Nutariau sukurti temą apie lenteles su žaliomis rodyklėmis. Kadangi tema plati, sukūriau ją atskirai nuo šviesoforų temos, kad būtų galima plačiau išdiskutuoti apie lentelės su žalia rodykle privalumus ir trūkumus, pateikti konkrečius pavyzdžius. Kol nebuvo patvirtintos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, ši lentelė buvo įrengiama visur ir ji kėlė galvos skausmą daugiau eismo specialistams. Išleidus naujas šviesoforų taisykles, šis klausimas tapo aktualesnis ne tik šviesoforų rengėjams, bet ir eiliniam eismo dalyviui, nes lentelių pradėjo mažėti... Kodėl?
Šis dešiniojo posūkio reguliavimas buvo atrastas 1978 m. Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Po VDR ir Vokietijos Federacinės Respublikos susivienijimo 1989 m. konstatuota, kad toks eismo reguliavimas kelia grėsmę eismo saugumui. Po ilgų eismo saugumo tyrimų ir didelio VDR visuomenės pasipriešinimo nuo 1994 m. kovo 1 d. nuspręsta leisti įrengti šias lenteles, tačiau tik gerai įvertinus visas aplinkybes sankryžose ir tik ypatingai retais atvejais. Šiuo metu Vokietija yra vienintelė Europos valstybė (neskaitant buvusių Tarybų Sąjungos respublikų – Lietuvos, Ukrainos), kurioje, nors ir labai retai, tačiau galima pamatyti lentelę su žalia rodykle. Be to, Vokietijos Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), degant raudonam šviesoforo signalui į dešinę, pagal lentelę su žalia rodykle leidžia sukti tik prieš tai sustojus, analogiškai, kaip prie „Stop“ ženklo.
LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ rengęs specialistas, su kuriuo man teko bendrauti, buvo matęs šias lenteles VDR. Jis buvo girdėjęs ir apie amerikietiškąjį leidimą sukti į dešinę degant raudonam signalui, jei nėra užrašo, kad sukti į dešinę degant raudonam signalui draudžiama. Amerikietiškasis variantas jam pasirodė nesaugus dėl lietuviško mentaliteto, todėl jis įrašė į LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“punktą, leidžiantį įrengti lenteles su žaliomis rodyklėmis. Štai tokia lietuviškosios lentelės su žalia rodykle istorija.
Lentelės su žalia rodykle privalumai (pagal Vokietijos šviesoforų įrengimo dokumentą RiLSA):
• sumažėja į dešinę sukančiųjų laukimo laikas;
• padidėja į dešinę sukančiųjų pralaidumas;
• gali būti numatytas mažesnis į dešinę sukantiems vairuotojams skirtas važiuojamosios dalies plotas.
Tačiau pagrindinė lentelės su žalia rodykle problema – konfliktinės situacijos su kitais eismo dalyviais, judančiais pagal eismą leidžiančius signalus (1 pav.).
Lietuvos Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad sukantieji į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, turi praleisti kitus eismo dalyvius ir nesukelti jiems pavojaus (KET 81 p.). Nesilaikantieji šių reikalavimų gali trukdyti iš kairės pusės tiesiai važiuojančiam transportui, iš priekio į kairę sukančiam transportui, iš dešinės pusės važiuojančiam ir sankryžoje reguliariai apsisukančiam transportui (1 pav.).
Tačiau didžiausias pavojus sukeliamas pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams. Toliau apžvelgsiu didžiausias problemas, kurias sukelia lentelių su žaliomis rodyklėmis leidimas važiuoti esant ir draudžiamam šviesoforo signalui. Pranešimą parengiau remdamasis Vokietijos ir Lietuvos eismo specialistų patirtimi.
1. Pėsčiųjų eismo apkrovimas.
Paprasčiausiu šviesoforinio reguliavimo atveju, pėsčiųjų šviesoforui degant žalia spalva, pėsčiųjų perėją kerta pagal žalią signalą į dešinę ir kairę sukantys automobiliai, kuriems taip pat dega žali signalai. Taip pėstiesiems kyla pavojus, ypač vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms. Be to, pėsčiųjų eismą „atakuoja“ ir sukantys pagal lentelę su žalia rodykle:
2. Pėsčiųjų pirmumo teisės nebuvimas
Naudojant lentelę su žalia rodykle, padaugėja situacijų, kai pėstysis negali pasinaudoti savo pirmumo teise, nes į dešinę sukantis automobilis perėją pasiekia degant raudonam signalui ir pėsčiajam sunku įeiti į važiuojamąją dalį, kas gali sukelti avarinę situaciją (3 pav.).
