Niekur jie toli nepabėgs. Ką dabar stato, tai tik priartėjimas prie situacijos, kuri būtų adekvati transporto srautams ir gyv. tankumui.
Jei ir toliau vykdytų tokio masto projektus, tai nušoliuotų tolokai. Tačiau manau, kad užbaigus visus dabar pradėtus projektus ateis "ramybės" laikotarpis.
Lietuvoje šiuo metu aktualesni tik miestų aplinkkeliai, dar Via Balticos išplatinimas, A1 tarp Vilniaus ir Kauno, bei užbaigti greitkelį nuo Panevėžio iki Šiaulių. Tačiau tai tikrai nėra būtini tokio masto darbai kokie vyksta Lenkijoje.
Prie sleader sąrašo dar pridėčiau Kaunas - Klaipėda magistralės ruožo nuo Kauno iki Sitkūnų (Via Balticos posūkio link Kėdainių) išplėtimas iki 3 juostų, vieno lygio sankryžų naikinimas ir būtų gerai kapitaliai atnaujinti Kaunas - Klaipėda dangą, pirmą juostą bent jau perklojant asfaltbetoniu, kad panaikinti provėžas.
O šiaip mūsų infrastruktūra tenkinanti poreikius. O poreikis lenktyniauti su šešėliais yra juokingas ...
Prie sleader sąrašo dar pridėčiau Kaunas - Klaipėda (iki Via Balticos posūkio link Kėdainių) išplėtimas iki 3 juostų, vieno lygio sankryžų naikinimas ir būtų gerai kapitaliai atnaujinti Kaunas - Klaipėda dangą pirmą juostą bent jau perklojant asfaltbetoniu, kad panaikinti provėžas.
O šiaip mūsų infrastruktūra tenkinanti poreikius. O poreikis lenktyniauti su šešėliais yra juokingas ...
Vėl prasideda. Ar būtina bet ką pasaulyje pamačius lygtinti su Lietuva? Jaučiu važiuojame į offtopicą, bet kad įrašas nebūtų beprasmis, padariau palyginimą.
Paskaičiavau, kiek vienam milijonui gyventojų šalyje tenka greitkelių. Manau, tai vienas objektyviausių rodiklių, juk greitkeliai skirti gyventojams susisiekti. Žinoma, šalies dydis taip pat šiek tiek turi reikšmės tinklo dydžiui (bet tada Islandija, Mongolija turėtų didelius tinklus, o Belgija ir Olandija mažus), taip pat ir reljefas (visgi Šveicarijoje greitkelį nutiesti ir Danijoje tai ne tas pats). Kad nebūtų diskusijų, kas yra greitkelis (mūsų supratimu autostrada, bet sąvokas aš šiek tiek painioju, atsiprašau), paėmiau EUROSTAT duomenis. (http://epp.eurostat.ec.europa.eu/por.../data/database). Pasirinkau maksimalų dydį iš kelių metų, nes Lietuvoje pvz žiūrint į duomenis atrodo, jog sumažėjo greitkelių, o tiesiog Vilnius-Kaunas kelias buvo perkvalifikuotas. Manau teisingiau vertinti tokius kaip greitkelius, nes skirtumai tarp tokių kelių ir greitkelių mažesni nei tarp regioninių 1+1 kelių.
Vaizdas išrūšiuotas mažėjančia tvarka.
Nieko nestebina Olandija pirmoje vietoje, labiau stebina tai, jog Lietuvoje ir Vokietijoje tinklo tankumas yra panašus. Siūlau atkreipti dėmesį į Lenkiją. Palyginimui ir atsakant į teiginius, jog "Lenkija aplenks visus", paskaičiavau, kaip atrodys tinklo dydis Lenkijoje įvykdžius dabar statomus projektus. Vis dar bus pusantro karto atsilikimas nuo vidutinių šalių, tokių kaip Lietuva ar Vokietija.
Dėkui už duomenų analizę. Pagalvojau, kad dar vienas įdomus rodiklis turėtų būti gyventojų tankumas šalia to galutinio rezultato. Mažesnis tankumas manau ir reiškia mažesnį greitkelių poreikį.
Dėkui už duomenų analizę. Pagalvojau, kad dar vienas įdomus rodiklis turėtų būti gyventojų tankumas šalia to galutinio rezultato. Mažesnis tankumas manau ir reiškia mažesnį greitkelių poreikį.
Už repliką apie Kaunas-Kryžkalnis. Esu matęs AADT skaičius, 3 juostos ten tikrai nereikalingos. Apskritai, Lietuvoje tinklas šiai dienai yra beveik idealus.
