Parašė Knope
Rodyti pranešimą
Ne, tiesiog per daug laiko supratau, kad vietom per dideli mūsų lūkesčiai ir ne iki galo tam tinkamas mentalitetas.
Pokomunistinė Vidurio Europa ir posovietinė erdvė yra pakankamai skirtingi dalykai, nors visada linkstam paišyt, oi tai čia tas pats.
Viskas sulimpa į vieną gniužulą: beprotiška saviplaka, varlamovo paieškos, lūkesčiai iki max, turbūt ir asmeninės problemos.
Aš irgi iš pavydinčių Vidurio Europai, bet skaitant šį forumą, mane gąsdina ne sutrupėjusi infra Lietuvos miestuose, o kaip siaubingai nemoka lietuviai deal'int emociškai su problemomis. Gal čia yra ir slaviško karštakošiškumo įtaka. Savotiškas prakeiksmas: šalto klimato mažoj šaly kaip tik reiktų šaltesnių galvų, o ne karštai besiriejančių žmonių. Gal dėl to Estija yra labiau savo vietoje (nors dar ir Suomiją turi šalia).
Dienos pabaigoje, tendencijos vis daugiau optimistinės nei pesimistinės. Vidurio Europa trumpiau išgyveno pokomunistinę šoko terapijos pasėkmes ir šiaip net pagal žemėlapį jie yra arčiau Vakarų. Pas mus pasėkmių likvidavimas užtruko, spėjom giliau nukentėt nuo 2009 krizės. Tuo požiūriu mes jau įsėdome į po truputį įsibėgėjantį traukinį, vienas kitas atsitiktinumas ir mes jau ne ten kur esame. Po 2009 krizės infra tvarkymas įsivažiuoja. Kokybiškiau/nekokybiškiau, bet įsivažiuoja. Iki tol tiesiog apsileidimas ir stagnacija. Pats atsimenu. Dabar iššūkius matau tik su geopolitika ir ekonomikos juodomis gulbėmis.
Dėl to aš ir suprantu kodėl Daugpilis, Vilnius, Talinas, Varšuva, Praha, Leipcigas yra ten kur yra.
Comment