[VLN] Vilniaus šaligatviai ir pėsčiųjų takai

[c2h5oh]

Pristatoma naujove? Pozemines perejos = naujove??

Taip, požeminės perėjos buvo naujovė - taip kažkur maždaug 1960-70 metais

Aplinkosauga? Kiek prisideda prie aplinkosaugos pozemine pereja po Panorama, kai automobiliai vistiek sustoja sankryzoje? Jie gi vistiek stoja, ta sankryza faktiskai niekada nepravaziuoji nestabdant, visada patenki i raudona cikla. Tai kas pasikeicia? Tas pats stabdymas ir isibegejimas. Antra, visa laika yra statomi nauji sviesoforai, naikinamos zalios rodykles, gulinciu policininku kiekis dideja geometrine progresija kiekvienam rajone ir jus kalbate apie ekologija kazkoki procenta automobiliu kazkurioj sankryzoje paleidus nesustojant? Kiek tai atsiliepia bendram kontekste - 1/100000000 procento? Tai absurdas.

Stovėjimas prie šviesoforo čia nedaro esminės įtakos. Pagrinė įtaka - tame, kad požeminės perėjos iš paprastos gatvės daro autostradą, ir tuo skatina automobilizaciją. O didėjanti automobilizacija = daugiau teršalų.

Na o požeminė perėja prie Panoramos - išties idiotizmo viršūnė. Ne tik kad toje sankryžoje vistiek yra šviesoforas su papildomais ciklais į kairę, bet iškart už tos sankryžos yra "Pedagoginio žiedas". Taigi vietoj to, kad stovėtum sankryžoje prie Panoramos, sutaupai laiko ilgesniam stovėjimui prie Pedagoginio žiedo. Analogiškai ir važiuojant į priešingą pusę (Sėlių-Narbuto sankryža).

[Sula]

Yra dar vienas prievalumas skirtingų lygių perėjos - esi tikras, kad nenukals koks nors idiotas, varantis esant draudžiamam signalui, jei reguliuojama perėja. Juolab - jei nereguliuojama. Einančių pėsčiųjų per raudoną čia nesvarstysim.

[mantasm]

Kitas skirtingų lygių perėjų privalumas - saugu pereiti net jei ir neveikia šviesoforas. Šiandien teko pereit per Ukmergės gatvę su neveikiančiu šviesoforu. Jauku nebuvo

Dėl Panoramos sankryžos. Važiuojant link centro gal ir nėra prasmės. Bet važiuojant iš centro, vakarinio piko metu, eilė į tą sankryžą galėtų pasiekti ir žiedą. Ką jau kalbėti apie eiles Saltoniškių gatvėje.

[SoulMulticast]

Pozemine pereja prie Panoramos as pats tikiu kad ji kazkiek padeda eismui, trumpesni sviesoforu ciklai, kas be ko. Bet problema yra ta, kad tai vienintelis kelias i Pilaite ir apskritai didele miesto dali. Antras kelias yra Oslo g. tiltas per Neri, trecias kelias amzinai uzkimsta sankryza prie Mados. Nekalbu apie kad dar galima pro Kauna prasukt.
Problema yra kad daznai pasiekti keliones tiksla yra tik vienas kelias, kuris nenorom tampa nei greitkelis nei A kategorija, nei C.. kazkas neaisku kas.
Trafikas neturi buti paskirstomas mieste taip kaip yra dabar. Bet musu eismo architektai mano kitaip. Siuo metu absoliuciai visas srautas sukisamas i chordas - Narbuto, Ukmerges, GV, Oslo, Ozo.
Del to tose gatvese jis tampa per aktyvus, atsiranda poreikis uzbanint is gatves visus pesciuosius ir viska kas maiso automobiliams.

Aisku, ko nepadare tarybu architektai, musu laikais neuzteks jokios drasos. Ka jau sakyt vos vos uzteko drasos uzasfaltuoti Taurupes g. ir skirti tam 200k, bet uztat uztenka drasos ismest 600k ant eilines pozemines perejos. Nes gydomos pasekmes, niekam neidomios priezastys (tokia klasikine lietuviska medicina).

