[VLN] Vilniaus infrastruktūros projektai

[Kema]

Na siaip tai logiska, kad statys po vakarinio, nes dabar nera nuo kur ja ir pradeti. Aisku per tuos metus galma gal butu statyti viadukus per Laisves ir Ukmerges gatves, ten juk irgi ne per menesi pasistato. O smeli matyt suveze is aplinkiniu statybvieciu, vienu suviu du zuikiai.

[spirit]

Na siaip tai logiska, kad statys po vakarinio, nes dabar nera nuo kur ja ir pradeti. Aisku per tuos metus galma gal butu statyti viadukus per Laisves ir Ukmerges gatves, ten juk irgi ne per menesi pasistato. O smeli matyt suveze is aplinkiniu statybvieciu, vienu suviu du zuikiai.

gali pradėti nuo Laisvės pr. ir eiti į rytus, o tik po sujungti su vakariniu, bet nemanau kad taip bus. Pirma tegul nutiesia tuos aplikelius

[Blaze]

Man atrodo, kad labiausiai reikalinga sujungti Fabijoniškių ir J.Kazlausko gatves.
Iš kart sankryžoje prie Akropolio srautai sumažėtų.

[Romas]

Keletas nuotraukų iš Vilniaus bendrojo plano projekto parodos, vykusios savivaldybėje šį mėnesį


Numatomas naujų gatvių tinklas


Pagrindinė miesto dalis


Legenda



Keleivinio transporto plėtros vizijos






Palyginimui, kokią pažangą per pastaruosius 3-4 dešimtmečius padarė miesto transportas, įdedu keletą senesnių Vilniaus generalinių bendrųjų planų nuotraukų
(atsiprašau už jų kokybę, bet kai kurias "naujas" gatves gal pavyks atpažinti)
1978


1965


Pietvakarinis, vakarinis ir šiaurinis apvažiavimai buvo suplanuoti jau prieš 41 metus

[Sula]

Pietvakarinis, vakarinis ir šiaurinis apvažiavimai buvo suplanuoti jau prieš 41 metus

Stebiuosi, kad pries 40 metu projektuotojai maste ir planavo racionaliau nei siandien.

Tikslumas ir net sutartiniai zymejimai liko tokie pat (o kompiuteriu, spausdintuvu juk nebuvo).

[Blaze]

Pietvakarinis, vakarinis ir šiaurinis apvažiavimai buvo suplanuoti jau prieš 41 metus

O dar kur nauji projektai! Kiek naujų tiltų pripaišyta...gaila, kad tik pripaišyta.. kad visa tai užbaigtų turbūt dar 40 metų prireiks...

[Romas]

Bendriems planams reikėtų atskiros temos.
Čia tegul lieka tik transporto problemos.

[Romas]

Porą mėnesių bus draudžiamas eismas sankryžoje Vilniaus centre

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo rugsėjo 25 d. iki lapkričio 19 d. dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijos darbų bus draudžiamas transporto eismas V. Kudirkos, J. Tumo–Vaižganto gatvių ir Gedimino pr. sankryžoje.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=10760430

Pastovėsim kamščiuose...

[Mantas]

Porą mėnesių bus draudžiamas eismas sankryžoje Vilniaus centre

Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad nuo rugsėjo 25 d. iki lapkričio 19 d. dėl Gedimino prospekto rekonstrukcijos darbų bus draudžiamas transporto eismas V. Kudirkos, J. Tumo–Vaižganto gatvių ir Gedimino pr. sankryžoje.

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=10760430

Pastovėsim kamščiuose...

Turėtų būti smagu

[naglisc]

vakar vakare turėjau malonumo pastovėti (tikraja to žodžio prasme, trukt-stop) pusantros valandos kaštyje Utenos plente. įvažiavus į Vilnių jo kažkodėl nebeliko (tai yra padidėjo greitis iki 40 km/h, gas palyginus su prieštai buvo labai greitai).

[Mantas]

vakar vakare turėjau malonumo pastovėti (tikraja to žodžio prasme, trukt-stop) pusantros valandos kaštyje Utenos plente. įvažiavus į Vilnių jo kažkodėl nebeliko (tai yra padidėjo greitis iki 40 km/h, gas palyginus su prieštai buvo labai greitai).

