Nyderlanduose pigus ir populiarus LPG, o benzino kaina vos ne pati didziausia pasaulyje… todel elektromobiliai ir hibridai ypac populiarus...
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Elektromobiliai
Collapse
X
-
Parašė agnette Rodyti pranešimąNyderlanduose pigus ir populiarus LPG, o benzino kaina vos ne pati didziausia pasaulyje… todel elektromobiliai ir hibridai ypac populiarus...
Elektromobiliai - ju ten tikrai daug, Amsterdame Tesla tarnauja kaip taksi, daug labai BMW i3 ir elektriniu VW Golf Mk7. Juos perka ten ne del kazkokio "komforto" o del to kad parkingas nemokamas, o uz parkinga reikia moket praktiskai visur, netgi prekybos centru aikstelese (Amsterdamo centre 1val = 6EUR), krovimo stotele - praktiskai prie kiekvieno LIDL ar benzino koloneles. Be to jiems taikomas lengvatinis PVM.
Hybridai - irgi perkama su mintim moket mazesnius mokescius, dabar isleido VW/Audi e-tron serijas - kurie yra "svaresni" uz Prius ir panasiai. Taigi nieko nuostabaus kad tarkim nuo kitu metu senesnes technologijos hybridai bus apmokestinti
Benzinas - Tai turbut labiausiai vartojamas kurs NL. Siuolaikiniai benzinai valgo nedaug - tersia taip pat, reiskia mokesciai maziausiai, taciau jie apmokestinti, aisku ne taip stipriai kaip dyzeliai
Dyzelis - apmokestinamas labai skausmingai, jei neturi Euro 5 nelabai apsimoka ir toki turet. Euro 5b ir Euro 6 kainuoja mokesciu panasiai kiek benzinas, taciau po metu jau situacija gali pasikeist. Jei ten turi dyzeli geriausia ji atsinaujint kas 5 metus, nes tarsos normos sugriezteja. Perkamas dazniausiai jei i metus nuvaziuoji > 60 000km. Zinoma stengiamasi pirkti kuo silpnesniu varikliu del mokesciu. Nors teko matyt ne viena 535d ar A6 TDI-Bi Turbo.Niekuomet nepirkti panaudoto dyzelio is NL, nes dazniausiai visi buna firmu ir su kosminem ridom. Teko matyti A6 su 600 000km rida parvaryta is Olandijos. Masina buvo 7 metu
Oldtimeriai - va cia paradoksas. Jei masina senesne nei 25 metai (ar 30 patikslinkit) jokiu mokesciu nera, Gali pirkt MB W123 dyzeli - ir tau nieko nereikes moket, Nors kazka jau sutvarke siuo klausimu, jei galit patikslinkitPaskutinis taisė Darius555; 2016.04.16, 13:57.
Comment
-
Netherlands looks to ban all non-electric cars by 2025
http://www.csmonitor.com/Environment...c-cars-by-2025
Comment
-
Parašė Darius555 Rodyti pranešimąElektromobiliai - ju ten tikrai daug, Amsterdame Tesla tarnauja kaip taksi, daug labai BMW i3 ir elektriniu VW Golf Mk7. Juos perka ten ne del kazkokio "komforto" o del to kad parkingas nemokamas, o uz parkinga reikia moket praktiskai visur, netgi prekybos centru aikstelese (Amsterdamo centre 1val = 6EUR), krovimo stotele - praktiskai prie kiekvieno LIDL ar benzino koloneles. Be to jiems taikomas lengvatinis PVM.Paskutinis taisė Aleksio; 2016.04.17, 00:19.Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąBlogai, labai blogai. O 6€/val už parkavimą nėra tokia didelė kaina su jų atlyginimais.
Comment
-
Elektrinių kilometrų mėnuo
http://vz.lt/premium/verslo-klase/20...ilometru-menuo
Pastarąjį mėnesį kalbų apie elektromobilius Lietuvoje daugiau nei, matyt, per pastaruosius penkerius metus. Vardyti galima be galo: važinėti elektra panoro didžiausios šalies savivaldybės, Vilniuje iššūkį rinkos senbuviui „City Bee“ metė bendrovė, pasirengusi dalytis tik elektromobiliais, įkrovos stotelių konkursą paskelbė įmonė Lietuvos oro uostai, o VŽ visą kovą gyveno bandydamos elektrinį automobilį.
