Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus infrastruktūros projektai

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė naglisc Rodyti pranešimą
    ...kitas klausimas, negi tu manai, kad Lietuvoje kurioje, vos vienas ilgesnis nei kilometras tunelis, o ir tas statytas 18 amžiuje, atsiras projektuotojai, kurie lyg niekur nieko per keletą mėnesiukų parengs normalų metro projektą? žinai kodėl kalbu apie projektą. o gi todėl kad pateikti keli sprendiniai (stotys) sudaro įspūdį, kad projektas jau yra.
    Kad yra projektas - sudaro ispudi tau galbut, o tai yra jau tamstos problema.
    As paprasciausiai zinau kad tai yra studija (jie ir patys taip raso)

    Comment


      Parašė evvt Rodyti pranešimą
      Kad yra projektas - sudaro ispudi tau galbut, o tai yra jau tamstos problema.
      As paprasciausiai zinau kad tai yra studija (jie ir patys taip raso)
      o tamsta kada nors yra teke skaityti studiją?
      greičiausiai ne. nes kitaip tikrai pamatytum, kad ne studija.

      nors šiais laikais studijos pasidarė gana įdomiu ir geru pinigų plovimu. rašo visi kas netingi ir prirašo įvairių pievų. pasitaiko veikėjų, kurie laimėję konkursus studijoms rašyti, paskui mūsų klausinėja kas yra tai, o kas anai.

      o šiaip studijose, brėžiniai ir architektūriniai sprendimai nedaromi. studijos tikslas yra išnagrinėti visus techninius ekonominius aspektus, kad išsiaiškinti ar vertą tęsti darbus, ar visdėlto tuom ir pabaigti.

      Comment


        Parašė naglisc Rodyti pranešimą
        ištrauka iš lentelės rastos vilniausmetro.lt

        4 / Charkeroi / 1983 / 1976 / 23 / 206/

        eil. nr. / miestas /statybos pradžia / gyventoju skaičiavimo metai / gyventojų skaičius mieste/gyv.sk. apylinkėse /

        nė už ką nepatikėsiu kad 23tūkst.dydžio miestelyje yra metro. beje net googlas apie tą miestelį? nieko gero nepasiūlė.
        Tas Metro yra tik požeminis tramvajus. Kas būtų, mano manymu, kaip tik mūsų Vilniui.
        O gyventojų skaičius dažnai labai keistai skaičiuojamas. Pvz.: galima rašyti: Vilniuje yra 80 tūkst. gyv. (Senamiestis) plius 500-600 "apylinkėse".

        Comment


          Valakampių tiltas. Masės apribojimas 20 t. Ten tokį pastatė, ar dėl blogos būklės toks apribojimas?
          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

          Comment


            Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
            Valakampių tiltas. Masės apribojimas 20 t. Ten tokį pastatė, ar dėl blogos būklės toks apribojimas?
            Gali būti, nes tas tiltas, kaip ir gariūnų bei lazdynų yra tiesiog apgailėtinas
            You might surprise yourself.

            Miestai.net FB

            Comment


              Bet konstrukcinės dalys tai man kartais kelia baimę
              You might surprise yourself.

              Miestai.net FB

              Comment


                Parašė Eimantas Rodyti pranešimą
                Valakampių tiltas. Masės apribojimas 20 t. Ten tokį pastatė, ar dėl blogos būklės toks apribojimas?
                Vakar mačiau, kad po visu tiltu sudėjo pastolius.

                Comment


                  Vilniaus ateities vizijos: juodasis ir baltasis scenarijai

                  www.zalieji.lt
                  2007 sausio 16 d. 02:48
                  Vytautas GŪŽYS,
                  Janina GADLIAUSKIENĖ

                  Prieš penkioliką metų Lietuvos mokslininkai, pabrėždami, kad didžiausias visų miestų priešas yra netikęs transportas, prognozavo Vilniaus raidos du scenarijus (pagal 1991 m. mokslinio darbo „Transportas ir aplinkos apsauga“ medžiagą). Kad mokslininkų prognozės pasitvirtino, liudija šiandieninė padėtis Vilniaus mieste. Šios problemos sprendžiamos bandant skubos tvarka patvirtinti prieštaringai vertinamą Vilniaus miesto bendrąjį planą.

                  Juodasis scenarijus
                  Mokslininkai prognozavo, kad, jei Vilniaus miesto ateitis būtų palikta savieigai, nesiimta ryžtingų priemonių, ištiktų ekologinė katastrofa ir atsirastų neigiami pakitimai socialinėje, kultūrinėje bei kitose srityse.

