[VLN] Vilniaus šaligatviai ir pėsčiųjų takai

[John]

Miuncheno gatvėse niekur nėra betoninių bortų. Vienintelė vieta, kur prisimenu matęs betoninius bortus, tai Lidlo aikštelė. Gal dar kur privačiose aikštelėse galima pamatyti.

Todėl Vilniui pats pirmas žingsnelis būtų uždrausti betoninius bortus . Granitiniai borteliai gali stovėti ir 100 metų, reikia tik asfaltą pakeisti. O kai pasižiūri į lietuviškas gatves, tai jau 20 metų po tiesimo viskas aptrupėję ir išbyrėję.

20? Juokauji? Gerai, jei 2 atlaiko. Daugelis turbūt net nežino, kad, pavyzdžiui, Linkmenų gatvėje nuo 2018 šaligatvis ir bortai buvo keisti DU kartus. Pirmą prieš pat paskutinius mero rinkimus, o antrą jau po rinkimų, kai iš naujo šaligatvio, praėjus pusmečiui, liko plytelių ir bortų nuolaužų ir trupinių mišinys.

[taccido]

Kaune atsiranda gatvių, kur sudėti granitiniai bortai (Žemaičių gatvė 2019, Taikos pr. 2020), bet tai nėra universali praktika.

Gal būtų ir mintis ne tik Vilniuje, bet bent jau ir didesniems Lietuvos miestams (TOP5 ar apskričių centruose) atsisakyti betoninių bortų, netgi solidžiau atrodo granitiniai bortai.

Tose gatvėse visur yra granitiniai borteliai, ar tik kai kuriose vietose, kaip Kernavės g. Vilniuje?

Betoniniai bortai yra postsovietinių šalių bruožas, kai pasirenkamas pigesnis variantas, bet neatsižvelgiama į gyvavimo trukmę bei estetiką. Europoje miestai negali sau leisti keisti visų miesto gatvių bortų kas 20 metų Galima surasti ir daugiau analogijų: baltos plastikinės durys, polikarbonato stogeliai, rūdijančios tvorelės, kurias reikia nuolatos dažyti – šitie dalykai yra rytų Europos vizitinė kortelė, bet jų praktiškai neįmanoma pamatyti vakaruose.

[PoDV]

Tose gatvėse visur yra granitiniai borteliai, ar tik kai kuriose vietose, kaip Kernavės g. Vilniuje?

Betoniniai bortai yra postsovietinių šalių bruožas, kai pasirenkamas pigesnis variantas, bet neatsižvelgiama į gyvavimo trukmę bei estetiką. Europoje miestai negali sau leisti keisti visų miesto gatvių bortų kas 20 metų Galima surasti ir daugiau analogijų: baltos plastikinės durys, polikarbonato stogeliai, rūdijančios tvorelės, kurias reikia nuolatos dažyti – šitie dalykai yra rytų Europos vizitinė kortelė, bet jų praktiškai neįmanoma pamatyti vakaruose.

Mano minimose gatvėse įrengti visose vietose.

Mąstau, kad toks rytinės Europos dalies požiūris yra įtakotas istorinių aplinkybių, užeina karai, keičiasi santvarkos, šeimininkai, ekonomika, demografija. Spėju nemažai daliai tiesiog neįprasta galvoti 10+ metų (dalis nebent apie stažą ir nuosavą pensiją galvoja po keliasdešimt metų), tas matyt ir diktuoja politinę darbotvarkę.

[taccido]

Specialiai įdedu nuotrauką iš Frankfurto, Europaviertel. Bortelių keisti čia nereikės niekada.

[PoDV]

Specialiai įdedu nuotrauką iš Frankfurto, Europaviertel. Bortelių keisti čia nereikės niekada.

Dar vienas niuansas yra, susidaro įspūdis, lyginant su Vilniumi, kad Vokietijoje, Nyderlanduose dangos taip nesiprovėžuoja ir trinkelės taip neskilinėja (nebent kokie atskiri atvejai). Kas liečia pas mus, kad matyt su dangom tai būna taupo ant pagrindų remontų, o trinkelės gal kaip diskutavom aukščiau, kad per daug smėlio įpila, vėl taupo.

