[PAN] Panevėžio eismas ir infrastruktūros projektai

[booraz]

O čia negaliotų toks variantas, kad dviračių takas neatitinka minimalaus reikalaujamo pločio ties tuo stulpu?

[PNVŽ]

Teks savivaldybei rašyt. Taip pat nesuprantamas tas dviračių tako nutrūkimas ties autobusų stotelėmis. Buvo galima kaip Danijoje tarkim, dviračių taką pervest ant važiuojamosios dalies, bet čia gal per daug protinga projektuotojams.

[Panevezietis]

Teks savivaldybei rašyt. Taip pat nesuprantamas tas dviračių tako nutrūkimas ties autobusų stotelėmis. Buvo galima kaip Danijoje tarkim, dviračių taką pervest ant važiuojamosios dalies, bet čia gal per daug protinga projektuotojams.

Žmonės jau rašė savivaldybėn.
Ten reikia kažkam išsitaškyt, tuomet gal sujudės.

[Audrys]

Žaliųjų rodyklių panevėžiečiams teks dar palaukti: jų grąžinimas gali užtrukti iki trijų mėnesių



Vyriausybei leidus savivaldybėms grąžinti nuo sausio pirmosios panaikintas dešiniojo posūkio rodykles, kol kas to nepadarė nė vienas didmiestis, nes centrinė valdžia įvedė papildomus saugiklius. Panevėžys vadinamųjų žalių rodyklių į sankryžas dar negrąžino.

Sulaukė papildomų sąlygų

Dešiniojo posūkio rodyklių grąžinti į seniau buvusias vietas negali, nes sulaukė daugiau biurokratijos iš centrinės valdžios: Susisiekimo ministerijai pavaldi Transporto kompetencijų agentūra pateikė naujų reikalavimų, kada galima grąžinti rodykles. Tais papildomais reikalavimais šalies savivaldybių atstovai nepatenkinti.

Praėjusią savaitę pateikti papildomi reikalavimai, kuriuose nurodytas kelias kaip galima sugrąžinti žalias rodykles į buvusias vietas.

Įsigaliojusioje žaliųjų lentelių įrengimo metodikoje nurodyta, kad jos negalės būti grąžintos, jei iš kitų pusių važiuojančiam transportui numatytas dalį laiko veikiantis atskiras kairysis šviesoforo signalas, jei sankryžoje vietoj rodyklės jau buvo įrengta nauja dešiniojo šviesoforo sekcija ar jutiklinis šviesoforų valdymas. Taip pat rodyklės negalės būti grąžintos, jei gatvėje, į kurią įsukama, leidžiamas didesnis nei 50 kilometrų per valandą greitis ar sukti į dešinę leidžiama iš daugiau nei vienos juostos.



Be to, iš savivaldybių reikalaujama pateikti šių metų eismo srautų duomenis sankryžose, kuriose norima grąžinti žaliąsias rodykles – išanalizuoti, kokiu intensyvumu juda lengvieji, sunkiasvoriai automobiliai, viešasis transportas, pėstieji ir dviratininkai.

Vietas jau turi

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Darius Vadluga aiškino, kad yra 29 vietos, kur norima grąžinti rodykles.

„Tačiau, gavus naujus papildomus nurodymus, iškart grąžinti rodyklių negalime. Teks dar aptarti papildomus reikalavimus. Be to, Transporto kompetencijų agentūrai per tris mėnesius teks pateikti eismo srautų duomenis. Kadangi sankryžų, kuriose planuojame grąžinti žaliąsias rodykles turime 29, tyrimai užtrūks. Juk teks analizuoti ne tik automobilių srautus, bet ir pėsčiuosius bei dviratininkus“, – aiškino D. Vadluga ir sakė, kad nuėmus rodykles avarijų nepadaugėjo, bet sankryžose susidarė spūstys.









Tyrimai kainuos

Pasak Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo, paskutinę sausio mėnesio dieną Savivaldybėje įvyks Eismo saugumo komisijos posėdis.

„Posėdyje aptarsime visas žaliųjų rodyklių grąžinimo galimybes. Be to, nuspręsime, kaip atlikti analizę. Jai atlikti duotas terminas – 3 mėnesiai“, – kalbėjo D. Vadlugas ir tęsė:

„Kiek kainuos žaliųjų rodyklių grąžinimas, pasakyti negaliu. Juolab kad daugiau gali kainuoti judėjimo srautų tyrimai. Žaliųjų rodyklių grąžinimo akcija kainuos, nes tai bus ne tik rodyklių įrengimas 29 sankryžose, bet ir kainuos srautų tyrimai.“





Nuėmė metų pradžioje

Bendrovė „Eismo valdymo sistemos“ nuo 2020 m. sausio 1 d. Panevėžio mieste demontavo prie transporto šviesoforų, ties raudonu šviesoforo signalu, pritvirtintas lenteles su žalia rodykle.

Lentelių neliko šiose sankryžose: Smėlynės-Senamiesčio-Marijonų; J. Basanavičiaus-Vilniaus; Klaipėdos-A. Smetonos; Pušaloto-Stoties; Aukštaičių-Staniūnų; J. Basanavičiaus-Beržų; Senamiesčio-Tinklų; Smėlynės-S. Kerbedžio; Klaipėdos-Nemuno; S. Kerbedžio-Stoties; J. Biliūno-Velžio kelio-Vilniaus-Pajuosčio plento; Nemuno-Parko; Pramonės-Pušaloto; Aukštaičių-Velžio kelio; J .Basanavičiaus-Savanorių a.; Vilniaus-Ramygalos; Klaipėdos-Vakarinė; Klaipėdos-Žvaigždžių; Smėlynės-Paliūniškio; Nemuno-Molainių; Ramygalos-Beržų; J. Janonio-Pušaloto; Beržų-Staniūnų; Beržų-Velžio kelias; Klaipėdos-Tulpių-P. Eimučio; Projektuotojų-Kniaudiškių; Klaipėdos-Savitiškio.



Sprendimą atšaukė

Naikinti žaliąsias rodykles Susisiekimo ministerija pasiūlė dar 2014-aisiais, remdamasi Kaune kelerius metus vykdytu tyrimu. Jis, pasak ministerijos, parodė, kad sankryžose su žaliosiomis rodyklėmis kyla daugiau avarijų, per kurias žūva ar sužalojami žmonės.

