[VLN] Vilniaus pėsčiųjų perėjos

[Creatium]

Saugumas yra prioritetas. Prasilenkiantys srautai nesusikerta. Todėl saugu.

Saugiausia būtų uždaryti Laisvės pr. visai. Nes dabar gi gali kas nors įbėgti į gatvę arba mašina įvažiuot į minią žmonių. Nėra saugu.

[Fulgur]

Saugiausia būtų uždaryti Laisvės pr. visai. Nes dabar gi gali kas nors įbėgti į gatvę arba mašina įvažiuot į minią žmonių. Nėra saugu.

O kaip VT vežios Karoliniškių gyventojus? Kas batono priveš į "IKI Saturnas 2"? Ar tiek jau to? Aptverti ir užmiršti?

[Creatium]

Kojų galia varomomis rikšomis

[Fulgur]

Pasmerkėt prieš kelias savaites Žirmūnus, dabar Karoliniškes. Kokia priežastis? Žmonės neturtingi ten ar namai negražūs?

Aptverti tuos rajonus ir nieko neišleisti?

[Creatium]

Pasmerkėt prieš kelias savaites Žirmūnus, dabar Karoliniškes. Kokia priežastis? Žmonės neturtingi ten ar namai negražūs?

Aptverti tuos rajonus ir nieko neišleisti?

Na, nedaug tas sprendimas skiriasi nuo žmonių sugrūdimo į požemius, jeigu jau taip

Na, bet perėja jau beveik pastatyta. Nebėra ką čia labai diskutuoti.

[spirit]

Aš iki šiol neperskaičiau nei vieno įtikinamo argumento kodėl požeminė perėja toje vietoje yra geriau už šviesoforą. Mano įsitikinimu ji ten pasitarnaus tik automobilizmo skatinimui ir bus peilis invalidams. Mieste prioritetas turi būti žmonės, o ne automobiliai. O dabar yra padaryta atvirkščiai.

[John]

Aš iki šiol neperskaičiau nei vieno įtikinamo argumento kodėl požeminė perėja toje vietoje yra geriau už šviesoforą. Mano įsitikinimu ji ten pasitarnaus tik automobilizmo skatinimui ir bus peilis invalidams. Mieste prioritetas turi būti žmonės, o ne automobiliai. O dabar yra padaryta atvirkščiai.

Požeminių perėjų išvis neturėtų būti, turint omeny Vilniaus mero požiūrį į neįgaluosius.

[John]

Koks tas mero požiūris?

Neleisti neįgaliesiems saugiai ir patogiai judėti šaligatviais ir panaikintos techninės galimybės naudotis požeminėmis perėjomis. Galima sakyti, kad neįgaliesiems yra draudžiama naudotis meisto infrastruktūra. Tiesa, kol kas tai neįtvirtinta įstatymais, bet faktinė situacija yra tokia. Nuo Sovietmečio pasikeitė tik privačių objektų accessibility. Savivaldybės objektuose siatuacija praktiškai nepakito. O už savivaldybę, kaip žinom, yra atsakingas Meras.

[digital]

Nu jo, tada negeras požiūris.

[Fulgur]

Aš iki šiol neperskaičiau nei vieno įtikinamo argumento kodėl požeminė perėja toje vietoje yra geriau už šviesoforą. Mano įsitikinimu ji ten pasitarnaus tik automobilizmo skatinimui ir bus peilis invalidams. Mieste prioritetas turi būti žmonės, o ne automobiliai. O dabar yra padaryta atvirkščiai.

Neperskaitėte?
Na gerai. Dar kartą.

Susikertantys srautai yra rizika incidentams. Dėl to atsisako "dobilo" tipo sankryžų. Čia toks pavyzdys pagrindimui. Viena mašina išsuka iš greitkelio už viaduko, kita įsuka prieš viaduką.
Jų trajektorijos kertasi ir yra tikimybė incidentui.
Toliau. Valstybė siekia kuo mažiau žuvusių kelyje. Žuvusių kelyje skaičius apibrėžia tam tikrą gerovę valstybėje.
Pavyzdžiui, Švedija siekia 0 žuvusių kelyje per metus. Niekas nesiginčys, kad ten ir dabar gerovės valstybė.