Bandėme naują „Nissan Leaf“. Didžiausia naujovė jame – ne 24 kWh, bet 30 kWh talpos baterija. Ji ir keli sistemos patobulinimai, leidžiantys važiuoti naudojant mažiau energijos, sako gamintojas, padeda nuriedėti 250 ekologiškų kilometrų.
Išbandymai Pietuose
Pirmą kartą, ar tikrai „Nissan“ duoda tiek, kiek žada, tikrinau praėjusių metų rudenį. Nicoje, Pietų Prancūzijoje. Ten laukė maršrutas, kuris vedė į 1,6 km aukščio viršukalnę ir žemyn nuo jos. Važiuoti reikėjo taip, kad energijos liktų kuo daugiau.
Žinoma, leistis nuo kalno elektromobiliu – anoks mokslas: riedant žemyn ir nespaudžiant akceleratoriaus automobilio baterija įkraunama, prireikus stabdyti – krovimas intensyvėja. Kilometrai lygiuose ruožuose tirpsta sparčiau, jei nepavyksta išlaikyti nuoseklaus greičio, be reikalo stabdoma ar staiga greitėjama.
Visgi kilti į kalną keliasdešimt kilometrų – kantrybės pareikalavęs iššūkis. Stebėti, kaip stipriai spaudžiamas akceleratorius, „Nissan Leaf“ galima tiesiog prietaisų skydelyje – kuo stipriau spaudžiama pamina, tuo daugiau „burbuliukų“ įsižiebia, tuo smarkiau eikvojama energija. Į viršų ropštis teko akceleratorių spaudžiant taip, kad prietaisų skydelyje šviestų vienas du apskritimai, blogiausiu atveju – trys.
Maždaug du trečdalius kelio iki viršukalnės, kur turėjo būti užfiksuota, kiek procentų energijos liko „Leaf“ baterijoje, įveikiau pernelyg nesistengdama, nes kelias aukštėjo nesmarkiai, tad ir akceleratoriaus be reikalo mygti nereikėjo. Tačiau kopiant aukštyn zigzagą primenantys, siauri, aklų posūkių ir staigių paaukštėjimų kupini kalnų keliukai energijos atsargas tirpdė taip sparčiai, kad, atrodė, nusileisti nuo kalno nebepavyks.
Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad neviltis apniko likus porai kilometrų iki kalno viršūnės, tad užkilti į ją pavyko išsaugojus 42 proc. baterijos. Atrodė, kad leistis nuo kalno bus kur kas lengviau. Tam tikra prasme ir buvo, nes įtampą kėlė ne bandymas kuo labiau įkrauti bateriją, o kantrybės neturintys prancūzai, vingiuotuose keliuose ne tik nuolat spaudę garso signalą, bet ir ne kartą bandę demonstratyviai parodyti, kad kelias – jų, o leistinu greičiu važiuojantis elektromobilis trukdo. Finišo liniją pavyko kirsti baterijos įkrovos lygį kilstelėjus iki 46 procentų.
Į priekį A juosta
Bet viena yra važinėtis elektromobiliu ten, kur įkrovos stotelių netrūksta ir kur temperatūra nuolat teigiama, kita – ekologiškos kelionės Lietuvoje, kur net sušvelnėjus klimatui žiemos vis dar gūdžios ir šaltos. Spaudžiant šaltukui mažėja ne tik galimas nuvažiuoti atstumas – greičiau senka ir baterija. Kartą jau esu patyrusi, ką reiškia sustoti vidury miesto su išsekusia elektromobilio baterija ir prašytis prieglobsčio pas tuos, kurie yra netoliese ir turi laisvą kištukinį lizdą.