Rodyklės panaikintos nuo sausio, tačiau savivaldybėms pasipiktinus dėl išaugusių transporto spūsčių, Vyriausybė sprendimą atšaukė. Žaliosios rodyklės leidžia automobiliams sukti į dešinę ir degant raudonam šviesoforo signalui, prieš tai sustojus prie sankryžos ir įsitikinus, kad tai netrukdo pėsčiųjų, kitų transporto priemonių eismui ir saugumui.

https://jp.lt/zaliuju-rodykliu-panev...triju-menesiu/

[Ginthus]

Na ir labai gerai. Ko pačios savivaldybės nenorėjo padaryti, dabar teks per agentūrą susitvarkyt. Bus pamoka, kad nebūna lengvo gyvenimo, padėjus skersą.

[Audrys]

Žiema palanki darbams: Panevėžio centre pradėtos kloti naujosios trinkelės

Įgyvendinat projektą „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“, statybos darbai prasidėjo dar pernai vasarą. Pirmiausia pradėta tvarkyti Klaipėdos ir Respublikos gatvių atkarpos, o vėliau darbai prasidėjo Laisvės aikštėje.







Nauji apšvietimo stulpai (norėjosi man tiesiog senovinių žibintų, vietoj naujovišku).







Klaipėdos ir Respublikos gatvių atkarpose darbai vyksta spėriai – šaligatviai pakloti, šviestuvai sustatyti ir jau pradėtos kloti trinkelės važiuojamojoje Klaipėdos gatvės dalyje.

Orai palankūs darbams

Projekto „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“ vadovė Vita Bubliauskaitė teigė, kad Klaipėdos gatvės važiuojamojoje dalyje trinkelės pradėtos kloti nuo Laisvės aikštės pusės.



























„Orai buvo palankūs, todėl ir buvo galima pradėti kloti trinkeles važiuojamojoje gatvės dalyje. Tačiau meteorologai pranašauja atšalimą ir trinkelių klojimo darbai sustos. Stojus šalčiams, trinkelių kloti negalima, nes šaltis stingdo smėlį ir trinkelės sugula netaisyklingai“, – aiškino projekto vadovė ir sakė, kad šiuo metu Klaipėdos gatvėje klojamos tamsaus betono trinkelės šiurkštinančiu paviršiumi.



Nelabai įsivaizduoju kam toks šaligatvio plotis???



O kelias susiaurintas.





Šaligatviai platinami, o kelias siaurinamas ( jei tektu kam važiuoti su priekaba, turbut įsukti į gatvę butu problematiška, taip pat matyt numatyta, kad negalės važiuoti krovininės mašinos ir autobusai).



Nenustebsiu, jei dar ir mokomos vietos čia studentams bus.







Ir vis dėl to tos raudonos plytelės, dviratininkams? automobiliams? wtf is this?



Šviestuvas irgi idomioj vietoj bus













Trispalvės trinkelės gula aikštėje

Pasak V. Bubliauskaitės, Laisvės aikštėje taipogi vyksta remonto darbai.

„Pietinėje aikštės dalyje intensyviai ardomos senos trinkelės ir tvirtinamas paviršius – vyksta pasiruošimas naujų trinkelių klojimui. Ši aikštės dalis bus grindžiama trinkelėmis, kurios išardytos iš šiaurinės aikštės dalies. Šiaurinėje aikštės dalyje jau pradėtos kloti naujos trinkelės. Jos trijų spalvų – juodos, pilkos ir beveik baltos, Darbai vyksta, nes žiema palanki darbams. Jeigu viskas vyks pagal planą, projektas bus įgyvendintas per šiuos metus“, – aiškino projekto vadovė ir tęsė:

























„Jeigu žiema nesustabdys darbų, netrukus bus pradėta ardyti šaligatvius Vasario 16-osios gatvėje. Ardyti pradėtume nuo Panevėžio rajono savivaldybės link miesto centro. Taip pat nauji šaligatviai bus klojami ir Elektros gatvėje. Minimose gatvėse bus tvarkomi pietinės pusės šaligatviai, o kai kuriose vietose ir šiaurinės dalies šaligatviai.“

Gatvė nebus remontuojama

Projekto „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“ vadovė V. Bubliauskaite priminė, kad pati Elektros gatvė nebus remontuojama.

„Elektros gatvė nebus remontuojama, tvarkomi bus tik šaligatviai. Jie abejose gatvės pusėse bus tvarkomi ne tuo pačiu metu. Kranto gatvė ir Respublikos gatvės atkarpa nuo Vasario 16-osios gatvės iki „Garso“, be 2021 metų nebus pradėtos remontuoti“, – pristatė preliminarius miesto centro tvarkymo planus V. Bubliauskaitė ir sakė, kad centrinės miesto dalies tvarkymo projektą įgyvendina bendrovės „Gerbūsta“ specialistai.

https://jp.lt/ziema-palanki-darbams-...ios-trinkeles/

[Ginthus]

Dėl žibintų tai nesutinku. Senoviniai galėtų būti nebent jei jie ten kažkafa buvo ir darytume tikslias kopijas. Kitaip tai bus tik imitacija. Dabartiniai bent jau dera prie bendro šiuolaikiško gatvės vaizdo. Tik vat dėl jų gebėjimo apšviesti kyla abejonių. Led žibintams atrodo žemoki ir per dideliais tarpais. Raudonos trinkelės turbūt dviračiams? Tuomet padarytos iškart kelios klaidos. Trinkelės turėtų būti be nuožulų ir klojamos eglute, bei pageidautina ne vientisai su šaligatviu. Lietvamzdžiai taip ir lies toliau vandenį ant šaligatvių? Viską perkasė, o lietaus nepaklojo?

[Audrys]

Gatvės pertvarka grasina nelaime

Panevėžį kertanti viena judriausių Smėlynės gatvė virsta galvos sopuliu jau ne vien dėl amžinų automobilių spūsčių, grasinančių dar labiau išaugti, kai greta jau veikiančių dviejų prekybos centrų duris atvers statyti jau bebaigiamas trečiasis.



Dar vieno prekybos centro atidarymas verčia griebtis už galvų ir vairuotojus, ir pėsčiuosius. Pertvarkius eismą ir įrengus žiedinę sankryžą, neliko pėsčiųjų perėjos, savotiškai jungusios priešingose gatvės pusėse esančias parduotuves. Dabar ši gatvės atkarpa virto padidėjusios rizikos zona. Įpratę prie daug metų čia buvusio „zebro“, pėstieji neria skersai gatvės nepaisydami nenutrūkstamo automobilių srauto.

Panevėžiečiams pradėjus kelti ažiotažą dėl neužtikrinto eismo saugumo, miesto Savivaldybė ramina netrukus skelbsianti konkursą rekonstruoti S. Kerbedžio ir Smėlynės gatvių sankryžą, o kartu – ir įrengti naujai sankryžai.

