[VLN] Vilniaus pėsčiųjų perėjos

[praeivis]

2010 m. nauja požeminė perėja atsiras Santariškių gatvėje prie Vilniaus universiteto Santariškių klinikų ir Vilniaus universiteto Onkologijos ligoninės.

Kitas perėjas ketinama pastatyti Laisvės prospekte prie Laisvės stotelės, Ozo ir Gelvonų gatvių sankirtoje prie planuojamo statyti nacionalinio stadiono ir Gariūnų gatvėje prie Gariūnų turgaus.


info: http://www.delfi.lt/news/economy/aut....d?id=27308813

Siaip jau vakaruose stato viadukus,o ne pozemines perejas rausia.

[music]

Sumaišė pavadinimą, statys prie Karoliniškių poliklinikos. Ten dabar vienintelis šviesaforas Laisvės pr. nuo pat Lazdynų tilto iki Spaudos rūmų.

Tai kad atrodo ne. Statys Piliatės pr. nuo autobusų stotelės link kolegijos, kiek supratau iš vieno straipsnio. o tai WTF

[Ametistas]

Siaip jau vakaruose stato viadukus,o ne pozemines perejas rausia.

Nes taip pigiau. Bet požeminė perėja visada atrodys estetiškiau. Ypač mieste!

[c2h5oh]

Nes taip pigiau. Bet požeminė perėja visada atrodys estetiškiau. Ypač mieste!

Jeigu toje požeminėje perėjoje mažai žmonių - tai labai greitai ji nustos atrodyti "estetiškiau", o po kurio laiko normalūs žmonės išvis bijos ja vaikščioti.

[Lettered]

Jeigu toje požeminėje perėjoje mažai žmonių - tai labai greitai ji nustos atrodyti "estetiškiau", o po kurio laiko normalūs žmonės išvis bijos ja vaikščioti.

Kodėl? Užtenka kamerą pastatyti ir apšvietimą vakare. Beto užlipti ant viaduko kur kas daugiau reikia nei nusileisti į požeminę perėją.

[Ametistas]

Jeigu toje požeminėje perėjoje mažai žmonių - tai labai greitai ji nustos atrodyti "estetiškiau", o po kurio laiko normalūs žmonės išvis bijos ja vaikščioti.

Pasenęs požiūris, sakyčiau. Šiuolaikinės požeminės perėjos kardinaliai skiriasi nuo tų atgyvenusių sovietinių - čia būna kavinės, parduotuvės, kioskeliai, žmonės čia dirba, būna tualetai, dėl saugumo įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, policijos postas. Tokia požeminė perėja yra Kaune prie geležinkelio stoties. Prekyba čia neverda, bet yra kavinė, tualetas, policijos postas, vaizdo stebėjimo kameros ir dar viena kanceliarijos prekių parduotuvė. Žmonių paskutiniu metu daugėja, nes vėl atidarytas geležinkelio tunelis ir praeivių į stotį čia yra.

[Wycka]

Tokia požeminė perėja yra Kaune prie geležinkelio stoties. Prekyba čia neverda, bet yra kavinė, tualetas, policijos postas, vaizdo stebėjimo kameros ir dar viena kanceliarijos prekių parduotuvė. Žmonių paskutiniu metu daugėja, nes vėl atidarytas geležinkelio tunelis ir praeivių į stotį čia yra.

Na dėl pačios požeminės perėjos ties Kauno GS nieko blogo negaliu pasakyti — ji didelė, gerai apšviesta, patogiai suplanuota, yra nuorodos kur eiti. Bet dėl prekybos... Taip nutiko, kad per šiokį tokį žioplumą (o gal atsargumą) teko virš valandos laukti traukinio. Ateinant dar matėme, kad dirba kavinė ir visa kita, kas toje perėjoje yra. Nusipirkome bilietus, bet žiema, laukti šalta, na tai nutarėme nueiti ir išbandyti tą kavinę. Ir kągi — ji kątik užsidariusi, nes dirba tik iki 20h. Ir ne tik kavinė — visi "prekybos taškai" darbą baigia 20h. Gerai, sutinku, kad ilgiau dirbti jiems neapsimoka, nes mažai klientų. Bet ir keleiviams tampa nejauku ypač vieniems naudotis ta perėja. Įdomu, kam juridiškai priklauso visa ta perėja ir kas išduoda leidimus joje prekiauti ar užsiimti kita veikla? Ar į leidimą įrašytas (ir tai įtakoja leidimo kainą) darbo laikas?

