Lietuvos kelių žemėlapiai

[rimsenas]

Šiek tiek apie tarpukario Lietuvos periodo J.Taleikio sudarytą Lietuvos kelių žemėlapį. Pirmoji (žinoma) laida 1929 metais, tikslus pavadinimas "Lietuvos kelių žemėlapis su atstumais", mastelis 1:500000, žemėlapio dydis 82x72 cm (kitais šaltiniais 85x73 cm), sulankstyto dydis 11x22 cm. Sudarytojas J.Taleikis, išleido taip pat J.Taleikis, "Žiedo" litografija. Kaunas.
Bendras vaizdas:


Fragmentas:


Sekanti žemėlapio laida 1939 (pasak šaltinių, nors ant pačio žemėlapio leidimo metų nesuradau, be to, Žemaičių plentas neatvaizduotas, taigi tikėtina, jog žemėlapis leistas truputį anksčiau) pirmasis pusmetis, mastelis toks pat- 1:500000, žemėlapio dydis toks pat. Žemėlapio turinys atnaujintas, Vilniaus kraštas jau atvaizduojamas (ne priklijuotas), sutartiniai ženklai pateikiami ir vokiečių bei prancūzų kalbomis.
Bendras vaizdas:


Fragmentas:


Panašus į J.Taleikio sudarytą paminėtinas 1939 metų (tikėtina antros pusės) B.Lazėno braižytas (tikriausiai J.Taleikio žemėlapis imtas kaip pavyzdys), Lietuvos automobilių klubo užsakymu "Spindulio" spaustuvėje atspaustas Lietuvos kelių žemėlapis, kuriame Klaipėdos kraštas jau Vokietijos sudėtyje, Vilniaus kraštas Lietuvos sudėtyje. Šiame žemėlapyje Vilniaus kraštas "priklijuotas". Žemėlapio mastelis 1:500000, dydis 76x62 cm (sulankstomas). Papildomai žemėlapio pavadinimas (ir reklama) pateiktas ir Prancūzų kalba.

Bendras vaizdas:


Fragmentas:

Tikėtina, jog J.Taleikio Lietuvos Kelių žemėlapio galėjo būti ir daugiau leidimų...
Literatūra: R.Girkus XX a.Pirmos Pusės Lietuvos Žemėlapiai. AGI, LKD 2010.

[rimsenas]

Gal kas netyčia (arba tyčia) turėtų pokarinį (?) Lietuvos kelių žemėlapį (datuokime iki 1975), kuriame miestai, miesteliai, bažnytkaimiai... atvaizduoti aukščiausių statinių stilizuotais piešinėliais (paprastai tai bažnyčios, bet nebūtinai). Reikalinga skanuota kopija.

[Romas]

1958 m. Lietuvos kelių žemėlapis

LTSR keliai, 1958 m.
M 1:500 000 (1 cm-5 km)


Dar gana padorus žemėlapis, turintis koordinačių tinklą.
Pagal tą žemėlapį galima susidaryti vaizdą apie kelių tinklo plėtrą po II pasaulinio karo.

Legenda

[Romas]

1958 m. Lietuvos kelių žemėlapis

LTSR keliai 1958 m.
Kelių dangios nepažymėtos, bet galima nuspėti, kad dviguba linija žymi asfaltuotus kelius


Atstumų lentelė
Pažymėti tik atstumai pagrindiniais keliais - pvz., nėra nurodytas atstumas nuo Rokiškio iki Panevėžio


Ruožas tarp Vilniaus ir Kauno
Kauno apylinkėse pažymėti keliai, tiesiami vietoj užtvindomų po Kauno HES pastatymo

[Romas]

Chruščiovo "atšilimo" laikais (1962 metais) dar buvo išleistas E.Brogos ir Danilevičiaus "Lietuvos TSR turistinis žemėlapis" (tiksliau, atlasas)

Knygos viršelis - iš http://www.sauliukas.lt/kolekcija/serija.php?7
Apie vieną iš šio atlaso ir 1958 m. Lietuvos kelių žemėlapio autorių Liną Brogą - http://www.linasbroga.lt/

O po to gal 25 metus nebuvo normalių kelių ir kitokių žemėlapių - viskas buvo iškraipoma ir slepiama.
Beje, šioje temoje tikslinga talpinti ir turistinius bei kitokius žemėlapius, jei juose nurodyti atstumai.