Spąstai pėstiesiems

„Man baisu klausyti, kai 78-erių mama pasakoja einanti skersai Smėlynės gatvės, kur buvusi perėja. Sako, visi taip eina. Kartą specialiai nuvažiavęs sustojau pažiūrėti. Iš tiesų daug žmonių ten lekia per gatvę iš vienos parduotuvės į kitą. Šita vieta tikrai labai pavojinga“, – pasibaisėjo panevėžietis Dainius.

Jis teigia nesuprantantis, kokie argumentai nulėmė, kad prekybos centrus skiriančioje Smėlynės g. įrengus žiedinę sankryžą panaikinta daugelį metų buvusi pėsčiųjų perėja. „Ir Panevėžio kitose žiedinėse sankryžose, ir kituose miestuose prieš tokias įrengtos perėjos. Visiems ramu ir saugu – ir vairuotojams, ir pėstiesiems. Kodėl Smėlynės gatvėje priešais žiedą jos nėra, nesuprantu. Čia perėjai tinkamiausia vieta, nes vis tiek pirkėjai migruos per gatvę iš vieno prekybos centro į kitą. Negi reikia nelaimės, kad perėją įrengtų?“ – piktinasi Dainius.

Kad Smėlynės gatvė įrengus žiedinę sankryžą virto spąstais pėstiesiems, įsitikinusi ir netoliese gyvenanti Vaida. Anot jos, senyvo amžiaus kaimynės pasakoja, kaip apsipirkusios neria per gatvę neleistinoje, bet nuo seno įprastoje vietoje.

„Negi su pirkinių krepšiais senutė kulniuos iki šviesoforų prie Paliūniškio ir Smėlynės ar S. Kerbedžio ir Smėlynės sankryžų. Tiek nueiti ir jaunam būtų darbo“, – mano Vaida.

Moteris pasakojo ne kartą ir pati praleidusi per Smėlynės gatvę senosios perėjos vietoje skuodžiančius pėsčiuosius.


Smėlynės gatvėje įrengus žiedinę sankryžą ir nepalikus perėjos, ši vieta tapo viena pavojingiausių mieste.

„Tie pėstieji net neina, jie tiesiog bėga per gatvę. Jie ten migruoja iš vieno prekybos centro į kitą, o kai atsidarys dar trečiasis, dar daugiau bus per gatvę lekiančių. Jų nesulaikysi, nes tos parduotuvės yra traukos centrai. Baisu pagalvoti, kuo tas gali baigtis, ypač tamsiuoju metu“, – baisėjosi Vaida.

Senosios negrąžins

Panevėžio savivaldybė ramina, jog Smėlynės gatvėje suprojektuota nauja, šviesoforu reguliuojama perėja. Tik kol šioji bus įrengta, pėstiesiems ir vairuotojams dar ilgokai reikės kantrybės ir didesnio atidumo.

Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Daliaus Vadlugos teigimu, perėjos senojoje vietoje atsisakyta įvertinus automobilių srautus.

„Projektuojant žiedinę sankryžą buvo svarstomas ne vienas variantas, kaip toje vietoje atsidarius trečiam prekybos centrui geriausia organizuoti eismą. Jei būtų likusi perėja prie žiedo, automatiškai būtų stabdomas automobilių srautas, Smėlynės gatvė dar labiau užsikištų. Tik dėl to ten perėjos neliko“, – aiškino D. Vadluga.

Anot jo, tokie argumentai lėmė, kad pėsčiųjų perėja bus perkelta prie S. Kerbedžio gatvės, kur šiuo metu kirsti važiuojamąją dalį pėstiesiems negalima. Dabar, kad iš bet kurio prekybos centro pereitų į kitą Smėlynės gatvės pusę, pėstieji priversti apsukti nemažą lanką: prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos kirsti S. Kerbedžio gatvę, tada Smėlynės ir vėl S. Kerbedžio.

Sąraše – 200 perėjų

Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, naujoji perėja bus įrengta rekonstravus S. Kerbedžio ir Smėlynės gatvių sankryžos šviesoforus į išmaniuosius. Pasak direktoriaus, planuojama, kad vasarį Savivaldybės tarybai patvirtinus 2020 metų miesto biudžetą bei sulaukus Automobilių kelių direkcijos Panevėžiui šiems metams skiriamų lėšų sąmatos, bus skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas rangos darbams ir jau balandį galėtų prasidėti rekonstrukcija.

Prie jos, pasak direktoriaus, pažadėjęs finansiškai prisidėti ir naujasis prekybos centras. Jis taip pat pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros sutartį finansavo žiedinės sankryžos Smėlynės gatvėje įrengimą.

Panevėžio savivaldybė yra patvirtinusi pėsčiųjų perėjų atnaujinimo programą. Pasak direktoriaus, prioritetai teikiami įrengtosioms greta švietimo įstaigų, lankytinų vietų arba dėl įvykusių avarijų pažymėtosioms kaip juodosios dėmės.

Programos sąraše – per 200 Aukštaitijos sostinės perėjų, iš jų, pasak T. Juknos, maždaug 50 jau yra atnaujintos.

Direktorius pripažįsta, kad šiųmečius Savivaldybės planus perėjas rekonstruoti į saugesnes gali pakoreguoti Susisiekimo ministerijos strategija Panevėžio vietinės reikšmės kelių priežiūrai lėšas sumažinti net 41 proc. Šįmet tam Aukštaitijos sostinei numatyta skirti vos 1,907 mln. eurų, Panevėžio rajonui – 1,603 mln eurų.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...asina-nelaime/

[Kaunietis Aidas]

Žiema palanki darbams: Panevėžio centre pradėtos kloti naujosios trinkelės

Nauji apšvietimo stulpai (norėjosi man tiesiog senovinių žibintų, vietoj naujovišku).

Nežinau kaip jums, bet man tokie žibintai patinka. Aišku, geriausia matyti realų vaizdą. Kaip šviečia, kokiu kampu ir atstumu. Tada galime tęsti diskusiją.

Orai palankūs darbams

Projekto „Laisvės aikštės ir jos prieigų kompleksinis sutvarkymas“ vadovė Vita Bubliauskaitė teigė, kad Klaipėdos gatvės važiuojamojoje dalyje trinkelės pradėtos kloti nuo Laisvės aikštės pusės.

Tikėkimės, kad pagrindą paruošė gerai ir automobiliai neišdarkys trinkelių vaizdo

Nelabai įsivaizduoju kam toks šaligatvio plotis??? O kelias susiaurintas.

Ten iš tikrųjų paaukojo geras parkavimo vietas ir padidino šaligatvį, nors tokio dydžio nereikia. Net dviračių takas yra per didelis tokiam dviračių eismui.