Iš 3 pav. matyti, kad užsidegus žaliam pėsčiųjų šviesoforo signalui, pėsčiajam gali būti sunku patekti į važiuojamąją dalį, nes tuo metu perėją gali nepertraukiamai kirsti į dešinę sukantys automobiliai. Į tokią situaciją neseniai teko pakliūti ir man – užsidegus žaliam pėsčiojo šviesoforo signalui, norėjau žengti į važiuojamąją dalį, tačiau prie perėjos jau buvo privažiavęs pagal lentelę su žalia rodykle sukęs automobilis, kuris turėjo staigiai stabdyti, kad praleistų mane.
Tuo atveju, kai lentelės su žalia rodykle nėra, pėsčiajam lengviau pasinaudoti savo pirmumo teise. Ne kartą teko lankytis Berlyne. Visų pirma, per visus buvimo kartus šiame mieste pavyko pastebėti tik vieną (!) lentelę su žalia rodykle. Kitose sankryžose, kiek pavyko pastebėti, degant raudonam šviesoforo signalui, stovi visi, įskaitant sukančiuosius į dešinę. Antra – tai labai svarbu – pėsčiųjų šviesoforo žalias signalas uždegamas pirmiau, kad pėstysis įgautų pirmenybę, o prie perėjos privažiavęs automobilis jau matytų gatve einantį pėstįjį. Taip reguliuojamas eismas Vokietijoje, nenaudojant lentelių su žaliomis rodyklėmis – tokią tvarką numato ir naujos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės (4 pav.).
3. Pėsčiųjų perėjų blokavimas
Dažniausiai pasitaikanti problema – sukanti į dešinę pagal lentelę su žalia rodykle transporto priemonė, praleisdama kitas transporto priemones, blokuoja pėsčiųjų perėją (5 pav.). Ypatingai pavojingas 5 pav. b) atvejis, kai perėją užblokavus ilgai transporto priemonei, į gatvę išėjęs pėstysis gali pakliūti po priešinga kryptimi važiuojančio automobilio ratais.
4. Posūkis iš dviejų eismo juostų – didelis pavojus pėstiesiems
Kai lentelė su žalia rodykle įrengiama esant dviems dešiniojo posūkio eismo juostoms, kyla didelis pavojus pėstiesiems, kadangi viena sukanti transporto priemonė gali užstoti pėstįjį, o kitos vairuotojas gali nepastebėti pėsčiojo (6 pav.). Naujos šviesoforų įrengimo taisyklės draudžia įrengti lentelę su žalia rodykle, jei posūkis leidžiamas iš dviejų ar daugiau eismo juostų.
5. Spaudimas kitiems eismo dalyviams
Spaudimas kitiems eismo dalyviams pasireiškia ypatingai tais atvejais, kai į dešinę norinčiojo sukti vairuotojo priekyje stovi tiesiai ar į kairę ketinantis važiuoti automobilis, laukiantis žalio signalo (7 pav.).
6. Trukdymas sukantiems į kairę
Dažna situacija, kai iš priekio sukantiems į kairę dega šviesoforas su žalia rodykle, kuri leidžia sukti į kairę, kai nėra iš priekio tiesiai važiuojančių automobilių. Tačiau esant lentelei su žalia rodykle, sukantieji į dešinę dažnai blokuoja kelią sukantiems į kairę (8 pav.). Teko matyti net situaciją, kai sukantysis į kairę sustojo praleisti sukančiojo į dešinę per raudoną... Naujos šviesoforų įrengimo taisyklės draudžia įrengti lentelę su žalia rodykle, jei priešpriešiniam ar dešinėje esančiam transportui įrengtas kairiojo posūkio šviesoforas.
7. Pagal leidžiamą signalą judančio eismo blokavimas
Nors Kelių eismo taisyklės nurodo sukančiam į dešinę pagal lentelę su žalia rodykle praleisti kitus eismo dalyvius, dažnai jie nepaiso šio reikalavimo ir blokuoja kelią kitiems eismo dalyviams (9 pav.).
