Šiuo metu Sukilėlių gatvės intesyvumas yra apie 400-500 aut. per val., kai vienos eismo juostos maksimalus pralaidumas yra iki 2000 aut. per val.
Normaliai srautas yra skaičiuojamas pikinės valandos srautą dauginant iš 10. Todėl čia pikinis srautas būtų: 456×24/10=1094. Vienai eismo juostai, jei yra šviesoforinių sankryžų, jau daugoka, nes normaliai ties buku šviesoforu juosta praleidžia apie 600 automobilių per valandą.
Normaliai srautas yra skaičiuojamas pikinės valandos srautą dauginant iš 10. Todėl čia pikinis srautas būtų: 456×24/10=1094. Vienai eismo juostai, jei yra šviesoforinių sankryžų, jau daugoka, nes normaliai ties buku šviesoforu juosta praleidžia apie 600 automobilių per valandą.
dalinant is desimt turejai omeny? Kokia tokios formules logika, kam imti realu valandos srauta, ji daugint is 24 ir paskui dalint is 10?
Siaurins nuo sovietinių laikų užsilikusį gatvės plotį, perdarant šį ruožą į tik pėsčiųjų ir dviratininkų bendrą taką. Taip pat turėtų sutvarkyti drenažą apačioje, kur nuolat būdavo balos ir purvynai, nutiest likusią atkarpą iki Viršuliškių/Ąžuolyno g. sankryžos, bei atnaujint dangą (smulkios frakcijos asfalto sluoksnis).
FB atsiprašinėjo, kad Miglos g. rekonstruojant paliko tokį patį buvusį bendrą taką. Dabar čia, kur "per platu", vietoj dviejų atskirų takų atskyrimo vejos juosta siaurina į bendrą. Klausimas: kodėl "Šeškinės take" pastatė raudoną ir iš abiejų pusių šaligatviais atstumu atskirtą taką? Kodėl Vingio parke iš dviejų takų vieną paskyrė atskiram dviračių takui, o vieno nenugriovė bei kito nepadarė bendru? Kaip žinot ar atskirų takų iš viso reikia? Kam tie dviračių takai aplamai? Ar "Šeškinės tako" nereikia nugriauti ir siaurinti į "bendrą taką"?
Labai gerai, kad tvarko bent laikinai tas apleistas dykynes "Ąžuolyno g.", anksčiau pagal planus dvirtakiai ten buvo nukelti į "kažkada iki 2030m.". Dabar nors ir niekur neatžymėta bet bent jau bus tvarkingesnė gamtiškesnė jungtis tarp Šimulionio/Justiniškių g. ir Viršuliškių/Ozo g. Juolab kai nusimato poros metų perspektyvoje turėti pastarojoje dvirtakius.
Anksčiau ten pradėjus ardyt garažus ir papylus skaldos atrodė progresas, nes nebereikėjo kelt dviračio per senus tvoros įbetonavimus. Atitinkamai gal pasistūmės arčiau ir žvyrkeliuko jungtis su Narbuto g. alternatyviam miškingam pravažiavimui į kalvą.
Nuskambės neįtikėtinai, bet būtų gerai ten dviračiams skirta estakada toj dauboj. Užsieniuose pilna neįtikėčiausių viadukų / tiltų. Tada nuo Karoliniškių iki būsimo viaduko link Nac. stadijono būtų galima sušvelint nuolydžius. Vietoj tų keliasdešimties parengtų skverų projektų, būtų buvę galima čia sukišti tuos pinigus kartu pertvarkant ten visą rekreaciją į naują lygį. Dviračiams konstukcijos / perdangos nekainuoja tiek daug kiek mašinoms. Toks tiesus ir patrauklus kelias labai pagerintų važiavimą link stadijono ir Akropolio. Kasdienėms kelioinėms dabar ten per statu.
dalinant is desimt turejai omeny? Kokia tokios formules logika, kam imti realu valandos srauta, ji daugint is 24 ir paskui dalint is 10?
Todėl, kad eismas planuojamas ne vidutiniam paros, bet tipinės piko valandos arba bent darbo valandų eismo srautui. Koeficientas gali būti įvairus, tačiau skaičius 10 yra siekiamybė, kad gatvė būtų išnaudojama efektyviai. Jei koeficientas yra mažesnis už 10, reiškia gatvė nelabai reikalinga, t.y. pikinis srautas per didelis, o jei didesnis – gatvė per daug apkrauta. Didžiausias mano matytas koeficientas yra GV ir jis siekia 14.
