[VLN] "A" juostos Vilniuje

[Resutas]

Gal galite bent porą pvz. iš Europos įvardinti, kur nėra tramvajaus bet įgyvendintas autobusų/BRT/troleibusų eismas skiriamąja juosta?

Stambulas, Helisnkis, Stockholmas, mažesni miestai Prancuzijoje. kažkodėl daug populiariau Azijoje ir Pietų Amerikoje didmiesčiuose.

[Resutas]

Šiaip gal vertėtų pagalvoti, kad stotelėms kur stoja G maršrutai reikėtų atsisakyti įvažų, o autobusai galėtų sustoti linijoje ne užsukant. Sutaupytų laiko.

[PoDV]

Pagrindinėse arterijose, tokiose kaip Ukmergės g. ar Ozo g. geriau dabartinė tvarka dėl gatvių pločio ir skirtingų lygių sankryžų kiekio, bet mažesnėse gatvėse būtų geriau gatvės viduryje. Gal net išplatėjimą ties autobusų stotelėmis galima būtų panaudoti keleivių stovėjimo paviljonui tarp pagr. važiuojamos dalies ir A juostos. Kai kur gal net apsimokėtų padaryti taip, kad keleiviai išeitų į važiuojamą dalį, bet turėtų pirmumą. Galima būtų apibrėžti tvarką, naudojamą tramvajams, A juostoms. Nereikėtų kurti KET specifiškai tramvajams, jei kada nors tokie atsirastų.

[SoulMulticast]

Stambulas, Helisnkis, Stockholmas, mažesni miestai Prancuzijoje. kažkodėl daug populiariau Azijoje ir Pietų Amerikoje didmiesčiuose.

Stambulas, Helisnkis, Stockholmas - tai kad visur yra tramvajus

[Ginthus]

Stambulas, Helisnkis, Stockholmas - tai kad visur yra tramvajus

Nesupratau, o kuo grindžiam sąlygą, kad negali būti tramvajaus?

[sleader]

Stambulas, Helisnkis, Stockholmas, mažesni miestai Prancuzijoje. kažkodėl daug populiariau Azijoje ir Pietų Amerikoje didmiesčiuose.

Gal galima kur konkrečiau Helsinkyje ir Stockholme realizuotos VT juostos gatvių viduryje (skiriamosiose juostose) su sustojimais jose be tramvajaus? Kažkaip nepamenu, kad būčiau matęs.

Nesupratau, o kuo grindžiam sąlygą, kad negali būti tramvajaus?

Tokios sąlygos nėra. Tačiau dažnai yra tramvajaus sustojimai viduryje gatvės, kuriuose taip pat stoja ir ratinis VT. Pastarasis taip pat važiuoja ir tramvajams išskirtomis juostomis, bet tai nėra variantas, kad VT perkeliamas į skiriamąją juosta dėl kažkokių priežaščių (greitis, patogumas ar kt.). Nes jei ten tramvajaus nebūtų, tai nebūtų ir tuo juostų/stotelių per gatvės vidurį. Taigi įdomu ar Europoje kažkur be bėginio transporto tas realizuota tik ratiniam VT.

[themanual]

Vilniuje pirmiausiai VT juostų turbūt reikia Narbuto ir Kalvarijų g (kur nėra). Bent mano nuomone ir ten, ir ten dėl (nebūtinai tų pačių) priežasčių nebūtų itin patogu juostos viduryje pirmiausia keleiviams. O ir šiaip reiktų žymiai daugiau pinigų tam, dabar būtų galima gana greitai pasiekti gerą rezultatą be ženklių investicijų jeigu tik būtų politinės valios.

[Ginthus]

Gal galima kur konkrečiau Helsinkyje ir Stockholme realizuotos VT juostos gatvių viduryje (skiriamosiose juostose) su sustojimais jose be tramvajaus? Kažkaip nepamenu, kad būčiau matęs.