                  Jau 1991 metais konstatuota, kad Lietuva – aktyvi senų automobilių pirkėja. Didelė dalis jų perkama iš antrų-penktų rankų (pvz., pagal schemą Vokietija – Lenkija – Lietuva). Pagal juodajį scenarijų Vilnių užtvindys antiekologinė banga, būdinga labai atsilikusioms besivystančioms šalims. Miestas nebetiks normaliam gyvenimui, oro teršimo, triukšmo normos bus viršyjamos šimtus kartų. Tik turtingieji vilniečiai, gyvenantys užmiestyje, dar galės užauginti sveikus vaikus. Bet ir jiems beveik neįmanoma į darbą atvykti dėl spūsčių. Transporto sektorius prarys didžiausią nacionalinių pajamų dalį. Miesto gyventojai degraduos ne tik fiziškai, bet ir morališkai, smarkiai išaugs alkoholio, narkotikų vartojimas, o su jais ir nusikaltimų skaičius. Gabiausi jauni žmonės paliks Vilnių. Miestas bus pasmerktas merdėjimui. Tik tada miesto ir Lietuvos valdžia stengsis imtis jau įgyvendintų civilizuotoje Europoje ekologinių priemonių. Tačiau ilgalaikės ekologinio maro pasekmės, genetiniai pokyčiai dešimtmečius slėgs miestą. Ar Lietuva turi iš naujo praeiti visas metamorfozės stadijas – nuo buožgalvio iki varlės, ar turi kartoti visiems jau dabar žinomas urbanizacijos klaidas, labai aiškias Pietų Europos, Amerikos kraštuose?

                  1989 m. popiežius Jonas Paulius II -asis išleido plačiai žinomą encikliką apie ekologiją. Joje rašoma: „Šiuolaikinė visuomenė neras ekologinių problemų sprendimo, jei rimtai neperžiūrės gyvenimo būdo“. O štai kokį sprendimą pasiūlė populiariausias Švedijos menedžeris Peras Julenchamaras, turintis keliasdešimties metų darbo patirtį Volvo automobilių gamykloje: „Beveik visoms pasaulio sostinėms gresia pilnas transporto chaosas. Oro tarša pasiekė nepakenčiamą lygį. Jau artimiausiu laiku galimybė liks tik viena: išvykti automobilius iš miesto. Chaosas ir spūstys – priešai automobiliams, kurie mieste tampa nebepatrauklūs“.

                  Industrinėse išsivysčiusiose Europos šalyse žmonės beveik nejaučia materialinių trūkumų. Deja, ekologiška gyvenimo aplinka (parkas, miškas, kurortas) pastoviai prieinama tik turtingiems ar, greičiau, tik labai turtingiems. Tuo būdu, dėl urbanistikos klaidų – už vertybes, duotas Dievo veltui – tenka mokėti pačią aukščiausią kainą, kurią gali sau leisti tik nedaugelis. Didžiausią prioritetą mieste įgyja švari gamtinė aplinka. Ji ir turi būti svarbiausiu prioritetu bet kurio miesto perspektyvai.

                  Baltasis scenarijus
                  Vilnius – naujo tipo sostinė: rekreacinis, kurortinis, kultūros, verslo, turizmo, vadybos centras su palankia aplinkai pramone. Miestas su unikaliais istoriniais ir architektūriniais paminklais apsuptais žaliais miškais ir gojeliais, skendi parkuose, alėjose, gėlynuose. Pastatai, ypač šiuolaikiniai, ištisai padengti architektūriniais želdiniais, žiemos sodais lodžijose ir laiptinėse, interjeruose, ant stogų bei kiemeliuose. Automobiliai važinėja tik užmiesčio keliais, žiedinis kelias juosia miestą, šalia jo pastatyti garažai ir aikštelės automobiliams. Miesto transportas – troleibusai, dviračiai, velomobiliai; krovinių transportas gerokai ekologizuotas. Pramonės rajonai, taip pat automagistralės, vizualiai atrodo kaip parkai. Mieste - švaros, tylos ir žalumos kultas.

                  Daugelis, perskaitęs šiuos pamąstymus, palaikys juos beveik nesveikomis fantazijomis. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tokia strategija buvo išmąstyta prieš penkiolika metų, kai sugriuvus sovietų sąjungai, neliko didžiosios dalies pramonės, o nenaujų automobilių pirkimo vajus buvo tik prasidėjęs. O be to, Vilnius yra viena žaliausių Europos sostinių, čia nėra labai teršiančios pramonės, pažangi centralizuoto šildymo sistema.

