Elektromobiliai

[RokasLT]

Nu va, skiedžiat apie moksliškai atliktus testus, bet visi argumentai baigiasi google vaizdų paieškoje, tai apsispręskit, ar imam Euro NCAP rezultatus, ar guglinam, kas kurią auto ras labiau suvarytą?

Tai nuo soninio smugio tesla neluzta ir zmones saugus. Nes ant jusu yra kazkur reikalavimas kad auto po soninio smugio luztu
Gyvenate alternatyvioje realybeje, kur tesla yra nesunaikinamas daiktas.

Be to, ivedus naujus avariju tyrimo metodus 2017 m., tesla nepasirode taip gerai: https://www.greencarreports.com/news...ed-in-response
Net dabar, 2020 m., tesla luzta, bet tamstai, tai saugumo garantas

[Creatium]

https://insideevs.com/news/396102/ps...gigafactories/

Silpnokai atrodo. Tesla Gigafactory Nevadoje, kas yra dabar pastatyta, turi 50 GWh pajėgumus. Baigus pilnai - apie 150 GWh. O čia jie planuoja tik 2030 metams tokius pajėgumus.

[booraz]

Silpnokai atrodo. Tesla Gigafactory Nevadoje, kas yra dabar pastatyta, turi 50 GWh pajėgumus. Baigus pilnai - apie 150 GWh. O čia jie planuoja tik 2030 metams tokius pajėgumus.

48GWh tai čia gali maždaug 700-800k elektromobilių per metus gaminti. Kaip planai 2030 metams, tai tikrai atrodo nerimti.

[Lettered]

Tai nuo soninio smugio tesla neluzta ir zmones saugus. Nes ant jusu yra kazkur reikalavimas kad auto po soninio smugio luztu

When something very fast hits something moving at slow speed, there's a lot of energy transferred to the slower car. A piece or chassis section designed to collapse to absorb that energy can simply split off when hit at the right speed and angle, occasionally taking an axle (and in the Tesla's case, its rear drive unit as well) along with it.

[RokasLT]

Ar taip turi atrodyti tas sektorius po atsiskyrimo?! Jokiais butais zmones neisgyventu. Tai ko vertas toks "sauguma" uztikrinantis metodas?!

Kitas atvejis, kai atsiskyrusi dalis rezesi i nama.

[PukiS]

Inžinieriai ble Juokingoji dalis jumi pezėdami net nesuvokiat kad R8 ir teslos situacija vienoda. Jos privalo taip lūžti. Nes tiek vienos tiek kito varikliai (analogiškai ir didelė masės dalis) gale, ir kebulo konstrukcija iš principo teslos ir r8 vienoda, ir kardinaliai kitokia negu sedano su priekyje sumontuotu varikliu. Ir tiek vienos tiek kitos monokokas nepažeistas, t.y. keleiviai saugūs. Taigi tiek heiteriai tiek fanbojai mėtosi paveiksliukais kurių patys nesupranta. Nekalbu apie rusiškus iš trijų virintus frankenšteinus.

[sv-x-as]

Nėra čia nei vieno "fanbojaus".

[VNS]

[mantasm]

Tik priminsiu, daugelis išsivysčiusio pasaulio šalių ketina atsisakyti transporto priemonių vidaus degimo varikliais per artimiausius 10-15 metų. Kažkodėl nematyti kad būtų atsižvelgiama į šią paprastą sąlygą planuojant gatves pas mus.

O ko trūksta? Į parkavimo vietas pratempti elektros kabelius ir sustatyti pakrovimo stoteles visada spės.

[Shernas]

O ko trūksta? Į parkavimo vietas pratempti elektros kabelius ir sustatyti pakrovimo stoteles visada spės.

Pirmiausia trūksta kur kitą kabelio galą prijungti ...

[mantasm]

Pirmiausia trūksta kur kitą kabelio galą prijungti ...

Bet čia ne gatvių planavimas apie kurį šnekėjo.

[MedinisStrazdas]

Tik priminsiu, daugelis išsivysčiusio pasaulio šalių ketina atsisakyti transporto priemonių vidaus degimo varikliais per artimiausius 10-15 metų. Kažkodėl nematyti kad būtų atsižvelgiama į šią paprastą sąlygą planuojant gatves pas mus.

