Kaip jums nauja BMW dizaino kryptis?
Jei staiga nepakeis dizaino krypties, ateinantys elektriniai BMW SUV'ai turėtų panašiai atrodyti.
Iš esmės jeigu nuimt BMW žekliukus ir sujungt "šnerves" į vieną - dėk bet kokio korėjietiško, japoniško ar kiniško automobilio ženkliukus ir niekas net nepastebės, kad kažkas čia yra ne taip. Manau daug ką pasako apie dizaino kokybę, jeigu visas brendo identitetas laikosi ant šnervių. Nėra net Hofmeister-Knick, kas šiaip BMW yra toks pat neatsiejamas dalykas kaip ir šnervės. Šiap reklamuot galėtų su šūkiu "Inspired by Lexus" :
BMW prototipas ir dizaino kryptis dar gal ir nieko, nors nėra kažkokio vientisumo kaip kokiam Hyundai Ioniq 5 ar Honda E. Bet tai jūs įsivazduokit kaip baisiai jau gamyklinė versija atrodys, jeigu jau prototipas toks so so.
Manau jau laiko klausimas kol ES gatvėse matysime ne vieno ir ne dviejų kinietiškų gamintojų automobilius.
Autogamintojų Kinijoje daug ir mašinos iš pažiūros (ir apžvalgų komentarų) atrodo gerai. Įmesiu keletą pavyzdžių.
Manau jau laiko klausimas kol ES gatvėse matysime ne vieno ir ne dviejų kinietiškų gamintojų automobilius.
Skandinavijoj jų jau pilna, šiuo metu ypač populiarūs tapo "britiški" MG (nesigilinau, bet manau labai biudžetinis, įperkamas variantas) ir "švediški" Lynk & Co, o populiariausi žinoma yra "tipo Volvo, bet ne" Polestar.
Nio sparčiai plečia savo parduotuvių tinklą (Nio House). Kinijoje tų Nio House 20+, ir dauguma jų šiek tiek primena Apple Store. Pasistengta architektūriškai. Jau po truputį atsiradinėja Europoje.
Skandinavijoj jų jau pilna, šiuo metu ypač populiarūs tapo "britiški" MG (nesigilinau, bet manau labai biudžetinis, įperkamas variantas) ir "švediški" Lynk & Co, o populiariausi žinoma yra "tipo Volvo, bet ne" Polestar.
Atsiverčiau perkamiausių elektromobilių sąrašą Norvegijoje ir šių metų gruodį (statistika negalutinė, nes gruodis nepasibaigė) randu stebinančiai daug kinietiškų modelių:
Ora Cat
Price in China = 103'900 CNY. Čia gaunasi €14'500. Ir visa tai su 143 AG varikliu ir 47,8 kWh baterija (iki 401 km). Aišku ES kaina, su visais muitais ir PVM, bus minimum +50%. Gal net +100%. Galėtų būti populiarus auto.
Stripsnis apie elektros ūkio problemas deųimtmečio perspektyvoje. Nemažai rašoma ir apie elektromobilius.
D.Kreivys apie elektros energijos plėtrą
2024-2025 metais nauji elektromobiliai kainuos tiek pat ar net pigiau, nei turintys įprastus vidaus degimo variklius, rodo prognozės. Lietuvoje paskui Vakarus įsibėgės elektromobilumo revoliucija – šimtai tūkstančių papildomų elektromobilių pareikalaus pertvarkyti valstybės elektros energetikos sistemą. Planuojamos naujos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinės, valstybė atideda šimtus milijonų eurų 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų įrengti, elektros tinklams, vardija energetikos ministras Dainius Kreivys. Tačiau jau dabar kyla iššūkių, kad elektros nepristigtume.
Kol kas Lietuvoje elektromobilis vis dar yra retenybė. 2021 m. gruodžio pradžioje „Regitra“ suskaičiavo vos 4489 įregistruotus vien elektra varomus M1 klasės lengvuosius automobilius – tai 0,2 proc. šios klasės parko. (...) D. Kreivys sako, kad valstybė iki 2030-ųjų bus pasirengusi paremti net 60 tūkstančių įkrovimo prieigos taškų. Vien to nepakaks. Reikės sustiprinti ir elektros tinklus. Bendros investicijos tam sudarys apie 400 mln. eurų. Prognozuojama, kad elektros energijos suvartojimas iki 2030-ųjų išaugs kone trečdaliu, tačiau jau dabar kyla problemų, norint rasti vietų naujoms saulės ar vėjo elektrinėms. (...)
– Kodėl turėtų staiga įvykti pokytis?