                  Transporto problemų spendimas
                  Mokslinio darbo „Transportas ir aplinkos apsauga“ medžiagoje nurodomi konkretūs pasiūlymai ir nesuprantama, kodėl niekas nuo 1991 m. jų net nebandė įgyvendinti. Pavyzdžiui, pirmiausiai turi būti įvesti leidimai įvažiavimui į Senamiestį, kaip yra Romoje, Rygoje, Taline. Senamiestyje panaikinamos automobilių stovėjimo aikštelės. Centrinėje miesto dalyje įrengiamos mokamos aikštelės. Šias problemas Vilniaus miesto bendruomenės ne kartą priminė įvairioms valdžios institucijoms, o praėjusiais metais prašė svarstyti Valstybinėje kultūros paveldo komisijoje, tačiau komisija į visuomenės balsą neatsiliepė.

                  Toliau sakoma, kad „gyventojų daugumai pritariant gyvenamieji rajonai turi būti paskelbti tylaus eismo zonomis (greitis iki 30 km/val., pirmenybė pėstiesiems), kiemuose gyventojų sutarimu gali būti uždraudžiama automobiliams stovėti, kituose kiemuose – draudžiama įvažiuoti nakties metu (23.00-07.00)“.

                  „Automobilių ir motociklų stovėjimo aikštelės ir garažai statomi šalia priemiesčių automagistralių, garažai atstoja priešgarsinius ekranus. Iki šių objektų galima privažiuoti dviračių takais ar visuomeniniu transportu. Suplanuojami ir didžia dalimi ženklais nužymimi gatvėse dviračių takai. Jie apima senamiestį, miesto centrą, paupio zoną, parkus. Gyventojams leidžiama kiemuose statytis dviračių boksus, įstiklinti lodžijas, balkonus ir statyti priestatus iš stiklo ir lengvų metalo konstrukcijų prie aklinų sienų, ant stogų“.

                  Dokumente pažymima, kad Vilnius tampa įžymiu ekologinės urbanistikos modeliu, lankomu pasaulio specialistų, urbanistikos studentų, daugybės konferencijų, tarptautinių renginių vieta. Mieste, kaip Singapūre, palaikomas švaros kultas, bet, skirtingai nuo Singapūro, gatvėse nėra žudančių miesto gyvenimą automobilių. Savo ekologiniu pavyzdžiu Lietuva tampa garsi jau ne vien politiniais įvykiais, o įeidama į ekologinės evoliucijos istoriją, įgyja didelį tarptautinį autoritetą ir savotišką politinį imunitetą.

                  Kodėl Vilniui gresia ekologinė katastrofa?
                  Pateiktieji Vilniaus scenarijai pesimistams galėjo atrodyti utopija, o optimistams – realybe. Septyniolika nepriklausomos Lietuvos gyvenimo metų parodė, kad viltis gyventi saugesniame, švaresniame, gražesniame ir sveikesniame Vilniuje yra neužgesusi. Todėl aktyviai besikuriančios visuomeninės organizacijos bando įtakoti, kad Vilnius taptų saugiu daugeliui vilniečių. Visuomet dėl miesto kraštovaizdžio, aplinkos jautėsi atsakingi ir Lietuvos mokslininkai. Jau 1981 m. ir vėliau buvo aktyviai svarstoma tema dėl Vilniaus Šiaurinio ir vakarinio greitkelių. Tuomet, iniciatyvą parodžius žinomam aplinkosaugininkui Viktorui Bergui, buvo atsisakyta Šiaurinio greitkelio. Taip pat buvo sustabdyta ir Vakarinio greitkelio statyba.

                  Tačiau dabar, vykstant neplanuojamai miesto plėtrai, Vilniaus bendrajame miesto plane iki 2015 metų vėl numatomi tie patys Šiaurinis ir vakarinis aplinkeliai, tik įvardinti jau greito eismo gatvėmis. Miesto visuomenei pristatant Vilniaus bendrąjį planą net neužsimnta apie priežastis, dėl kurių prieš porą dešimtmečių šių greitkelių buvo atsisakyta. O priežastys liko tos pačios. Šiaurinė greito eismo gatvė, pagal tvirtinamą bendrąjį planą, turi praeiti tarp Šeškinės geomorfologinio ir Cedrono aukštupio kraštovaizdžio dendrologinio draustinių. Vilniaus miesto savivaldybės plėtros departamentui viešai pristatant Šiaurinės greito eismo gatvės detalųjį planą net nebandyta tikinti, kad greito eismo gatvė nekenks aplinkai. Juk keliais tūkstančiais padidėjus kasdieniam automobilių srautui dėl padangų trinties bei išmetamų suodžių labai padidės išmetamųjų kancerogeninių ir kietųjų dalelių koncentracija ore. Taip pat padidės išmetamo benzapireno, azoto oksidų ir anglies monoksido kiekiai. Nepaprastai pablogės šalia greitkelio gyvenančiųjų šeškiniečių gyvenimo kokybė, taip pat akivaizdi neigiama įtaka būtų ir minėtiems draustiniams.
                  Tuo tarpu Vakarinė greito eismo gatvė atkirstų Lazdynų, Karoliniškių, Justiniškių rajonus nuo rekreacinių vietovių.