Šiaip reikai šitai interpretuoti atsargiai, nes jeigu pavyzdžiui už 10 metų paryžius (nes planuoja miestai, o ne valstybės kolkas) uždraus vidaus degimo variklių naujų automobilių pardavimą tai nereiškia, kad jie visai bus uždrausti. Jie vis dar bus antrinėje padėvetų automobilių rinkoje (kuri labai populiari lietuvoje) bei jau parduoti dar važinės. Vakaruose vidutinis automobilių amžius yra 10 metų, lietuvoje - 15. Taigi gali pidėti dar 15 metų, kol bent puse kelyje esančių automobiliu taps nebe vidaus degimo variklio.

Taigi realiai vidaus degimo variklio auto pradės mažėti vakaruose po 20-30 metų geriausiu atveju, o dar +10 metų atsilikimas lietuvoje, taigi ir esama infrastruktūra visa turės būti iki to pakeista vien dėl susėdėvėjimo.

O ko trūksta? Į parkavimo vietas pratempti elektros kabelius ir sustatyti pakrovimo stoteles visada spės.

Ne taip paprasta. Dabar yra susiduriama su problema, kad įkrovimo galios neužtenka, nes reikėtu galingų transformatorinių prie pat stovėjimo aikštelių. Jau dabar kur stovi Igničio krovikliai jeigu kaimynas pasijunks tau srovė sumažės nes aparatas automatiškai padalins abiems limituotą galią tinkle*. Reiktu radikaliai keisti elektros infrastruktūrą norint tai padaryti visoms stovėjimo vietoms. O ką jau kalbėti apie tai, kad daug mašinų stovi ne aikštelėse, todėl reikia ir joms kažką sugalvoti tada.


* - priklauso nuo to kokį įvadą turėjo kroviklis. Kai kurie turi pakankamai galios.

[mantasm]

Ne taip paprasta. Dabar yra susiduriama su problema, kad įkrovimo galios neužtenka, nes reikėtu galingų transformatorinių prie pat stovėjimo aikštelių. Jau dabar kur stovi Igničio krovikliai jeigu kaimynas pasijunks tau srovė sumažės nes aparatas automatiškai padalins abiems limituotą galią tinkle*. Reiktu radikaliai keisti elektros infrastruktūrą norint tai padaryti visoms stovėjimo vietoms. O ką jau kalbėti apie tai, kad daug mašinų stovi ne aikštelėse, todėl reikia ir joms kažką sugalvoti tada.

Per 10-20-30 metų pakrovimo technologijos irgi patobulės. Turbūt tada elektromobiliai bus kraunami panašiai kaip dabar pilamas kuras. 5-10 minučių toli gražu ne kasdien. Dabar vedžioti kabelius ir planuoti pakrovimo stoteles pagal dabartinius parametrus sakyčiau yra pinigų išmetimas į balą.

[mskapss]

Per 10-20-30 metų pakrovimo technologijos irgi patobulės. Turbūt tada elektromobiliai bus kraunami panašiai kaip dabar pilamas kuras. 5-10 minučių toli gražu ne kasdien. Dabar vedžioti kabelius ir planuoti pakrovimo stoteles pagal dabartinius parametrus sakyčiau yra pinigų išmetimas į balą.

Su elektra nėra viskas taip paprasta. Dabar jau įprastos, pvz 40kW galios kroviklis (kur prie Operos teatro stovi). Visų pirma, palyginimui, į butą ar netgi sodo namą 7kW yra gana daug. Nesunku paskaičiuoti, kad kokiam Nissan Leaf su jo ~20KWh baterija reikia ~30 minučių ir jis su tuo elektros kiekiu nuvažiuoja idealiu atveju 200km. Norint, kad tai atitiktų kompaktinio dyzelinio automobilio parametrus (1000 km 1 baku, pripildomu per 10 minučių) reikia galią didinti bent 10 kartų (srovė @400V būtų ~1000A). Analogiškai, ta visa elektra turi per laida "patekti" į automobilį. Priminimui, varinio kabelio, kurio skrespjūvio plotas yra 120mm2 (gyslos stori ~1.2cm) galima ilgalaikė srovė yra ~170A, t.y. daugiau nei 5 kartu mažesnė).
Tiesą sąkant, nelabai matau realių galimybių turėti analogišką pasikrovimą įžvelgiamoje ateityje (nebent visą infrastruktūrą jungti iš karto prie vidutinės įtampos tinklų (t.y. 6KV), bet čia būtų iš viso kosminės sumos.
P.S. dar galima paskaičiuoti, kiek ir kokios galios reikėtų, kad būtų galima pakrauti sunkvežimį ar autobusą (ir tai, kraunant per naktį), kad jis visą dieną galėtų atvažinėti, kurių baterijos dar visa eile ar net pora didesnės talpos

[Lettered]