Tokios sąlygos nėra. Tačiau dažnai yra tramvajaus sustojimai viduryje gatvės, kuriuose taip pat stoja ir ratinis VT. Pastarasis taip pat važiuoja ir tramvajams išskirtomis juostomis, bet tai nėra variantas, kad VT perkeliamas į skiriamąją juosta dėl kažkokių priežaščių (greitis, patogumas ar kt.). Nes jei ten tramvajaus nebūtų, tai nebūtų ir tuo juostų/stotelių per gatvės vidurį. Taigi įdomu ar Europoje kažkur be bėginio transporto tas realizuota tik ratiniam VT.

Dėkui. Dabar jau aišku. Tuomet tikrai nebent Stambulas. Ir tai ant ribos su Azija. Man irgi atrodo, kad pirmiau reikia išnaudoti maksimaliai A juostų potencialą, prieš imant galvoti apie BRT.

[Resutas]

Gal galima kur konkrečiau Helsinkyje ir Stockholme realizuotos VT juostos gatvių viduryje (skiriamosiose juostose) su sustojimais jose be tramvajaus? Kažkaip nepamenu, kad būčiau matęs.

Dėl tramvajų nežinau. Konkrečiau nežinau, tik pasidlainau info rasta internete, kad kažkur tokie egzistuoja. Kaip ir sakiau, kiek tenka domėtis, tai iš esmės Azijos ir Pietų Amerikos didmiesčiai. Europoje labiau gal tik Prancūzijoje, mažuose miestuose.

Dėl to ir keliu klausimą, ar tikrai ta viduriniuoji linija kažko gerenė? Man, kaip pesčiajam atrodo sukelia daugiau nepatogumu.

[SoulMulticast]

Dėl tramvajų nežinau. Konkrečiau nežinau, tik pasidlainau info rasta internete, kad kažkur tokie egzistuoja. Kaip ir sakiau, kiek tenka domėtis, tai iš esmės Azijos ir Pietų Amerikos didmiesčiai. Europoje labiau gal tik Prancūzijoje, mažuose miestuose.

Dėl to ir keliu klausimą, ar tikrai ta viduriniuoji linija kažko gerenė? Man, kaip pesčiajam atrodo sukelia daugiau nepatogumu.

Vidurinioji linija turi keleta privalumu, todel butent taip yra daromi visi tramvajai visame pasaulyje isskyrus gal kelis atvejus.
1. Nuo gatves vidurio galima vienodai lengvai sukti ir i desine ir i kaire. Pvz sukant i kaire, jei tramvajus vaziuotu palei desini krasta reiketu praleisti i abi puses judanti trafika.
2. Jei tramvajus eitu palei gatves sonus jam reiketu kirsti begale susikirtimu su kiemais ir mazesnemis gatvelemis. Tai labai avaringa, ir pasirodo avaringiau nei isleisti zmones vidury gatves.
3. Jei gatve nera labai plati yra gerai tramvaju kuo labiau nutolinti nuo namu, todel gatves vidurys geriausiai tinka.
4. Tesiant antra punkta - kuo maziau susikirtimu, tuo didesnis greitis. Plius didesnis patikimumas, nes avarijos metu sugedes tramvajus sugadina viso marsruto veikima gan ilgam.
5. Is keleivio puses, jis pereina gatve tiek pat kartu, kiek ir jei tramvajus eitu palei gatves sonus! Tik saugiau! Kodel?
a) - tramvajus tik sonuose. Vaziuojam i darba ir gatves isvis nepereinam. Vaziuojam is darbo - pereinam gatve du kartus per visa ploti.
b) - tramvajus per centra. Vaziuojam i darba ir pereinam gatve iki puses du kartus. Vaziuojam namo - irgi pereinam du kartus iki puses.
Taigi pereinam tiek pat, tik b atveju mums reikia ziuret tik i viena puse, nes pereinam tik vienpusi eisma. Kas keleivio atzvilgiu yra SAUGIAU.
6. Posukio laipsnis. Sukant nuo gatves vidurio i kitos gatves viduri yra visada mazesnis posukio kampas nei pvz sukant is desines i desine. Jei gatve kertasi 90 kampu, kas yra labai daznas atvejis, o tramvajus eitu palei desini krasta, jis tiesiog fiziskai negaletu isukti desinen.