Susikertantys skirtingi eismo dalyvių srautai yra rizika incidentams su mirtimi. Nes skiriasi fizikiniai dydžiai - masė, dytis, greitis, pagreitis (stabdymas kaip neigiamas pagreitis), paviršiaus plotas.
Pavyzdžiui, partrenkti pėstieji. Mašina turi didelę masę, didelį greitį (santykinai, lyginant su pėsčiojo), pėstytis turi mažą paviršiaus plotą (t.y. pastebimas tik iš arti).
PAstebėjus pėstyjį yra mažas laiko tarpas priimti sprendimus iki kontakto su juo. Dažnai per mažas.
Dėl visų šių dalykų incidentai būna sunkūs - t.y. pastebi vėlai, trenkiasi ne mažu greičiu ir pasekmės liūdnos.

Tuos susikertančius eismo srautus reguliuoja administracinės priemonės. Tarkime pėsčiųjų pirmenybė pėsčiųjų perėjoje. Taip pat šviesaforinės.
Šitos veikia pagal logiką leidžiant arba vieną srautą, arba kitą. Vairuotojai paprastose perėjose nemato pėsčiųjų jei greitis yra didelis (pavyzdžiui 100 kmh).
Todėl Vakarų Europoje, o taip pat ir Vilniuje visa eilė gatvių perdaroma į 30 kmh ties perėjomis. T.y. pėstysis turi nedidelį paviršiaus plotą, bet dėl mažo greičio vairuotojas jį pamato ir turi laiko tarpą sustabdyti. Kuo lėčiau važiuoja tuo ilgiau iki kontakto. Ir kuo lėčiau važiuoja, tuo lengviau greitį padaryti 0.
Paprastųjų perėjų neleidžia įrengti jei yra daugiau nei 2+2 juostų Lietuvoje. Pavyzdžiui, prie Ozo g. viaduko būdavo perėja per 3+3 ar 3+4 Ukmergės g. juostas ir ten užmušdavo daug pėsčiųjų.

Su šviesaforinėmis yra du sunkumai. Pirmas, kad vairuotojai turi žinoti KET, o pėstieji ne. Jie lyg ir privalo, bet nėra mechanizmo, kuris juos mokintų privalomai.
Antras sunkumas, kai yra pėsčiųjų srautas, bet nėra mašinų srauto, o pėstiesiems dega raudona.
Prasidėda bėgiojimai, ypač jei kitoje pusėje reikiamas autobusas, o kito laukti 30 min.
Lyg ir dega raudona pėstiesiems, bet mašinų nėra (na nesimato) ir bėgama, einama, ropojama.

Vienintelė galimybė to išvengti yra fizinis srautų ribojimas barjeru. Tarkime tvora.
Pėstiesiems pereiti gatvę reikia, todėl srautas keliamas į kitą lygmenį - po žeme arba virš žemės.
Narbuto g., Žirnių g. ir šita Laisvės pr. perėja yra pirmenybinės Vilniuje. Visos yra/bus pakeistos.

Taip pėstieji saugesni, mažėja mirčių keliuose ir valstybė artėja prie gerovės valstybės. Aiškiau?

[SoulMulticast]

Saugumas yra prioritetas. Prasilenkiantys srautai nesusikerta. Todėl saugu.