[laSSas_]

Na dėl pačios požeminės perėjos ties Kauno GS nieko blogo negaliu pasakyti — ji didelė, gerai apšviesta, patogiai suplanuota, yra nuorodos kur eiti. Bet dėl prekybos... Taip nutiko, kad per šiokį tokį žioplumą (o gal atsargumą) teko virš valandos laukti traukinio. Ateinant dar matėme, kad dirba kavinė ir visa kita, kas toje perėjoje yra. Nusipirkome bilietus, bet žiema, laukti šalta, na tai nutarėme nueiti ir išbandyti tą kavinę. Ir kągi — ji kątik užsidariusi, nes dirba tik iki 20h. Ir ne tik kavinė — visi "prekybos taškai" darbą baigia 20h. Gerai, sutinku, kad ilgiau dirbti jiems neapsimoka, nes mažai klientų. Bet ir keleiviams tampa nejauku ypač vieniems naudotis ta perėja. Įdomu, kam juridiškai priklauso visa ta perėja ir kas išduoda leidimus joje prekiauti ar užsiimti kita veikla? Ar į leidimą įrašytas (ir tai įtakoja leidimo kainą) darbo laikas?

Net jeigu ten įrašytas koks nors laikas - kaip tai įtakos tavo paties teiginį, kad "neapsimoka, nes mažai klientų"?

[Wycka]

Net jeigu ten įrašytas koks nors laikas - kaip tai įtakos tavo paties teiginį, kad "neapsimoka, nes mažai klientų"?

Ne taip supratai. Licenzijos pirkėjas pats pasirenka laiką, bet kuo daugiau valandų — tuo daugiau mokėti, todėl ir skaičiuoja, ar verta dirbti tom ar anom valandomis. Pvz licenzija prekiauti alkoholiu

[laSSas_]

Ne taip supratai. Licenzijos pirkėjas pats pasirenka laiką, bet kuo daugiau valandų — tuo daugiau mokėti, todėl ir skaičiuoja, ar verta dirbti tom ar anom valandomis. Pvz licenzija prekiauti alkoholiu

O kaip tai įtakos paklausą?

[Wycka]

O kaip tai įtakos paklausą?

/\ Prašau užduoti konkrečius klausimus.
Kokią paklausą? Įmonių paklausą licenzijoms ar klientų paklausą kavinėms?

[Ametistas]

Na dėl pačios požeminės perėjos ties Kauno GS nieko blogo negaliu pasakyti — ji didelė, gerai apšviesta, patogiai suplanuota, yra nuorodos kur eiti. Bet dėl prekybos... Taip nutiko, kad per šiokį tokį žioplumą (o gal atsargumą) teko virš valandos laukti traukinio. Ateinant dar matėme, kad dirba kavinė ir visa kita, kas toje perėjoje yra. Nusipirkome bilietus, bet žiema, laukti šalta, na tai nutarėme nueiti ir išbandyti tą kavinę. Ir kągi — ji kątik užsidariusi, nes dirba tik iki 20h. Ir ne tik kavinė — visi "prekybos taškai" darbą baigia 20h. Gerai, sutinku, kad ilgiau dirbti jiems neapsimoka, nes mažai klientų. Bet ir keleiviams tampa nejauku ypač vieniems naudotis ta perėja. Įdomu, kam juridiškai priklauso visa ta perėja ir kas išduoda leidimus joje prekiauti ar užsiimti kita veikla? Ar į leidimą įrašytas (ir tai įtakoja leidimo kainą) darbo laikas?

Prekybos plotą nuomoja savivaldybė. Nors įtariu, kad gal tie plotai jau ir išpirkti, nes ilgą laiką ten prekybininkai tie patys. Bet jei nuomoja, tai paprastai tokiose sutartyse nenurodomas privalomas darbo laikas, čia ne Akropolis, kur yra viskas numatyta ir nuomotojams tiesiog užmetama kilpa ant kaklo. Nėra perėjoje žmonių, nėra prekybos, tai ir užsidaro tokiu metu. Tai visiškai normalu ir natūralu laisvoje rinkoje. O leidimo prekiauti tokioje vietoje kaip ir nereikia, nebent tik alkoholio licencijos. Leidimai prekiauti reikalingi turgavietėse ir kitose specialiose prekyvietėse.

[Wycka]

Prekybos plotą nuomoja savivaldybė. Nors įtariu, kad gal tie plotai jau ir išpirkti, nes ilgą laiką ten prekybininkai tie patys. Bet jei nuomoja, tai paprastai tokiose sutartyse nenurodomas privalomas darbo laikas.

Dėkui už atsakymą. Dar įdomu, ar savivaldybė atsirenka nuomininkus, ar pasirašo su tais, kas ateina?