Kadangi esu Uteniškis, šitą kamštį labai gerai pažįstu. Kažkaip pernai grūstys dar nebuvo tokios didelės, matyt ir su metais tikrai nemažės. Planų artimiausiu metu statyti keturių juostų plentą, atrodo, irgi nėra.

[Uspaspsichas]

Ta bėda yra dėl to kad, tolėliau yra nevykęs įvažiavimas į geležinio vilko gatvę, kuris stabdo eismą, norinčius važiuot ir į šią gatvę, ir į kalvarijų.
Lapkričio pirmą girdėjau prasidės darbai.

[Mantas]

Ta bėda yra dėl to kad, tolėliau yra nevykęs įvažiavimas į geležinio vilko gatvę, kuris stabdo eismą, norinčius važiuot ir į šią gatvę, ir į kalvarijų.
Lapkričio pirmą girdėjau prasidės darbai.

Šita sankryža sukelia kamščius tik išvykstantiems iš Vilniaus. Atvykstantiems kamštis išsisklaido tik įvažiavus į Vilnių.

Laukiu, nesulaukiu, kada pagaliau pradės GV pratęsimo darbus

[Romas]

Gal bus įdomus esamos padėties įvertinimas ruošiant naują BP.

9. SUSISIEKIMO SISTEMA


1998 metų miesto Bendrojo Plano iki 2005 metų esamos būklės apibendrinimas

Esamos būklės santrauka

Susisiekimo sistemos darnioji plėtra – vienas svarbiausių sostinės siekiamų tikslų, kurie tiesiogiai įtakoja miesto socialinį – ekonominį gyvybingumą, užtikrina aplinkos kokybę, leidžia spręsti saugaus eismo problemas ir išsaugoti kultūros vertybes. Vilniaus susisiekimo sistemos modernizavimas nėra savitikslė priemonė, o neatskiriama viso miesto darniosios plėtros dalis, užtikrinanti atskirų miesto teritorijų gyventojų poreikius ir kompleksinę plėtrą, didinanti patrauklumą ir investicijų pritraukimą darbo vietų kūrimui ir socialinės infrastruktūros plėtrai.

Vilniaus miesto susisiekimo sistemos plėtojama kompleksiškai ir pakankamai nuosekliai, kurios vizija išdėstyta strateginės svarbos dokumente - Vilniaus m. bendrajame plane. Lyginant su kitais Europos miestais, Vilniaus susisiekimo sistemos darnioji plėtra apskritai yra pakankamai sėkminga

Daugiau:
http://www.vilnius.lt/new/inv_versla...at1=735&id=432

[Sula]

Gal bus įdomus esamos padėties įvertinimas ruošiant naują BP.

Drįsčiau abejoti dėl šios studijos. Ryškiai pamažintas krovininio transporto srautas. Kai pačių krovininių automobilių Lietuvoje per dešimtmetį padaugėjo 42%. Ir ypač aiškiai tai matyti Vilniuje.
Deklaruojama, kad gatvių tinklas kažkaip stebuklingai padidėjęs daugiau nei 25% (kur tos naujos gatvės).

[.junkie]

Verslo žinių "Geri namai"



Straipsnio tekstas:

Sostinei gatvių tinklas tapo per ankštas


Kelių reikšmę ir svarbą puikiai suvokė dar senosios civilizacijos. Tuo tarpu
moderniais stikliniais dangoraižiais besipuošiantis Vilnius dūsta nuo
automobilių, verslas spūsčių nuostolius skaičiuoja milijonais litų. Specialistų
teigimu, dabar tik pradedami statyti aplinkkeliai buvo numatyti dar
sovietmečiu, tad įgyvendinant praeities planus derėtų galvoti ir apie naujus
projektus, kad jie padėtų išspręsti ne tik šiandienos, bet ir rytdienos
transporto srautų problemas.
Gatvių, privažiavimo kokybė turi nemenką įtaką ir nekilnojamojo turto vertei –
prie planuojamų stambių transporto arterijų didėja žemės sklypų paklausa, kyla
kainos.