[Romas]

Gal kas netyčia (arba tyčia) turėtų pokarinį (?) Lietuvos kelių žemėlapį (datuokime iki 1975), kuriame miestai, miesteliai, bažnytkaimiai... atvaizduoti aukščiausių statinių stilizuotais piešinėliais (paprastai tai bažnyčios, bet nebūtinai). Reikalinga skanuota kopija.

Įtariu, kad kalba eina apie šį "šedevrą"




Be jo, tarp 1965 ir 1970 m. dar buvo per kelis kartus išleista rusiška turistinė schema su stilizuotomis gyvenvietėmis.
Nuo ~1971 m. jau ėjo kito šablono (eee... dizaino?) "turističeskos schemos".

[Romas]

Lietuvos TSR turistinis žemėlapis
Vilnius, Mintis 1969

[Romas]

Lietuvos TSR turistinis žemėlapis, 1969
Pagal geriausias sovietinės "kartografijos" tradicijas neatpažįstamai sudarkyti atstumai, kryptys ir visos įmanomos proporcijos.
Mažas privalumas, kad anuo laiku pasirodė miestų herbai, net Vilniaus šv. Kristoforas

Miestų planų fragmentai yra atitinkamose temose skiltyje "Miestai ir architektūra"

[Romas]

Lietuvos TSR turistinis žemėlapis, 1969
Iškraipymų - nesuskaičiuojama daugybė.

1. Fragmentas tarp Vilniaus ir Kauno
PVZ. 1:
- atstumas nuo Maišiagalos iki Širvintų (dab. kelias A2) - 21 km,
- atstumas nuo Maišiagalos iki Pikeliškių (dab. kelias 108) - pavaizduotas kaip trigubai trumpesnis 18 km (realiai 15-16 km)
- atstumas nuo Pikeliškių iki Nemenčinės (dab. kelias 108) - 15 km pavaizduotas kaip ilgesnis nei 18 km nuo Maišiagalos iki Pikeliškių
PVZ.2. Nurodyti nesami tiltai (keltai) per Nemuną, per Nevėžį Babtuose.
PVZ.3. Kelias Babtai - Rudondvaris kerta Nevėžį (nors iš tiesų eina kairiuoju Nevėžio krantu)
PVZ.4 Iškraipytos kyptys:
- beveik lygiagretūs plentai Vilnius - Minskas ir Vilnius - Lyda;
- vienas šalia kito eina keliai Kaišiadorys - Jonava ir Žasliai- Jonava
PVZ.5. Nupaišytas nesamas kelias nuo Ukmergės į Žeimius, lygiagretus plentui į Jonavą (dab. A6)



2. Fragmentas ties Klaipėda
PVZ.6. Vienodas atstumas nuo Rietavo iki Kvėdarnos ir iki Laukuvos (22 km). Pirma atkarpa pavaizduota 4x trumpesnė nei kita



3. Šiaurės Lietuvos fragmentas nuo Šiaulių iki Rokiškio
PVZ.7. Suvainiškis ir Juodupė parodyti kaip nutolę padoriais atstumais nuo Latvijos sienos
PVZ.8. Biržų sankryža (į Rygą ir į Vabalninką) parodyta ne mieste o kažkur užmiestyje

[Romas]

DDR 1970 m. kelių žemėlapis

Vienos neegzistuojančios valstybės - VDR (DDR) - kelių atlasas

Reiseatlas der Deutschen Demokratischen Republik, 1970
VEB Landkartenverlag, Berlin

.

Ten įdėti ir socialistinių šalių (išskyrus Albaniją) kelių žemėlapiai
Vidurio Rytų ir Pietryčių Europa - mastelis 1:1 000 000 (1 cm - 10 km)
Sovietijos - mastelis 1:3 000 000 (1 cm - 30 km)

[Romas]

DDR 1970 m. kelių žemėlapis

Reiseatlas der Deutschen Demokratischen Republik, 1970


Lenkijos žemėlapyje dar galima įžiūrėti Lietuvos pietinės dalies kelius
Anais laikas tarp Sovietijos (tada vadinosi TSRS arba Tarybų Sąjunga) ir Lenkijos buvo tik du kelių pasienio punktai - Breste ir prie Lvovo.