[Ginthus]

Visų pirma tai vokiečiai turi nuosavą granitą - importuoti jiems nereikia. Tai gali sau leisti tiek bortus, tiek pagrindus granitinius, tiek į betoną ir asfaltą jį maišyti. Pas mus absoliuti dauguma karjerų išgauna smėlį, žvyrą, rečiau žvirgždą ir tik kai kur dolomitą. Man gal keisčiau, kodėl nevystome klinkerio gamybos - netikiu, kad neturime tinkamo tam molio.

[SoulMulticast]

Visų pirma tai vokiečiai turi nuosavą granitą - importuoti jiems nereikia. Tai gali sau leisti tiek bortus, tiek pagrindus granitinius, tiek į betoną ir asfaltą jį maišyti. Pas mus absoliuti dauguma karjerų išgauna smėlį, žvyrą, rečiau žvirgždą ir tik kai kur dolomitą. Man gal keisčiau, kodėl nevystome klinkerio gamybos - netikiu, kad neturime tinkamo tam molio.

LT ir metalo nelydo, bet armaturas kazkaip deda ir net tiltus ne medinius stato o metalo konstrukciju...

[John]

Visų pirma tai vokiečiai turi nuosavą granitą - importuoti jiems nereikia. Tai gali sau leisti tiek bortus, tiek pagrindus granitinius, tiek į betoną ir asfaltą jį maišyti. Pas mus absoliuti dauguma karjerų išgauna smėlį, žvyrą, rečiau žvirgždą ir tik kai kur dolomitą. Man gal keisčiau, kodėl nevystome klinkerio gamybos - netikiu, kad neturime tinkamo tam molio.

O tai kokioje Italijoje, ypač jos pietuose, kur šiaip viskas nuvemta ir sulūžę, kaip jie sugeba granitinius (ar kažkokius panašius) bortus susidėti? UK, Lenkijoje? Vis kažkokios neva objektyvios priežastys, kodėl neturime kitos išeities, kaip daryti šūdą. Čia panašiai, kodėl Rusijoje (o beje ir Lietuvoje kai kurie glušiai tai daro) gavnochraniteliai aiškina, kad žiemą pas juos viskas taip blogai ir žmonės žalojasi ant nenuvalytų šaligatvių, nes nugi žiema ir nieko čia nepadarysi. O vat visokie suomiai, švedai ir kiti prie identiško klimato kažkaip susitvarko ir išsivalo ir netgi kai kurias gatves sugeba apšildyti, kad neledėtų.

[Robyla]

Ne faktas, kad Lietuvoje ir granitiniai ar dirbtinis akmuo laikys, ką rodo žemiau esanti foto.

A. Strazdelio g.

[MedinisStrazdas]

Miunchenas. Spėju ten sunkvežimiai kažkokie specialūs lengvesni, nes nei bordiūrai, nei plytelės, nei šaligatvių ar dviračių takų asfaltas netrupa, kai ant jų užvažiuoja sunkvežimiai ir šiaip mašinos. Nes nu surely nėra taip, kad jie, tarkim, naudoja patvaresnes ir normalesnes medžiagas tiems dalykams? Ane? Juk medžiagos niekuo dėtos

Na pas juos pagrindą normalų padaro, o ne "pėstiesiems sueis". O šiaip tai ne, trupa ir ten, tik ten keičia dažniau nei "puse miesto nuo sovietmečio nekeista". Beto, ten ir parkuotojai tokie realiai gauna baudas, o ne tik jeigu pats praneši.

Ar teko domėtis iš kur tos pačios pigiausios byrančios konstrukcijos? Kas jas gamina?

Jei gerai atsimenu Vilnius pirko iš Latvių gamyklos kažkokios?

betonas iš esmės sudarytas iš 3 bazinių ir visiškai gamtinių dalių: cemento<...>

Cementas nėra gamtinė dalis. Jis yra kuriamas dirbtinai. O ir pats cementas ne visada tos pačios sandoros (tiesa, Portlando cementas visiškai dominuoja šiuo atžvilgiu).