Ir ne, nesuklydau. iš koeficiento reikia dauginti pikinės valandos srautą, kad sužinoti kiek ten patogiai pravažiuos per parą.
Kadangi nuotraukoje buvo matomas ne 24 valandų bendras srautas, o tik vidurkis, todėl ir parašiau formules.
Taip, Antonas ir SĮSP buvo informuoti, kad nėra gerai rašyti vidutinį paros srautą jį perskaičiuojant kaip valandinį, bet patys matote kas ten įrašyta ir kokios dabar pasekmės – net Kaid buvo suklaidintas.
Taip, Antonas ir SĮSP buvo informuoti, kad nėra gerai rašyti vidutinį paros srautą jį perskaičiuojant kaip valandinį, bet patys matote kas ten įrašyta ir kokios dabar pasekmės – net Kaid buvo suklaidintas.
Dėkui, geras pastebėjimas. Net nebuvau atkreipęs dėmesio, kad tai vidutinis mėnesio, nes pagrindiniame puslapyje viskas abstrakčiau surašyta.
O gal turit šaltinį iš kur tie koeficientai?
Nuskambės neįtikėtinai, bet būtų gerai ten dviračiams skirta estakada toj dauboj. Užsieniuose pilna neįtikėčiausių viadukų / tiltų. Tada nuo Karoliniškių iki būsimo viaduko link Nac. stadijono būtų galima sušvelint nuolydžius. Vietoj tų keliasdešimties parengtų skverų projektų, būtų buvę galima čia sukišti tuos pinigus kartu pertvarkant ten visą rekreaciją į naują lygį. Dviračiams konstukcijos / perdangos nekainuoja tiek daug kiek mašinoms. Toks tiesus ir patrauklus kelias labai pagerintų važiavimą link stadijono ir Akropolio. Kasdienėms kelioinėms dabar ten per statu.
Biški off topic bet kalbant apie sklandų judrumą, kodėl yra vilkinamas viaduko statyba ir gatvių sujungimą per Narbuto g. ? Pastaruoju metu ten pesčiųjų ir kitų srautai labai intensyvūs, negi tokio viaduko reikia laukti 10 metu? (jau 2021 buvo paruoštas projektas) https://madeinvilnius.lt/transportas...ujas-viadukas/
Kaid, koeficientas 10 yra iš ASVV, o kiti koeficientai išskaičiuoti dar 2013-ais pagal Vilniaus šviesoforų duomenis. Yra sankryžų, kur koeficientas vos 5, kas reiškia, kad gatvė naudojama tik piko metu, o visą likusią parą iš esmės stovi tuščia. Kaip taisyklė, taip nutinka D kat. gatvėse.
Klausimas. Manau retorinis. Kam tvarkyti/perasfaltuoti gatves, jei jos nejudintos neišbūna net metus laiko?
Viršuliškių g. asfaltavo 2023 vasarą, 2023 žiemą "kažkas nutiko" - perkasė, užlopijo, 2024 m. pavasarį - iš naujo užlopijo
Stoties ir Seinų g. takai 2023 metais perkloti, 2024 pavasarį pusiau išardyti, tvarko šilumos tinklus
Mėsinių g. 2023 m. lapkritį perasfaltuota, 2023 žiemą kažkas nutiko, belenkaip užlopijo, taip ir stovi po šiai dienai
Pylimo g. 2023 metų birželį perasfaltuota, 2024 metais visi šuliniai atrodo daugmaž taip:
Rinktinės g. 2023 metais perasfaltuota, 2024 metais tvarko tinklus
Rezultate turim beveik puse sutvarkytų gatvių, kurios tampa lopytomis arba su įdubusiais šuliniais. Pono Eksvaldo kokybės siekis net kadencijos pabaigos neatlaikys, bet Bortunskai stovės 100 metų... Spėju šitiems schemų remontams nėra 5 metų garantijos, tai savivaldybė gali ramiai rūkyti.
