Lietuvos kelių žemėlapiai

[Mørtã]

Lenkijos keliai 1937-1938
Lenkijos keliai 1939-1940
Dideli failai (14 - 15 MB )

© SISKOM

[AutoLiet]

Iš knygelės "Pamatykime Lietuva" 1930 m.
Paspaudus - didesnis vaizdas

[Romas]

Vorläufige Straßenkarte der Ostgebiete. 1940.VI

Vokiškas "Laikinas Rytų teritorijų žemėlapis" / Vorläufige Straßenkarte der Ostgebiete. 1940.VI
(M 1:2.000.000) apima plotą nuo Suomijos iki Graikijos į rytus nuo dabartinės Vokietijos sienos
Žaliai pažymėtos sienos iki II Pasaulinio karo, violetine spalva - prieš prasidedant Vokietijos - Sovietijos karui

Žemėlapio fragmentas su Lietuvos ir Vilniaus krašto teritorija
Paspaudus ant paveikslo - didesnis žemėlapis

Šaltinis - www.mapywig.org

[HSV]

Pakliuvo po ranka Continental Atlas fuer Kraftfahrer Deutschland 1:500.000 Zweite verbesserte Auflage (manau, apie 1923-25 m. leidimo, nes išleidimo metų niekur neradau). Kelios DE/LT sienos nuotraukos:







Šaltinis:




Daugiau ir smulkesnių žemėlapių galima rasti čia:

http://www.landkartenarchiv.de/cgi-b...0&ost=1.735294

[Romas]

Straßenkarte der Baltischen Länder (1941.III)

Lenkiškame žemėlapių puslapyje www.mapywig.org pasirodė Baltijos šalių kelių atlasas / Straßenkarte der Baltischen Länder, išleistas Vokietijoje 1941 m. kovo mėnesį.
Mastelis 1:300 000

Apžvalginis lapas

[Romas]

Straßenkarte der Baltischen Länder (1941.III)

Vokiškame atlase Lietuvos teritorija pažymeta 1939.10 - 1940.11 sienomis - be Švenčionių - Adutiškio, Šalčininkų - Dieveniškių ir Druskininkų - Marcinkonių apylinkių, kurios buvo prijungtos prie Lietuvos TSR 1941 m. vėlyvą rudenį.

Iš esmės ten atvaizduota Lietuvos automobilinkų klubo 1939-1940 m. išleisto Lietuvos kelių žemėlapio medžiaga (su "priklijuotu" Vilniaus kraštu). Jau atvaizduoti naujai nutiesti Žemaičių (1939) ir Aukštaičių (1940) plentai.
- Punktyrais pažymėta projektuojamas Vilniaus - Kauno kelias (sutampa su 1965-1970 m. nutiesta dabartine autostrada)
- Iš "palubinsko žinyno" pažymėta nesamo plento Rietavas - Kuliai - Kretinga trasa
- Iš to paties "žinyno" pažymėta geležinkelio Šventoji - Darbėnai trasa

Sujungti atlaso 5 ir 6 lapai
paspaudus - didesnis žemėlapis



Žemėlapiai iš www.mapywig.org

[mskapss]

- Iš to paties "žinyno" pažymėta geležinkelio Šventoji - Darbėnai trasa

Na tai nėra jau visiškas palubinskas - prieš Lietuvos okupaciją ir jau netekus Klaipėdos buvo planuojama statyti rimtą uostą Šventojoje, iškilo švartavimuisi prieplaukos ir pan. O ir trasa nubraižyta (iš pirmo žvilgsnio) teisingai, su posūkiu netoli darbėnu, grynai atitinka dabar naudojamą žvyrkelį, kuris savo tiesumu, lygumu ir tuo, kaip yra iškilęs iš aplinkinių kelių grynai nurodo į paruoštą pylimą geležinkeliui. Jis gal tiesiog kiek per anksti uždėtas.

[Romas]

Vokiečiai atsakingai ruošėsi abiem pasauliniams karams.
1912 m. išleistas žemėlapis Rusijos imperijos vakarinės dalies žemėlapis su smulkiais kelių būklės, tiltų aprašymais ir gyvenviečių charakterisitikomis. Įdėtas ir Rusijos karinio jūrų laivyno bazės Liepojoje žemėlapis.
1 dalis Žemaitija, Vidurio Lietuva, Pietų Kuršas (iki Liepojos)

Das Straßennetz in Litauen und Kurland 1912: Abschnitt 1
(paspaudus - didesnis vaizdas)


Žemėlapio fragmentas tarp Šilutės (Heydegrug), Endriejavo (Andrzejewo), Rietavo (Retowo), Varnių (Warny), Kelmės (Kelmy), Eržvilko (Ershwilki) ir Tauragės (Tauroggen).