„Nissan Leaf“ kovo pradžioje iš ženklo atstovų skolinausi drąsiai. 250 km atstumas miesto gyventojui, kuriam penkias dienas iš septynių reikia pasiekti darbą ir grįžti namo, daugiau nei pakankamas. Ir netgi savaitgalio kelionė į tolimesnius miestus visiškai įmanoma, jei tik pakeliui rasite įkrovos stotelę arba galutiniame taške nakvosite ir galėsite elektromobilį įkrauti iš namų elektros tinklo. Toks planas įmanomas netgi įvertinus tikimybę, kad nuvažiuojamas atstumas bus kiek mažesnis dėl spaudžiančio šaltuko.
Kai įsėdau į „Leaf“ ir spustelėjau automobilio įjungimo mygtuką, prietaisų skydelyje užsižiebę skaičiai, žymintys galimą nuvažiuoti atstumą, privertė kilstelėti antakius – 152 kilometrai. Gerokai mažiau nei gamintojo žadamas maksimalus nuotolis, bet pasikalbėjus su „Nissan“ atstovais paaiškėjo, kad kažkas, važiavęs prieš mane, kaip reikiant maigė akceleratorių. Kitaip tariant, tai, kiek galite nuvažiuoti viena įkrova, automobilio kompiuteris apskaičiuoja remdamasis ankstesnės kelionės duomenimis. Pardavėjų patarimas buvo paprastas: važiuoti kaip įmanoma taupiau, ir sulig kiekviena įkrova nuvažiuojamas atstumas ims augti.
Lengva pasakyti, padaryti – kur kas sunkiau, nes jeigu kasdien važinėdami taupumo rekordų nebandote viršyti, įsigilinti į svarbiausius ekonominio vairavimo principus taip pat pavyks ne iš karto. Atrodytų, paprasta iš toli pamačius raudonai šviečiantį šviesoforo signalą imti palengva lėtėti, užsidegus žaliai greitėti tolygiai, atradus galimybę riedėti – ją išnaudoti ir įkrauti elektromobilio bateriją. Geriausiai tokios taisyklės atrodo popieriuje. Realybėje jums lėtėjant prieš nosį įlįs bent dešimt kitų eismo dalyvių, važiuojančių ta pačia eismo kryptimi, o nenumygę akceleratoriaus iki dugno tada, kai įsižiebė žalia šviesa, neišvengiamai patikrinsite, kiek garsiai gali pypsėti už jūsų stovintis automobilis.
Čia, kad ir kaip juokingai skamba, gelbsti specialiai elektromobiliams, viešajam transportui ir taksi skirtos eismo juostos. Jose lengva „pasislėpti“ nuo gausybės kitų eismo dalyvių, kuriems jūsų noras važiuoti eikvojant kuo mažiau elektros energijos (ar regeneruojant jos kuo daugiau) visiškai nesuprantamas. A juostų pranašumais pasidžiaugti spėjo ir VŽ fotografai, kuriems per dieną tenka nuvažiuoti ne vieną dešimtį kilometrų fotografuojant žurnalistų pasakojimų herojus, kuriant reportažus ir t. t. Tiesa, labiausiai jie džiaugiasi ne tuo, kad netrukdo kitiems, o tuo, kad gali važiuoti aplenkdami eiles.
Tokių juostų galėtų būti kuo daugiau. Drauge tie, kurie jas braižo, turėtų pamėginti jomis pavažinėti atsižvelgdami į visus eismo ženklus. Vietų, kur elektromobiliams skirtas juostos ruožas netikėtai pasibaigia ir lieka tik skirtas viešajam transportui, o po akimirkos – vėl tinka elektromobiliams, vis dar nemažai. Galop drauge su manimi elektromobilį bandę kolegos pastebėjo ir tai, kad, nors važiuoti elektromobiliams A juosta galima, daugelis vairuotojų apie tai nežino, todėl ne tik palydi elektromobilį piktais žvilgsniais, bet ir trukdo persirikiuoti į „jų“ juostą tuomet, kai tai neišvengiama.
Prie stotelės – alkūnėm
Jei jums nepriklauso nuosava įkrovos stotelė ir neturite garažo su kištukiniu lizdu, įkrauti elektromobilį galite tik viešose įkrovos stotelėse. Kiek tokių turi didieji miestai, galima suskaičiuoti abiejų rankų pirštais. Pavyzdžiui, Vilniaus centre yra viena greitosios įkrovos stotelė, tinkama „Chademo“ įkrovos standartą atitinkantiems elektromobiliams (dauguma jų yra japoniški ir prancūziški), antra, vidutinio greičio ir universali, – greta „Eikos“ verslo centro. Tačiau šioji statyta bendradarbiaujant su „City Bee“ paslaugos teikėjais, tad dažniausiai čia įkraunamos „BMW i3“ baterijos.