[JlL]

dar 16 mln. Lt skolos Vilniaus biudžete.. kai stringa mokėjimai daug svarbesniems infrastruktūros projektams.. ar tikrai tam tinkamas laikas dabar?

ne visai i tema bet parasysiu.

Vilniaus savivaldybe paskutiniuose konkursuose pradejo reikalauti kad rangovai pateiktu irodymus kad turi apyvartiniu lesu, is akies primeciau kad reikalaujama tiek kiek kainuos paslauga arba dar daugiau. Matyt iskarto nesiruosia uz nieka moket ir renkasi rangovus kurie savo litus sukistu o po to sedetu ir neverktu kad visiem skolingi liko ir bankrutuoja.

[Ametistas]

Dėkui už atsakymą. Dar įdomu, ar savivaldybė atsirenka nuomininkus, ar pasirašo su tais, kas ateina?

Įprastose vietose konkursas gauti prekybos vietą neskelbiamas, todėl pirmas pageidavęs jį ir gauna. Bet išskirtinėse vietose pvz., senamiestyje ar Laisvės alėjoje, plotą išsinuomoja paprastai didžiausią kainą pasiūlę. Bet taip būna tik savivaldybei skelbiant konkursą. Dažniausia būna vėlgi - pirmas pageidavęs ir gauna. Būna netgi taip, kad kuris nors valdininkas gauna nedidelį kyšį, kad ta vieta prekybininkui būtų kelerius metus (taip daro sezoniniai prekiautojai, kurie kiekvieną sezoną kovoja dėl tos pačios savo prekybvietės, kadangi pasikeitus vietai reikėtų ieškoti naujo garažo arčiau naujos prekybvietės, o tai gana keblu).

[EdvinasB]

Būtų smagu jeigu mažeikiuose pastatytų požemines perėjas,bet pas mus ir šviesoforų ir pesčiųjų perejų užtenka.

[dsanto]

Pėsčiųjų perėjų įrengimas Lietuvoje

Pradėjęs domėtis Vakarų šviesoforų įrengimo taisyklėmis, nesustojau - ėmiau nagrinėti Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles Vakaruose.

Kadangi Europa lygiuojasi į Vokietiją, išnagrinėjau Vokietijos pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles R-FGÜ 2001. Kas mokate vokiečių kalbą, galite jas perskaityti čia (jos nėra ilgos):

http://bernd.sluka.de/Recht/rfgue/rfgue.html

Mane šokiravo, kaip saugiai įrengiamos pėsčiųjų perėjos Vokietijoje!

1. Nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas galima įrengti tik tose gatvėse, kuriose kiekviena važiavimo kryptimi yra ne daugiau nei po vieną eismo juostą!

2. Leistinas greitis tokiose perėjose ne didesnis nei 50 km/h. Geriausia - 30 km/h.

3. Pėsčiųjų perėja turi būti privalomai apšviesta! Apšvietimas turi atitikti standartą DIN! Jei neužtenka gatvės apšvietimo, turi būti privalomai įrengtas papildomas apšvietimas!

4. Kai perėjos ženklai kabinami virš važiuojamosios dalies, jie gali būti apšviesti iš vidaus.

5. Perėjos negali būti įrengtos ne gyvenvietėse.

6. Perėjos negali būti įrengtos arti vietų, kurios reguliuojamos šviesoforais.

7. Perėjos negali būti įrengtos atkarpose, kuriose yra žalioji banga.

Mane iš tiesų ištiko šokas, kai pagalvojau, kad daugelyje Lietuvos gatvių įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kur viena važiavimo kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kai kur greitis 60 km/h ir daugiau. Daugelis perėjų neapšviestos...

Žodžiu, jei ne Vakarų eismo saugumas, net nebūčioau sužinojęs, kad gali būti taip saugu tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems.

Iš eismo saugumo specialisto Lietuvoje pavyko sužinoti dar, kad "Vakaruose taikomi reikalavimai: greitis 50, dar geriau 30km/h, dviejų juostų gatvės vidury saugumo salelė arba ties perėja užsiaurinta važiuojamoji dalis, kad dviem mašinom sunku prasilenkti (ir nėra ženklų kuri kryptis turi pirmumą), būna, susiaurina iki pvz. 4,5m pločio ir nebraižo ašinės linijos. Ir tada pačių vairuotojų reikalas katras katrą praleis, arba abu iš lėto ties perėja prasilenks. Užsienyje nesvarbu kartas bus kaltas tokioj avarijoj, nes kasko draudimas visiems privalomas ir draudimai nesiaiškina katras buvo kaltas. Šalia to dar būna ir kalnelis (arba plato) per visą perėjos plotį."