Ir gaunasi kad vienas nedidelis eismo ivykis ir stoja visas miestas. Vienas ivykis kur nors vidury Pilaites pr 8 ryto ir kokie 10k zmoniu paveluos i darba. Vel gi niekam nerupi kiek pinigu is to praras verslas ir kiek is to neuzdirbs miestas. Susidaro ispudis kad niekas neuzsiima jokiais ekonominiais paskaiciavimais, kad investavus 2 mln i isvaziavima is Pilaites tai atnes miestui tiek ir tiek netiesiogines naudos. M? Aisku smagiau padaryti dar viena pozemine pereja po sankryza su Pociuno g. ir paskui aiskint kad reikia kuo trumpesniu ciklu, nes zmones maiso masinoms.

Viskas atbulom, kaimietiskai, netoliaregiskai...

[mantasm]

Pozemine pereja prie Panoramos as pats tikiu kad ji kazkiek padeda eismui, trumpesni sviesoforu ciklai, kas be ko. Bet problema yra ta, kad tai vienintelis kelias i Pilaite ir apskritai didele miesto dali. Antras kelias yra Oslo g. tiltas per Neri, trecias kelias amzinai uzkimsta sankryza prie Mados. Nekalbu apie kad dar galima pro Kauna prasukt.
Problema yra kad daznai pasiekti keliones tiksla yra tik vienas kelias, kuris nenorom tampa nei greitkelis nei A kategorija, nei C.. kazkas neaisku kas.
Trafikas neturi buti paskirstomas mieste taip kaip yra dabar. Bet musu eismo architektai mano kitaip. Siuo metu absoliuciai visas srautas sukisamas i chordas - Narbuto, Ukmerges, GV, Oslo, Ozo.
Del to tose gatvese jis tampa per aktyvus, atsiranda poreikis uzbanint is gatves visus pesciuosius ir viska kas maiso automobiliams.

Aisku, ko nepadare tarybu architektai, musu laikais neuzteks jokios drasos. Ka jau sakyt vos vos uzteko drasos uzasfaltuoti Taurupes g. ir skirti tam 200k, bet uztat uztenka drasos ismest 600k ant eilines pozemines perejos. Nes gydomos pasekmes, niekam neidomios priezastys (tokia klasikine lietuviska medicina).

Ir gaunasi kad vienas nedidelis eismo ivykis ir stoja visas miestas. Vienas ivykis kur nors vidury Pilaites pr 8 ryto ir kokie 10k zmoniu paveluos i darba. Vel gi niekam nerupi kiek pinigu is to praras verslas ir kiek is to neuzdirbs miestas. Susidaro ispudis kad niekas neuzsiima jokiais ekonominiais paskaiciavimais, kad investavus 2 mln i isvaziavima is Pilaites tai atnes miestui tiek ir tiek netiesiogines naudos. M? Aisku smagiau padaryti dar viena pozemine pereja po sankryza su Pociuno g. ir paskui aiskint kad reikia kuo trumpesniu ciklu, nes zmones maiso masinoms.

Viskas atbulom, kaimietiskai, netoliaregiskai...

Vilniaus reljefas nepatogus turėti tolygų gatvių tinklą. Ne lyguma, kur gali padaryt stačiakampius kvartalus su vienodom gatvėm ir viskas. Kokią siūlytum alternatyvą Narbutui ir Konstitucijos prospektui?

[Sula]

Ir gaunasi kad vienas nedidelis eismo ivykis ir stoja visas miestas. Vienas ivykis kur nors vidury Pilaites pr 8 ryto ir kokie 10k zmoniu paveluos i darba. Vel gi niekam nerupi kiek pinigu is to praras verslas ir kiek is to neuzdirbs miestas. Susidaro ispudis kad niekas neuzsiima jokiais ekonominiais paskaiciavimais, kad investavus 2 mln i isvaziavima is Pilaites tai atnes miestui tiek ir tiek netiesiogines naudos. M? Aisku smagiau padaryti dar viena pozemine pereja po sankryza su Pociuno g. ir paskui aiskint kad reikia kuo trumpesniu ciklu, nes zmones maiso masinoms.