Tad, „Leaf“ baterijai išsekus, nusprendžiau įkrauti ją Vilniaus centre įrengtoje stotelėje. Ten – staigmena: be mano vairuojamo švelniai melsvo „Leaf“, abi vietas prie stotelės buvo užėmę vienos sostinės taksi bendrovės elektriniai mikroautobusai.
Akimirką pasvarsčiusi nusprendžiu pamėginti laimę: pririedu, išlipu ir beldžiu į elektrinio „Nissan e-NV200“ langą, klausiu, ar dar ilgai jiems reikės krauti bateriją.
„Mes jau įsikrovėme, gali krautis“, – mosteli ranka taksistai ir toliau sėdi įsikniaubę į planšetinius kompiuterius.
Taip tol, kol kažkas, ką darau mėgindama atjungti jų automobilius nuo įkrovimo stotelės ir prijungti savąjį, jiems užkliūva. Sulaukiu paburnojimo, pamokymų, tačiau po kelių minučių mano vairuojamo elektromobilio baterija pildoma elektra. Šiltuoju metų laiku 80 proc. baterijos įkraunama per pusvalandį, šaltuoju tenka laukti kiek ilgiau.
Tiesa, greta Operos ir baleto teatro esančioje įkrovos stotelėje kroviklis tuo metu, kol automobilis kraunamas, neužrakinamas. Tad jei paliksite automobilį kraunamą ir išeisite savais reikalais, visiškai nereiškia, kad grįžę rasite bateriją įkrautą. Taip nutiko ir Pauliui Čiuladai, VŽ „Rinkų“ skyriaus redaktoriui.
„Automobilio pasiimti atėjau greičiau, nei reikėjo, ir, nors krovimo ciklas dar nebuvo pasibaigęs, taksistas jau buvo išsiėmęs „pistoletą“ ir krovė savo elektromobilį“, – pamena jis ir priduria, kad nors turėjo įsikrauti iki 80 proc. baterijos, prietaisų skydelis rodė, kad energijos atsargų akumuliatoriuje vos daugiau nei 70 procentų.
Tiesa, tos pačios taksi bendrovės elektromobilių vairuotojai VŽ žurnalistui Matui Noreikai rekomendavo užsukti įkrauti elektromobilio rytais, kai prie centre esančios stotelės nenusidriekusios eilės ir dėl kroviklio kovoti alkūnėmis nereikia.
Elektra iki Kauno
Kada palankiau įsikrauti bateriją, Matas domėjosi ne šiaip – turėjo skubiai važiuoti į Kauną.
Nors „Nissan“ deklaruoja, kad elektromobiliu galima nuvažiuoti iki 250 km, šis atstumas sparčiai tirpdomas įvairių sąlygų. Pavyzdžiui, jei lauke itin šalta, jei vidutinis greitis nemažas, jei eismo sąlygos – ne švarus ir sausas asfaltas, o gausybė sniego. Paulius „Leaf“ bandė kaip tik tuo metu, kai per naktį ėmė ir iškrito daugiau nei 10 cm sniego. Ir nors automobilio prietaisų skydelis tikino, kad nuvažiuoti pavyks 150 km, įveikti Pauliui pavyko vos pusę žadėto atstumo.
Po Pauliaus patirties Mato noras važiuoti į Kauną, ypač turint konkretų laiką, kada reikia būti vietoje, atrodė gana abejotinas. Kita vertus, pakeliui esančios greitosios įkrovos stotelės buvo savotiškas garantas, kad visiškai išsikrovusio „Leaf“ atgal į Vilnių parvežti nereikės. Juk Lietuvoje netgi rengiamos elektromobilių lenktynės iki pajūrio.