Tuomet supranti, kad mūsų eismo saugumas vis dar sovietiniame lygyje

Temą kuriu ne šiaip sau. Lietuvos valstybė nusprendė kaip ir Vakarų Europa parengti Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles T PPĮ 11. Konkursą laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas).

http://ataskaitos.cvpp.lt/vpt_n3_vpp..._ID=2002571820

Taisyklės turi būti parengtos iki 2011-07-15.

Ar lietuviai parengs tikrai saugias pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles?

Gal mes galime argumentuotai pateikti pasiūlymus šias taisykles rengiančiam VGTU institutui?

O šioje temoje manau, būtų tikslinga pateikti Lietuvos pėsčiųjų perėjų įrengimo trūkumus (rašytinius, vaizdinius)...

[Prieš]

Na ne sovietiniame, nereikia perdėti. Daug kas padaryta, bet viskam nepakanka lėšų, nes esame biedni. Be to prioritetas yra skiriamas tik vairuotojams, ne pėstiesiems. Vien ką reiškia parkavimas ant šaligatvio iki tiek, kad praeiti neįmanoma.
Jei būtų taikomos tokie standartai kaip Vokietijoje, reikėtų daugybės šviesoforų ar požeminių antžeminių perėjų. Daug kainuoja, o valdžiai geriau eilnę gatvę išasfaltuoti, nes ir taip duobėtos.

[dsanto]

Na ne sovietiniame, nereikia perdėti. Daug kas padaryta, bet viskam nepakanka lėšų, nes esame biedni. Be to prioritetas yra skiriamas tik vairuotojams, ne pėstiesiems. Vien ką reiškia parkavimas ant šaligatvio iki tiek, kad praeiti neįmanoma.
Jei būtų taikomos tokie standartai kaip Vokietijoje, reikėtų daugybės šviesoforų ar požeminių antžeminių perėjų. Daug kainuoja, o valdžiai geriau eilnę gatvę išasfaltuoti, nes ir taip duobėtos.

Žinai, kiek susidūriau su Kauno ir Vilniaus savivaldybių eismo specialistais, tai susidarė įspūdis, kad trūksta ne lėšų, bet vakarietiško eismo saugumo supratimo.

Štai asmeninė foto iš Berlyno su apšviestais iš vidaus perėjų ženklais. Aš dar tokius atsimenu iš sovietinių laikų... Beje, gatvė Berlyne atoki ir su viena eismo juosta kiekviena kryptimi.



Dar Vakaruose taip daro:

Kai daugiau juostų, tai kiek įmanoma perėjas daro sankryžose, kurios būna šviesoforinės arba žiedinės (kai gatvė neviršija 4 juostų sumoje). Jeigu būtinai reikia perėjos ne sankryžoje, tai arba daro šviesoforinę, arba padaro požeminę (su sklandžiais nusileidimais, be laiptų). Pirmenybė būna požeminei (arba virš kelio, priklausomai nuo reljefo), nes tada nėra srautų susikirtimo, visi laisvai juda.

[sleader]

Net nesigilinant į kitų šalių geriausius pavyzdžius akivaizdu, kad pas mus šioje srityje yra dar daug kur tobulėti.

Visų pirma, tai reikėtu patobulinti pėsčiųjų perėjas gatvėse, kuriose šalikelėse statomi automobiliai ir gatvės yra dviejų eismo juostų (kai nėra galimybės įrengti salelės per vidurį). Tokiose vietose reiktu padaryti šaligatvio išsikišimus į važiuojamąją dalį (kaip minėtuose kitų šalių pavyzdžiuose). Tai suteiktu galimybę pastatyti kelio ženklus labiau matomose vietose ir fiziškai apribotų automobilių statymą per arti perėjos, taip užstojant matomumą.

Kitas dalykas, dėl pėsčiųjų perėjų keturių eismo juostų gatvėse. Pas mus, perėjos tokiose gatvėse nėra didelė blogybė, su sąlyga, kad eismas toje gatvėje nėra intensyvus. Kadangi yra nemažai plačių gatvių (4 eismo juostos) mikrorajonuose, kuriomis eismas pakankamai nedidelis ir praktiškai vyksta tik po vieną juostą, kiekviena kryptimi. Likusi gatvės dalis būna arba užstatyta automobiliais, arba tiesiog neišnaudojama. Kadangi gatvė plati, per vidurį yra galimybė įrengti saugumo salelę ir tokia perėja gerai matoma. Tik aišku tokie dalykai kertasi su logika ir eismo saugumu didelio intensyvumo gatvėse, ypač tokiose, kuriose leistinas didesnis TP greitis. Šituos "perliukus" reikia kuo skubiau panaikinti.