Viskas atbulom, kaimietiskai, netoliaregiskai...

Apie tai jau rašiau, bet buvau išjuoktas. Pastebėkite koks gatvių tinklas arčiau pakraščių: mega-kvartalas tarp Savanorių ir Naugarduko. Maždaug 1x1km be jokio susisiekimo jo viduje! Lazdynai - 2 gatvės (na - trys) 40 000 gyvenamajam rajonui. Įdomu, kaip galima būtų patogiai gyventi Marijampolėje, jeigu joje būtų tik dvi gatvės??

[Pilaitis]

Vilniaus reljefas nepatogus turėti tolygų gatvių tinklą. Ne lyguma, kur gali padaryt stačiakampius kvartalus su vienodom gatvėm ir viskas. Kokią siūlytum alternatyvą Narbutui ir Konstitucijos prospektui?

Kaip tik sovietmečių buvo numatyta Sėlių - Tujų - Justiniškių gatvių jungtis, taipogi Kęstučio turėjo būti sujungta su Geležinio Vilko iš pietų ir Ukmerges gatve iš šiaurės. Pilaitės gyvenimui palengvinti turėjo būti nutiestos Taurupės ir Šiaurinės gatvės, bei dab. Sidaronių turėjo jungtis su Smalinės gatve. Minėta Taurupės gatvė turėjo tęstis net iki Laisvės prospekto, kad būtų galima patogiai iš Lazdynų nuvažiuoti iškart į Pilaitę. Geležinio Vilko gatvė turėjo turėti tunelį su Vytenio gatve, o pastaroji turėtų jungtį su Švitrigailos. Čia jau visai kiti žmonės kalti, kad tai nebuvo įgyvendinta.

[Lettered]

Apie tai jau rašiau, bet buvau išjuoktas. Pastebėkite koks gatvių tinklas arčiau pakraščių: mega-kvartalas tarp Savanorių ir Naugarduko. Maždaug 1x1km be jokio susisiekimo jo viduje! Lazdynai - 2 gatvės (na - trys) 40 000 gyvenamajam rajonui. Įdomu, kaip galima būtų patogiai gyventi Marijampolėje, jeigu joje būtų tik dvi gatvės??

Lazdynuose šiaip susisiekimas kaip tik labai geras ir nebūna kamščių, priešingai nei naujamiestyje, kur gatvių tinklas labai tankus.

[Ginthus]

Nenukrypkime per daug nuo temos

[mantasm]

Kaip tik sovietmečių buvo numatyta Sėlių - Tujų - Justiniškių gatvių jungtis, taipogi Kęstučio turėjo būti sujungta su Geležinio Vilko iš pietų ir Ukmerges gatve iš šiaurės. Pilaitės gyvenimui palengvinti turėjo būti nutiestos Taurupės ir Šiaurinės gatvės, bei dab. Sidaronių turėjo jungtis su Smalinės gatve. Minėta Taurupės gatvė turėjo tęstis net iki Laisvės prospekto, kad būtų galima patogiai iš Lazdynų nuvažiuoti iškart į Pilaitę. Geležinio Vilko gatvė turėjo turėti tunelį su Vytenio gatve, o pastaroji turėtų jungtį su Švitrigailos. Čia jau visai kiti žmonės kalti, kad tai nebuvo įgyvendinta.

Bet vistiek tai ta pati logika - kelios arterinės gatvės, per kurias vyksta visas eismas. O ne tankus smulkesnių gatvių tinklas, kuriuo pasiskirstytų visas srautas. Su planuotu gyventojų kiekiu visos tos papildomos gatvės turėtų panašiai apkrovimo kaip dabar esamos arterinės gatvės.