Matas planavo, kad pajudėjęs iš Vilniaus stabtelės Vievyje, ten įkraus elektromobilio bateriją tiek, kad energijos užtektų pasiekti Kauną ir iš jo – įkrovos vietą ties Elektrėnais. Į kelią, kaip pasakoja kolega, jis leidosi spaudžiant 3 laipsniams šalčio ir turėdamas 65 proc. įkrautos baterijos. „Leaf“ prietaisų skydelyje švietė prognozė – 112 kilometrų.
„Ir apgavo. Kaip padorūs žmonės įsijungę „eko“ režimą nuvažiavome vos 36 km iki įkrovos stotelės Vievyje, o automobilio prognozuojamas likęs atstumas jau buvo sumažėjęs iki 60 km“, – pasakoja Matas ir juokiasi, kad tuomet kilo mintis „imtis priemonių“.
Priemonės pažįstamos kiekvienam, kuriam nors kartą teko taupyti degalus greitkelyje, ir daugeliui praėjusių metų elektromobilių lenktynių dalyvių: įjungtas „eko“ režimas, tik gerokai aprasojus langams ar suledėjus pirštams įjungiamas šildymas ir važiavimas prisiplojus prie vilkiko galo. Kuris sunkvežimis tinkamiausias energijai taupyti, Matas sako sprendęs iš suvartojamų kWh skaičių 100 kilometrų. Anot jo, patogiausia važiuoti per kelis metrus nuo tokio vilkiko, kuris turi platų visą galą dengiantį purvasargį, apsaugantį nuo iš po vilkiko kylančių vėjo sūkurių.
„Ar pavyko? Tikrai taip. Maždaug 60 km nuvažiavome sunaudoję vos ketvirtadalį baterijos talpos. O tai reiškia, kad jei ir toliau būtume vairavę su tokiu fanatišku asketizmu, matyt, būtų pavykę vienu įkrovimu įveikti 200 km, gal net 250 km, kaip kad skelbia gamintojas“, – teigia kolega ir priduria, kad „patogus“ atstumas kur kas mažesnis, nes važiuoti aptarinėjant sunkvežimių uodegas ir nuo šalčio stingstant pirštams – jokio malonumo.
Maršrutas Vilnius–Kaunas–Vilnius, anot Mato, įveikiamas pernelyg nepersistengiant, tačiau sustoti teks dukart, tad kelionė pirmyn ir atgal pailgės maždaug pusantros valandos. Kita vertus, šmaikštauja žurnalistas, kavinė „Bildukas“ greta įkrovos stotelės Vievyje siūlo skanių, nors kiek vėsių kibinų, o „Šaltinėlis“ prie Elektrėnų gamina puikius, tačiau ne itin pašilusius mėsainius.
Tikrasis pavasario pranašas
„Leaf“ man į rankas grįžo kovui baigiantis, kai temperatūros stulpelis dienomis užtikrintai pradėjo laikytis raudonoje – pliuso – zonoje. Esu tikra, jog tie, kurie nuolat vairuoja elektromobilius, gali teigti, kad apie artėjantį pavasarį pirmiausia praneša būtent elektriniai automobiliai, o ne atgal į namus sugrįžę paukščiai. Atrodo, vos kelių laipsnių pokytis, tačiau elektromobilis į jį reaguoja itin teigiamai.
Atstumai, kuriems anksčiau ištirpindavau kelis ar net keliolika elektrinių kilometrų, atšilus orui iš baterijos atimdavo 1–2 km, nors nuvažiuodavau kur kas toliau: štai suku 5–6 km ratą per aplink Vilniaus senamiestyje esančias įmones, o elektromobilis skaičiuoja, kad išnaudojau energijos, reikalingos įveikti 1 kilometrui.
Kur kas lengviau šylant orams į bateriją grįžta regeneruojami kilometrai: nuo Ukmergės gatvės pradžios iki VŽ redakcijos pagaminu tiek energijos, kiek jos reikia nuvažiuoti 12 km, nusileidimas nuo T. Narbuto gatvės kalno į akumuliatorių sugrąžina dar 7–8 km, netgi, atrodytų, vos akimirką trunkantis nuriedėjimas nuo prieš porą metų greta redakcijos pastatytos estakados prideda 4 kilometrus.