8. Lentelių su žaliomis rodyklėmis įrengimas pažeidžiant LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“
Nemaža problema, kad lentelės su žaliomis rodyklėmis buvo įrengiamos pažeidžiant Lietuvos standartą LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, kuriame rašoma, kada galima jas įrengti:
„4.23. Sankryžose, kuriose yra tikslinga transporto priemonėms leisti sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui (nesukeliamas pavojus pėstiesiems, yra geras iš kairės pusės važiuojančių transporto priemonių matomumas ir panašiai), prie šviesoforų, pastatytų prieš važiuojamųjų dalių susikirtimą dešinėje pusėje (virš važiuojamosios dalies) ir neturinčių papildomų sekcijų bei rodyklių signaluose, ties raudonu šviesoforo signalu leidžiama įrengti baltos spalvos lentelę su žalios spalvos rodykle, nukreipta į dešinę.“
8.1.Matomumo neužtikrinimas
Dažnai sankryžose buvo pažeidžiamas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 4.23 punktas, kuris reikalavo, kad būtų geras kitų transporto priemonių, judančių pagal žalią signalą, matomumas. Už lentelių įrengimą atsakingos institucijos neįvertina, kad kai kuriose sankryžose šis matomumas neužtikrinamas. Dėl to, norintys sukti į dešinę degant raudonam signalui užvažiuoja ant pėsčiųjų perėjos ar blokuoja kelią kitiems eismo dalyviams (5, 8, 9 pav.).
8.2.Lentelių su žaliomis rodyklėmis įrengimas prie šviesoforų su rodyklėmis ir papildomomis sekcijomis
Dažnai lentelės su žaliomis rodyklėmis įrengiamos grubiai pažeidžiant LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 4.23 punktą, kuris draudžia jas įrengti prie šviesoforų su rodyklėmis ar papildomomis sekcijomis (10, 11 pav.).
9.Kliudymas „žaliajai bangai“
Kai gatvėse eismas vyksta „žaliąja banga“ ir jis kartas nuo karto sustabdomas sukančiųjų į dešinę degant raudonam signalui, toks eismo reguliavimas yra sutrikdomas ir automobiliai, važiuojantys „žaliąja banga“ gali nespėti pervažiuoti kitų sankryžų degant žaliam signalui (12 pav.).
10. Kliudymas avarinio režimo eismui
Daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, tam tikruose kelio ruožuose yra numatyti specialūs šviesoforų režimai, skirti avarinėms tarnyboms, valstybiniams kortežams, leidžiantys įjungti žalią signalą pagrindiniam keliui, o visiems šalutiniame kelyje esantiems automobiliams – raudonus signalus. Vilniuje toks režimas numatytas kelio ruože „Oro uostas – centras“. Deja, kai šalutiniame kelyje įrengtos lentelės su žaliomis rodyklėmis, neįmanoma užtikrinti, kad pagrindiniame kelyje nebūtų automobilių, nes jie suka į dešinę per raudoną signalą.
11. Eismo detektorių „klaidinimas“
Dar viena problema kyla Lietuvoje, kai eismo reguliavimas vyksta pagal eismo detektorius. Kai įrengta lentelė su žalia rodykle, gali būti nereikalingai stabdomas eismas pagrindiniu keliu (14 pav.).
Įvertinus lentelių su žaliomis rodyklėmis įrengimo mastus Lietuvoje, galima konstatuoti faktą, kad šiuo metu Lietuvos padėtis panaši kaip Vokietijos Demokratinėje Respublikoje praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje. Kadangi lentelės su žaliomis rodyklėmis Lietuvos miestuose įrengtos beveik visose sankryžose, galima teigti, jog Lietuvos savivaldybės iš esmės neanalizuoja eismo saugumo tokiose sankryžose ir nemato eismo saugumo problemų jose. Jei Vokietijoje savivaldybės vertina eismo dalyvių saugumą ir lenteles su žaliomis rodyklėmis įrengia retai ir tik įvertinusios galimus pavojus eismo dalyviams, tai Lietuvos savivaldybės stengiasi įrengti kuo daugiau tokių lentelių, kad tik lengviau būtų galima pasukti į dešinę, o eismo saugumas yra antraeilis dalykas. Džiugu, kad patvirtintos naujos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, kurios tam tikrais atvejais draudžia įrengti lenteles su žaliomis rodyklėmis. Eismo saugumas turi būti pirmoje vietoje, o tik po to eismo pralaidumas. Tačiau problema lieka senose sankryžose.