Su elektra nėra viskas taip paprasta. Dabar jau įprastos, pvz 40kW galios kroviklis (kur prie Operos teatro stovi). Visų pirma, palyginimui, į butą ar netgi sodo namą 7kW yra gana daug. Nesunku paskaičiuoti, kad kokiam Nissan Leaf su jo ~20KWh baterija reikia ~30 minučių ir jis su tuo elektros kiekiu nuvažiuoja idealiu atveju 200km. Norint, kad tai atitiktų kompaktinio dyzelinio automobilio parametrus (1000 km 1 baku, pripildomu per 10 minučių) reikia galią didinti bent 10 kartų (srovė @400V būtų ~1000A). Analogiškai, ta visa elektra turi per laida "patekti" į automobilį. Priminimui, varinio kabelio, kurio skrespjūvio plotas yra 120mm2 (gyslos stori ~1.2cm) galima ilgalaikė srovė yra ~170A, t.y. daugiau nei 5 kartu mažesnė).
Tiesą sąkant, nelabai matau realių galimybių turėti analogišką pasikrovimą įžvelgiamoje ateityje (nebent visą infrastruktūrą jungti iš karto prie vidutinės įtampos tinklų (t.y. 6KV), bet čia būtų iš viso kosminės sumos.
P.S. dar galima paskaičiuoti, kiek ir kokios galios reikėtų, kad būtų galima pakrauti sunkvežimį ar autobusą (ir tai, kraunant per naktį), kad jis visą dieną galėtų atvažinėti, kurių baterijos dar visa eile ar net pora didesnės talpos

O kaip Tesla savo supercharger įrenginėja, kur krauna 250 kW galia? Pati stotelė apskritai net 1 MW galią turi (4 auto gali krautis vienu metu po 250 kW). JAV buitiniai tinklai turi tik 100-127V įtampą, kai pvz. Europoje 220-240V, tai kaip ir pati infrastruktūra neturėtų būti geresnė.

[Shernas]

O kaip Tesla savo supercharger įrenginėja, kur krauna 250 kW galia? Pati stotelė apskritai net 1 MW galią turi (4 auto gali krautis vienu metu po 250 kW). JAV buitiniai tinklai turi tik 100-127V įtampą, kai pvz. Europoje 220-240V, tai kaip ir pati infrastruktūra neturėtų būti geresnė.

Wiki kiek kitokios žinios:
"A Tesla Supercharger is a 480-volt DC fast-charging station ... Tesla supercharging stations charge with up to 150 kW of power distributed between two cars with a maximum of 150^[13][14] kW per car, depending on version."
P.S. Pavyzdžiui Kauno HE yra 100MW, troleibuso variklis ~ 100kW ... Taip kad jei gyventi žaliai - tai miesto viešas transportas, mero tesla ir kiek gatves ties perėjomis apšviesti Šviesoforai nebūtini, nes dviratininkai ir pėstieji į juos dėmesio nekreiptų...
P.P.S. Nieko prieš Kauną neturiu, tiesiog daugiau miestų su atsinaujinačia elektros energija nėra.

[kutas]

Technologijos padidinti įkrovimo galią egzistuoja - stoteles prijungiant prie vidutinės įtampos tinklų ir naudojant storus galutinius aušinamus laidininkus (taip veikia 1MW Supercharger V3). Bet tai yra brangi, sunkiai plečiama ir nebūtinai optimaliausia technologija. Įrengti daug smulkių mažesnės galios (tarkim 22kw) stotelių gali būti ekonomiškai racionaliau, nei mažą skaičių galingų. Tai viso labo 10mm2/32A 3P kabelis ir nedidelė dėžutė, aišku vidutinės įtampos tinklus irgi reiks atnaujinti augant vartotojų skaičiui.

Dauguma automobilių 90% laiko stovi kur nors priparkuoti. Dauguma kelionių taip pat yra trumpos miesto kelionės. Ar tikrai būtinas automobilis, kuris vienu papildymu nuvažiuoj 1000km, jeigu galėtum pakrauti prie namų/darbo/prekybcentrio? Su 22kwh įkrova mieste gali važinėti savaitę. Su 64kwh - nuvažiuoti iki Pajūrio. Supergreito pakrovimo stotelės galėtų būti skirtos tik papildomam / neplanuotam krovimui tarpmiestinių kelionių metu.

