"Statyba ir architektūra" 2007 m. Nr.11
http://www.sa.lt/index.php?cid=708
Tema: Lenda į kišenę
Darni Vilniaus plėtra viso labo – popierinė. Svarbiausiuose miesto dokumentuose įtvirtinti siekiai gerokai skiriasi nuo realybės. Sostinę pastaruoju metu vis smarkiau purto skandalai, kurių pagrindiniai herojai – žemės sklypų, turinčių pereiti visuomeninėms reikmėms, savininkai.
Jie už savo įsigytus sklypus šiandien tikisi sulaukti šimtatūkstantinio ar milijoninio atlygio – iš savivaldybės ar privačių verslininkų kišenės.
Vilniaus savivaldybės pareigūnai suka galvą, iš kur gauti 150–200 mln. litų. Jų reikia vien tam, kad pavyktų išpirkti planuojamo Vakarinio aplinkkelio ribose atsidūrusius privačius sklypus. O juos Vilniaus apskrities žemėtvarkininkai ir toliau dalija.
Tuo metu įmonės „Rangos IV Investicijos“ atstovai priversti teisme įrodinėti, kad detaliuoju planu patvirtintoje visuomeninės paskirties teritorijoje statomame „Perkūnkiemio“ kvartale gali nutiesti gatvę. Šią teisę ginčija vienas gretimo sklypo bendrasavininkių.
Visiškas nesusikalbėjimas arba nenoras kalbėtis. Taip pastaruoju metu elgiasi dvi pagrindinės valdžios institucijos, kurioms pavesta rūpintis sostinės plėtra – Vilniaus miesto savivaldybė ir Apskrities viršininko administracija.
Nors šios dvi įstaigos įsikūrusios viena priešais kitą – Konstitucijos prospekto dangoraižiuose, valdininkai neranda savo kolegų durų. Priešprieša tarp savivaldybės ir apskrities viršininko administracijos darbuotojų dar labiau sustiprėjo artėjant aplinkkelių statyboms.
Savivaldybės vadovai pasiskundė, kad apskrities žemėtvarkininkai iki šiol savininkams grąžina žemę, kuri patenka į Vakarinio miesto aplinkkelio ribas. Nepaisant to, kad būsimos greitojo eismo gatvės detalusis planas buvo patvirtintas dar 2005 m.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, nuo to laiko žemės savininkams buvo grąžinta 16 sklypų. Jiems išpirkti dabar prireiks mažiausiai 153 mln. litų. Savivaldybės pareigūnai nuogąstauja, kad gali prireikti ir daugiau – iki 200 mln. Dėl to planuojama prašyti Vyriausybės paramos
Darni Vilniaus plėtra viso labo – popierinė. Svarbiausiuose miesto dokumentuose įtvirtinti siekiai gerokai skiriasi nuo realybės. Sostinę pastaruoju metu vis smarkiau purto skandalai, kurių pagrindiniai herojai – žemės sklypų, turinčių pereiti visuomeninėms reikmėms, savininkai.
Jie už savo įsigytus sklypus šiandien tikisi sulaukti šimtatūkstantinio ar milijoninio atlygio – iš savivaldybės ar privačių verslininkų kišenės.
Vilniaus savivaldybės pareigūnai suka galvą, iš kur gauti 150–200 mln. litų. Jų reikia vien tam, kad pavyktų išpirkti planuojamo Vakarinio aplinkkelio ribose atsidūrusius privačius sklypus. O juos Vilniaus apskrities žemėtvarkininkai ir toliau dalija.
Tuo metu įmonės „Rangos IV Investicijos“ atstovai priversti teisme įrodinėti, kad detaliuoju planu patvirtintoje visuomeninės paskirties teritorijoje statomame „Perkūnkiemio“ kvartale gali nutiesti gatvę. Šią teisę ginčija vienas gretimo sklypo bendrasavininkių.
Visiškas nesusikalbėjimas arba nenoras kalbėtis. Taip pastaruoju metu elgiasi dvi pagrindinės valdžios institucijos, kurioms pavesta rūpintis sostinės plėtra – Vilniaus miesto savivaldybė ir Apskrities viršininko administracija.
Nors šios dvi įstaigos įsikūrusios viena priešais kitą – Konstitucijos prospekto dangoraižiuose, valdininkai neranda savo kolegų durų. Priešprieša tarp savivaldybės ir apskrities viršininko administracijos darbuotojų dar labiau sustiprėjo artėjant aplinkkelių statyboms.
Savivaldybės vadovai pasiskundė, kad apskrities žemėtvarkininkai iki šiol savininkams grąžina žemę, kuri patenka į Vakarinio miesto aplinkkelio ribas. Nepaisant to, kad būsimos greitojo eismo gatvės detalusis planas buvo patvirtintas dar 2005 m.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, nuo to laiko žemės savininkams buvo grąžinta 16 sklypų. Jiems išpirkti dabar prireiks mažiausiai 153 mln. litų. Savivaldybės pareigūnai nuogąstauja, kad gali prireikti ir daugiau – iki 200 mln. Dėl to planuojama prašyti Vyriausybės paramos
Comment