                  Pažvelgus į paskubomis norimą patvirtinti bendrąjį planą, matosi, kad miesto transporto problemas bandoma spręsti suprojektavus visą tinklą naujų gatvių. Nors kai kurių iš jų strateginė reikšmė labai abejotina. Tačiau neabejotina, kad tam reikalui bus išnaudotos Europos struktūrinių fondų lėšos ir vargiai kas paskui besusigaudys kaip toliau suktis iš susidariusio chaoso, kai gatvių bus daugybė, o transporto - dar daugiau. Todėl nors ir pavėluotai, geriau miesto transporto problemas spręsti priimant platesnę, veiksmingesnę programą, numatytą dar praėjusiame šimtmetyje.
                  http://www.zalieji.lt/temos/Naujieno...-15_01?print=1
                  Ne iš karto supratau, kurioje temoje šį straipsnį pateikti
                  Paskutinis taisė Romas; 2007.04.12, 23:05.

                  Comment


                    Siūlau rekultivuoti visas esamas gatves
                    GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                    Comment


                      Pažvelgus į paskubomis norimą patvirtinti bendrąjį planą, matosi, kad miesto transporto problemas bandoma spręsti suprojektavus visą tinklą naujų gatvių. Nors kai kurių iš jų strateginė reikšmė labai abejotina. Tačiau neabejotina, kad tam reikalui bus išnaudotos Europos struktūrinių fondų lėšos ir vargiai kas paskui besusigaudys kaip toliau suktis iš susidariusio chaoso, kai gatvių bus daugybė, o transporto - dar daugiau. Todėl nors ir pavėluotai, geriau miesto transporto problemas spręsti priimant platesnę, veiksmingesnę programą, numatytą dar praėjusiame šimtmetyje.
                      Įdomu, kaip žalieji žiūri į tą faktą, kad Vilnius turi labai retą ir prastą gatvių tinklą (tai konstatuoja specialistai), kuris savaime blogina ekologinę padėtį mieste

                      Comment


                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                        Įdomu, kaip žalieji žiūri į tą faktą, kad Vilnius turi labai retą ir prastą gatvių tinklą (tai konstatuoja specialistai), kuris savaime blogina ekologinę padėtį mieste
                        Tegul tada tie žalieji pasiūlo, kaip galima spręsti kamščių ir geresnio susisiekimo problemas netiesiant naujų gatvių? Eiliniai utopiniai pasvarstymai neteikiant konkračių pasiūlymų kaip būtų galima spręsti esamas problemas. Pasakymas, kad reikia kažką daryti ir paverkšlenimas, kad gali būti blogai, tolygus nieko nesakymui
                        Parašas :)

                        Comment


                          Parašė Sula Rodyti pranešimą
                          Įdomu, kaip žalieji žiūri į tą faktą, kad Vilnius turi labai retą ir prastą gatvių tinklą (tai konstatuoja specialistai), kuris savaime blogina ekologinę padėtį mieste
                          O kaip retas gatvių tinklas blogina ekologinę padėtį?

                          Comment


                            Parašė Domas Rodyti pranešimą
                            O kaip retas gatvių tinklas blogina ekologinę padėtį?
                            Labai net ir tiesiogiai blogina ekologinę padėtį. Susidaro didžiulės grūstys, teršiamas oras išmetamosiomis dujomis, gaištamas laikas, nuodijami žmonės ir gamta ir t.t.
                            Negi pats nesupranti ar esi visom prasmėm žalias ?
                            Parašas :)

                            Comment


                              Parašė Svecias Rodyti pranešimą
                              Labai net ir tiesiogiai blogina ekologinę padėtį. Susidaro didžiulės grūstys, teršiamas oras išmetamosiomis dujomis, gaištamas laikas, nuodijami žmonės ir gamta ir t.t.
                              Negi pats nesupranti ar esi visom prasmėm žalias ?
                              Na, čia gal labiau pagal tą žaliųjų utopiją aš vertinu - pagal juos mieste gatvių kaip ir išvis nereikia, tik dviračiams ir troleibusams
                              Tai vat šitaip vertinant, dėl to reto gatvių tinklo, jiems nei šilta nei šalta Ir, kaip supratau iš straipsnio, netgi užsimenama - mažiau gatvių - mažiau mašinų.

