Klausimas ką dviračiui daryt važiuojant iš paskos autobuso, kai nebėra įvažų ir juosta vos 3,25, šiam sustojus stotelėje. Lįsti į antrą eismo juosta?
Taip. Privalai važiuoti gatvės dešine, bet yra kažkoks bendrinis KET punktas, kad esant kliūčiai, gali nesilaikyti dešinės apvažiuojant kliūtį. Jeigu ten A juosta ir yra stora ištisinė linija, tai kirsti ją draudžiama, turi laukti už VT mašinos. Apvažiuojant geriau nestabdyk ir palaikydamas tą patį greitį pasižiūrėk atgal per petį, jei gale mašina toliau ir labai greit neartėja, tai iš anksto užsiimk vietą antroj juostoj. Blogiausiu atveju sustosi už autobuso, bet Vilniuje tikrai beveik visada įmanoma to išvengti. Analogiškai Kęstučio g., Žvėyne irgi tenka trūlikus apvažiuot gatvės viduriu, nes ten dviračių juostos nutrūksta ties stotelėmis (aišku, ten dažniauisiai dviratininkui nelegaliai kertant ištisinę).
pagal šitą cituojamą hierachiją želdinian yra svarbiau nei dviratininkai
Buvo Žaliųjų Ežergų g. iki Europos parko projektas apie 2019 m. Pritarė, bet po metų, 2020 m. skelbė naują viešinimą, kur dviračių (ir pėsčiųjų) taką siaurino, kreivino ir kitaip prievartavo, kad išsaugoti esamus medelius. Jau anas buvo ne pagal STR, tai šitą išvis sudrožė visais įmanomais aspektais. Jau turi statyt šiemet.
Atsidariau tą gatvių standartą, tai koktu, norisi šliauką dėt ant ekrano. Ta prasme, dabar jau VT eismui galima skirti ir 2,75 m dar ir palei parkingą, kai LT STR ir Olandijos CROW numato vien įvažai 3 m? Ta prasme, Olandijoj shopping street'e min. 3,10 m ir tik išskirtiniais atvejais įmanoma įvaža 2,8 m.
Fake'inis standartas:
Nieks neminėjo, bet radau, jog STR dar numato apsaugos zoną pirmąjai eismo juostai esant parkingui gatvėje:
37.2. apsauginė juosta (b1), įrengiama aukštos kategorijos gatvėse (12 lentelė). Kitur įrengiama kartu su automobilių stovėjimo juosta (f). Plotis – 0,50 m;
37.7. automobilių stovėjimo juosta (f). Plotis parenkamas pagal 31 lentelės reikalavimus. Kartu su ja turi būti įrengiama apsauginė juosta b1 [čia gatvėse, o pagal 31 lentelę nereikia, nes ten įeina ir parkingų aikštelės šalia kelio]
Tas fake'inis standartas aišku be apsaugos zonų. Žodžiu, vyr. miesto inžinierius perkėlė savo dviračių takų tiesimo (be apsuagos zonų) metodiką ir autotransportui.
Jei 30 km/h Gerosios Vilties g. tikrai neskauda galvos dėl tos apsaugos zonos nebuvimo, tai visur, kur vyksta VT eismas tai tikrai turėtų būti pagal STR (Didlaukio g., Naugarduko g.). Pvz. dėl Naugarduko g.: mašinos po to stato ant nukreipimo salelių ir dviračiai fiziškai užspaudžiami be saugumo zonos, o vyr. miesto inžinierius taip ir neįrengė ratų atmušėjų nors pripažino, kad jų reikia: 2018-12-19 Anton Nikitin:
Žiūrėjom, ar įmanoma išsiversti be jų. Matom, kad sunkokai, tai, deja, reikės organizuoti visoje gatvėje. Dėl valymo pastabą jau esame perdavę.
Kaip suprantu, standartinė A juosta, turi būti 3,5 m. Čia viena bėda.
Antra bėda - kai keturių juostų kelyje yra išskiriamos dvi A juostos, tai likusios dvi juostos turi būti pritaikytos sunkvežimio pločiui - 3,5 m pagal STR. Nebent yra ženklas "Ribota masė" arba ten D kategorija.