Stebuklų nebus

Savivaldybės atstovai ir „Gerų namų“ kalbinti specialistai sutartinai
pripažįsta, kad gatvių tinklas, numatytas naujame bendrajame sostinės plane iki
2015 m., spūsčių problemos tikrai neišspręs, gal tik kiek sumažins.
„Yra bendra taisyklė, kad atsiradus naujai gatvei – patogesnei, greitesnei,
visas srautas suplaukia ten. Tada reikia palaukti, kol automobiliai vėl
persiskirsto. Paprastai tik nusistovi normalios sąlygos ir eismo intensyvumas
vėl didėja, nes miestas auga, automobilių gausėja“, – aiškina Pranciškus
Juškevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos
fakulteto Miestų statybos katedros profesorius.
Anot pašnekovo, per dvidešimt pastarųjų metų gatvių beveik nebuvo tiesiama, o
senasis tinklas, paveldėtas iš sovietmečio, yra perkrautas, tad reikia tik
džiaugtis, kad tiesti naujas gatves apskritai pradėta, ir laukti, kad tai
greičiau įvyktų. Tiesa, net ir padaugėjus gatvių stebuklo neįvyks, nes tokia
jau yra susiformavusi Vilniaus struktūra, kad pagrindinės darbovietės sutelktos
centre, tad, suprantama, ši vieta visada bus perkrauta automobilių.
„Miesto planuotojai turi gerai numatyti, koks eismas bus po 5 ar 10 metų, kad
magistralę pastatytų ne tik šiandienai, bet ir ateičiai, o tai jau susiję su
kitų objektu planavimu – kur bus pramoniniai, kur gyvenamieji rajonai“, –
priduria Sigitas Bublys, asociacijos „Lietuvos keliai“ l.e.p. prezidentas.
Specialistai prognozuoja, kad ateityje daug rūpesčių gali kelti ne tik
susisiekimas miesto viduje, bet ir įvažiavimo į miestą keliai, nes sparčiai
plečiasi gyvenvietės, tad nutiestų kelių patekti į sostinę nebepakaks.

Svarbu sistema, ne pavieniai keliai

Specialistai aiškina: kad susisiekimo sistema būtų kuo efektyvesnė ir dėl
spūsčių nemažėtų vienos ar kitos teritorijos patrauklumas, svarbu suderinti
naujų gatvių tiesimo, senų atnaujinimo darbus ir eismo reguliavimą (Vilnius
kaip tik rengiasi diegti automatizuotą šviesoforų reguliavimą ir valdymą).
Pono Bublio įsitikinimu, šviesoforais ir racionaliu eismo reguliavimu galima
išspręsti apie 15 proc. eismo problemų. Profesorius Juškevičiaus požiūris kiek
skeptiškesnis, jo nuomone, dabar moderni šviesoforų valdymo sistema naudos
beveik neduotų, nes gatvės perpildytos. Kiti ekspertai priduria, kad tam tikrus
nesklandumus galima įveikti ir dar paprasčiau – jų žodžiais tariant, „paėmus
kibirą dažų“ – paprasčiausiai kitaip sužymėjus eismo juostas.
„Pirmiausia reikia atsižvelgti į eismo organizavimą: kokios bus sankryžos,
tiltai, viadukai, tuneliai, kaip žymima danga, išdėstyti šviesoforai, koks jų
darbo cikliškumas. Galima ieškoti variantų, pagal poreikį keisti judėjimo eismo
juostomis kryptį (tarkim, rytinio piko metu judama į vieną, vakarinio – į kitą
pusę), tam ypatingo kapitalo nereikia, o tik noro“, – tikina p. Bublys.
Specialistų teigimu, tiesiamuose aplinkkeliuose turėtų būti kuo mažiau
trukdžių, ypač pėsčiųjų šviesoforų su mygtukais, nes jie sustabdo didžiulį
automobilių srautą.
„Tą dalyką reikia spręsti kitaip – statyti pėsčiųjų viadukus, tunelius, žmones
reikia pratinti naudotis požeminėmis perėjomis, jos dar nepopuliarios dėl
saugumo ir sanitarinių sumetimų. Jeigu jose virtų gyvenimas, padėtis iš karto
pagerėtų. Ten galėtų kurtis spaudos kioskų, vykti prekyba“, – aiškina
asociacijos „Lietuvos keliai“ atstovas ir priduria, jog požeminė pėsčiųjų
perėja po Konstitucijos prospektu yra puikus sektinas pavyzdys.