Nenustebsiu, jei dar ir mokomos vietos čia studentams bus.

Jei gerai atsimenu, negali būti mokamos vietos, nes projektas finansuotas ES

Ir vis dėl to tos raudonos plytelės, dviratininkams? automobiliams? wtf is this?

Čia anksčiau buvo dviračių juosta, kurią amžinai užstatydavo automobiliai, nes ji nebuvo atskirta nuo parkingo.

Šviestuvas irgi idomioj vietoj bus

Jei mąstau gerai, tai toks šviestuvas apšvies dviračių taką, kuriuo vakare ir vaikščios savižudžiai

[Ginthus]

Jei gerai atsimenu, negali būti mokamos vietos, nes projektas finansuotas ES

Būna tinkamos lėšos ir netinkamos (kai apmoka pati savivaldybė). Aikštelė gali būti ir iš savivaldybės lėšų.

Jei mąstau gerai, tai toks šviestuvas apšvies dviračių taką, kuriuo vakare ir vaikščios savižudžiai

Būtent. Niekas nevaikščios tarp stulpo ir lietvamzdžio.

[Audrys]

Naujakuriai asfalto negauna nė už pinigus

Jeigu nesi ministras, apie link namų vedantį asfaltuotą kelią gali pasvajoti. Taip ironizuoja V. Alanto gatvės pradžioje gyvenantys panevėžiečiai. Nors į Panevėžio savivaldybę šie kreipėsi dar prieš ketverius metus ir prie asfaltavimo darbų patys pasiryžę prisidėti puse reikalingos sumos, iki namų tebevažinėja duobėtu žvyrkeliu. O ir duobės neasfaltuotoje gatvėje gilėja.


V. Alanto gatvės pradžioje gyvenantys panevėžiečiai pavargo ne tik nuo duobių ir dulkių stulpų, bet ir laukimo – asfaltuojamų gatvių ar jų atkarpų eilė per ketverius metus nepajudėjo.

Savivaldybė prašo dar kantrybės, mat keliams asfaltuoti skirtų pinigų puodas pustuštis, o patenkinti visų panevėžiečių prašymus prireiktų ne vienerių metų ar net dešimtmečių. Maža to, prieš beveik dvejus metus pasikeitė ir pati gatvių atrankos tvarka, todėl takus į Savivaldybę dėl asfalto numynę gyventojai vėl turi į ją iš naujo kreiptis.

Kaip pasakojo V. Alanto gatvėje gyvenantis panevėžietis Giedrius Jutelis, pirmą kartą gyventojai parašus surinko ir įteikė juos Savivaldybei dar 2016-ųjų pavasarį. Vėliau į Savivaldybę jie kreipėsi dar po metų. Tąkart sulaukė patvirtinimo, kad jų prašymas užregistruotas ir įtrauktas į bendrą laukiančiųjų eilę.

„Praėjo beveik ketveri metai, bet nieko nevyksta. Kiek teko girdėti, ši eilė net nejuda. Žmonės pavargo laukti“, – teigė G. Jutelis.

Naujoji V. Alanto gatvė išasfaltuota, tačiau nedidelė jos atkarpa, vedanti prie gyvenamųjų namų, taip ir liko nesutvarkyta. Čia gyvena ar dar tik kuriasi apie penkiolika šeimų. Žmonės sutinka iki pusės kelio asfaltavimo sumos pridėti patys, tačiau net ir tai nepaspartina darbų.

„Gal taip siekiama, kad gyventojai nusispjautų ir gatvę asfaltuoti imtųsi patys. Bet juk keliai ne žmonių, o valstybės“, – piktinosi G. Jutelis.

Gyvenimas dulkėse

Panevėžiečio teigimu, pirmieji gyventojai V. Alanto gatvės pradžioje pradėjo kurtis prieš penkiolika metų. O per pastaruosius penkerius metus apstatyti beveik visi sklypai. Padaugėjus gyventojų, išryškėjo ir problemos. Ypač sudėtinga vasarą, kai nuo kelio kylančios dulkės nusėda ant namų ir kiemų.

„Kai gyventojų buvo mažiau, ir judėjimo tokio nebuvo. Tikrai yra skirtumas, kai keliu pravažiuoja trys ir kai kelios dešimtys mašinų. Mes, vietiniai, dar pasaugome kelią, sulėtiname greitį, bet kokie pašto kurjeriai ar šiukšliavežiai pralekia taip, kad dulkių stulpai pakyla. Atrodo, gyvename pačiame mieste, bet jaučiamės lyg kaime“, – kalbėjo V. Alanto gatvės gyventojas.

Springstantys nuo dulkių gyventojai kreipėsi į Savivaldybę, kad ši bent pastatytų ženklą, jog tai gyvenamoji zona, kur greitis negali būti didesnis nei dvidešimt kilometrų per valandą. Taip pat prašoma ženklo, kad kelias baigiasi akligatviu. Mat atsiranda nemažai vairuotojų, sumąstančių, kad pasukę link gyvenamųjų namų išvažiuos į Stetiškius.

„Situacija darosi išties sudėtinga – didžiausios duobės jau atsivėrusios, laužome mašinas. Anksčiau pravažiuodavo greideris, bet pastaraisiais metais ir tas nebeužsuka. Bet greideris irgi neišsprendžia problemų – duobes aplygina, o dulkių problema lieka“, – guodėsi G. Jutelis.

Vėl iš pradžių

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga teigė, kad nuo to laiko, kai V. Alanto gatvės gyventojai kreipėsi į Savivaldybę, pasikeitė tvarka. Mat anksčiau būdavo taip, kad Savivaldybei padarius investicinį projektą, gyventojai, pamatę sąmatą, apsigalvodavo. Tad dabar pirmiausia patys gyventojai turintys parengti projektą ir tik tada su prašymu kreiptis į Savivaldybę.

Anot vedėjo, dabar, norėdami, jog Savivaldybė prisidėtų prie gatvės asfaltavimo darbų, žmonės turi iš naujo pateikti prašymą dėl kvartalo infrastruktūros suprojektavimo ir įrengimo. D. Vadluga sutinka, kad nors 2018-aisiais patvirtinta gatvių asfaltavimo tvarka prieinama viešai, ne visi gyventojai, anksčiau pateikę prašymus asfaltuoti gatves ar jų atkarpas, tą pastebėjo.

„Tuomet, kai V. Alanto gatvės gyventojai teikė prašymus, tokios tvarkos dar nebuvo. Kita vertus, tai ne asfaltuojamų gatvių eilė ar sąrašas, o tik prašymų registravimo eilė – kad gyventojams būtų ramiau, jog jų prašymas tikrai užregistruotas“, – aiškino D. Vadluga.