T.y.. minimalus keturių eismo juostų gatvės, kur dvi juostos dedikuotos A, bendras plotis yra 14 metrų (3,5+3,5+3,5+3,5).
Ar klystu?
Manau, klysti, nebent pacituosi konkretų punktą, kad sunkvežimiui būtinos 3,5 m juostos. Regitros aikštelėje sunkvežimių vairuotojai egzaminuojami 3 m pločio juostose. A juostos (atskirtos ištisine, o ne autobusai privežamieji bendrame sraute) turi būti 3,5 m pločio, nes hierarchiškai VT stovi aukščiau, nes tai paliečia labai daug miesto žmonių, kai tuo tarpu sunkvežimyje vykstama po 1-2 darbuotojus, o skubėti jiems didelio reikalo nėra. Sunkvežimių kursavimo intensyvumas palyginus irgi labai mažas.
EDIT: mano anksčiau pateiktoj lentelėj, kad sunkvežimių pravažiavimui reikia 3,5 m, gali reikšti, jog ten tik esant parkingo vietoms, nes jiems reikia manevruoti. Atskiro punkto nebuvau radęs, kad tiesioj gatvėj jiems būtinas 3,5 m plotis, nors A juostai (atskirtai) yra atskiras punktas su reikalvimu 3,5 m pločiui.
Kas nežino, sukant su sunkvežimiu, jo subinė gali iki metro išsikišt į šoną. Su VT irgi išsikiša, bet gal mažiau. Staigiau sukant – daugiau išsikiša.
EDIT: mano anksčiau pateiktoj lentelėj, kad sunkvežimių pravažiavimui reikia 3,5 m, gali reikšti, jog ten tik esant parkingo vietoms, nes jiems reikia manevruoti. Atskiro punkto nebuvau radęs, kad tiesioj gatvėj jiems būtinas 3,5 m plotis, nors A juostai (atskirtai) yra atskiras punktas su reikalvimu 3,5 m pločiui.
Kas nežino, sukant su sunkvežimiu, jo subinė gali iki metro išsikišt į šoną. Su VT irgi išsikiša, bet gal mažiau. Staigiau sukant – daugiau išsikiša.
Aš klausiau kiek aukščiau, bet niekas neatsakė. Iš STR apibrėžimų sunku suprasti, bet ar esi tikrai 100% tikras, kad nurodyti pločiai yra važiuojamosios dalies juostoms (nekalbant apie 1 juostos kelią), o ne tik toms pačioms parkingo vietoms? Nes tiek sunkvežimiai, tiek berods ir VT nėra atskirai išskirti eismo juostų pločių lentelėje, kas šiaip būtų labai logiška, jeigu jiems galioja kitokie reikalavimai. Juk ten eismo pločiai nustatyti pagal gatvių kategorijas (aka eismo greitį daugiau ar mažiau), tad lėtesnio eismo gatvėse teoriškai turėtų pilnai užtekti ir siauresnių VT juostų. Greičio ribojimai galioja visiems, o gatvės neturėtų leisti važiuot didesniu nei maksimalus nustatytas.
Aš klausiau kiek aukščiau, bet niekas neatsakė. Iš STR apibrėžimų sunku suprasti, bet ar esi tikrai 100% tikras, kad nurodyti pločiai yra važiuojamosios dalies juostoms (nekalbant apie 1 juostos kelią), o ne tik toms pačioms parkingo vietoms? Nes tiek sunkvežimiai, tiek berods ir VT nėra atskirai išskirti eismo juostų pločių lentelėje, kas šiaip būtų labai logiška, jeigu jiems galioja kitokie reikalavimai. Juk ten eismo pločiai nustatyti pagal gatvių kategorijas (aka eismo greitį daugiau ar mažiau), tad lėtesnio eismo gatvėse teoriškai turėtų pilnai užtekti ir siauresnių VT juostų. Greičio ribojimai galioja visiems, o gatvės neturėtų leisti važiuot didesniu nei maksimalus nustatytas.