Dėl rodiklių: be abejo turi reikšmės, bet didelis tankumas gali būt priežastis tiek dideliam tinklui, tiek mažam (pvz Honkonge greitkelių bus nedaug vienam milijonui gyventojų, o Olandijoje daug, analogiškai Islandijoje bus nedaug greitkelių, o pvz Australijoje tikėčiausi nemažai, nes ten reikia kelis didelius miestus sujungti), todėl reikėtų labai atsargiai daryti išvadas. Akivaizdu tik Lenkijos, Rumunijos, Graikijos (?) bei D. Britanijos atsilikimas bei Olandijos kelių transporto lygys. Žiūrint į Latvijos rodiklius irgi nestebina, juk nėra ten Latvijoje ką sujungti, o Ryga-Jūrmala yra vos ne eilinis miesto platus kelias. O AADT su Lietuva yra nepakankamas didelioms investicijoms, bent kol kas.
UPDATE: Atsiprašau tricky_kid, paskaičiau dar kartą, pasirodo ten turėta omeny tie keliolika km. Atsiimu :-)
Lenkai tvarkosi tik nuo Varšuvos į vakarus. O link Lietuvos nieko gero. Ypač 50 kelias. Na, bet kažkada susitvarkys, gerai, greičiau pravažiuosim per lenkus
Dėkui už duomenų analizę. Pagalvojau, kad dar vienas įdomus rodiklis turėtų būti gyventojų tankumas šalia to galutinio rezultato. Mažesnis tankumas manau ir reiškia mažesnį greitkelių poreikį.
Bet Olandijai tas kažkodėl negalioja, tankiausia valstybė, bet ir greiteklių daugiausia vienam gyventojui. O šiaip mes visai neblogai atrodom Europos kontekste, nedaug nuo Vokietijos atsiliekam. O Lenkijos skaičiai tai tik parodo, kokia atsiliekus šioje srityje šalis buvo, kai net į beveik 2 mil. gyventojų turinačią Varšuvą nebuvo nei vieno greitkelio.
Dziś (31.10.2010) po dłuższej przerwie wybrałem się na budowę, zobaczyć jak wygląda postęp prac.
1. Widok na północ z wiaduktu w ciągu DW222. W oddali widać miejsce gdzie POG połączy się z istniejącą Obwodnicą.
2. Wiadukt w ciągu DW222.
3.
4. Tu już jesteśmy między DW222 a DK1. Tutaj są najbardziej zaawansowani z pracami drogowymi.
5. Jest pierwszy asfalt .
6. Widok w kierunku na Warszawę.
7. Tutaj jesteśmy bliżej miejsca gdzie ułożono pierwszą masę.
8. Przesuwamy się dalej w kierunku na Warszawę.
9. Oraz widok w przeciwnym kierunku.
10. Przesuwamy się dalej w kierunku na wschód. Widok jednak na zachód.
11.
12. Oraz widok na wschód.
13.
14. Zjeżdżamy niżej i patrzymy na zachód (poprawione, dzięki pmaciej).
15.
16. Obracamy się na wschód (poprawione). Na palach widocznych na pierwszym planie będzie posadowiony przyczółek.
17.
18. To już widok z Traktu Św. Wojciecha.
19. Oraz widok z Niegowskiej.
20. W poniedziałek zaczęli nasuwać pierwszy segment nitki południowej. Tu już widać tego efekty.
21. Kolejne stanowisko do nasuwania przy podporze nr 31. Tutaj będą wytwarzane znacznie dłuższe segmenty i do tego będą one w łuku poziomym.
22. To już końcówka estakady, czyli okolice podpory nr 68. Po lewej widać przyczółek. Śmiesznie będą wyglądały takie niskie słupy, gdzie większość ich wysokości będzie stanowił sam oczep.
Gdynia Wzgórze (hill) junction - connecting 2 main roads near Gdynia centre. New tunnel for cars and underground passage for pedestrians under railway tracks of Tricity Fast Railway (Tricity of Gdańsk, Gdynia, Sopot and metro area has population of 1 250 000) has been built. It will resolve many problems with traffic jams in Gdynia:
Pylons of brige over Odra River.
It`s a part of A8 highway - Wrocław bypass. Pylons are 122 m high and are the highest in Poland. The Rędziński Bridge has lenght of 1742 m.
Lenkai tvarkosi tik nuo Varšuvos į vakarus. O link Lietuvos nieko gero. Ypač 50 kelias. Na, bet kažkada susitvarkys, gerai, greičiau pravažiuosim per lenkus
Na, ir kas sakė kad lenkai tvarkosi tik nuo Varšuvos į vakarus?
"Jeśli kto władzę cierpi, nie mów, że jej słucha;
Bóg czasem daje władzę w ręce złego ducha."
Contruction site of Jarosław bypass (11,3 km lenght) near Ukrainian Border (South East Poland). Total cost 100 million EUR, will be ready in march 2012.
Comment