Pakraščiams neliko pinigų

Vedėjo tvirtinimu, per ketverius metus, kiek asfalto jau laukia V. Alanto g. žmonės, šis sąrašas išties nepakito – Savivaldybė tokiems darbams nebuvo gavusi papildomų lėšų iš valstybės. Investicijos, skirtos Panevėžio kelių priežiūrai, buvo naudojamos miesto intensyvaus eismo gatvėms, daugiabučių kiemų įvažoms tvarkyti bei kitiems darbams. Į prioritetinių tvarkomų gatvių sąrašą Panevėžio pakraščiuose ar naujakurių rajonuose esančios gatvės nepateko.

Pagal nuo 2018 m. galiojančią tvarką vienas iš kriterijų atrenkant gatvę asfaltuoti yra gyventojų prašymai, taip pat vertinamas gatvės intensyvumas, užstatymo tankis bei užbaigtumas, į ją vedančių gatvių skaičius, gatvėje esančios viešųjų paslaugų įstaigos, kiti lankytini objektai, gatvės techninė būklė, vandens nuvedimo ir surinkimo sistemos būklė, kitų inžinerinių tinklų užbaigtumas bei gatvių klasifikacija.

D. Vadlugos tvirtinimu, šiemet turėtų būti parengta studija visų Panevėžio žvyruotų gatvių asfaltavimo eiliškumui nustatyti. Ja vadovaujantis ir bus atrenkamos gatvės asfaltuoti.

„Vienas iš kriterijų atrenkant gatvę yra prašymo padavimo data. Alanto g. gyventojams tai pridės papildomų balų. Bet jiems pirmiausia reikia pateikti prašymą pagal naująją tvarką“, – kalbėjo D. Vadluga.

Apie gatvių remontą skaičiais

Per 2019 m. Panevėžio mieste pagal Vietinės reikšmės kelio su žvyro danga pagerinimo programą naujai išasfaltuotos dvi gatvės, tam buvo skirta 440 tūkst. Eur. Atliktas 19 žvyruotų gatvių remontas – žvyruotų gatvių priežiūrai skirta 118 tūkst. Eur.

Praėjusiais metais 1,095 mln. Eur skirta ir šešioms gatvėms atnaujinti „Remix“ būdu. Taip pat suremontuota 15 gatvių asfalto danga. Iš viso asfaltuotų gatvių priežiūrai skirta 415 tūkst. Eur.

Kiek šiais metais Panevėžiui bus skirta lėšų iš valstybės Kelių plėtros ir priežiūros programos, Savivaldybė dar neturi duomenų.

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...ne-uz-pinigus/

[Ginthus]

Naujakuriai asfalto negauna nė už pinigus

Vėl iš pradžių

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga teigė, kad nuo to laiko, kai V. Alanto gatvės gyventojai kreipėsi į Savivaldybę, pasikeitė tvarka. Mat anksčiau būdavo taip, kad Savivaldybei padarius investicinį projektą, gyventojai, pamatę sąmatą, apsigalvodavo. Tad dabar pirmiausia patys gyventojai turintys parengti projektą ir tik tada su prašymu kreiptis į Savivaldybę.

Anot vedėjo, dabar, norėdami, jog Savivaldybė prisidėtų prie gatvės asfaltavimo darbų, žmonės turi iš naujo pateikti prašymą dėl kvartalo infrastruktūros suprojektavimo ir įrengimo. D. Vadluga sutinka, kad nors 2018-aisiais patvirtinta gatvių asfaltavimo tvarka prieinama viešai, ne visi gyventojai, anksčiau pateikę prašymus asfaltuoti gatves ar jų atkarpas, tą pastebėjo.

„Tuomet, kai V. Alanto gatvės gyventojai teikė prašymus, tokios tvarkos dar nebuvo. Kita vertus, tai ne asfaltuojamų gatvių eilė ar sąrašas, o tik prašymų registravimo eilė – kad gyventojams būtų ramiau, jog jų prašymas tikrai užregistruotas“, – aiškino D. Vadluga.

Kai bendrovė pakeičia statusą ar pavadinimą, tai net išsiunčia klientams laiškus, kad nesijaudinkit, visi įsipareigojimai lieka galioti. O čia mat pasikeitė kažkokia tvarka ir viskas nusinulino - prašykit iš naujo, jeigu sugebėsit patys susižinoti, kad Jūsų prašymai nebegalioja. Matosi, kad iš sovietmečio kažkas neišlipa.
Dėl greičio ribojimo ir akligatvio kelio ženklų tai čia kaip ir natūralu turėtų būti. Nesuvokiama, kad net to nesugebama padaryti.
O šiaip vargšai žmonės patys nesupranta, ko prašo. Asfaltas yra vienas iš blogiausių įmanomų variantų. Automobiliai lakstys dar greičiau, šaligatvių aišku niekas nenuties, jų pačių vaikai kasdien rizikuos būti numušti ir t.t.

[Audrys]

Straipsnis, kad ir senas, bet manau dar jo čia nebuvo

Senųjų šviesoforų eros pabaiga

Prie išmaniųjų šviesoforų ilgiau luktelėti baigiantiems įprasti panevėžiečiams teks susitaikyti su tokia eismo reguliavimo priemone ir miesto centre.



Darnaus judumo planą rengianti miesto Savivaldybė planuoja prašyti europinės paramos į jį įtrauktoms dviem naujovėms – šešių sankryžų šviesoforams atnaujinti ir elektroniniam bilietui miesto maršrutiniuose autobusuose įdiegti.

Pagal Savivaldybės planą, nauji šviesoforai nušvis judriausiose vietose – Vilniaus ir A. Smetonos, Vilniaus ir Ramygalos, Vilniaus ir J. Basanavičiaus gatvių, taip pat Vilniaus gatvės ir Velžio kelio sankryžose. Dar du išmanieji esamus šviesoforus pakeistų J. Basanavičiaus gatvėje: ties pėsčiųjų perėja, vedančia į turgų, ir ties tiltu.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, šių šviesoforų pakeitimas naujais išmaniaisiais yra neišvengiamas.

„Visi šie šviesoforų mazgai, išskyrus Vilniaus gatvės ir Velžio kelio sankryžos, veikiai koordinuotai ir visų jų būklė išties kritinė. Kad būtų galima pakeisti vieną, reikalinga keisti visus“, – tvirtina T. Jukna. Anot jo, dar prastesnė Vilniaus gatvės ir Velžio kelio sankryžos šviesoforo padėtis. Jo veiklą dabar palaiko rezerviniai kabeliai. „Vieną dieną gali nutikti taip, kad toje sankryžoje beliks vadovautis kelio ženklais“, – sako direktorius.