Be to, Vokietijoje daugelyje vietų statomi specialūs informaciniai prevenciniai ženklai, primenantys vairuotojams apie pareigas sukant į dešinę degant raudonam signalui (15 pav.).
Ką apie visa tai manote Jūs?
Šis dešiniojo posūkio reguliavimas buvo atrastas 1978 m. Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Po VDR ir Vokietijos Federacinės Respublikos susivienijimo 1989 m. konstatuota, kad toks eismo reguliavimas kelia grėsmę eismo saugumui. Po ilgų eismo saugumo tyrimų ir didelio VDR visuomenės pasipriešinimo nuo 1994 m. kovo 1 d. nuspręsta leisti įrengti šias lenteles, tačiau tik gerai įvertinus visas aplinkybes sankryžose ir tik ypatingai retais atvejais. Šiuo metu Vokietija yra vienintelė Europos valstybė (neskaitant buvusių Tarybų Sąjungos respublikų – Lietuvos, Ukrainos), kurioje, nors ir labai retai, tačiau galima pamatyti lentelę su žalia rodykle. Be to, Vokietijos Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), degant raudonam šviesoforo signalui į dešinę, pagal lentelę su žalia rodykle leidžia sukti tik prieš tai sustojus, analogiškai, kaip prie „Stop“ ženklo.
LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ rengęs specialistas, su kuriuo man teko bendrauti, buvo matęs šias lenteles VDR. Jis buvo girdėjęs ir apie amerikietiškąjį leidimą sukti į dešinę degant raudonam signalui, jei nėra užrašo, kad sukti į dešinę degant raudonam signalui draudžiama. Amerikietiškasis variantas jam pasirodė nesaugus dėl lietuviško mentaliteto, todėl jis įrašė į LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“punktą, leidžiantį įrengti lenteles su žaliomis rodyklėmis. Štai tokia lietuviškosios lentelės su žalia rodykle istorija.
Lentelės su žalia rodykle privalumai (pagal Vokietijos šviesoforų įrengimo dokumentą RiLSA):
• sumažėja į dešinę sukančiųjų laukimo laikas;
• padidėja į dešinę sukančiųjų pralaidumas;
• gali būti numatytas mažesnis į dešinę sukantiems vairuotojams skirtas važiuojamosios dalies plotas.
Tačiau pagrindinė lentelės su žalia rodykle problema – konfliktinės situacijos su kitais eismo dalyviais, judančiais pagal eismą leidžiančius signalus (1 pav.).
Lietuvos Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad sukantieji į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, turi praleisti kitus eismo dalyvius ir nesukelti jiems pavojaus (KET 81 p.). Nesilaikantieji šių reikalavimų gali trukdyti iš kairės pusės tiesiai važiuojančiam transportui, iš priekio į kairę sukančiam transportui, iš dešinės pusės važiuojančiam ir sankryžoje reguliariai apsisukančiam transportui (1 pav.).
Tačiau didžiausias pavojus sukeliamas pažeidžiamiausiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams. Toliau apžvelgsiu didžiausias problemas, kurias sukelia lentelių su žaliomis rodyklėmis leidimas važiuoti esant ir draudžiamam šviesoforo signalui. Pranešimą parengiau remdamasis Vokietijos ir Lietuvos eismo specialistų patirtimi.
1. Pėsčiųjų eismo apkrovimas.
Paprasčiausiu šviesoforinio reguliavimo atveju, pėsčiųjų šviesoforui degant žalia spalva, pėsčiųjų perėją kerta pagal žalią signalą į dešinę ir kairę sukantys automobiliai, kuriems taip pat dega žali signalai. Taip pėstiesiems kyla pavojus, ypač vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms. Be to, pėsčiųjų eismą „atakuoja“ ir sukantys pagal lentelę su žalia rodykle:
2. Pėsčiųjų pirmumo teisės nebuvimas
Naudojant lentelę su žalia rodykle, padaugėja situacijų, kai pėstysis negali pasinaudoti savo pirmumo teise, nes į dešinę sukantis automobilis perėją pasiekia degant raudonam signalui ir pėsčiajam sunku įeiti į važiuojamąją dalį, kas gali sukelti avarinę situaciją (3 pav.).