[mantasm]

Lazdynuose šiaip susisiekimas kaip tik labai geras ir nebūna kamščių, priešingai nei naujamiestyje, kur gatvių tinklas labai tankus.

Nes Lazdynai suvažiuoja į Naujamiestį. O kas važiuoja į Lazdynus apart ten gyvenančių?

[Vilniaus pilietis]

Tai turbūt pagrindiniai argumentai tradicinių perėjų ant gatvės šalininkų būtų tokie:

-pėsčiasis (ypač fiziškai nepajėgus-senukas, su ratukais) kaip silpnoji pusė ginama nuo diskriminacijos prieš sunkiasvorę mašiną;
-modernus neatsilikęs miestas - draugiškas pėsčiajam, bet nedraugiškas automobiliui;
-miestas ne autostrada, automobiliai priverstinai sustabdomi kas 100-200 metrų vis naujose sankryžose, perėjose (oro kokybei įtakos tai neturi jokios);
-negalima leisti laimėti automobiliui, nes mieste jam ne vieta.

Natūralus sekantis žingsnis - dalis Vilniaus kelių konvertuojami į pėsčiųjų zonas, takus, takelius. Niekas pėsčiojo niekur po žeme nepakiš - automobilį likviduos iš gatvės. Tuomet kelias apskritai tampa nereikalingas, kartu nereikia ir šviesoforų, estakadų, tiltų, tunelių ar požeminių perėjų, nes nelieka pačio automobilio. Lieka pėstieji, kurie tampa laimingi? Nes jiems visuomet yra pirmenybė. Logiška?

Aišku lyginti Panoramos požeminę perėją ir Pilaitės gan sudėtinga, nes iš principo jos labai skirtingos ir galbūt Panoramos perėja reikalinga prekybos centrui kaip ir Europos perėja su tikslu ten patekti, jos gal tiesiog neišbaigtos, bet su gera idėja? Bet faktas vienas ir gan aiškus - einant požemine perėja žuvusių nuo susidūrimo su automobiliu nebuvo ir nebus. Nugali ne automobilis, nugali saugumas. Faktas, kad saugumas nugali ir rizikos susidurti dviems fizine prasme nelygiaverčiams eismo dalyviams nebelieka.

[dondc]

Tai turbūt pagrindiniai argumentai tradicinių perėjų ant gatvės šalininkų būtų tokie:

-pėsčiasis (ypač fiziškai nepajėgus-senukas, su ratukais) kaip silpnoji pusė ginama nuo diskriminacijos prieš sunkiasvorę mašiną;
-modernus neatsilikęs miestas - draugiškas pėsčiajam, bet nedraugiškas automobiliui;
-miestas ne autostrada, automobiliai priverstinai sustabdomi kas 100-200 metrų vis naujose sankryžose, perėjose (oro kokybei įtakos tai neturi jokios);
-negalima leisti laimėti automobiliui, nes mieste jam ne vieta.

Natūralus sekantis žingsnis - dalis Vilniaus kelių konvertuojami į pėsčiųjų zonas, takus, takelius. Niekas pėsčiojo niekur po žeme nepakiš - automobilį likviduos iš gatvės. Tuomet kelias apskritai tampa nereikalingas, kartu nereikia ir šviesoforų, estakadų, tiltų, tunelių ar požeminių perėjų, nes nelieka pačio automobilio. Lieka pėstieji, kurie tampa laimingi? Nes jiems visuomet yra pirmenybė. Logiška?

Aišku lyginti Panoramos požeminę perėją ir Pilaitės gan sudėtinga, nes iš principo jos labai skirtingos ir galbūt Panoramos perėja reikalinga prekybos centrui kaip ir Europos perėja su tikslu ten patekti, jos gal tiesiog neišbaigtos, bet su gera idėja? Bet faktas vienas ir gan aiškus - einant požemine perėja žuvusių nuo susidūrimo su automobiliu nebuvo ir nebus. Nugali ne automobilis, nugali saugumas. Faktas, kad saugumas nugali ir rizikos susidurti dviems fizine prasme nelygiaverčiams eismo dalyviams nebelieka.