[Lettered]

Dauguma automobilių 90% laiko stovi kur nors priparkuoti. Dauguma kelionių taip pat yra trumpos miesto kelionės. Ar tikrai būtinas automobilis, kuris vienu papildymu nuvažiuoj 1000km, jeigu galėtum pakrauti prie namų/darbo/prekybcentrio? Su 22kwh įkrova mieste gali važinėti savaitę. Su 64kwh - nuvažiuoti iki Pajūrio. Supergreito pakrovimo stotelės galėtų būti skirtos tik papildomam / neplanuotam krovimui tarpmiestinių kelionių metu.

Beabejo nebūtina, pvz. važiuojant iš Vilniaus prie jūros, gaunasi minimum 3 sustojimai po maždaug pusvalandį. Bet tam reikia, kad prie kiekvienos degalinės ar stovėjimo aikštelės būtų įkrovimo stotelės.

[Shernas]

...Dauguma automobilių 90% laiko stovi kur nors priparkuoti. Dauguma kelionių taip pat yra trumpos miesto kelionės. Ar tikrai būtinas automobilis, kuris vienu papildymu nuvažiuoj 1000km, jeigu galėtum pakrauti prie namų/darbo/prekybcentrio? Su 22kwh įkrova mieste gali važinėti savaitę. Su 64kwh - nuvažiuoti iki Pajūrio. Supergreito pakrovimo stotelės galėtų būti skirtos tik papildomam / neplanuotam krovimui tarpmiestinių kelionių metu.

https://enmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-3/nafta

2018 m.

Sunaudojimas, tūkst. tonų, Benzinas - 235 , dyzelinas-1659,3. SND - 145,6 - jau domėn neimsiu.
1894 t.tn, kas pavirsta ~2.1 x 10E9 litrų, sakykime 10L/100km -> 2.1x10E8 km , 22kWh/100km ->4.6 x10E9 kWh -> 5 TWh

"2018 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje pasiekė 11,176 TWh, "
https://www.vz.lt/energetika/2019/02...nomikos-augima

Grubus rezultatas - pirkimus, generacijas ir perdavimą ir skirstymą padidinti 50-100% ....

[MedinisStrazdas]

Per 10-20-30 metų pakrovimo technologijos irgi patobulės. Turbūt tada elektromobiliai bus kraunami panašiai kaip dabar pilamas kuras. 5-10 minučių toli gražu ne kasdien. Dabar vedžioti kabelius ir planuoti pakrovimo stoteles pagal dabartinius parametrus sakyčiau yra pinigų išmetimas į balą.

Nėra kam ten tobulėti. Arba statai AC/DC adapterį kroviklyje ir tada bus brangu, bet greičiau, arba turi automobilyje (kaip yra dabar) ir bus pigu bet lėčiau nes galingas yra brangus ir sunkus. Dabar turim ir tokių ir tokių kolonėlių. Greitos priklauso visokiems elektromobilių klubams ir reikia mokėti narystės mokestį kad galėtum naudotis. Problema yra, kad daugumoje sustojimo vietų (nekalbant apie ne aištelių vietas jau) tiesiog nėra eletros infrastruktūros, kad paduoti reikiama srovę.

Kas patobulės (ir labai to tikuosi), tai nebent pati baterijų technologija, bet šitai mes stengiamės padaryti jau 15 metų ir nesėkmingai, o pinigai ten eina milijardais.

Labai tikiuosi kad bent statant naujas aikšteles bus planuojama jau dabar ir atvedami aukštos srovės kabeliai iki aikštelės kur bus pagal poreikį įrenginėjamas įkrovimas. Degalinių tipo (20 min iki 80% baterijos) yra bandoma US, bet ten kiekvienas gamintojas savo daro. Nors Muskas nori vienodo standarto tai gal turėsim ateityje.


P.S. dar reikia atsiminti ir tai kad pakrovinėjant greitomis 250 kw stotelėmis dabartinės baterijos yra drožiamos negailestingai. Jos nesugeba atlaikyti tokių staigių pokyčių ir susidėvi daug greičiau jei kraunamos tokiu būdu.

Beabejo nebūtina, pvz. važiuojant iš Vilniaus prie jūros, gaunasi minimum 3 sustojimai po maždaug pusvalandį. Bet tam reikia, kad prie kiekvienos degalinės ar stovėjimo aikštelės būtų įkrovimo stotelės.

3 sustojimai po 30 minučių? Kažkaip keistia važiuojate. Man maršrute vilnius-klaipėda yra vienas sustojimas ties kryžkalniu, kuris trunka 5 minutes nueiti į tualeta. Dar +5 minutės jeigu reikia isipilti degalų tuo pačiu sustojimu. Ką jus veikiate po 30 minučių sustojimuose?