Stai tokie argumentai darant tramvaju per gatves viduri. Na, o daryti per viduri autobusu BRT nera beveik jokios prasmes, nebent tai Bogota. Jei jau daryti atskiras juostas viduryje gatviu, tai reiskia labai stipriai perdarineti visa infrastruktura ir tuomet nera ekonominio pagrindo nepaleisti ten tramvajaus, kuris viena keleivi perveza PIGIAU uz autobusa esant pakankamam srautui, kuris atsirastu, jei juostos butu atskiros ir tai lemtu didesni tos transporto rusies greiti.

[taccido]

Kadangi dabar dažnai naudojuosi tokiomis gatvėmis su tramvajais, galiu pridėt dar keletą pastebėjimų.
Jei tai XIX a. perimetrinis užstatymas, tramvajaus stotelės dažnokai išeina gana siauros, pvz.,1,5 m. Jeigu niekas niekur nepersėdinėja, tai nėra problemos, tiesiog šiek tiek sunkiau pėsčiajam manevruot tarp žmonių ir vežimėlių. Ypač kai yra bilietų automatas ar stotelės paviljonas. Bet jeigu koks nors greitasis transportas būtų šalia kokio Žaliojo tilto, kur žmonės ištisai laksto iš vienos transporto priemonės į kitą, tai tokios stotelės tiesiog neveiks, nes per didelis žmonių srautas.

Antra, tramvajus būtinai turi būti atskirtas fiziškai nuo automobilių, kitaip bus Š. Nuolatos stebiu, kaip žiopliai vairuotojai, laukdami šviesoforo arba šiaip vilkdamiesi bendrame automobilių sraute per daug išsikiša į tramvajaus juostą ir tramvajus priverstas staigiai stabdyt, nes bijo užkabint veidrodėlius ir pan. Gatvės šonuose palei šaligatvį sustatytos mašinos, vairuotojai laikosi nuo jų atokiai, ir net nepastebi, kaip per daug įsikiša į tramvajaus juostą. Ir va, Vokietijoje, kur tramvajus toje gatvėje jau prieš 100 metų atsirado, vis tiek per žioplius reikia kas kelias minutes stabdyt (piko metu).

Pagrindinėse arterijose, tokiose kaip Ukmergės g. ar Ozo g. geriau dabartinė tvarka dėl gatvių pločio ir skirtingų lygių sankryžų kiekio, bet mažesnėse gatvėse būtų geriau gatvės viduryje. Gal net išplatėjimą ties autobusų stotelėmis galima būtų panaudoti keleivių stovėjimo paviljonui tarp pagr. važiuojamos dalies ir A juostos. Kai kur gal net apsimokėtų padaryti taip, kad keleiviai išeitų į važiuojamą dalį, bet turėtų pirmumą. Galima būtų apibrėžti tvarką, naudojamą tramvajams, A juostoms. Nereikėtų kurti KET specifiškai tramvajams, jei kada nors tokie atsirastų.

Dėl išleidimo važiuojamojoje dalyje. Vieną tokią stotelę pastebėjau (dėl vietos trūkumo prieš šviesoforinę sankryžą ir tramvajaus keturšalę sankryžą nėra kur įrengti stotelės; bet tramvajus tiestas labai seniai). Šviesoforas automobiliams būna prieš stotelės pradžią. T.y. visos mašinos laukia toliau, o pėstieji gali gana plačiai vaikščioti per važiuojamąją dalį. Šviesoforas, matyt, suderintas su tramvajaus atvykimu. Ir niekas neturi pasikliauti jokiais pirmumais ar geranoriškumu, tvarką puikiausiai užtikrina šviesoforas.
Tik šiaip visiškai nematau reikalo, kodėl naujai projektuojant transportą būtų daromos tokios nesąmonės, nes nėra užtikrinama prieiga neįgaliesiems, plius nepatogu mamoms su vežimėliais, padidėja stovėjimo laikas ir pan. Visgi ypatingai Vilniuje bebarjerės aplinkos užtikrinimas gatvėse ir VT turėtų būti vienas didžiausių prioritetų (ar stotelė viduryje, ar šone, jau antraeilis klausimas). Primenu 101-ąjį kartą, kad Vilnius, jei nori būti padorus miestas, turėtų įsirengti suapvalintus spec. bortelius, leidžiančius tiesiogine ta žodžio prasme autobusui prisibrūžint prie pat borto. Tie dabartiniai greitieji autobusai yra tik pasityčiojimas iš termino, nes sustoja per metrą nuo stotelės ir pensininkai turi kaip gazelės striksėt per balas ir sniegus, o neįgalieji net iš namų neišeina. Tai ne tik fiziškai nepatogu. Autobusas turi ilgiau stovėti, kol visi praeis kliūčių ruožus, ir pavirsta lėtuoju autobusu.