Iš 3 pav. matyti, kad užsidegus žaliam pėsčiųjų šviesoforo signalui, pėsčiajam gali būti sunku patekti į važiuojamąją dalį, nes tuo metu perėją gali nepertraukiamai kirsti į dešinę sukantys automobiliai. Į tokią situaciją neseniai teko pakliūti ir man – užsidegus žaliam pėsčiojo šviesoforo signalui, norėjau žengti į važiuojamąją dalį, tačiau prie perėjos jau buvo privažiavęs pagal lentelę su žalia rodykle sukęs automobilis, kuris turėjo staigiai stabdyti, kad praleistų mane.
Tuo atveju, kai lentelės su žalia rodykle nėra, pėsčiajam lengviau pasinaudoti savo pirmumo teise. Ne kartą teko lankytis Berlyne. Visų pirma, per visus buvimo kartus šiame mieste pavyko pastebėti tik vieną (!) lentelę su žalia rodykle. Kitose sankryžose, kiek pavyko pastebėti, degant raudonam šviesoforo signalui, stovi visi, įskaitant sukančiuosius į dešinę. Antra – tai labai svarbu – pėsčiųjų šviesoforo žalias signalas uždegamas pirmiau, kad pėstysis įgautų pirmenybę, o prie perėjos privažiavęs automobilis jau matytų gatve einantį pėstįjį. Taip reguliuojamas eismas Vokietijoje, nenaudojant lentelių su žaliomis rodyklėmis – tokią tvarką numato ir naujos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės (4 pav.).
3. Pėsčiųjų perėjų blokavimas
Dažniausiai pasitaikanti problema – sukanti į dešinę pagal lentelę su žalia rodykle transporto priemonė, praleisdama kitas transporto priemones, blokuoja pėsčiųjų perėją (5 pav.). Ypatingai pavojingas 5 pav. b) atvejis, kai perėją užblokavus ilgai transporto priemonei, į gatvę išėjęs pėstysis gali pakliūti po priešinga kryptimi važiuojančio automobilio ratais.
4. Posūkis iš dviejų eismo juostų – didelis pavojus pėstiesiems
Kai lentelė su žalia rodykle įrengiama esant dviems dešiniojo posūkio eismo juostoms, kyla didelis pavojus pėstiesiems, kadangi viena sukanti transporto priemonė gali užstoti pėstįjį, o kitos vairuotojas gali nepastebėti pėsčiojo (6 pav.). Naujos šviesoforų įrengimo taisyklės draudžia įrengti lentelę su žalia rodykle, jei posūkis leidžiamas iš dviejų ar daugiau eismo juostų.
5. Spaudimas kitiems eismo dalyviams
Spaudimas kitiems eismo dalyviams pasireiškia ypatingai tais atvejais, kai į dešinę norinčiojo sukti vairuotojo priekyje stovi tiesiai ar į kairę ketinantis važiuoti automobilis, laukiantis žalio signalo (7 pav.).
6. Trukdymas sukantiems į kairę
Dažna situacija, kai iš priekio sukantiems į kairę dega šviesoforas su žalia rodykle, kuri leidžia sukti į kairę, kai nėra iš priekio tiesiai važiuojančių automobilių. Tačiau esant lentelei su žalia rodykle, sukantieji į dešinę dažnai blokuoja kelią sukantiems į kairę (8 pav.). Teko matyti net situaciją, kai sukantysis į kairę sustojo praleisti sukančiojo į dešinę per raudoną... Naujos šviesoforų įrengimo taisyklės draudžia įrengti lentelę su žalia rodykle, jei priešpriešiniam ar dešinėje esančiam transportui įrengtas kairiojo posūkio šviesoforas.
7. Pagal leidžiamą signalą judančio eismo blokavimas
Nors Kelių eismo taisyklės nurodo sukančiam į dešinę pagal lentelę su žalia rodykle praleisti kitus eismo dalyvius, dažnai jie nepaiso šio reikalavimo ir blokuoja kelią kitiems eismo dalyviams (9 pav.).