Stebės vaizdo kameros

Iš Panevėžyje eismą reguliuojančių 45 šviesoforų postų pakeista vos 12. Savivaldybė iš biudžeto arba Valstybinės automobilių kelių direkcijos lėšų per metus išgali atnaujinti tik po vieną. Pasak T. Juknos, galimybė iš karto sutvarkyti šešis šviesoforų postus būtų didelis žingsnis į priekį.

Visgi administracijos direktorius pripažįsta, kad tokia naujovė grasina ir didesnėmis transporto spūstimis centre.

„Atnaujintose sankryžose pralaidumas gali ir nepadidėti, kaip matome iš praktikos, bet prioritetas turi būti eismo dalyvių saugumas. Išmaniosiose sankryžose eismo įvykių yra buvę tik dėl pačių eismo dalyvių neatidumo degant raudonam signalui“, – teigia administracijos direktorius. Pasak jo, visose sankryžose su išmaniaisiais šviesoforais bus įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros.


J. Basanavičiaus ir Vilniaus gatvių sankryžoje bei dar penkiose vietose dešimtmečius tarnaujančius šviesoforus numatyta pakeisti išmaniaisiais. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Ir žiedas, ir išmanusis

Kol Savivaldybėje dar braižomas miesto centro sankryžų atnaujinimo planas, jau šįmet išmanieji šviesoforai atsiras dar bent trijose vietose.

Tokį iki metų pabaigos numatyta įrengti taip pat intensyviu eismu pasižyminčioje Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių sankryžoje. Dalį šios rekonstrukcijos išlaidų – 30 tūkst. eurų – dengia privatus kapitalas – Smėlynės gatvėje kylančio naujo prekybos centro valdytojai. Pasak T. Juknos, greta veikiančių jau dviejų prekybos centrų duris atversiant dar ir trečiajam, išaugsiančius eismo srautus svarstyta sureguliuoti atsisakant šviesoforų ir jų vietoje įrengiant žiedinę sankryžą, tačiau šis planas esą būtų nepasiteisinęs.

Vis dėlto už kelių šimtų metrų nuo išmaniojo šviesoforo, Smėlynės gatvėje ties įvažiavimu į būsimąjį prekybos centrą, atsiras ir žiedinė sankryža. Panevėžio gatvėse šįmet šviesoforai iškils ir dar dviejose vietose, kur jų iki šiol nėra buvę – Vakarinėje gatvėje ties prieš keletą metų panaikinta pėsčiųjų perėja bei Ramygalos gatvės gale ties išvažiavimu iš įmonės „AQ Wiring Systems“.

Policijos palaikymas

Išmanieji šviesoforai Panevėžyje įrengti jau devyniose sankryžose. Daugiausia diskusijų dėl dirbtinai susidarančių transporto spūsčių kelia Klaipėdos ir F. Vaitkaus, Ramygalos ir Nemuno, Molainių ir Projektuotojų gatvių sankryžos. Vis dėlto policijos pareigūnai pabrėžia palaikantys tokių eismo reguliavimo priemonių įrengimą.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Virginijaus Mačėno teigimu, Panevėžyje eismo saugumą vertinę Kelių ir transporto tyrimo instituto specialistai pabrėžė, kad turi būti rastas vidurys tarp greičio ir saugumo. Pasak pareigūno, jei važiavimas greitas, nebus saugu. Jei labai lėtas, irgi nėra gerai.

„Naujieji išmanieji šviesoforai yra vidurys. Kur tokie įrengiami, nebėra avarijų. Prisiminkime Ramygalos gatvėje autobuso partrenktą močiutę. Šviesoforai veikė, bet kirtosi pėsčiojo ir mašinų kelias. O apie kokį saugumą galima kalbėti, kai sankryžoje vairuotojas suka į kairę ir turi žiūrėti, kad praleistų važiuojančius iš priekio, nors kita eilė juos užstoja, ir dar jam reikia praleisti iš kairės per perėją einantį pėsčiąjį.

Labai sudėtinga vairuotojui, kai kertasi dviejų automobilių kryptys ir dar pėsčiojo. Tokioje situacijoje iš 100 ar 200 kartų vis tiek kas nors bus nutrenktas. Suprantu, kad piktina eilės prie išmaniųjų, bet tada trys eismo dalyviai vienu metu nekerta vieno susikirtimo taško“, – aiškina V. Mačėnas.

Naujovės ne tik vairuotojams

Kiek atsieis naujų išmaniųjų šviesoforų įrengimas pagrindinėse sankryžose Panevėžio centre, Savivaldybė neviešina motyvuodama laukiančiu viešųjų pirkimų konkursu.

Pasak T. Juknos, atnaujinti šešių postų šviesoforus bei įdiegti elektroninį bilietą atsieitų apie 2 mln. eurų, iš jų maždaug 200 tūkst. eurų sudarytų miesto biudžeto lėšos.

Administracijos direktoriaus teigimu, planuojama, kad elektroniniu bilietu miesto maršrutinių autobusų keleiviai naudosis jau nuo kitų metų rugsėjo, o išmanieji šviesoforai centre eismą reguliuotų nuo 2021-ųjų.

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...-eros-pabaiga/

[PNVŽ]

Savivaldybė už biudžeto lėšas suplanavo atnaujinti/įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Vakarinės g. link Berčiūnų gyvenvietės. Viešieji pirkimai turėtų būti skelbiami 2020 IV ketvirtyje.

[Audrys]

Sankryžoje – nematomi pavojai

Panevėžys kasmet investuoja į gatvių dangos atnaujinimą, išmaniųjų šviesoforų diegimą ir kitas priemones, užtikrinančias saugesnes eismo sąlygas, tačiau kai kurios pavojų keliančios vietos ilgus metus nesulaukia savo eilės.


Vienose judriausių miesto sankryžų esančios metalinės atramos dar prieš keletą metų per avarijas buvo pažeistos, tačiau nenustačius kaltininko deformuotos konstrukcijos taip ir liko nesutvarkytos. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Kai kurie panevėžiečiai piktinasi, kad vienose judriausių miesto sankryžų virš gatvių įrengtos metalinės konstrukcijos, laikančios kelių ženklus, po eismo įvykių liko avarinės būklės. Tik užuot sutvarkius, po avarijų jos paslepiamos po plieno lakštais. Į tokius metalo gigantus žiūrintieji nuogąstauja, kad nuo didesnio vėjo ar dar vienos avarijos jie gali griūti tiesiai ant gatvės.