15min studijoje – pokalbis apie gyvenimą mieste be automobilio

[SoulMulticast]

Lazdynuose šiaip susisiekimas kaip tik labai geras ir nebūna kamščių, priešingai nei naujamiestyje, kur gatvių tinklas labai tankus.

Lazdynuose kamsciu nebuna visai ne del to. Perkelkit isNaujamiescio i Lazdynus visus ofisus ir parduotuves ir paziuresim kas gautusi.

[SoulMulticast]

Tai turbūt pagrindiniai argumentai tradicinių perėjų ant gatvės šalininkų būtų tokie:

-pėsčiasis (ypač fiziškai nepajėgus-senukas, su ratukais) kaip silpnoji pusė ginama nuo diskriminacijos prieš sunkiasvorę mašiną;
-modernus neatsilikęs miestas - draugiškas pėsčiajam, bet nedraugiškas automobiliui;
-miestas ne autostrada, automobiliai priverstinai sustabdomi kas 100-200 metrų vis naujose sankryžose, perėjose (oro kokybei įtakos tai neturi jokios);
-negalima leisti laimėti automobiliui, nes mieste jam ne vieta.

Natūralus sekantis žingsnis - dalis Vilniaus kelių konvertuojami į pėsčiųjų zonas, takus, takelius. Niekas pėsčiojo niekur po žeme nepakiš - automobilį likviduos iš gatvės. Tuomet kelias apskritai tampa nereikalingas, kartu nereikia ir šviesoforų, estakadų, tiltų, tunelių ar požeminių perėjų, nes nelieka pačio automobilio. Lieka pėstieji, kurie tampa laimingi? Nes jiems visuomet yra pirmenybė. Logiška?

Aišku lyginti Panoramos požeminę perėją ir Pilaitės gan sudėtinga, nes iš principo jos labai skirtingos ir galbūt Panoramos perėja reikalinga prekybos centrui kaip ir Europos perėja su tikslu ten patekti, jos gal tiesiog neišbaigtos, bet su gera idėja? Bet faktas vienas ir gan aiškus - einant požemine perėja žuvusių nuo susidūrimo su automobiliu nebuvo ir nebus. Nugali ne automobilis, nugali saugumas. Faktas, kad saugumas nugali ir rizikos susidurti dviems fizine prasme nelygiaverčiams eismo dalyviams nebelieka.

Kalbant apie ateiti ir perspektyvas: reikia isskirt du dalykus autonobiliu skaiciu vienam gyventojui (automobilizacijos lygi) bei kelioniu mieste automobiliais procenta nuo bendro kelioniu skaiciaus.
kodel? Nes automobilizacijos lygis lietuvoje nera pats didziausias pasaulyje. Netgi pas tuos pacius Olandus ir Vokiecius jis didesnis, kas reiskia daugiau zmoniu turi automobilius.
Bet visai kita kelioniu automobiliais mieste %.
Nezinau koks NL, bet Berline keliones viesuoju transportu yra 80%. O Vilniuje jei teisingai pamenu skaicius 30%.
Miestas auga, kelioniu skaicius dideja, zmones vaziuoja i darba ir kitais reikalais. Joks pasaulio miesto gatviu bei laikinu parkingu tinklas nepajegus aptarnauti tokio trafiko. Jei visi keliaus auto, nasinos tiesiog sustos gatvese viename didziuliame kamstyje. Jos net fiziskai nesutilps jei kiekvienas keliaus nuosavu ar isnuomuotu auto.
Todel kiekvieno didesnio miesto siekis yra mazinti KELIONIU automobiliais skaiciu. Jei jus turite kur laikyti masina, ok, ji niekam nemaiso ( cia prisimenam musu miegamuosius rajonus, kur vietos neuztenka ). Taigi esme yra ne tai kiek zmoniu turi nuosavybeje auto, o kiek % kelioniu juo atlieka mieste.
Nera tikslo visiskai isbaninti visus auto is gatviu. Yra atveju kai ji reikalinga, yra ir komercinis transportas ir cargo ir kt.
Tikslas yra balansas. Bet Vilniuje jo jau toli grazu nera.