Žinoma, tokį pokytį greičiausiai lėmė ne tik šylantys orai – nuvažiavusi ne vieną šimtą elektrinių kilometrų įgudau važiuoti taupiau ir reaguoti į kliūtis priekyje kur kas anksčiau. Apie tai kalba ir visų elektromobilių gamintojai – sunku tikėtis, kad vos sėdę prie elektrinio automobilio vairo žinosite, kaip važiuoti juo tinkamai, tačiau šie įgūdžiai susiformuos savaime.
„Žali“ planai
Lengvatų perkantiems ekologiškus automobilius Lietuvoje nėra, bet galimybė susimokėjus nediduką metinį mokestį stovėti bet kurioje miestų zonoje nemokamai ir per piką spūstis aplenkti važiuojant A juosta tikrai palengvina gyvenimą.
Didžiausias galvos skausmas – baterijos įkrovimas tada, kai to reikia. Net jei automobilio jums reikia tik tam, kad kasdien nuvažiuotumėte į darbą ir grįžtumėte į namus, o savaitgaliais aplankytumėte draugus ir kelis prekybos centrus, įkrauti bateriją turėsite maždaug dukart. Su kolegomis išbandėme, kad laukti eilėse greta vienintelės ir tikrai populiarios greitosios įkrovos stotelės sostinėje – joks malonumas. Tačiau net ir ši vienintelė stotelė yra prabanga, kurios, pavyzdžiui, neturi nei Kaunas, nei Klaipėda. Tad reikiamos infrastruktūros stygius, mano akimis, –didžiausia kliūtis, kodėl elektrinių automobilių kol kas turime itin mažai.
Vilties, žinoma, šį pavasarį daugiau. Vilnius, Kaunas, Klaipėda rengia darnaus judumo planus, kuriuose judėjimas elektromobiliais ir jiems reikalinga infrastruktūra pabraukti raudonai. Apie judėjimą naudojant elektrą galvoja ir Neringos savivaldybė – ateityje ji žada apskritai nebeįsileisti vidaus degimo variklius turinčių automobilių. Vilniuje ir Kaune veiklos imasi vien tik elektromobiliais dalytis pasiryžusi bendrovė „Ride Share“. Ji teigia pasirūpinsianti ir reikalingomis įkrovos stotelėmis. Apie įkrovos stoteles greta parduotuvių galvoja ir prekybos tinklai „Maxima“, „Rimi“. Galiausiai sostinės valdžia planuoja pasinaudoti ES fondų parama ir įrengti keliasdešimt greitosios įkrovos stotelių.
Tad per ateinančius porą metų padidės ne tik elektromobilių baterijos – jas įkrauti bus galima ir, pavyzdžiui, stabtelėjus Girulių paplūdimyje, ir kavinėje pakeliui į Panevėžį, ir sostinės Fabijoniškių mikrorajone. Tuomet, matyt, ateis metas pagalvoti ir apie automobilių taršos mokesčius bei papildomas lengvatas tiems, iš kurių išmetamųjų vamzdžių į atmosferą nepatenka nė miligramo anglies dioksido.
Comment
-
„Smart Taxi“ patys įkraus elektromobilius
http://vz.lt/sektoriai/prekyba/2016/...lektromobilius
Automobilių parką papildžiusi elektromobiliais, keleivius vežanti „Smart Taxi“ stato ir pirmąsias nuosavas įkrovos stoteles.
Apie planuojamas savas įkrovos stoteles „Smart Taxi“ kalbėjo dar prieš metus, tačiau, anot Vytauto Reiso, bendrovės vadovo, ilgiausiai užtruko partnerių paieška ir derybos su jais.
„Procesas nebuvo lengvas, nes kalbama apie papildomas investicijas į stotelių elektros įvadą, taip pat reikia užtikrinti, kad būtų palaikoma reikiama galia. Turėjome išspręsti šiuos klausimus“, – sako p. Reisas.
Jis neslepia, kad nuo praėjusių metų rudens „Smart Taxi“ dėl stotelių įrengimo derėjosi bent jau su šešiais skirtingais partneriais.