Panevėžyje įrengtos dvi ženklų atramos – Nemuno ir Klaipėdos gatvių sankirtoje bei Klaipėdos gatvės gale, netoli sankirtos su Vakarine gatve. Jos abi buvo aplamdytos įvažiavus automobiliams. Nors metalinės atramos deformuotos prieš keletą metų, iki šiol niekas neskuba jų tvarkyti. Nemuno gatvėje suniokota atramos dalis nuo pašalinių akių paslėpta skardos lakštais.

Panevėžiečio Jono Rinkūno nuomone, tokia priedanga problemos nesprendžia. Deformuotas metalas, veikiamas įvairių oro sąlygų, ilgainiui ima rūdyti ir silpnėja.

„Šias atramas keisti būtina, jos deformuotos ir praradusios stiprumą. Nors dar negriūna, bet jeigu būtų itin stiprus vėjas ar koks eismo įvykis, tikėtina, kad konstrukcija neatlaikytų. Žinant, kad tai vienos labiausiai apkrautų sankryžų, pasekmės gali būti skaudžios“, – kalbėjo inžinerinį išsilavinimą turintis vyras.

Kratosi atsakomybės

Savo pastebėjimus jis perdavė ir Panevėžio savivaldybei, atsakingai už eismo saugumo priemonių užtikrinimą. Tačiau sulaukė tik valdiško atsakymo – kadangi tai techniškai sudėtingas remontas, klausimas dar nesprendžiamas. Mat kaltininkas, suniokojęs atramas, nėra nustatytas.

„Toks atsakymas manęs visiškai neįtikino. Jeigu buvo eismo įvykis, jo metu atsiradusius nuostolius turi atlyginti kaltininkas. Savivaldybė aiškina, kad jis nenustatytas, bet juk sankryžos yra filmuojamos“, – stebisi J. Rinkūnas.

Jo tvirtinimu, net jeigu kaltininkas nerastas, pasirūpinti avarinės būklės konstrukcijomis privalo Savivaldybė. Tuo labiau kad ir valdininkai problemą pripažįsta.

„Teisiškai tai yra Savivaldybės atsakomybė. Bet kuris inžinierius patvirtintų, kad deformuotos atramos yra netinkamos ir turi būti keičiamos. Tačiau jau kelerius metus nieko nedaroma. Čia lygiai tas pats, kaip numušti elektros stulpą ir palikti jį kaboti – tokių sulankstytų ir deformuotų konstrukcijų negali būti“, – įsitikinęs J. Rinkūnas.

Teks dar palaukti

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga patvirtino, kad ši problema jiems puikiai žinoma. Savivaldybė sulaukusi ne vieno pastebėjimo ar prašymo tvarkyti deformuotas atramas. Tačiau tam, kad būtų galima imtis darbų, privalu išspręsti techninius klausimus.

„Žmonės pyksta, rašo ir mums. Taip, dėl avarijos tokia konstrukcija virsti gali, bet nėra garantijos, kad nenuvirstų ir naujai pastatytoji. Tokie deformuoti „žėgliai“ stovi jau keletą metų, bet tikimės, kad artimiausiu metu jų visai neliks“, – teigė D. Vadluga.

Jo tvirtinimu, Klaipėdos ir Vakarinės gatvių sankirtoje esanti metalinė konstrukcija turėtų būti panaikinta dar iki vasaros pradžios. Ji praktiškai nereikalinga – kelių eismo ženklus, nurodančius vairuotojams, kuria eismo juosta važiuoti, galima bus perkelti ant stulpų. Bėda, kad ant pažeistos metalinės konstrukcijos įrengta ir vienai telekomunikacijų bendrovei priklausanti vaizdo kamera. Pagal sutartį, kuri baigiasi šiemet, vaizdo kameros iškelti į kitą vietą negalima, nebent tuos darbus finansuotų pati Savivaldybė.

„Už vaizdo kameros perkėlimą į kitą vietą tektų mokėti iki penkių tūkstančių eurų. Tad ar racionalu tą daryti, kai sutartis baigiasi šiemet ir visos mieste esančios kameros bus keičiamos gerokai modernesnėmis. Šita konstrukcija tokios būklės stovi jau keletą metų, tad tie keli mėnesiai tikrai nieko nepakeis“, – sakė D. Vadluga.

Kiek kita situacija yra Nemuno gatvėje, sankirtoje su Klaipėdos gatve. Čia, anot skyriaus vedėjo, ant metalinio „žėglio“ pakabintas šviesoforas. Kad būtų galima jį perkelti ant kitos atramos, reikia keisti komunikacijas, o tokiu atveju reikalinga visa sankryžos rekonstrukcija. Kada galėtų prasidėti šie darbai, D. Vadluga nesiryžo įvardyti.

„Problema mums puikiai žinoma, bet ne visada greitai išsprendžiama. Klaipėdos gatvėje esančio „žėglio“ nebeliks iki vasaros, o Nemuno gatvėje dar šiek tiek reikės palaukti“, – teigė D. Vadluga.

https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/...atomi-pavojai/

[Audrys]

Savivaldybė už biudžeto lėšas suplanavo atnaujinti/įrengti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo Vakarinės g. link Berčiūnų gyvenvietės. Viešieji pirkimai turėtų būti skelbiami 2020 IV ketvirtyje.

Tik va įdomu kaip darys asfaltą lies, ar plyteles, trinkeles klos?

Prie naujos "ORLEN" degalinės

[Audrys]

Panevėžys sieks susigrąžinti žaliąsias rodykles

Panevėžio miesto savivaldybė Transporto kompetencijų agentūrai teiks prašymą grąžinti žaliąsias rodykles į 20 sankryžų.



„Žaliąsias rodykles galėsime grąžinti ten, kur leidžia naujieji teisės aktai. Tai yra įvertinę eismo saugą ir sankryžos pralaidumą pagal Transporto kompetencijų agentūros patvirtintą metodiką. Prieš jai pateikdami dokumentus privalėsime atlikti ir daugiau namų darbų: parengti vaizdinę medžiagą, pateikti sankryžų schemas, šviesoforų darbo diagramas, eismo srautų duomenis piko valandomis ir kt. Pastarosioms užduotims atlikti artimiausiu metu skelbsime viešųjų pirkimų konkursą. Gavusi visą reikalingą informaciją agentūra sprendimą privalės priimti per 3 mėnesius“, – sako Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.