                              Comment


                                Parašė Domas Rodyti pranešimą
                                Na, čia gal labiau pagal tą žaliųjų utopiją aš vertinu - pagal juos mieste gatvių kaip ir išvis nereikia, tik dviračiams ir troleibusams
                                Tai vat šitaip vertinant, dėl to reto gatvių tinklo, jiems nei šilta nei šalta Ir, kaip supratau iš straipsnio, netgi užsimenama - mažiau gatvių - mažiau mašinų.
                                Tuomet žaliųjų tikslus atitinka tarybinis ar net tiksliau maoistinis miestų planavimo stilius. Šiuo metu - Pchenjanas:
                                daug dviračių, visuomeninis transportas, asmeninių automobilių praktiškai nėra, totalinis kuro taupymas, naturalūs produktai

                                Comment


                                  Parašė Domas Rodyti pranešimą
                                  Na, čia gal labiau pagal tą žaliųjų utopiją aš vertinu - pagal juos mieste gatvių kaip ir išvis nereikia, tik dviračiams ir troleibusams
                                  Tai vat šitaip vertinant, dėl to reto gatvių tinklo, jiems nei šilta nei šalta Ir, kaip supratau iš straipsnio, netgi užsimenama - mažiau gatvių - mažiau mašinų.
                                  Nu čia negalima vienareikšmiškai teigti, kad vieni ar kiti neteisūs. Lyg ir beveik visi sutaria, kad didesnis gatvių tinklas didina mašinų skaičių (Amerikos pavyzdys), tai taip išeitų, kad mažesnis tinklas tą mašinų skaičių mažintų. Nuliniu atveju irgi viskas atitinka - be gatvių mašinų nebūtų visai
                                  Kitas dalykas, kad jeigu homo sapiens sugeba pagaminti mašinas, gatves ir viešąjį transportą, tai turėtų sugebėti ir pasiekti kažkokį protingą balansą tarp visų šitų dalykų. Aš, pavyzdžiui, tikiu, kad, nutiesus Šiaurinę gatvę, turėtų pralaisvėti Ozo gatvė.

                                  Comment


                                    Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                    Tuomet žaliųjų tikslus atitinka tarybinis ar net tiksliau maoistinis miestų planavimo stilius. Šiuo metu - Pchenjanas:
                                    daug dviračių, visuomeninis transportas, asmeninių automobilių praktiškai nėra, totalinis kuro taupymas, naturalūs produktai
                                    O tai ką tu išvardinai yra blogai?
                                    Tik pamėgink atsiriboti nuo galbūt nepriimtinos kinų aplinkos ir perkelti visą tai į Vilnių. Tiesą pasakius, net įsivaizduoti nieko nereikia - pakanka perskaityti aukščiau esantį straipsnį

                                    Comment


                                      Prie Savanorių/Žemaitės sankryžos kelis naujus kontaktinio tinklo stulpus įkasė, įdomu ar senus tik palinkusius keis ar su sankryža kažką darys.
                                      GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                      Comment


                                        Įdomu, ar kas nors turi argumentų, kad masinis važinėjimas dviračiais Vilniuje įmanomas (su tokiu reljefu)? Kad visi rytais nusileis nuo kalnų į centrą, o vakarais po darbo labai noriai mins atgal? Dar turint omeny, kiek pas mus tęsiasi šaltasis metų laikas, kad nereti ir lietūs.. Sutinku, kad vasarą dviračiai pasivažinėjimams su reikalais centro ribose gal ir įmanomi. Teoriškai gal būtų buvęs įmanomas pripratinimas (bent dalies miestiečių, bent kai geras oras) važinėti namai-darbas į kalną ir nuo kalno, jei tai būtų pradėta dar prieš tą automobilizaciją. Bet dabar, pirma valdžia, nusprendusi iškrapštyt didžiąją dalį žmonių iš šiltų mašinų ant dviračių, turbūt nesulauktų nei artimiausių rinkimų..

                                        Comment


                                          Nelabai tinkamas reljefas (švelniai tariant), nors žiūrint iš kur ir kur važiuoti, gali ir nebūti kalvų didelių. Bet pavyzdžiui Šeškinės kalva ne visiems dviratininkams įkandama.
                                          GE. Tbilisis / თბილისი | GE. Batumis / ბათუმი | GE. Aukštutinė Svanetija / ზემო სვანეთი

                                          Comment

                                          Working...
                                          X