Keičia vertę ir paklausą

Gatvių tinklas turi nemenką įtaką ir nekilnojamojo turto vertei bei žemės
paklausai tam tikroje teritorijoje. „Investuotojai, nekilnojamojo turto
valdytojai visada pirmiausia teiraujasi apie kelius – kokie jie, kas numatoma,
ar yra aplinkkelių, ką jie jungia“, – teigia Neringa Rastenytė, nekilnojamojo
turto bendrovės „Re&Solution“ Investicijų ir analizės departamento projektų
vadovė.
Anot jos, pietinis miesto aplinkkelis ypač svarbus investuotojams,
besirengiantiems įsigyti ar statyti pramonės, logistikos centrų, sandėlių. Ši
atkarpa sujungs kelius Vilnius–Minskas ir Vilnius–Kaunas–Klaipėda.
„Tranzitinis transportas galės judėti aplenkdamas miesto centrą, gyvenamuosius
rajonus, verslo teritorijas“, – teigia p. Rastenytė.
Vakarinis aplinkkelis tiesiamas ten, kur numatyta didžiausia gyvenamųjų
teritorijų ir darboviečių plėtra. Specialistė prognozuoja, kad teritorija prie
pat aplinkkelio bus itin patraukli kurtis prekybos centrams. „Kai buvo
paskelbta, kur aplinkkelis bus ir kokia kryptimi drieksis, žemės sklypais šalia
jo iš karto buvo susidomėta, nes dėl didelio pravažiuojančių automobilių
srauto tos vietos tinkamos sėkmingai veikti prekybininkams“, – aiškina p.
Rastenytė. Anot jos, šių žemės sklypų paklausa dabar didelė, kyla ir kainos.
Pietinis miesto aplinkkelis palengvins ir gyvenančiųjų Ukmergės plento gale
susisiekimą su miesto centru. Dabartinis gyventojų skaičius šiaurės vakarinėje
miesto dalyje nesiekia nė pusės tiek, kiek planuojama, jų keliones
automobiliais sutrumpins ir statoma estakada – transporto jungtis nuo
Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės. Ji bus svarbi ir komercinio
nekilnojamojo turto plėtrai ties Narbuto gatvės žiedu – ten formuojasi naujas
verslo centras: be dabar jau įgyvendintų ir vykdomų projektų, ketinama plėtoti
dar keletą. „Ši vieta gali tapti alternatyva „Verslo trikampiui“, ta zona kaip
ir užstatyta, o verslo teritorijai svarbu, kad ji būtų pasiekiama be spūsčių“,
– pabrėžia specialistė.