Srautai neturi kirstis tik uzmiestyje. Mieste srautai negali nesikirst. Visas centras kiekvienam mieste yra nesibaigianciu sankryzu tinklas ir viskas gerai. Londone pozeminiai iejimai i metro vistiek dubliuojami perejomis per gatve. O zmones nuskina kaip tik ten kur gali skrist 100 ir cia bac tau "maiso" pereja. Kaip Laisves ar Narbuto. Nepades jokios baudos ir zenklai kai gatve neteisingai suprojektuota. Tai yra du keliai - arba naikint perejas kaip daro dabar. Arba kaip tik jas daryt ir pasidarys kaip Zirmunu g. Bet su ta gatve viskas gerai is pereju puses. jos nemegsta tik vairuotojai. Ir cia jau turetu gelbet antzeminis ar kitas traukinys einantis i Zirmunus, ofisinis planktonas turetu persest is savo auto i ji. Zinojot kad ivaziavimas su auto i Oslo yra mokamas? Nes mieste reikia keliaut VT ir pesciomis. Tokia yra visu miestu ateitis, nuo sito niekur nepabegsi, anksciau ar veliau tai bus nes negali kiekvienas vaziuot i darba nuosava masina. Ta suprato ir amerikieciai ir europoeciai ir labai stipriai vysto VT., kuri marino praeitame amziuje. Berlinas paleidzia 2 troleibusu marsrutus. Taip, troleibusu, o ne elektriniu autobusu, bet cia jau kita tema. O pas mus dar 70uju mastymas. Nezinau tik kodel reikia patiems pereit per viska kai ant delno yra kitu saliu patirtis.

[John]

Gatvės ties perėjomis turi būti siaurinamos ir/arba dėliojami greičio kalniukai, daromos salelės ištisose gatvių atkarpose, o ne tik ties perėjomis. Vodytėliams tai gal ir nepatiks, bet who cares.

[mantasm]

Srautai neturi kirstis tik uzmiestyje. Mieste srautai negali nesikirst. Visas centras kiekvienam mieste yra nesibaigianciu sankryzu tinklas ir viskas gerai. Londone pozeminiai iejimai i metro vistiek dubliuojami perejomis per gatve. O zmones nuskina kaip tik ten kur gali skrist 100 ir cia bac tau "maiso" pereja. Kaip Laisves ar Narbuto. Nepades jokios baudos ir zenklai kai gatve neteisingai suprojektuota. Tai yra du keliai - arba naikint perejas kaip daro dabar. Arba kaip tik jas daryt ir pasidarys kaip Zirmunu g. Bet su ta gatve viskas gerai is pereju puses. jos nemegsta tik vairuotojai. Ir cia jau turetu gelbet antzeminis ar kitas traukinys einantis i Zirmunus, ofisinis planktonas turetu persest is savo auto i ji. Zinojot kad ivaziavimas su auto i Oslo yra mokamas? Nes mieste reikia keliaut VT ir pesciomis. Tokia yra visu miestu ateitis, nuo sito niekur nepabegsi, anksciau ar veliau tai bus nes negali kiekvienas vaziuot i darba nuosava masina. Ta suprato ir amerikieciai ir europoeciai ir labai stipriai vysto VT., kuri marino praeitame amziuje. Berlinas paleidzia 2 troleibusu marsrutus. Taip, troleibusu, o ne elektriniu autobusu, bet cia jau kita tema. O pas mus dar 70uju mastymas. Nezinau tik kodel reikia patiems pereit per viska kai ant delno yra kitu saliu patirtis.

Narbuto gatvė praktiškai ir yra užmiestinė. Iš Vilniaus į Karoliniškes, Pilaitę ir kitus aplinkinius miestelius. O Vilniaus mieste (senamiestis, naujamiestis, žvėrynas, antakalnis) ir dabar yra didelis žmonių tankis ir geras VT

[spirit]

Neperskaitėte?
Na gerai. Dar kartą.

Susikertantys srautai yra rizika incidentams. Dėl to atsisako "dobilo" tipo sankryžų. Čia toks pavyzdys pagrindimui. Viena mašina išsuka iš greitkelio už viaduko, kita įsuka prieš viaduką.
Jų trajektorijos kertasi ir yra tikimybė incidentui.
Toliau. Valstybė siekia kuo mažiau žuvusių kelyje. Žuvusių kelyje skaičius apibrėžia tam tikrą gerovę valstybėje.
Pavyzdžiui, Švedija siekia 0 žuvusių kelyje per metus. Niekas nesiginčys, kad ten ir dabar gerovės valstybė.