8. Lentelių su žaliomis rodyklėmis įrengimas pažeidžiant LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“
Nemaža problema, kad lentelės su žaliomis rodyklėmis buvo įrengiamos pažeidžiant Lietuvos standartą LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“, kuriame rašoma, kada galima jas įrengti:
„4.23. Sankryžose, kuriose yra tikslinga transporto priemonėms leisti sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui (nesukeliamas pavojus pėstiesiems, yra geras iš kairės pusės važiuojančių transporto priemonių matomumas ir panašiai), prie šviesoforų, pastatytų prieš važiuojamųjų dalių susikirtimą dešinėje pusėje (virš važiuojamosios dalies) ir neturinčių papildomų sekcijų bei rodyklių signaluose, ties raudonu šviesoforo signalu leidžiama įrengti baltos spalvos lentelę su žalios spalvos rodykle, nukreipta į dešinę.“
8.1.Matomumo neužtikrinimas
Dažnai sankryžose buvo pažeidžiamas LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 4.23 punktas, kuris reikalavo, kad būtų geras kitų transporto priemonių, judančių pagal žalią signalą, matomumas. Už lentelių įrengimą atsakingos institucijos neįvertina, kad kai kuriose sankryžose šis matomumas neužtikrinamas. Dėl to, norintys sukti į dešinę degant raudonam signalui užvažiuoja ant pėsčiųjų perėjos ar blokuoja kelią kitiems eismo dalyviams (5, 8, 9 pav.).
8.2.Lentelių su žaliomis rodyklėmis įrengimas prie šviesoforų su rodyklėmis ir papildomomis sekcijomis
Dažnai lentelės su žaliomis rodyklėmis įrengiamos grubiai pažeidžiant LST 1405:1995 „Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 4.23 punktą, kuris draudžia jas įrengti prie šviesoforų su rodyklėmis ar papildomomis sekcijomis (10, 11 pav.).
9.Kliudymas „žaliajai bangai“
Kai gatvėse eismas vyksta „žaliąja banga“ ir jis kartas nuo karto sustabdomas sukančiųjų į dešinę degant raudonam signalui, toks eismo reguliavimas yra sutrikdomas ir automobiliai, važiuojantys „žaliąja banga“ gali nespėti pervažiuoti kitų sankryžų degant žaliam signalui (12 pav.).
10. Kliudymas avarinio režimo eismui
Daugelyje valstybių, taip pat ir Lietuvoje, tam tikruose kelio ruožuose yra numatyti specialūs šviesoforų režimai, skirti avarinėms tarnyboms, valstybiniams kortežams, leidžiantys įjungti žalią signalą pagrindiniam keliui, o visiems šalutiniame kelyje esantiems automobiliams – raudonus signalus. Vilniuje toks režimas numatytas kelio ruože „Oro uostas – centras“. Deja, kai šalutiniame kelyje įrengtos lentelės su žaliomis rodyklėmis, neįmanoma užtikrinti, kad pagrindiniame kelyje nebūtų automobilių, nes jie suka į dešinę per raudoną signalą.
11. Eismo detektorių „klaidinimas“
Dar viena problema kyla Lietuvoje, kai eismo reguliavimas vyksta pagal eismo detektorius. Kai įrengta lentelė su žalia rodykle, gali būti nereikalingai stabdomas eismas pagrindiniu keliu (14 pav.).
Įvertinus lentelių su žaliomis rodyklėmis įrengimo mastus Lietuvoje, galima konstatuoti faktą, kad šiuo metu Lietuvos padėtis panaši kaip Vokietijos Demokratinėje Respublikoje praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje. Kadangi lentelės su žaliomis rodyklėmis Lietuvos miestuose įrengtos beveik visose sankryžose, galima teigti, jog Lietuvos savivaldybės iš esmės neanalizuoja eismo saugumo tokiose sankryžose ir nemato eismo saugumo problemų jose. Jei Vokietijoje savivaldybės vertina eismo dalyvių saugumą ir lenteles su žaliomis rodyklėmis įrengia retai ir tik įvertinusios galimus pavojus eismo dalyviams, tai Lietuvos savivaldybės stengiasi įrengti kuo daugiau tokių lentelių, kad tik lengviau būtų galima pasukti į dešinę, o eismo saugumas yra antraeilis dalykas. Džiugu, kad patvirtintos naujos Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės, kurios tam tikrais atvejais draudžia įrengti lenteles su žaliomis rodyklėmis. Eismo saugumas turi būti pirmoje vietoje, o tik po to eismo pralaidumas. Tačiau problema lieka senose sankryžose.
Be to, Vokietijoje daugelyje vietų statomi specialūs informaciniai prevenciniai ženklai, primenantys vairuotojams apie pareigas sukant į dešinę degant raudonam signalui (15 pav.).
Ką apie visa tai manote Jūs?
Comment