Pajudėjo pietų kryptimi

Remiantis naujuoju bendruoju planu, plačiausi Vilniaus užmojai – nutiesti
aplinkkelius, apie juos diskutuojama jau ne pirmus metus. Rugsėjį atidarytas
pietinis Senamiesčio aplinkkelis, neseniai įkasta kapsulė, simboliškai žyminti
pietinio miesto aplinkkelio tiesimo pradžią, suplanuotos ir vakarinio
aplinkkelio statybos.
Senamiesčio pietinį aplinkkelį – gatvės atkarpą, sujungusią Aušros vartų ir P.
Višinskio gatvę, specialistai vadina reikalingu, bet neišbaigtu sprendimu.
„Šis pavyzdys parodė, kaip detaliai reikia planuoti – pastatėm Senamiesčio
aplinkkelį, atidarėm, o vietoj laukto rezultato – priešingas“, – teigia p.
Bublys ir primena, kad vos atidarius naująją gatvę nusidriekė kilometrinės
mašinų eilės.
Anot specialistų, didžiausias apvažiuojamojo kelio trūkumas – netinkamai
suplanuota sankryža su Aušros vartų gatve. Viso kelio pralaidumas, kuris yra
lygus siauriausios vietos pralaidumui, mažėja dėl to, kad vienoje vietoje
gatvė susiaurėja iki vienos juostos dėl likusio nenugriauto pastato.
Savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento direktorius Virginijus Dastikas
skundžiasi, kad dėl viduryje kelio stūksančio statinio nuosavybės išpirkimo
nepavyko susitarti su jo savininku, tad prarastas apie milijonas keliui tiesti
skirtos paramos. Anot savivaldybės atstovo, kai tik pavyks pastatą išpirkti,
trūkstama kelio atkarpa bus nutiesta, tam prireiks vos kelių mėnesių.
Pietinis miesto aplinkkelis, sujungsiantis Žirnių gatvę su Laisvės prospektu,
bus magistralė su keliais viadukais, pėsčiųjų tiltu, tuneliu po geležinkeliu.
Šią transporto arteriją specialistai laiko labai reikalinga miestui – ji
sumažins eismą nuo Kirtimų ir oro uosto link Lazdynų, tranzitinio ir vietinio
transporto srautus miesto centre. Tiesa, šis kelias buvo numatytas dar
sovietmečiu, o planai liko neįgyvendinti todėl, kad žemėje, kuri turėjo būti
skirta keliui, stovėjo naftos bazė. „Buvo du labai brangūs inžineriniai
sprendimai – koridorius po geležinkeliu, kur dabar rengiamasi kasti tunelį, ir
naftos bazės iškėlimas. Tiesa, dabar naftos bazės nebėra, ji nustojo veikti,
tačiau atsirado kita problema – nuosavybės, su gyventojais reikia tartis dėl
žemės išpirkimo“, – atkreipia dėmesį Romualdas Trumpa, nekilnojamojo turto
bendrovės „Koba“ vyresnysis konsultantas.
Pono Dastiko teigimu, dėl žemės ploto, per kurį turi būti tiesiamas
aplinkkelis, yra likę keletas neišspręstų turtinių klausimų, tačiau apie
sunkumus savivaldybė dar nekalba, nes su savininkais vyksta derybos.

Brangesnis, bet reikalingesnis

Vakarinis miestą aplenkiantis kelias irgi įtrauktas į artimiausius miesto
savivaldybės planus. „Dabar pietinę ir šiaurinę miesto dalį jungia tik menkai
pralaidžios Žalgirio ir Oslo gatvės, tad vakarinis aplinkkelis yra būtinas“, –
tikina p. Dastikas. Anot jo, detalusis šio projekto planas jau parengtas,
vyksta techninis projektavimas, šio kelio tiesimo pradžia turėtų daugiau mažiau
sutapti su pietinio miesto aplinkkelio pabaiga, nes pradėjus du stambius
objektus bijomasi visiškai užkimšti miestą.
„Ši magistralė sujungtų du didelius kelius – Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Ryga –
ir neabejotinai atitrauktų didelę transporto dalį nuo Vilniaus miesto.
Vakarinis aplinkkelis turėtų būti prioritetinis, bet, deja, jo statybos darbai
nukelti į ateitį ir neaišku, kada ta ateitis ateis“, – kritiškos nuomonės
neslepia p. Bublys.
Specialistų teigimu, vakarinis aplinkkelis, kuris irgi buvo numatytas dar
sovietiniais metais, kainuos kur kas brangiau negu pietinis ir kuo ilgiau jo
statyba vilkinama, tuo labiau didėja sąnaudos dėl brangstančių medžiagų, darbo
jėgos. „Jei jis būtų nutiestas prieš keletą metų, būtų gerokai pigiau atsiėjęs,
nes pajutę, kad čia eina trasa, visi pradėjo įrodinėti nuosavybę, pirkti žemės
“, – priduria asociacijos „Lietuvos keliai“ atstovas.
Su vakariniu aplinkkeliu specialistai pataria iškart sujungti ir numatytą
Geležinio Vilko plento trasą prie Santariškių, kitu atveju, Mokslininkų gatvėje
pastačius planuojamus gyvenamuosius kvartalus, spūstys ten taps ypač didelės ir
gali kristi nekilnojamojo turto vertė. Ekspertai juokauja, kad sunku pasakyti,
kaip priešingu atveju statytojai pardavinės paskutinius butus, nes pirkėjai
paprasčiausiai net neprivažiuos jų pasižiūrėti.
Komentuodami planuojamus tiesti aplinkkelius, specialistai labiausiai pasigenda
šiaurinės gatvės, kuri driektųsi nuo Pašilaičių iki Žirmūnų. „Nors miesto
planuose ši gatvė visada buvo pažymėta, kai prabylama apie finansavimą, ji
išbraukiama iš prioritetinių dalykų. Šios gatvės reikalingumą rodo nuolatinės
spūstys Ozo gatvėje, sankryžose prie „Akropolio“ ar Kuro aparatūros gamyklos“,
– teigia p. Trumpa.

