centrinėje dalyje yra alternatyvių judėjimo galimybių.

[Al1]

Paplatinti iki pilanverčių 4 juostų dar ir atitraukiant važiuojamąja dalį 1-1,5 metrotarp Lvovo ir Krokuvos g. iš dešinės pusės (jei važiuojama Santariškių link). Antakalnio ir Žolyno g. sankryžą reikėjo rekonstruoti. Dabar nuo to blogiau visiems, įskaitant ir VT. Ir praplatinti gatvę reikėjo, išlaikant 4 juostas. Bet pilnavertes, o ne tokias, kokios yra dabar. Aš iš viso nesuprantu, kas leido paišyti Antakalnio gatvėje dvigubą juostą? Juk ten ji elementariai neatitinka standartų.

Apribojus eismą Senamiestyje, pabrangimus jame parkingą, eismo sumažės. Plius kilometras Senamiestyje nėra lygu kilometrui tarkim NMC. Skirtingos ėjimo patirtys. Plius centrinėje dalyje yra alternatyvių judėjimo galimybių.

Paspirtukų ir dviračių nesiųlyk. Aplamai greitai reikės galvoti apie griežtą ribojimą, ypač tokiose vietose kaip senamiestis, ir ypač visokių paspirtukų. Kilometras kilometrui visur vienodas, jei reljefas vienodas. Vertink ne vien pagal save. Žmonės tiesiog nenori ir tingi vaikščioti. Ir nepriversi, jei bus galimybė rinktis tik tarp vaikščiojimo ir automobilio. Smarkiai apriboti be alternatyvos (geresnio VT senamiestyje) irgi negalima, nes priešingu atveju senamiestis ims apmirinėti, verslas bėgs.

[Creatium]

Paspirtukų ir dviračių nesiųlyk. Aplamai greitai reikės galvoti apie griežtą ribojimą, ypač tokiose vietose kaip senamiestis, ir ypač visokių paspirtukų. Kilometras kilometrui visur vienodas, jei reljefas vienodas. Vertink ne vien pagal save. Žmonės tiesiog nenori ir tingi vaikščioti. Ir nepriversi, jei bus galimybė rinktis tik tarp vaikščiojimo ir automobilio. Smarkiai apriboti be alternatyvos (geresnio VT senamiestyje) irgi negalima, nes priešingu atveju senamiestis ims apmirinėti, verslas bėgs.

Nebėgs. Ilgus metu Europoje taikoma praktika smarkiai riboti eismą Senamiesčiuose. Ir situacija priešinga - verslas atsigauna. Tai yra faktas. Dėl VT eismo galima diskutuoti. Dviračių ar paspirtukų riboti yra didesnis absurdas, nei neriboti auto eismo. Miestai, kurie riboja, anksčiau ar vėliau tokių ribojimų atsisakys. Ypač, kai pradės riboti auto eismą.

Kilometras kilometrui nėra lygu. Čia irgi yra faktas, šia tema yra prirašyta visai nemažai mokslinių darbų. Jei aktualu, gali pasigooglint "walking distance perception" ir pasidomėt.

[mantasm]

Nebėgs. Ilgus metu Europoje taikoma praktika smarkiai riboti eismą Senamiesčiuose. Ir situacija priešinga - verslas atsigauna.

Verslas verslui nelygu. Išsikels ofisai, atsikels kabokas ir kepyklėlė. Kiek mačiau tų "verslas atsigauna" studijų, ten šneka apie mažas krautuvėles ir t.t. Pagrindinė atsigavimo priežastis - žmonės iš VT eidami namo pakeliui stabteli apsipirkt/užkąst. Ar Vilniuj senamiestyje yra daug nuolatinių gyventojų, kuriuos galima persodinti iš mašinų į VT, kad jie daugiau vaikščiotų aplink namus grįždami iš darbo?

[Al1]

Gal geriau pasidomėk, kiek paspirtukininkai jau problemų sukelia ir kiek žmonių nukenčia. Riboti ir reglamentuoti reikės. Kol kas valdžia nenori į tai dėmesio kreipti (išskyrus reklamine akcija, kad nemėtytų, kur papuola), bet bus priversta.
Tai ir esmė tame, kad apribojus eismą senamiesčiuose, Vakaruose, yra sukuriama alternatyva naudotis viešuoju transportu, o ne bukai apribojama ir tegul dabar visi vaikšto pėsti. Dar vieno dalyko nereikia užmiršti, kuo Lietuva skiriasi nuo Vakarų ar netgi kai kurių Rytų Europos šalių. Tai yra nevaldoma urbanizacija. Iš čia ir visos transporto problemos, adekvačios transporto sistemos sukūrimas tokiomis sąlygomis finansiškai nepakeliamas. Štai jau kartais užsimenama, kad reikėtų riboti ir drausti statybas ten, kur nėra bazinės infrastruktūros. Nes ją sukuria savivaldybės. Vadinasi, kažkas kažką pastato, o valdžia, davai, tiesk kelius, vesk komunikacijas? Jei neveda, tai bliauna, kokia bloga valdžia. O iš kur pinigai? Vadinasi yra trys keliai: 1. viską turi įsirengti teritorijų vystytojai ir besistatantieji savo sąskaita ir priverstinai, 2. savivaldynė įrengia ir leidžia statyti tik ten, kur yra infrastrukltūra - čia planinga ir darni plėtra. 3. nieko iš esmės nekeisti.