Eismo organizavimo darbo grupė pagal teisės aktų reikalavimus įvertino galimas vietas ir kreipsis į Transporto kompetencijų agentūrą, kad rodyklė grįžtų į šias sankryžas:

Senamiesčio-Smėlynės-Marijonų g.; J. Basanavičiaus-Vilniaus g.; Klaipėdos-A.Smetonos g.; Pušaloto-Marijonų-Stoties g.; J. Basanavičiaus-Beržų g.; Senamiesčio-Tinklų-S.Kerbedžio g.; Smėlynės-S.Kerbedžio g.; Nemuno-Klaipėdos g.; Nemuno-Parko g.; Aukštaičių-Velžio k.; J. Basanavičiaus-Savanorių a.; Vilniaus-Ramygalos g.; Klaipėdos-Vakarinė g.; Klaipėdos-Žvaigždžių-Kosmonautų g.; Smėlynės-Paliūniškio g.; Nemuno-Molainių g.; J. Janonio-Pušaloto g.; Beržų g.-Velžio kel.; Klaipėdos-Tulpių-P.Eimučio g.; Klaipėdos-Savitiškio g.

Jei agentūra pritars, čia bus įrengtos 39 žaliosios rodyklės.

https://jp.lt/panevezys-sieks-susigr...sias-rodykles/

[Ginthus]

Jetau jetau, dabar kiekvienas miesteliūkštis tas rodykles susigražins, nes nu sutaupytos 2 minutės ir aišku politiniai taškai prieš rinkimus yra pirmos svarbos dalykas.

[Audrys]

Panevėžyje bus įrengtos dar 3 elektromobilių įkrovimo stotelės

Iki šių metų pabaigos 17 šalies savivaldybių įrengs 56 elektromobilių įkrovimo prieigas. Panaudojant Europos Sąjungos (ES) investicijas bus įrengtos 33 didelės galios ir 23 įprastos galios įkrovimo stotelės. Šiam tikslui skirta 1,44 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.



„Nors Lietuvoje jau yra įrengta pirminė reikalinga infrastruktūra susiekimui elektromobiliais užtikrinti, augant elektromobilių skaičiui ją būtina nuolat plėsti. Tikimės, kad elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo plėtra savivaldybėse paskatins žmones aktyviau rinktis elektra varomas transporto priemones“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Daugiausia didelės galios įkrovimo stotelių planuojama įrengti Vilniaus mieste – 5, po 3 įsirengs Klaipėda, Panevėžys ir Alytus. Įprastos galios įkrovimo prieigų daugiausia atsiras Kaune – 10. Daugelis savivaldybių elektromobilių įkrovimo prieigas yra numačiusios savo parengtuose ar rengiamuose darnaus judumo mieste planuose. Didžiausia elektromobilių įkrovimo infrastruktūra įrengta sostinėje, čia veikia maždaug 200 elektromobilių įkrovimo taškų.

Didelės galios įkrovimo stotelės veikia automagistralėse ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių. Panaudojant valstybės ir ES fondų lėšas įrengtos 25 įkrovimo stotelės, kuriomis naudotis gali keliaujantys automagistralėmis Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys bei kitais valstybinės reikšmės keliais.

Viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra plėtojama atsižvelgiant į ES standartus, taip pat sudarant galimybę įkrauti kito tipo elektromobilius, įrengiamos kombinuotos stotelės su trijų tipų prieigomis. Viešosiose prieigose, įrengtose panaudojant ES fondų investicijas, 5 metus nuo jų įrengimo elektromobilius galima įkrauti nemokamai.

Elektromobiliai Lietuvoje populiarėja, jų įsigyjama vis daugiau. Šių metų pradžios duomenys rodo, kad elektra varomų automobilių skaičius visoje Lietuvoje išaugo 31 proc., lyginant su 2019 m. tuo pačiu metu. Vien Vilniuje, šių metų sausio duomenimis, nuo praėjusių metų pradžios elektromobilių skaičius šoktelėjo 28 proc., Kaune – 25 proc., Klaipėdoje – 41 proc., Panevėžyje – 37 proc. Nors elektromobilių skaičius Lietuvoje didėja, tai vis dar sudaro mažiau nei 1 proc. visų automobilių.

https://jp.lt/panevezyje-bus-irengto...vimo-stoteles/

[Audrys]

Į Panevėžio sankryžas grįžta žaliosios rodyklės

Panevėžio mieste į 20 sankryžų grąžinamos žaliosios rodyklės. Rodykles į sankryžas grąžina bendrovės „Eismo valdymo sistemos“ darbuotojai, o Panevėžio miesto savivaldybė rodykles grąžina nesulaukus Transporto kompetencijų agentūros patvirtinimo.



Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga aiškina, kad žaliąsias rodykles grąžina ten, kur leidžia naujieji teisės aktai.

„Rodykles grąžiname nesulaukę Transporto kompetencijų agentūros patvirtinimo. Rizikuojame, bet įvertinę situaciją – visos Lietuvos miestuose taip elgiamasi – nusprendėme rodykles vėl uždėti. Tačiau prašymas apie grąžinamas bus išsiųstas agentūrai, kuri pagal patvirtintą metodiką vertina eismo saugą ir sankryžos pralaidumą. Pateiksime dokumentus pagal atliktus namų darbų: parengėme vaizdinę medžiagą, pateikėme sankryžų schemas, šviesoforų darbo diagramas, eismo srautų duomenis piko valandomis ir kitą informaciją“, – sakė D. Vadluga ir teigė, kad laukti 3 mėnesius, kol agentūra patvirtins prašymą, – negali.



Eismo organizavimo darbo grupė pagal teisės aktų reikalavimus įvertino galimas vietas ir nusprendė, kad rodyklės grąžinamos į šias sankryžas:

Senamiesčio-Smėlynės-Marijonų g.; J. Basanavičiaus-Vilniaus g.; Klaipėdos-A.Smetonos g.; Pušaloto-Marijonų-Stoties g.; J. Basanavičiaus-Beržų g.; Senamiesčio-Tinklų-S.Kerbedžio g.; Smėlynės-S.Kerbedžio g.; Nemuno-Klaipėdos g.; Nemuno-Parko g.; Aukštaičių-Velžio k.; J. Basanavičiaus-Savanorių a.; Vilniaus-Ramygalos g.; Klaipėdos-Vakarinė g.; Klaipėdos-Žvaigždžių-Kosmonautų g.; Smėlynės-Paliūniškio g.; Nemuno-Molainių g.; J. Janonio-Pušaloto g.; Beržų g.-Velžio kel.; Klaipėdos-Tulpių-P.Eimučio g.; Klaipėdos-Savitiškio g.

Šiose sankryžose bus įrengtos 39 žaliosios rodyklės.

Panevėžio miesto savivaldybei tai kainuos beveik 500 eurų.

https://jp.lt/i-panevezio-sankryzas-...sios-rodykles/