Kiek mačiau, jau net Varšuvoj prie Zachodnios yra spec. borteliai. Kad nei vienas Lietuvos miestas neturi - gėda.

[Creatium]

O kaip tie borteliai atrodo? Galima bandyt stumti per naujų projektų derinimus.

[Ginthus]

O kaip tie borteliai atrodo? Galima bandyt stumti per naujų projektų derinimus.

Pala, kaip čia nutiko, kad nematei?
1) jie yra aukštesni už standartinius, tad dar sumažėja aukščių skirtumas;
2) užapvalinimas leidžia nebijoti brozdinti padangą ir privažiuoti prie pat krašto (nuotraukoje net matosi padangų žymės)
Vat tokie:

[dsanto]

Dėl išleidimo važiuojamojoje dalyje. Vieną tokią stotelę pastebėjau (dėl vietos trūkumo prieš šviesoforinę sankryžą ir tramvajaus keturšalę sankryžą nėra kur įrengti stotelės; bet tramvajus tiestas labai seniai). Šviesoforas automobiliams būna prieš stotelės pradžią. T.y. visos mašinos laukia toliau, o pėstieji gali gana plačiai vaikščioti per važiuojamąją dalį. Šviesoforas, matyt, suderintas su tramvajaus atvykimu. Ir niekas neturi pasikliauti jokiais pirmumais ar geranoriškumu, tvarką puikiausiai užtikrina šviesoforas.

Esu nufilmavęs vieną tokią vietą Berlyne:

[PoDV]

Esu nufilmavęs vieną tokią vietą Berlyne:

Lietuvoje tokie šviesoforai reglamentuoti? Prie greitos pagalbos tarnybų centrų gal praverstų. Nereiktų ženklų "Vairuotojau praleisk! greitąją pagalbą"...

[PoDV]

Jei įrengti A juostas gatvės viduryje, turi būti paviljonai stotelėms su minimais spec. borteliais. Neįgaliesiems ir sunkiau vaikštantiems yra sunku, kai gatvės viduryje sustoja ir reikia lipti aukštyn žemyn per bortelius ir t.t.

[dsanto]

Lietuvoje tokie šviesoforai reglamentuoti?

Šviesoforų taisyklėse yra numatyti tokie:

9. Transporto šviesoforai yra trijų spalvų ir turi šią signalų seką: žalias – geltonas – raudonas – raudonas ir geltonas kartu – žalias. Kai šviesoforo signalai įjungiami tik siekiant laikinai sustabdyti eismą, signalų seka yra ši: išjungti signalai – geltonas mirksintis – geltonas – raudonas – išjungti signalai.

[Nitro]

Yra (ar bent jau anksčiau buvo) "laikinai stabdantys eismą" sviesoforai prie kai kurių ugniagesių stočių.

[Riedis]

Prajuokino situacija naujai atskirtoje A juostoje Ukmergės g.



mantasm berods minėjai kadaise, tai su autobusu manau ir 1 sunkiai prasilenktų, ypač ties borteliais ir vingiuose.

[KaJenius]

Prajuokino situacija naujai atskirtoje A juostoje Ukmergės g.



mantasm berods minėjai kadaise, tai su autobusu manau ir 1 sunkiai prasilenktų, ypač ties borteliais ir vingiuose.

Gyvenu vienam is tu namu nuotraukoje. Nuo to laiko kai pastate siuos atitavarus pasikeite tik vienas dalykas - atsirado avarijos kai kas nors isukineja i kiema esanti uz 50 metru i prieki nuo dviratininku. Visi kaip vaziuodavo autobusu juosta, taip ir toliau vaziuoja. Nesuprantu kodel savivaldybe tiesiog nepastato fotoradaru kurie automatiskai baudas rasytu A juosta vaziuojantiems?