Pirmos dvi greitosios įkrovos stotelės atsiras greta prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje. Stotelės palaikys „Chademo“ įkrovos standartą ir tokio elektromobilio kaip „Nissan Leaf“ bateriją iki 80% įkraus per pusvalandį. Anot „Smart Taxi“ vadovo, papildyti išsekusią elektromobilio bateriją bendrovės taksi vairuotojai galės jau gegužės pradžioje.
„Akropolis“, tapęs bendrovės partneriu, investavo į elektros prievado iki stotelių įrengimą. Be to, atskleidžia p. Reisas, „Akropolis“ tapo ir „Smart Taxi“ klientu. Už elektros energiją, reikalingą elektromobiliams pakrauti, mokės keleivių vežimo bendrovė, jai teks pasirūpinti ir įkrovos stotelių priežiūra.
Didelis poreikis
Ponas Reisas neslepia, kad iš karto dvi stoteles prie „Akropolio“ bendrovė stato siekdama užsitikrinti, kad jų elektromobiliai visuomet turės galimybę įkrauti savo automobilio baterijas. Iki šiol bendrovė kraudavo automobilius stotelėje greta Žemės ūkio ministerijos, tačiau čia tekdavo stovėti eilėse, nes, kaip teigia p. Reisas, elektromobilių naudotojų skaičius auga.
„Mūsų poreikis kiek didesnis nei statistinio vartotojo, mums stoti reikia kone kas pamainą. Todėl galėsime krauti iš karto du automobilius“, – aiškina pašnekovas.
Pagausėjo ir „Smart Taxi“ elektrinių automobilių parkas. Prie trijų bendrovės turimų septynviečių elektrinių „Nissan e-NV200“ pridėti ir penki elektriniai „Nissan Leaf“. Pastaraisiais bendrovė susiviliojo dėl didesnės baterijų talpos ir galimybės viena įkrova nuvažiuoti iki 200 km.
Kol kas numatyta, kad bent viena iš dviejų naujųjų stotelių laisvai galės naudotis ir kiti elektromobilių savininkai, ne tik „Smart Taxi“.
Iš viso bendrovė planuoja įrengti tris įkrovos stoteles, tačiau kol kas dėl to, kur stovės trečioji stotelė, neapsispręsta. Ji gali atsirasti ir prie „Smart Taxi“ biuro, ir greta bendrovės partnerių pastatų.
Neatmetama galimybė greta „Smart Taxi“ biuro įrengti lėtosios įkrovos stotelių.
„Jeigu ateityje plėsime greitosios įkrovos stotelių tinklą, tai tikrai darysime su partneriais, nes vieniems tai – gana didelė investicija“, – skaičiuoja p. Reisas ir priduria, kad šiandien į įkrovos stoteles „Smart Taxi“ jau investavo 60.000 Eur.
Nemiega ir kiti
Savas įkrovos stoteles diega ir dalijimosi elektromobiliais tinklas „Spark“, valdomas bendrovės „Ride Share“. Bendrovė paslaugas pradės teikti nuo gegužės.
Bendrovės partneriu diegiant vidutinės spartos įkrovos stoteles elektromobiliams tapo prekybos tinklas „Rimi“, šalia kurio parduotuvių ir atsiras įkrovos stotelių.
Be papildomų mokesčių jomis naudotis galės „Spark“ ir „Rimi“ klientai.
Comment
-
Parašė Darius555 Rodyti pranešimąOldtimeriai - va cia paradoksas. Jei masina senesne nei 25 metai (ar 30 patikslinkit) jokiu mokesciu nera, Gali pirkt MB W123 dyzeli - ir tau nieko nereikes moket, Nors kazka jau sutvarke siuo klausimu, jei galit patikslinkit
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimątaip pat ir savininkams patogu, kai vienu įkrovimu galima visą šalį apvažiuoti.Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąO kam reikalingas automobilis, jeigu važinėjama tik nedideliais atstumais? Į normalų atsisėdi ir važiuoji sau be problemų 5-6 valandas, su "batareika" taip nepavyks.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąO kam reikalingas automobilis, jeigu važinėjama tik nedideliais atstumais? Į normalų atsisėdi ir važiuoji sau be problemų 5-6 valandas, su "batareika" taip nepavyks.