Nelabai matau ryšio tarp garantijos viršutinės dangos remontui ir požeminių komunikacijų būklės, jų avarijų padarinių šalinimo. Juk bet kam aišku, kad remontuotos vietos dėl to, kad danga toje vietoje buvo išardyta ar įgriuvusi. Ar čia tie, kurie kloja nauja asfaltą, turėtų prisiimti garantiją ir požemiams tinklams, kurių dalis susidevėjusi, nekokybiška ir t.t ? Norint, kad po vibrovolų pasivažinėjimo nepralūžtų susidėvėję vamzdynai ar nebūtų paplaunamas gruntas tarkim dėl prasto šulinių žiedų sandarinimo, tai reikia daryti pilną gatvės ir inžinerinių tinklų rekonstrukcija, kur darbų apimtys ir išlaidos bus n kartų didesnės. Miestas nepajėgus visų gatvių imti ir vienu ypu rekonstruoti.
Klausimas. Manau retorinis. Kam tvarkyti/perasfaltuoti gatves, jei jos nejudintos neišbūna net metus laiko?
Čia kaip barimasis ant oro. Susitaikykit, technika genda. Traukiniai stoja vidury maršruto, lėktuvai atšaukia pakilimus, elektra dingsta, komunikacijoms prireikia remonto, naujų pajungimų ir panašiai. Ar rimtai prašot, kad naujų dangų niekur neklotų, kol nepakeitė visų požeminių komunikacijų?
Pono Eksvaldo kokybės siekis net kadencijos pabaigos neatlaikys, bet Bortunskai stovės 100 metų... Spėju šitiems schemų remontams nėra 5 metų garantijos, tai savivaldybė gali ramiai rūkyti.
Man rodos, susidėvėjusių dangų remontui nereikia net schemos. Tai labiau priežiūra, o ne rekonstrukcija.
Nelabai matau ryšio tarp garantijos viršutinės dangos remontui ir požeminių komunikacijų būklės, jų avarijų padarinių šalinimo. Juk bet kam aišku, kad remontuotos vietos dėl to, kad danga toje vietoje buvo išardyta ar įgriuvusi. Ar čia tie, kurie kloja nauja asfaltą, turėtų prisiimti garantiją ir požemiams tinklams, kurių dalis susidevėjusi, nekokybiška ir t.t ? Norint, kad po vibrovolų pasivažinėjimo nepralūžtų susidėvėję vamzdynai ar nebūtų paplaunamas gruntas tarkim dėl prasto šulinių žiedų sandarinimo, tai reikia daryti pilną gatvės ir inžinerinių tinklų rekonstrukcija, kur darbų apimtys ir išlaidos bus n kartų didesnės. Miestas nepajėgus visų gatvių imti ir vienu ypu rekonstruoti.
Problema tame kad viena vieta kasama keturius kartus per porą metų. Taip, avarijos vyksta, bet darbus susiderinti kad būtų kasama ir asfaltuojama vieną kartą. Čia problema jog visiškai nėra suderinti infrastruktūros atnaujinimo periodai, nors realiai daugumai intervalas vienodas (~20 metų). Jeigu neklotų naujo asfalto ant senų vamzdžių, nereikėtų po pusmečio jo kasti lauk kad tvarkyti avarijų.
Kita problema, kad išrausus ir sutvarkius požeminius tinklus ta vieta nėra normaliai sutvarkoma. Viršuliškių g. tik neseniai sutvarkė, iki tol buvo kažkoks įdubęs gumbuotas asfalto blynas. Bet bent jau dabar sutvarkė. Kitose vietose taip paliekama metų metais. Jei tvarkyta vieta būtų sutvarkoma (atstatomas pagrindas ir normaliai išlyginama danga), tuomet problemos nebūtų. Na, Mėsinių g. lopas – ar taip ir turi būti po sutvarkymo? Juk akivaizdu, kad ne.
Dėl šulinių išvis atskira tema. Asfaltuojant ištisiniu būdu net nesugeba normaliai sulyginti dangčio su asfalto danga, dėl ko jie pakankamai greitai dumba ir trupina asfaltą aplink save. Ir taip tol, kol situacija tampa kritine, pvz. sulūžta dangtis, nes profilaktiškai keisti ir taisyti, kol dar nesulūžo, niekas nenori. Net ten, kur šuliniai visiškai nauji (pvz. Ąžuolyno g.), jie jau yra sukritę ir turi būti tvarkomi.
Problema tame kad viena vieta kasama keturius kartus per porą metų. Taip, avarijos vyksta, bet darbus susiderinti kad būtų kasama ir asfaltuojama vieną kartą.
Čia labiau siūlot, kad kažkas be kanalizacijos pusmetį palauktų, ar kad visi pusmetį važinėtų į duobę užpilta skalda?
Comment