– Pirmiausia baterijų kainos lemia, ar skaičiai yra vienokie, ar kitokie. Viena iš pagrindinių elektromobilio dalių yra baterijos, ir jų kainos projekcija yra tokia, kad jei 2020 metais mes turėjome 137 dolerius už kilovatvalandę, tai 2024 m. jau bus 92 doleriai, arba beveik 50 proc. mažiau, o 2030 m. bus galima nupirkti du su puse karto daugiau baterijų už tą pačią kainą, lyginant su 2020 m (58 USD/kWh). Reiškia ir elektromobilio kaina mažėja. Skaičiavimai rodo, kad elektromobiliai 2024-2025 m. tampa pigesni už vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Turėsime visišką lūžį ir tuomet bus visos sąlygos, kad dauguma, pirkdami naujus automobilius, rinktųsi elektrinius. Kas lems, kodėl žmonės, pvz., Lietuvoje ar VRE, vis dar pirks daugiau įprastų, benzininių ar dyzelinių automobilių, tai gali būti dvi priežastys: kultūrinė inercija, kurią turime, o antra priežastis – infrastruktūros buvimas arba nebuvimas. Ir čia jau atsiranda ministerijų, arba Vyriausybės atsakomybė – kaip sudaryti palankią aplinką elektromobiliams, kad žmonės Lietuvoje juos drąsiai pirktų ir būtų jais patogu naudotis.
– Kokios yra prognozės, kiek elektromobilių turėsime?
– Yra trys variantai nagrinėjami. Vienas – jei nieko nedarysime ir eisime ta pačia progresija pagal istorinius duomenis. Tuomet 2030 metais turėsime apie 26 tūkst. elektromobilių. Jei įvertinsime, kiek turime įvairių paramos mechanizmų, krovimo infrastruktūrai, elektromobiliams, tai turėtų būti apie 262 tūkst. elektromobilių 2030 m. O pagal tai, kokie tikslai keliami teisės aktuose, tai būtų apie 320 tūkst. elektromobilių 2030 metais. Pokyčiai apims kiemus, garažus, stovėjimo aikšteles D. Kreivys skaičiuoja, kad 123 mln. eurų lėšų bus paskirstyta remti privačiai elektromobilių krovimo infrastruktūrai, o kaip šios lėšos bus naudojamos, studija turėtų atsakyti per pusmetį. Energetikos ministerija yra numačiusi iki 2030 m. paremti apie 54 tūkst. privačių įkrovimo prieigų, apie 6 tūkst. įkrovimo prieigų būtų viešos. – Ministre, 60 tūkst. įkrovimo stotelių yra labai didelis skaičius, turint omenyje, kad šiuo metu tėra 4,5 tūkst. elektromobilių. Kaip tai atrodys, kur ta nauja infrastruktūra galėtų atsirasti?
– Elektros įkrovimo stotelės yra skirstomos į keturis pagrindinius lygius: itin didelės galios (ultra-fast charge) – daugiau nei 150 kilovatų (kW), didelės galios – nuo 50 KW dar vadinamosios greito įkrovimo nuolatinės srovės stotelėmis ir vidutinės galios, kintamos srovės, stotelės iki 49 kW. Iki 11 kW galios stotelės yra laikomos žemos galios stotelėmis.
(...) Didesnė problema yra su daugiabučių kiemais. Studijos rengėjai vertina, kur ir kokia infrastruktūra būtų reikalinga, atsižvelgiant į gyventojų tankį, perkamąją galią ir panašiai. Siekiama įkrovimo stoteles Lietuvoje išdėstyti tolygiai. Galbūt šiandien nedideliame rajone nereikia didelio stotelių tankio, jas išplėsti bus galima vėliau. Ten, kur elektromobilių bus pradžioje daugiau – ten turbūt reikia ir statyti, remiantis nustatytais kriterijais. Kiekviena seniūnija gaus tam tikrą stotelių skaičių ir tos stotelės bus paskirstytos per kiemus. Tos namų bendrijos, kurios norės, teiks paraiškas, ir stotelės galės būti įrengtos prie namo. Vėlgi, ne su vienu krovimo laidu-rankena, bet daugiau. O išmanūs sprendimai padės įkrauti daugiau elektromobilių iš vienos stotelės. Kiemuose, garažuose gyventojams reikės iš viso apie 54 tūkst. žemos ir vidutinės galios stotelių. Greičiausiai jų atsiras dar daugiau – ne visiems bus reikalinga parama, kiti įsirengia privačią įrangą individualiuose namuose.
Lėto ir vidutinio greičio įkrovimo stotelės atsiras prie prekybos centrų, taip pat atsiras savivaldybės aikštelėse (...)
Kas gamins ir tieks elektrą
Kad elektromobilius būtų galima krauti, reikės ne tik pačių stotelių – reikės plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą, o taip pat ir ieškoti dagiau gamybos ar importo šaltinių, kaip apsirūpinti reikiama elektros energija. D. Kreivys skaičiuoja, kad 2030-aisiais elektromobiliai pareikalaus 17,3 proc. visos suvartojamos elektros energijos. (...)
Pagal Ministrą tai pagrindinis faktorius elektormobilio pirkimui yra jo kaina, bet visiškai neįvertinta tai kad tai galioja tik perkantiems naują automobilį ir kad yra kiti faktoriai (pvz nelegaliose vietose laikantys automobilį kur tikrai niekada nebus jokios pakrovimo infrasturktūros nesirinks elektormobilio).
Comment