Užmojai platūs

Be aplinkkelių, numatoma ir daugiau investicijų į sostinės kelių
infrastruktūrą. Ponas Dastikas pasakoja, kad šiemet Vilniaus savivaldybė norėtų
pradėti tiesti trūkstamą Geležinio Vilko gatvės atkarpą nuo Mokyklos gatvės iki
Molėtų plento. Platinti Molėtų plentą iki keturių juostų planuojama ir už
miesto ribos, tačiau už šiuos darbus bus atsakinga Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Konkursas vyksta ir dėl Dariaus ir Girėno gatvės viaduko per geležinkelį su
prieigomis statybos. Šiuos du objektus planuojama baigti 2008 m.
Anot savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento direktoriaus, rengiamas
konkursas ir dėl Ukmergės – Ateities ir Laisvės prospekto sankryžos
rekonstrukcijos. „Tai didelis objektas, darbai truktų dvejus su puse metų“, –
nurodo p. Dastikas.
Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ atstovo, Ateities ir Laisvės prospekto
sankryža labai reikalinga, bet jos statybos suplanuotos ne laiku – ją reikėjo
pradėti kartu su dabar statoma estakada – transporto jungtimi nuo Konstitucijos
prospekto iki Ukmergės gatvės. „Tada būtume Ukmergės kryptimi vienu metu
išsprendę problemas ir jau kitais metais važinėtume laisviau, o dabar statybos
laikas išsitęs“, – darbų eilės tvarka nepatenkintas p. Bublys.
Specialistai abejoja ir dėl dabar statomos estakados naudos – jų teigimu, ji
padės išspręsti tik vakarinių spūsčių problemas, rytinės veikiausiai liks
tokios pat kaip buvusios.
Savivaldybė planuoja ir naują įvažiavimo kelią į Kauną, pratęsti Pilaitės
prospektą, atlikti Geležinio Vilko gatvės tarp Goštauto ir Pietario gatvių
rekonstrukciją, platinti Nemenčinės plentą nuo Kairėnų iki miesto ribos bei
daug kitų didesnės ar mažesnės apimties projektų.

[vytauc]

Aiškus ir konkretus straipsnis. Viskas pavadinta savais vardais- su viskuo sutinku. Vakarinis aplinkelis ir Šiaurinė gatvė yra reikalingi kaip oras, o jokio konkretumo apie juos kaip nėr, taip nėr...

[Romas]

„Dabar pietinę ir šiaurinę miesto dalį jungia tik menkai
pralaidžios Žalgirio ir Oslo gatvės(...)“, – tikina p. Dastikas.

Dabar žinosiu. Anksčiau šiomis gatvėmis važinėdavau iš rytų į vakarus ir atgal.

[Valiukas]

Delfi.lt 2006.10.27
Pasirašyta Vilniaus miesto ir „Akropolio“ sutartis dėl infrastruktūros plėtros

„Vilniaus Akropolis“ įsipareigoja savo lėšomis suprojektuoti ir įrengti dviejų lygių transporto mazgą – viaduką virš Ozo gatvės, sujungsiantį pastatus Ozo g. 25 su planuojama Šiaurine gatve ir skirtą aptarnauti papildomiems įvažiavimo ir išvažiavimo keliams tarp pramogų ir prekybos centro ir Ozo gatvės. Į šiuos darbus bendrovė investuos ne mažiau kaip 10 mln. litų.
Taip pat sutarta, kad iki 1 mln. litų bendrovė skirs antžeminėms ir požeminėms perėjoms Ozo ir Gelvonų sankryžoje įrengti, 0,5 mln. litų – lietaus nutekėjimo sistemai Geležinio Vilko gatvėje sutvarkyti ir 0,5 mln. litų Šeškinės ozo geomorfologiniam draustiniui sutvarkyti.

www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=11064313

Neblogai, visai neblogai...

[vytauc]

geras pavyzdys kaip reikia tartis valdžiai ir privačiam kapitalui