Toje 10-oje lentelėje nurodyti bendrieji reikalavimai. Sunkvežimių 3,5 m pravažiavimas nurodytas kitoje lentelėje kartu aprašant jų parkavimą, tai, sakykim, ten kalba apie LEZ'ų, parkingų projektavimą. Gatvėms jiems atskirų reikalavimų nėra, bet VT gi yra atskiri net 2 punktai, t. y. 10-oje lentelėje bendri reikalavimai, o VT traktuotini, kaip papildomieji (specialieji) reikalavimai:
Imam praktinį pavyzdį pagal fake'inį standartą ir STR. Standartrinė kiekvieno mikrorajono D kat. gatvę. Standartas sako:
Atnaujintas STR D kat. gatvei numato tik 2 eismo juostas:
201. Viešasis transportas miesto gatvėse organizuojamas vadovaujantis 11 lentele. C ir D kategorijų gatvėmis planuojami tik autobusų maršrutai, jeigu važiuojamosios dalies plotis ne mažesnis kaip 6,5 metrai (3,5 m esant vienpusiam eismui).
Pagal 11-ą lentelę, D kat. gatvėje gali būti autobusų eismas bendrame sraute (6,5 m važiuojamojoje dalyje), bet įrengiant A juostas, juostos dar platėtų pagal kitą puntą ir važiuojamoji dalis būtų 7 m:
202. Viešojo transporto eismo juostos plotis – 3,50 (3,00) m.
Akivaizdu, kad pvz. D kat. gatvėje privalo būti 2 eismo juostos po 2,75 m (jeigu būtų parkingas šonuose – pagal 37.2 ir 37.7 punktus reiktų platinti kiekvieną juostą po 0,5 m apsaugos zonoms), bet organizuojant viešąjį transportą (tiek pagal standartą, tiek pagal STR) privalo būti 2 eismo juostos po 3,25 m (jeigu nėra parkingo juostų, esant (pagal STR) – turi irgi platėti papildomai).
ĮDOMIAUSIA DALIS:
organizuojant viešąjį transportą fake'inis standartas numato D kat. 2-jų eismo juostų gatvėje juostas po 3,25 m (pagal STR tik ir gali būti 2 eismo juostos D kat. gatvėje) – tada kodėl standartas gatvės profilyje numato 2,75 m juostas viešąjam transportui, jeigu D kat. įmanomos tik 2 eismo juostos, o aukšesnių kat. gatvėse juostos pagal (atnaujintą!) STR platėja nuo 3 m ir daugiau?
Tai yra įrodymas ir faktas, kad fake'inis standartas ne tik prieštarauja daugybinėms STR nuostatoms, DJMP (citavau anksčiau), bet dabar įrodžiau, kad prieštarauja ir pats sau, nes tekste mini, jog organizuojant VT eismą siaurose vietose minimaliausias galimas plotis 3,05 m, bet gatvės pjūvyje plotis nurodytas 2,75–3,25 m [žr. 20 pav. standarte].
Supraskim. Vyr. miesto inžinierius yra žurnalistinio išsilavinimo. Jo užduotis kurti turinį. Tą standartą sukūrė, kaip žurnalą, leidinį soc. medijoms. Jis neturi praktinio suvokimo, kaip veikia eismas, saugumas. Nenumato žingsnių į priekį. Klaidingai interpretavo kelis šaltinius, liepė VMS dizaineriams gražiai nubraižyti schemas pagal savo įsivaizdavimą, nufotografavo nekokybiškai ne pagal STR realizuotus infrastruktūros pavyzdžius (dvirtakiai be apsaugos zonų su kliūtimis ir pan.) ir viso labo sukūrė žunralistinį turinį. Keisčiausia, kad VMS infrastruktūros vedėjai, Pakalniai ir admin. direktoriai su merais mano, kad čia viskas gerai. Ta prasme, ne tik visi velniop pasiuntė susisiekimo ministeriją su jų STR, bet net nesivadovauja Olandų CROW (tiek pagal VT, tiek pagal dvirtakius). Kam tas standartas, jei kopijuodami Olandiją galėjo tiesiog paimti jų rekomendacijas ir čia padaryti Olandiją? Dabar gaunas šizofrenija kažkokia: parengė nekokybišką dokumentą (standartą) ir jau nėra kur trauktis atgal.