[Ginthus]

O tai kokioje Italijoje, ypač jos pietuose, kur šiaip viskas nuvemta ir sulūžę, kaip jie sugeba granitinius (ar kažkokius panašius) bortus susidėti? UK, Lenkijoje? Vis kažkokios neva objektyvios priežastys, kodėl neturime kitos išeities, kaip daryti šūdą. Čia panašiai, kodėl Rusijoje (o beje ir Lietuvoje kai kurie glušiai tai daro) gavnochraniteliai aiškina, kad žiemą pas juos viskas taip blogai ir žmonės žalojasi ant nenuvalytų šaligatvių, nes nugi žiema ir nieko čia nepadarysi. O vat visokie suomiai, švedai ir kiti prie identiško klimato kažkaip susitvarko ir išsivalo ir netgi kai kurias gatves sugeba apšildyti, kad neledėtų.

Keisti kažkokie argumentai. Turi kasyklas - kasa ir naudoja. Mes neturim - importuojam žymiai brangiau ir mažais kiekiais. Užtat turime daug pigaus smėlio ir cemento. Garantinis 5 metai. Ekonomika sako, kad per 5 metus du kartus sudėti betoninius bus visvien pigiau. O vat dėl žiemų tai pritarsiu - vien dėl klimato gal ir vertėtų kilstelt reikalavimus užšalimo ciklų skaičiui. Pas mus berods nuo vokiečių viskas kopijuota, nors klimatas ne toks švelnus

[Kaid]

Dar vienas niuansas yra, susidaro įspūdis, lyginant su Vilniumi, kad Vokietijoje, Nyderlanduose dangos taip nesiprovėžuoja ir trinkelės taip neskilinėja (nebent kokie atskiri atvejai). Kas liečia pas mus, kad matyt su dangom tai būna taupo ant pagrindų remontų, o trinkelės gal kaip diskutavom aukščiau, kad per daug smėlio įpila, vėl taupo.

Vokiečiai naudoja pagrindams ir trinkelių siūlėms specialius mišinius, kas labai sutvirtina trinkelių konstrukciją ir "suriša" jas. Pavyzdžiui, Mapestone ar Romex gaminiai, juos tiekia ir Lietuvoje.
Bet pas mus geriau matyti mažą statybos kainą, nei ilgalaikėje perspektyvoje turėti tvirtą, kokybišką ir ilgaamžę konstrukciją bei dangas.

[PoDV]

Vokiečiai naudoja pagrindams ir trinkelių siūlėms specialius mišinius, kas labai sutvirtina trinkelių konstrukciją ir "suriša" jas. Pavyzdžiui, Mapestone ar Romex gaminiai, juos tiekia ir Lietuvoje.
Bet pas mus geriau matyti mažą statybos kainą, nei ilgalaikėje perspektyvoje turėti tvirtą, kokybišką ir ilgaamžę konstrukciją bei dangas.

Nežinau, kažkaip reikėtų išgyvendinti šią totalaus nusipiginimo statybų politiką Lietuvoje. Nebent visiškai sugriuvusią pamirštų provincijų infrastruktūrą galima tokiom medžiagom atkūrinėt, estetikos nebūtų, bet palaikytų kažkiek papildomai metų, ar dalies dažniau naudojamų avarinių šaligatvių atkūrimą nerenovuotuose daugiabučių rajonuose. Didiesiems miestams, valstybinės reikšmės keliams, geriau jau tegul taip gėdingai nenusipigina...

[Kaid]

Tokia natūra valdžiažmogių. Kiekybė, o ne kokybė, statistika, bet ne siekiamybė.
Kai siekiama kuo daugiau km kažko padaryti, tai ir turime kažkokius bordiūrus, kreivas plyteles, po 2 metų išsibangavusią asfalto dangą, vėl sugriuvusius šulinius.