Verslas verslui nelygu. Išsikels ofisai, atsikels kabokas ir kepyklėlė. Kiek mačiau tų "verslas atsigauna" studijų, ten šneka apie mažas krautuvėles ir t.t. Pagrindinė atsigavimo priežastis - žmonės iš VT eidami namo pakeliui stabteli apsipirkt/užkąst. Ar Vilniuj senamiestyje yra daug nuolatinių gyventojų, kuriuos galima persodinti iš mašinų į VT, kad jie daugiau vaikščiotų aplink namus grįždami iš darbo?

O gyventojams reikia, kad eilinė girdyklą atsirastų po langais ar po grindimis? Kepyklėlės sukurs tiek darbo vietų senamiestyje, kiek ofisai ar valdžios įstaigos? Jei senamiestyje liks pagrinde tik gyventojai, tai senamiestis bus merdėjantis. Laisvės alėja Kaune ne pavyzdys? Tai nereiškia, kad ja reikia atnaujinti eismą, tai tik pavyzdys, kaip atrodys ir Vilniaus senamiestis, jei neliks verslo ir valdiškų įstaigų.

[mantasm]

GO gyventojams reikia, kad eilinė girdyklą atsirastų po langais ar po grindimis? Kepyklėlės sukurs tiek darbo vietų senamiestyje, kiek ofisai ar valdžios įstaigos? Jei senamiestyje liks pagrinde tik gyventojai, tai senamiestis bus merdėjantis. Laisvės alėja Kaune ne pavyzdys? Tai nereiškia, kad ja reikia atnaujinti eismą, tai tik pavyzdys, kaip atrodys ir Vilniaus senamiestis, jei neliks verslo ir valdiškų įstaigų.

Laisvės alėja kaip tik teigiamas pavyzdys kur tai veiktų. Aplinkui esantiems gyventojams ir ofisų darbuotojams nueinamu atstumu yra jauki zona. Vilniaus senamiestis didelė teritorija, kuri neveikia kaip jaukus užkampis pasivaikščiot/pavalgyt.

Šiaip ir dabar senamiestis darosi turistų ir tusovščikų rezervatu. Iš dalies tai gerai - turizmas irgi atneša naudos. Reikia vietų barams kur netrukdytų aplinkiniams gyventojams. Bet tai netampa ir normaliu miesto rajonu kur miesto gyventojai gyena, dirba, apsiperka ir t.t.

[Al1]

O aš manau, kad Vilniaus senamiestis, toks, koks dabar, yra optimalus. Ir nereikia perlenkinėti į kurią nors pusę. Tereikia padaryti, kad ten būtų geriau visiems. Susisiekimo problema ten yra iš spręstiniausių. Tiek dabartiniai automobilių srautai netenkina, tiek ir viešojo transporto nebuvimas (tolimumas) netenkina.
Laisvės alėja neigiamas pavyzdys to, kas atsitinka, kai iš rajono pasitraukia nemaža dalis verslo ir įstaigų su dideliais darbuotojų skaičiais. Ne dėl transporto problemų Laisvės alėja apmirė, o dėl to, kad buvo leista kurtis visokiems akropoliams ir megoms.

[vaidast]

O aš manau, kad Vilniaus senamiestis, toks, koks dabar, yra optimalus. Ir nereikia perlenkinėti į kurią nors pusę. Tereikia padaryti, kad ten būtų geriau visiems. Susisiekimo problema ten yra iš spręstiniausių. Tiek dabartiniai automobilių srautai netenkina, tiek ir viešojo transporto nebuvimas (tolimumas) netenkina.
Laisvės alėja neigiamas pavyzdys to, kas atsitinka, kai iš rajono pasitraukia nemaža dalis verslo ir įstaigų su dideliais darbuotojų skaičiais. Ne dėl transporto problemų Laisvės alėja apmirė, o dėl to, kad buvo leista kurtis visokiems akropoliams ir megoms.

Nežinau, kokio laikmečio Laisvės alėjas lygini, bet šiai dienai ji yra atsigavusi, problema buvo maždau prieš 10-15 metų, kai didelė dalis parduotuvių pasitraukė į naujus pramogų centrus ir užtruko laiko, kol jų vietą užpildė kitos. Taip pat paskutinio laikmečio verslo centrų plėtra aplink duoda savo pliusą.