Tuomet buvo kita europinių kelių numeracija. Dabartinę trasą E67 tuomet Lenkijos teritorijoje atitiko E12. Tas europinis kelias anuomet ėjo iki Balstogės. Teoriškai jis turėjo eiti per Gardiną ir Vilnių iki Leningrado, bet šitoje SSRS sienos pusėje nebuvo jokių europinių kelių (išskyrus E8, dab. E30, ėjusį į Maskvą)

Volksrepublik Polen (Lenkija)


O čia Sovietinio Pabaltijo ir Baltarusijos žemėlapis
Pažymėti tik tuometiniai svarbesni, vad. sąjunginės reikšmės keliai (dorogi vsesojuznogo značenija)
Net anuometinai rytų vokiečiai rašė Šiauliai ir Panevėžys, o ne Shiaulyai ar Panevezys, kaip kai kurie "šiuolaikiniai" buvę (t.y suanglėję) lietuviai

[Romas]

Ostlandas 1942

Vokiečių okupacijos metais dar iki 1942 m. pavasario buvo sudarytas Ostlando reichskomisariato atlasas. Ten buvo išnagrinėta viskas - nuo darbo jėgos iki gamyklų įrengimų ir avių skaičiaus. Buvo iš esmės pasiruošta išsiurbti visus okupuotų sričių resursus.
Apytikrė atlaso data - 1942 m. pradžia. Ten nurodytos projektuojamos administracinės ribos, įsigaliojusios nuo 1942.04.01.

Žemėlapis Nr.50. Ostlando susiekimo kelių žemėlapis
Ostland Strassennetz
Bendras žemėlapio vaizdas


Baltijos šalys ir Vakarų Baltarusija
Dar matomas administracinis padalijimas iki 1942.04.01. Lietuvos teritorijai priskirtas tik Vilniaus kraštas, atitekęs pagal 1939.10.10 Maskvos sutartį. Parodytas 1939-1941 m. veikęs Baltarusijos administracinis padalinimas su sritimis.

1942.04.01 prie Ostlando Lietuvos generalinės apygardos (Generalbezirk Litauen)prijungtos Ašmenos ir Svyrių apskritys bei Vidžių ir Benekainių valsčiai.
Marcinkonys ir Druskininkai atiduoti Vokietijos Rytprūsiams priskirtai Balstogės apygardai (Bezirk Bialystok). Prijungimo data nežinoma; Gardinas, anot Vikipedijos, prie to "becirko" prijungtas dar 1941.11.01.



Pateiktas transporto priemonių skaičius Baltijos šalyse 1940.01.01:
Lengvieji automobiliai / Autobusai / Sunkvežimiai / Motociklai
Lietuva 2026 / 305 / 730 /1733
Latvija 3824 / 370 / 3071 / 4321
Estija 3618 /289 / 2476 /3607

Nors Lietuvoje tuomet buvo 1½ karto daugiau gyventojų nei Latvijoje ir 2½ karto daugiau nei Estijoje, bet 1940 m. pradžioje pagal prieškarinę statistiką Lietuvoje automobilių buvo mažiau pusantro karto, autobusų tiek pat, 3 kartus mažiau sunkvežimių ir 2 kartus mažiau motociklų.

Kelių tinklas Lietuvoje nurodytas žymiai retesnis nei Lavijoje ir Estijoje, nors vietinių kelių būklė ir žvyrkelių tankumas buvo panašūs. Gal įtakos turėjo tai, kad pas mus tarpukaryje žemėlapių leidyba dar nebuvo pasiekusio tokio lygio kaip Latvijoje (Mantnieko kartografijos bendrovė).

Šaltinis: http://libx.bsu.edu/

[Romas]

Ostlandas. Lietuvos generalinė apygarda, 1942

Ostlando atlasas,
Žemėlapis Nr. 50 Kelių tinklas
Atlasas išleistas 1942 m. Rygoje, redaktorius Gottfried Müller.

Fragmentas su Lietuvos generaline apygarda (Generalbezirk Litauen)

Šaltinis: http://libx.bsu.edu/

Nusistebėjimą kelia tempai, per kuriuos surinkta statistika bei kita medžiaga ir parengti kokybiški net ir šiems laikams žemėlapiai.

Čia turbūt pirmasis žemėlapis, kuriame jau iki 1939 m. nutiesti plentai:
- Žemaičių plentas Kaunas - Raseiniai - Kryžkalnis - Rietavas - Gargždai
- Aukštaičių plentas Cinkiškiai - Kėdainiai - Panevėžys - Biržai
Vokiečių kariniuose žemėlapiuose dar 1941 metais šie plentai nebuvo pažymėti.

Taip pat matosi iki karo tiestas plentas iš Širvintų Ukmergės link.
Kitus plentus Lietuva turėjo nuo caro laikų, neskaitant kelių, kuriuos nutiesė lenkai Vilniaus krašte (į Švenčionis, Trakus, Širvintas, Gardiną, Svyrius).