[John]

Keisti kažkokie argumentai. Turi kasyklas - kasa ir naudoja. Mes neturim - importuojam žymiai brangiau ir mažais kiekiais. Užtat turime daug pigaus smėlio ir cemento. Garantinis 5 metai. Ekonomika sako, kad per 5 metus du kartus sudėti betoninius bus visvien pigiau. O vat dėl žiemų tai pritarsiu - vien dėl klimato gal ir vertėtų kilstelt reikalavimus užšalimo ciklų skaičiui. Pas mus berods nuo vokiečių viskas kopijuota, nors klimatas ne toks švelnus

O tai kodėl būtent bortai ir šaligatviai turi būti iš medžiagų, kurias kasam pas save, o kiti objektai nebūtinai? Ir kodėl duaguma šalių nesivadovauja tokiu principu, o tik Lietuva?

[MedinisStrazdas]

Bet pas mus geriau matyti mažą statybos kainą, nei ilgalaikėje perspektyvoje turėti tvirtą, kokybišką ir ilgaamžę konstrukciją bei dangas.

Pas mus pagal įstatymą būtų nusikaltimas neimti pigiausios kainos šūdo viešuosiuose pirkimuose.

Nežinau, kažkaip reikėtų išgyvendinti šią totalaus nusipiginimo statybų politiką Lietuvoje. Nebent visiškai sugriuvusią pamirštų provincijų infrastruktūrą galima tokiom medžiagom atkūrinėt, estetikos nebūtų, bet palaikytų kažkiek papildomai metų, ar dalies dažniau naudojamų avarinių šaligatvių atkūrimą nerenovuotuose daugiabučių rajonuose. Didiesiems miestams, valstybinės reikšmės keliams, geriau jau tegul taip gėdingai nenusipigina...

Reikėtu pakeisti viešųjų pirkimų įstatymą ir padaryti kaip yra pvz Šveicarijoje ar Kanadoje: Niekas nekonkuruoja dėl pigiausios kainos. Yra nustatyta konkurso kaina, ir visiems ta kaina tokia pati, o konkuruoja pasiūlymais dėl kokybės/įgyvendinimo. Kas pasiūlys geresnį variantą tas ir gaus tuos pinigus.

[RamasN]

Pas mus pagal įstatymą būtų nusikaltimas neimti pigiausios kainos šūdo viešuosiuose pirkimuose.


Reikėtu pakeisti viešųjų pirkimų įstatymą ir padaryti kaip yra pvz Šveicarijoje ar Kanadoje: Niekas nekonkuruoja dėl pigiausios kainos. Yra nustatyta konkurso kaina, ir visiems ta kaina tokia pati, o konkuruoja pasiūlymais dėl kokybės/įgyvendinimo. Kas pasiūlys geresnį variantą tas ir gaus tuos pinigus.

Klausimas, ar mes iki to daaugę. Variantas nebent būtų kokybę matuoti kiekybiniais parametrais, bet vėlgi, pusėje kriterijų tarkim pas vieną geresnė kokybę, pusėje - pas kitą. Kaip rinktis ?

[Knope]

Idėja suprantama, bet atrodo kolūkietiškai. Tarsi koks prielipas, kaip antkapiai.

[Kristisz]

Idėja suprantama, bet atrodo kolūkietiškai. Tarsi koks prielipas, kaip antkapiai.

Su medžiais, krūmais ir kita žaluma neatrodys kaip antkapiai, keista komentuoti kai dar nepabaigta.

[rmss]

Pas mus pagal įstatymą būtų nusikaltimas neimti pigiausios kainos šūdo viešuosiuose pirkimuose.


Reikėtu pakeisti viešųjų pirkimų įstatymą ir padaryti kaip yra pvz Šveicarijoje ar Kanadoje: Niekas nekonkuruoja dėl pigiausios kainos. Yra nustatyta konkurso kaina, ir visiems ta kaina tokia pati, o konkuruoja pasiūlymais dėl kokybės/įgyvendinimo. Kas pasiūlys geresnį variantą tas ir gaus tuos pinigus.

Bet būtų galima sąlygas nurodyti ir viešosiuose pirkimuose, kokios medžiagos turi būti naudojamos ir pan.