Nežiūrėkim į tą Vilniaus standartą trumpam, o grynai STR panagrinėkim. Ir galim praleisti dabar situacijas, kai yra ir dviračių eismas arba šalia lygiagretus automobilių parkingas. Tam kartui, baziniam pločiui išsiaiškinti.
Svarbu: aš neteigiu nei vienaip, nei kitaip, bandau suprasti iš kur tu prieini prie savo išvadų. Nes aš suprantu kitaip skaitydamas tą patį dokumentą (čia jau dokumento problema).
202. Viešojo transporto eismo juostos plotis – 3,50 (3,00) m. - iš nesančių žodžių sunku būtų padaryti išvadą, kad 3 metrai nurodyti įvažoms. Lygiai taip pat gali būti ir siauroms vietoms (nes kitur skliausteliuose nurodytas siaurų vietų plotis).
30. punktas ir jo 2 paveikslas nurodo, kad autobusui reikia 3,05 metrų pločio eismui (čia su veidrodėliais, t.y. be papildomų apsauginių zonų). Dviem autobusams - 6,5 metro, t.y. 3,25 m. juostai (bet čia jeigu yra po vieną juostą kiekviena kryptimi, nes jeigu yra po 2 juostas ir kita juosta VT nevažiuos, tai automatiškai galėtų mažėti, nes kitoms juostoms yra mažesni reikalavimai).
33 punkte, 331 nurodyta, kad vienos juostos pravažiavimuose (t.y. kai yra viena juosta viena kryptimi su nevažiuojama dalimi iš abiejų pusių) yra 3,5m arba 3m siaurose vietose.
Tuomet tavo cituota 32 lentelė "Sunkvežimių ir autobusų stovėjimo vietų parametrai". Joje kalbama apie stovėjimo vietų parametrus, ne eismo juostas.
201. Viešasis transportas miesto gatvėse organizuojamas vadovaujantis 11 lentele. C ir D kategorijų gatvėmis planuojami tik autobusų maršrutai, jeigu važiuojamosios dalies plotis ne mažesnis kaip 6,5 metrai (3,5 m esant vienpusiam eismui).
202. Viešojo transporto eismo juostos plotis – 3,50 (3,00) m
11 lentelė:
Viešojo transporto eismas: B* - galimas eismas bendrame sraute su stotelėmis įvažose arba viešojo transporto juostose; B – galimas eismas bendrame sraute arba viešojo transporto juostose;
STR išvadėlė:
B, C, D gatvė gali turėt bendro srauto juostą 3,25 m (t.y.6,5 m abiem kryptim).
Gal tas 202 punktas yra "Pylimo gatvė"? Vieniša priešpriešinė VT juosta?
Nežiūrėkim į tą Vilniaus standartą trumpam, o grynai STR panagrinėkim. Ir galim praleisti dabar situacijas, kai yra ir dviračių eismas arba šalia lygiagretus automobilių parkingas. Tam kartui, baziniam pločiui išsiaiškinti.
Svarbu: aš neteigiu nei vienaip, nei kitaip, bandau suprasti iš kur tu prieini prie savo išvadų. Nes aš suprantu kitaip skaitydamas tą patį dokumentą (čia jau dokumento problema).
202. Viešojo transporto eismo juostos plotis – 3,50 (3,00) m. - iš nesančių žodžių sunku būtų padaryti išvadą, kad 3 metrai nurodyti įvažoms. Lygiai taip pat gali būti ir siauroms vietoms (nes kitur skliausteliuose nurodytas siaurų vietų plotis).
Daug išvadų priėjęs, nežinau su kuriomis nesutinki. Visgi buvau atsakęs, kad nėra svarbu kas skliausteliuose, nes:
Reziumuoju: niekad nesakiau, kad 3,25 m viešojo transporto eismui yra nelegalus. Jis legalus, bet tik bendrame sraute. Tvirtinu, kad būtent A juostoms (kur juosta kelyje atskirta ištisine linija ir pažymėta A raide arba A+) privalo pagal įstatymą būti 3,5 m, dėl savo tikslų. Net jei 3 m skliausteliuose reikštų ne įvažas ir parkavimą – siaurinimas gali būti tik lokalus toje trumpoje atkarpoje (pvz. senamiestyje), precedentas DJMP išaiškinimas dėl dviračių takų siaurinimo.