Susikertantys skirtingi eismo dalyvių srautai yra rizika incidentams su mirtimi. Nes skiriasi fizikiniai dydžiai - masė, dytis, greitis, pagreitis (stabdymas kaip neigiamas pagreitis), paviršiaus plotas.
Pavyzdžiui, partrenkti pėstieji. Mašina turi didelę masę, didelį greitį (santykinai, lyginant su pėsčiojo), pėstytis turi mažą paviršiaus plotą (t.y. pastebimas tik iš arti).
PAstebėjus pėstyjį yra mažas laiko tarpas priimti sprendimus iki kontakto su juo. Dažnai per mažas.
Dėl visų šių dalykų incidentai būna sunkūs - t.y. pastebi vėlai, trenkiasi ne mažu greičiu ir pasekmės liūdnos.

Tuos susikertančius eismo srautus reguliuoja administracinės priemonės. Tarkime pėsčiųjų pirmenybė pėsčiųjų perėjoje. Taip pat šviesaforinės.
Šitos veikia pagal logiką leidžiant arba vieną srautą, arba kitą. Vairuotojai paprastose perėjose nemato pėsčiųjų jei greitis yra didelis (pavyzdžiui 100 kmh).
Todėl Vakarų Europoje, o taip pat ir Vilniuje visa eilė gatvių perdaroma į 30 kmh ties perėjomis. T.y. pėstysis turi nedidelį paviršiaus plotą, bet dėl mažo greičio vairuotojas jį pamato ir turi laiko tarpą sustabdyti. Kuo lėčiau važiuoja tuo ilgiau iki kontakto. Ir kuo lėčiau važiuoja, tuo lengviau greitį padaryti 0.
Paprastųjų perėjų neleidžia įrengti jei yra daugiau nei 2+2 juostų Lietuvoje. Pavyzdžiui, prie Ozo g. viaduko būdavo perėja per 3+3 ar 3+4 Ukmergės g. juostas ir ten užmušdavo daug pėsčiųjų.

Su šviesaforinėmis yra du sunkumai. Pirmas, kad vairuotojai turi žinoti KET, o pėstieji ne. Jie lyg ir privalo, bet nėra mechanizmo, kuris juos mokintų privalomai.
Antras sunkumas, kai yra pėsčiųjų srautas, bet nėra mašinų srauto, o pėstiesiems dega raudona.
Prasidėda bėgiojimai, ypač jei kitoje pusėje reikiamas autobusas, o kito laukti 30 min.
Lyg ir dega raudona pėstiesiems, bet mašinų nėra (na nesimato) ir bėgama, einama, ropojama.

Vienintelė galimybė to išvengti yra fizinis srautų ribojimas barjeru. Tarkime tvora.
Pėstiesiems pereiti gatvę reikia, todėl srautas keliamas į kitą lygmenį - po žeme arba virš žemės.
Narbuto g., Žirnių g. ir šita Laisvės pr. perėja yra pirmenybinės Vilniuje. Visos yra/bus pakeistos.

Taip pėstieji saugesni, mažėja mirčių keliuose ir valstybė artėja prie gerovės valstybės. Aiškiau?

Tai kad srautai susikerta man tai nėra argumentas šioje vietoje naikinti naikinti šviesoforą ir taip apsunkinti sunkiai judančių pėsčiūjų gyvenimą Laisvės pr. nėra kažkokia automagistralė kur reiktų statyt antžemines ir požemines perėjas. Galima prigalvot įvairių būdų kaip priverst automobilius sulėtint. Būtų galima įrent greitį slopinančius kalniukus kad vairuotojai toje vietoje būtų atsargesni. Neblogas pavyzdys yra Tuskulėnų gatvė su savo kalniukais. Automobilių eismas ten gal nedaug mažesnis, bet žmonės ten prilėtina.

Pavyzdis su autobusu irgi nėra labai tinkamas nes jei kas jau labai skubės tai bėgs per gatvę, o ne per požeminę perėją. Prie Europos perėjos dažnai tenka matyt tokius kėglius.

[Fulgur]

Tai kad srautai susikerta man tai nėra argumentas šioje vietoje naikinti naikinti šviesoforą ir taip apsunkinti sunkiai judančių pėsčiūjų gyvenimą Laisvės pr. nėra kažkokia automagistralė kur reiktų statyt antžemines ir požemines perėjas. Galima prigalvot įvairių būdų kaip priverst automobilius sulėtint. Būtų galima įrent greitį slopinančius kalniukus kad vairuotojai toje vietoje būtų atsargesni. Neblogas pavyzdys yra Tuskulėnų gatvė su savo kalniukais. Automobilių eismas ten gal nedaug mažesnis, bet žmonės ten prilėtina.