Supercharger leidžia per pusvalandį auto baterijas įkrauti kitiems 250 km (na, tarkim 200 km, dėl įvairių sąlygų). Tai grubiai gaunam: 400 km su pilnu įkrovimu + 200 km su vienu sustojimu. Jeigu važiuosi dieną (t.y. nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro), sustodamas pusvalandžiui 3-4 kartus, nuvažiuosi mažiausiai kokius 800-900 km, o jeigu nespausi 150 km/val., tai gal ir 1000 km.
Bet čia jau ilga kelionė. Tokių atstumų Lietuvoje neprisuksi, nes nėra kur. Na, nebent su tikslu važiuosi į Klaipėdą nuo Vilniaus palei sieną su Latvija
* - 100 km/val. greičiu. Jeigu važiuosi regioniniais keliais, kur 70-80 greitis, tai Tesla S be kondicionieriaus gali nuvažiuoti ir 600 km, visiškai idealiomis sąlygomis net 700 km.
Comment
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąIr kokia išvada?
Jeigu gyvenu kokia Antalieptės miestelyje ir važiuoju žiemą į Biržus, savaitgalį - žvejybon, kartais - į Vilnių. Kur krauti?
Galima pasiskaičiuoti Teslos puslapyje apačioje: https://www.teslamotors.com/en_EU/models?redirect=no kur yra "Range per Charge".
Sutinku, kad Lietuvoje dar rasi situacijų, kada elektromobilis nebus tau tinkamas variantas. Bet žinant, kad Lietuvoje jau bus kuriamas ir plečiamas realus įkrovimo stotelių tinklas, tai situacija gali pasikeisti smarkiai.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąTam ir reikalingas automobilis, kad būtų galima greitai nuvažiuoti, kur reikia, pvz. aš gyvenu šalia centro ir dauguma mano kelionių trunka 10-15 min.
Parašė Creatium Rodyti pranešimąSutinku, kad Lietuvoje dar rasi situacijų, kada elektromobilis nebus tau tinkamas variantas. Bet žinant, kad Lietuvoje jau bus kuriamas ir plečiamas realus įkrovimo stotelių tinklas, tai situacija gali pasikeisti smarkiai.
Parašė Creatium Rodyti pranešimąPamodeliuokim situaciją. Tesla Model SPaskutinis taisė Aleksio; 2016.04.24, 13:43.Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąO mano tokių kelionių yra absoliuti mažuma, nes važinėjimui po miestą yra visuomeninis transportas. Manau, kad Olandijoje ar Vokietijoje taip yra ir autobusų, ir tramvajų, ir metro.
Žmonės važinėja ne tik po Lietuva, bet ir į užsienį. Normalių degalinių ten yra "ant kiekvieno kampo", o batareikoms skirtų - nedaug ir jos ne visada yra pakeliui.
Kiek kainuoja Tesla-S? Ir kiek bazinis mažalitražinis dyzelis?
Kalbėjome lyg tai apie atstumus. Prie ko čia kaina? Nes patogu kainos lygiu "numušti" argumentą dėl nuvažiuojamo atstumo?
Be abejo, kad kaina yra didelė. Bet ji iš esmės niekaip nesusijusi su atstumu.
Comment
-
Parašė Creatium Rodyti pranešimąKalbėjome lyg tai apie atstumus. Prie ko čia kaina? Nes patogu kainos lygiu "numušti" argumentą dėl nuvažiuojamo atstumo?
Be abejo, kad kaina yra didelė. Bet ji iš esmės niekaip nesusijusi su atstumu.
O štai atstumas - labai svarbus. Nesinori sustoti kur nors Lenkijoje su išsikrovusia batareika.Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.
Comment
-
Parašė Aleksio Rodyti pranešimąKaina yra susijusi su kaina. Tą skirtumą kažkaip reikia padengti. Nemokamas parkavimas man neįdomus (kelis € į metus nesunkiai sumokėsių), kamščių aplenkimas autobusinėmis juostomis - taip pat (turiu Vilniečio kortelę). Dyzkuras dabar kainuoja nebrangiai.
O štai atstumas - labai svarbus. Nesinori sustoti kur nors Lenkijoje su išsikrovusia batareika.
Comment
Comment