Esmė, kad VMS'as dabar visame mieste visur darys 3,25 m juostas. Jau galim laukt ir Laisvės pr. siaurinimo, nors ten greitis padidintas, kaip ir T. Narbuto g.
30. punktas ir jo 2 paveikslas nurodo, kad autobusui reikia 3,05 metrų pločio eismui (čia su veidrodėliais, t.y. be papildomų apsauginių zonų). Dviem autobusams - 6,5 metro, t.y. 3,25 m. juostai (bet čia jeigu yra po vieną juostą kiekviena kryptimi, nes jeigu yra po 2 juostas ir kita juosta VT nevažiuos, tai automatiškai galėtų mažėti, nes kitoms juostoms yra mažesni reikalavimai).
Tai pilnai pritariu. Tegu mažėja bendras plotis. Galėtų būti C kat. su dvejomis atskiromis važiuojamosiomis dalimis atskirtomis centrine skiriamąja juosta: 3 + 3,5 esant A juostai, arba būti siauriau 3 + 3,25 nesant A juostai (bet vykdant VT eismą). Nevykdant VT eismo būtų išvis 3 + 3.
33 punkte, 331 nurodyta, kad vienos juostos pravažiavimuose (t.y. kai yra viena juosta viena kryptimi su nevažiuojama dalimi iš abiejų pusių) yra 3,5m arba 3m siaurose vietose.
Tuomet tavo cituota 32 lentelė "Sunkvežimių ir autobusų stovėjimo vietų parametrai". Joje kalbama apie stovėjimo vietų parametrus, ne eismo juostas.
Ar kažką praleidau?
Ten kalbama ir apie stovėjimo vietas (3,5 m (3 m siauroje vietoje)) ir apie manevravimą (pravažiavimą parkinge), bet ne būtinai eismo juostas, kur irgi tie patys 3,5 m. Jeigu sunkvežimis važiuotų tiesioje gatvės juostoje be jam skirto parkingo, tai 3,5 m pravažiavimas jam nebereikalingas. Ilgam autobusui toje lentelėje nurodytas ir 8 m plotis pravažiavimui. Taigi, apie sunkvežimius pamirškim, jie neaktualūs ir tikrai miesto gatvėje jiems užtenka siauresnių, pvz. 3,25 m juostų (3,05 m gabaritas ir 20 cm manevratimui).
1) Prie tos A juostos Londone yra metro stotelės, todėl autobusai ten tik priveža mažą atstumą, todėl siaura mažo greičio A juosta nėra problema ir ten yra 20 mi/h (30 km/h);
2) Olandų CROW irgi numato siauresnes A juostas, bet tik prie mažesnio greičio (ir olandai irgi turi metro, tramvajus ir pan.);
Taigi, o kodėl Vilniuje projektuojamos juostos yra siauresnės net nei siauriausi įmanomi variantai Olandijoje, kai projektuojama Vilniaus net ne siaurose vietose bei greitis dar net didesnis už įprastą 50 km/h?
201. Viešasis transportas miesto gatvėse organizuojamas vadovaujantis 11 lentele. C ir D kategorijų gatvėmis planuojami tik autobusų maršrutai, jeigu važiuojamosios dalies plotis ne mažesnis kaip 6,5 metrai (3,5 m esant vienpusiam eismui).
202. Viešojo transporto eismo juostos plotis – 3,50 (3,00) m
11 lentelė:
Viešojo transporto eismas: B* - galimas eismas bendrame sraute su stotelėmis įvažose arba viešojo transporto juostose; B – galimas eismas bendrame sraute arba viešojo transporto juostose;
STR išvadėlė:
B, C, D gatvė gali turėt bendro srauto juostą 3,25 m (t.y.6,5 m abiem kryptim).
Gal tas 202 punktas yra "Pylimo gatvė"? Vieniša priešpriešinė VT juosta?
Viešojo transporto eismo juosta yra viešojo transporto eismo juosta. Tokios sąvokos, kaip vieniša priepriešinė VT juosta išvis nėra. Nežinau, kaip pritempei, man nesigauna.