[Civis]

Lietuvos TSR turistinis žemėlapis, 1987

Lietuvos TSR. Turistinis žemėlapis.
Vyriausioji geodezijos ir kartografijos valdyba prie TSRS Ministrų Tarybos.
Maskva, 1987
Tiražas 50 000 egz.
Mastelis 1:600 000






Fragmentai




Legenda


Vilnius (centrinė dalis)

[Romas]

Vilniaus gubernijos kelių žemėlapis ~ 1840 m.

VU gidas kviečia susipažinti su žemėlapiu, saugomu Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.
Vilniaus gubernijos kelių ir pašto stočių žemėlapis
„Карта Виленской губернiи съ означенiемъ почтовыхъ трактовъ, военныхъ, коммуникацiонныхъ и проселочныхъ дорогъ съ показанiемъ разстояний междугородами и мѣстечками“).

Pavadinimas


Bendras vaizdas


Fragmentas šalia Vilniaus



Žemėlapis saugomas VU bibliotekos Rankraščių skyriaus J. Lelevelio fonde
http://gidas.wordpress.com/2011/01/1...klo-zemelapis/

Vienas mūsų forumo lankytojas iškart nustatė žemėlapio datą - tarp 1836 ir 1842 metų

[Zorro]

Vienas mūsų forumo lankytojas iškart nustatė žemėlapio datą - tarp 1836 ir 1842 metų

Turbūt tiksliau, tarp 1839 ir 1842.

[Kosovo]

1840 - 1842 m.

[Romas]

2012 m. kalendorius su kelių žemėlapiais

(...) apie Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus su UAB “Ex Art“ išleistą 2012 m. sieninį kalendorių “Lietuvos keliai istoriniuose žemėlapiuose“ (...)
Kalendoriaus leidybą inicijavo asociacija “Lietuvos keliai“, leidinio redaktorius žurnalo “Lietuvos keliai“ ats. sekretorius dr.Gražvydas Paliulis. Kalendorių siejant su kitų valstybių leidžiamais kartografiniais sieniniais kalendoriais, teiktina pastaba dėl žemėlapių trumpos metrikos, nenurodant žemėlapių priklausomybės ir jų mastelio. Daugumas žemėlapių priklauso V.Mincevičiaus VU dovanotai kolekcijai.(...)
Dauguma žemėlapių iš XVIII a. - XIX a., o kalendorius baigiamas 1918 m. žemėlapiu

http://www.maps4u.lt/lt/news.php?readmore=344

[Romas]

Lietuvos TSR turistinis žemėlapis, 1962

Linas Broga, Eugenijus Danilevičius Lietuvos TSR turistinis žemėlapis
Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962


Legenda


Šis leidinys buvo pakartotas 1963 metais
Pakitimai nėra dideli - tik pakeistas per 1963 m. administracinę reformą panaikintų rajonų centrų (Ariogalos, Širvintų ir dar 19 miestelių) šriftas ir atitinkamai pervardinti kolūkių bei lankytinų vietų adresai

..


Tame žemėlapyje (tiksliau - atlase) buvo daug informacijos apie Lietuvos gamtą, muziejus, architektūrą ir kitas lankytinas vietas, nors buvo ir tokių "lankytinų" vietų, kaip kolūkiai ir gamyklos










Tai buvo paskutinis Lietuvos kelių ir lankytinų vietų žemėlapis, kur buvo neiškraipytas vietovės vaizdavimas. Vėliau beveik tris dešimtmečius buvome "maitinami" įvairiais iškraipytais žemėlapiais


Turbūt verta porą sakinių parašyti apie šio puikaus leidinio autorius
Linas Broga (1925-2005) dirbo 1956-1962 m. LTSR kelių valdyboje bei LTSR Automobilių transporto ir plentų ministerijoje, vėliau perėjo dirbti į VISI. Tik dabar aiškėja, kad savo fotografiniu palikimu L.Broga gali būti vadinamas sovietmečio Buraču ar Bulhaku.
Lino Brogos biografija ir fotogalerija http://www.linasbroga.lt/

Eugenijus Danilevičius parašė knygas "Vilniaus apylinkėmis" (1962, su V.Karveliu), "Maršrutai iš Vilniaus" (1975), "Šlamėkit, ąžuolai" (1984), "Po Vilniaus apylinkes" (1986)

[Romas]

L.Broga, E. Danilevičius Lietuvos TSR turistinis žemėlapis 1962

Suvestinis lapas


Klaipėdos apylinkės


Kauno apylinkės


Vilniaus apylinkės