Pavyzdis su autobusu irgi nėra labai tinkamas nes jei kas jau labai skubės tai bėgs per gatvę, o ne per požeminę perėją. Prie Europos perėjos dažnai tenka matyt tokius kėglius.

1. Europa neturi tvoros. Čia esminė vieta.
2. Kalniukai gatvėse yra pagal STR. Reikia žiūrėti, nepamenu Laisvės pr. kategorijos ir nežinau kur rasti. Kai kuriose neleidžiami tie kalniukai (A1, A2, B1).
3. Laisvės pr. ties Circle K požeminė ir viadukas, ties Sodra požeminė, ties bokštu su viaduku, ties Vaivorykšte antžeminė, ties Lazdynais du viadukai, ties Litekspo požeminė. Gal dar praleidau. Jos atsitiktinai ten atsirado? Manau ne.

[digital]

Srautai neturi kirstis tik uzmiestyje. Mieste srautai negali nesikirst. Visas centras kiekvienam mieste yra nesibaigianciu sankryzu tinklas ir viskas gerai. Londone pozeminiai iejimai i metro vistiek dubliuojami perejomis per gatve. O zmones nuskina kaip tik ten kur gali skrist 100 ir cia bac tau "maiso" pereja. Kaip Laisves ar Narbuto. Nepades jokios baudos ir zenklai kai gatve neteisingai suprojektuota. Tai yra du keliai - arba naikint perejas kaip daro dabar. Arba kaip tik jas daryt ir pasidarys kaip Zirmunu g. Bet su ta gatve viskas gerai is pereju puses. jos nemegsta tik vairuotojai.

Nos bendrai sutinku dėl požeminių perėjų, bet šiuo konkrečiu atveju atvirkščiai - kaip vairuotojui nėra jokių problemų ten palaukti, bet pėsčiajam ten labai ilgai reikia laukti žalio (čia apie perėją prie Karoliniškių poliklinikos ir Lidlo).

[spirit]

Tos Laivės pr. požeminės perėjos atsirado dar tada, kai visas prospektas dar buvo planuojamas kaip magistralinė gatvė

[John]

1. Europa neturi tvoros. Čia esminė vieta.
2. Kalniukai gatvėse yra pagal STR. Reikia žiūrėti, nepamenu Laisvės pr. kategorijos ir nežinau kur rasti. Kai kuriose neleidžiami tie kalniukai (A1, A2, B1).
3. Laisvės pr. ties Circle K požeminė ir viadukas, ties Sodra požeminė, ties bokštu su viaduku, ties Vaivorykšte antžeminė, ties Lazdynais du viadukai, ties Litekspo požeminė. Gal dar praleidau. Jos atsitiktinai ten atsirado? Manau ne.

Gal tada reikai keisti tuos sumautus STR? Visi labai gerai žino STRus, normatyvus ir standartus, bet gatvės atrodo kaip Somalyje tiek estetiškai, tiek pagal tinkamumą naudojimui. Panašiai, kaip ir vodytėliai idealiai žino KET, bet vistiek daužosi į stulpus ir stoteles.

[spirit]

Nos bendrai sutinku dėl požeminių perėjų, bet šiuo konkrečiu atveju atvirkščiai - kaip vairuotojui nėra jokių problemų ten palaukti, bet pėsčiajam ten labai ilgai reikia laukti žalio.

Visada galima šviesoforą sureguliuoti pėsčiųjų naudai. Jei niekas nesikreipė dėl per ilgos fazės, tai niekas ir nereguliavo.

[digital]

Visada galima šviesoforą sureguliuoti pėsčiųjų naudai. Jei niekas nesikreipė dėl per ilgos fazės, tai niekas ir nereguliavo.

Na niekas ir nesikreips, žinodami, kad ta perėja tuoj bus panaikinta