Ir taip, jis gali buti pasiektas TIK pritaikant miesta pradzioje pesciajam. Nereikia stereotipu kad tai turi buti mociute su vezimeliu. Argi jums patiems yra patogu prasibrovineti pro auto lauzynus centre? Kiekvienas atvaziaves automobiliu is jo isliles tampa pesciuoju. Prisiparkavai, reikia pereiti gatve o tau pereja uz 300 metru. Jautiesi ne savo lekstej, norisi kuo greiciau atgal ilipti i masina - taip neturi but.
Nekomfortiska aplinka skatina tuos kas turi masinas keliauti jomis vietoj to kad iki artimiausios kirpyklos eiti pesciomis. Aplinka tampa nejauki kai reikia iveikineti dirbtinus infrastrukturos barjerus - is kuriu vienas didziausiu yra pozemines perejos. Niekam nera jauku eiti apipaisytu dregnu tuneliu. Jau nekalbu apie mamas su vezimeliais ir siaip 30% gyventoju kurie yra maziau mobilus. Jei net yra liftas ir net jis veikia, jo reikia laukti, jis lietai vaziuoja, ten siaura, mazai vietos, zodziu tai bet kokiu atveju yra dirbtinis barjeras.
is imanomu variantu maziausias barjeras yra sviesoforas, kurio ciklas iki 2 min.

Na o tai kad pozemine pereja apsaugo nuo eismo ivykiu yra mitas. Is tikruju ju sumazeja, bei ne iki 0. Atsiranda zmoniu kurie eina per gatve tiesiai pro skyle tvoroje, ju vairuotojai nelaukia ir jei jau numusa, dazniausiai mirtinai.

[dondc]

Panašu, kad dar tik rengiamos šaligatvių įrengimo rekomendacijos virsta kūnu. Ties Justiniškių g./Rygos g. tiesiamu dviračių taku – nors pakankamai toli laiptukai, nors jau buvo aplink dvirtakį išklotos naujos plytelės, beje suformuojant dar vieną papildomą laiptą, kurio niekada nebuvo – viskas išlupta ir nurenkami net tolimieji laipteliai:


Lazdynuose maždaug biuro „L3” ir „Litexpo” pašonėje, šalia Laisvės pr. jau remonto darbai baigti. Laiptų ir stulpelio nebėra, išklota taktilinėmis trinkelėmis ties gatve:

[Knope]

Prie Kalvarijų bažnyčios išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė ir gatvelės aplink bažnyčią.

[Ginthus]

Prie Kalvarijų bažnyčios išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė ir gatvelės aplink bažnyčią.

Vienintelis būdas patekti iki bažnyčios vis dar vien asfaltu? Pėsčiųjų tako taip ir neprisiruošė nutiesti? Užtat atrado pinigų perkloti asfaltą. Prioritetai aiškūs...
Jei kam idomu, Youtube yra kanalas Čeliabinsko urbanistas (rusiškai). Rekomenduoju pasižiūrėti filmukus abie tai, kaip nereikia tvarkyti aplinkos mieste. Jų problemos žinoma ženkliai aštresnės, tačiau tai ir duoda galimybę aiškiau suvokti, kur link mums nereikia eiti.

[mantasm]

Vienintelis būdas patekti iki bažnyčios vis dar vien asfaltu?

Nuo seminarijos pusės rodos ir seniau buvo šaligatvis?

[Ginthus]

Nuo seminarijos pusės rodos ir seniau buvo šaligatvis?

Bet jis niekada nesiekė bažnyčios. Antroje foto matosi, kur jis baigiasi.