Klausimas: net neatsižvelgiant į tai, kad Vilnius neturi greitesnės rūšies transporto, kaip Londonas ar Olandija – kodėl visame mieste VMS projektuoja siauresnes būtent A juostas (dėl bendro srauto su VT 3,25 m juostose aš nepyktsu) nei nurodo STR ir pavyzdinis Olandų CROW, nors tos vietos nėra siauros, o greitis 50 km/h arba net didesnis?
Atsakymas iš projektuotojų dėl VT eismo organizavimo Goštauto/J.T.Vaižganto gatvių sankryžoje:
2022 09 14: Papildyta atsakymu po infrastruktūros komisijos posėdžio, įvykusio 2022 08 23:
Posėdžio metu buvo aptarti eismo organizavimo ir viešojo transporto koregavimo pasiūlymai, gauti iš visuomenės atstovų. Kadangi minima dalis nepatenka į šio projekto apimtį ir sąlygas, posėdžio metu nutarta į šį pasiūlymą neatsižvelgti. Pritariame, kad miesto centrinėje dalyje prioritetas turėtų būti skirtas viešajam transportui, ir tikimės, kad ateityje pertvarkant viešojo transporto schemą, bus numatyta daugiau A juostų, pritaikant šio projekto sprendinius.
Atsakymas iš projektuotojų dėl VT eismo organizavimo Goštauto/J.T.Vaižganto gatvių sankryžoje:
1.Suskirstai visus remontus į atkarpas nuo sankryžos iki sankryžos.
2. Į visas pastabas atsakai, kad kita sankryžos pusė jau už projekto ribų, todėl nieko keisti negalima.
3. Profit.
Kaip tik šiom dienom teko ten važiuoti, nuo Ozo į GV. Taip ir likau nesupratęs, ar čia reikia iš anksto persirikiuoti į A juostą, ar tik ant viaduko šokti iš 2 juostos į greitėjimo/lėtėjimo juostą. Plius prisideda įsukantys iš GV į Ozo g., su kuriais reikia prasikeisti. Pavojinga vieta.
Pilnai sutinku kad rikiuotis reiktu išanksto i A juosta, o poto tik i lėtėjimo/greitiejimo juosta. Šaut per dvi juostas kad nusukt visiška nesamone. A juosta dar gali stebet per veidrodeli, o kas vyksta lėtėjimo/greitiejimo juostoje jau reikia sukt galva kas tokiame trafike labai pavojinga.
Panašios avarinės situacijos, kai reikia persirikiuoti per kelias juostas, yra ir Pilaitės prospekte prie didžiosios išparduotuvės
P.S. Diskusiją geriau tęsti "A" juostų temoje
Panašios avarinės situacijos, kai reikia persirikiuoti per kelias juostas, yra ir Pilaitės prospekte prie didžiosios išparduotuvės
Pilaitės pr. prie šviesoforo panaikino A juostą ir paliko 3 tiesiai visiems. Tai dabar rikiuotis per dvi juostas tereikia sukantiems dešinėn į Pociūno g - Daug sklandžiau vyksta eismas.
Klausimas kas bus, kai imsis daryti pėsčiųjų ir dviračių viaduko Pilaitės pr. dobile, nes ten iš esmės planuoja tokį patį eismą kaip Ozo g - pridėti A juostą naikinant esamus šaligatvius.
Tad Ozo g. dabar gera vieta vertinti ir bandyti keletą variantų - eismas stebimas nuo Akropolio tilto nukreipta kamera.
Tad Ozo g. dabar gera vieta vertinti ir bandyti keletą variantų - eismas stebimas nuo Akropolio tilto nukreipta kamera.
Na bet ar tikrai reikia eksperimentuoti ir žiūrėti su kamera, suveiks ar ne? Vilnius nėra vienintelis miestas pasaulyje, Europoje pilna miestų su patirtimi, iš kurios galima mokytis. O dabar padaromas eksperimentas, kuris sukuria daug pavojingų situacijų. O dar šalia yra pėsčiųjų perėjos, tai neduokdie dar sužalos ką nors
Comment