Knygos titulinis puslapis ir pora puslapių pavyzdžių su aprašymais


Kujawsko-Pomorska Biblioteka Cyfrowa
https://kpbc.umk.pl/dlibra/publicati...edition/258536

[Romas]

Lenkijos šiaurės rytinės dalies žemėlapis 1924 m.. Jis apima teritoriją nuo Latvijos šiaurėje iki Kobrino ir Pinsko pietuose
Dalis Lenkijai tuo metu priklausiusios Vilniaus krašto teritorijos 1939 - 1941 m. atitieko Lietuvai
Po I pasaulinio karo ir poto iki pat 1920 metų vykusių karų keliųtinklas buvo nustekentas. valstybių sienso buvo nustatytaos iti 1921 -1923 metais Kiekviena ant carinės Rusijos griuvėsių susikūrusi šalis bandė atstatyti svarbiauisu kelius ir tiesti naujus kelius pagal savo poreikius, nes ankstesnius kelius kirto valstybių sienos.
Bet per 20 metų kelių tinklo pertvarkyti buvo per mažasi ir Lietuvai, ir Lenkija, buvo nutioesti tik atskiri plentai

Mapa drożni obsazru północno-wschodniego Polski r. 1924.
Lenkijos šiaurės rytinės teritorijos kelių tinklo žemėlapis

Wojskowy Instytut Geograficzny, 1924
Współpraca: Szkoła Kreślarzy Wojskowego Instytutu Geograficznego Instytucja
https://polona.pl/item/mapa-drozni-o...#info:metadata

[Romas]

Mapa drożni obsazru północno-wschodniego Polski r. 1924.
Lenkijos šiaurės rytinės teritorijos kelių tinklo žemėlapis

Žemėlapio fragmentai abipus Vilniaus
1. Nuo Vilniaus Į šiaurės rytus - iki Latvijos sienos


2. Nuo Vilniaus į pietvakarius - iki Gardino


3 Vilniaus apylinkių kelių tinklas

https://polona.pl/item/mapa-drozni-o...#info:metadata

[gerietis]

1 dalis Žemaitija, Vidurio Lietuva, Pietų Kuršas (iki Liepojos)
(paspaudus - didesnis vaizdas)

didžiausias vaizdas atsidarius imgurl ir dar per dešinį pelės klavišą atsidarius naujam tabe.

[Romas]

Didžiausias vaizdas atsidarius imgurl ir dar per dešinį pelės klavišą atsidarius naujam tabe.

Kažkas turbūt pasikeitė Imgur platformoje.
Kartais nuoroda į didesnį vaizdą aktyvuojasi, o kartais atsidaro tokio pačio dydžio naujas Imgurl angas.

Ačiū už patikslinimą.
Taip - jei yra aktyvi nuoroda į didesnį vaizdą reikia spausti dešinį pelės klavišą >> Open New Tab.

[Romas]

Įdomus Lietuvos žemėlapis iš 1939 - 1941 m. laikotarpio, kai valstybių sienos keitėsi kas kelis mėnesius
Šis jau sovietinės Lietuvos žemėlapis yra tarp 1940 m. lapkričio ir 1941 m. birželio mėnesių, kai Lietuvos TSR jau priklausė Druskininkų - Marcinkonių, Dieveniškių-Šalčininkų ir Švenčionių - Tverečiaus - Adutiškio teritorijos., o Klaipėdos kraštas nuo 1939 m. kovo priklausė Vokietijai

Lietuvos kalnuotumo ir nuotakumo žemėlapis
Mastelis 1 : 800.000
"Dirvos bendrovės leidinys 1940-1941 m. Spaudė "Spindulio" spaustuvė

Legenda

Biblioteka Narodowa UID 126556159
https://polona.pl/item/lietuvos-kaln...#info:metadata

Kadangi tema apie kelius, tai trumpai pakomentuosiu Lietuvos plentų būklę prieš Vokietijos - Sovietijos karą 1941 m.
Plentai tais laikais dažniausia būdavo ne asfaltuoti, o skaldos, grindinio ar kitokios kietos dangos

Vakarų - Šiaurės Vakarų dalis
Vakarų Lietuvoje (išskyrus Klaipėdos kraštą, kur dauguma pagrindinių kelių buvo plentai) tebuvo vienas iš caro laikų paveldėtas plentas dar XIX a,. viduryje nutieestas pelntas Ryga- Joniškis - Šiauliai - Kelmė - Kryžkalnis - Tauragė - Tilžė.
1939 metų vasarą įvyko civilizacijos šuolis - nutiestas Žemaičių plentas Kaunas - Cinkiškiai - Arioglala - Raseiniai - Kryžkalnis - Laukuva - Rietavas - Gargždai. Toliau jau buvo siena su Vokietija.
Apie 1940 metus Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje baigtas tiesti Aukštaičių plentas Cinkiškiai - Kėdainiai - Panevėžys - Pasvalys - Biržai
Iki karo buvo nutiestos keletas plentų atkarpų: Palanga - Kretinga, Šiauliai- Kuršėnai.
Buvo ir trumputės atkarpos nuo Vokietijos (Klaipėdos krašto) sienos iki pasienio miestelių: Smalininkai - Jurbarkas, Saugos - Inkakliai- Švėkšna bei Šilutė - Kulėšai - Žemaičių Naumiestis


Šiaurės Rytų - Rytų dalis
Šioje Lietuvos dalyje situacija su keiltos dangos keliais buvo prasčiausia. Tebuvo vienas iš caro laikų paveldėtas plentas Kaunas - Ukmergė - Utena - Zarasai - Daugpilis.
Apie 1940 metus Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje baigtas tiesti Aukštaičių plentas Cinkiškiai - Panevėžys - Pasvalys - Biržai.
Pažymėta keletas plentų atkarpų Panevėžio bei Biržų apylinkėse. Punktyrais pažymėtas kelias Biržai - Germaniškis - (Ryga).
Vilniaus krašte iki 1939 metų karo Lenkija šiame valstybės užkampyje spėjo nutiesti plentą Vilnius - Švenčionys ir keltą atkarpų privažiavimui iki geležinkelių Švenčionėliai - Švenčionys-Adutiškis, Rimšė - Pūškos- Vydžiai - Tverečius bei porą atkarpų Nuo Švenčionių link Lentupio ir link Mielagėnų.


Pietinė dalis
Šioje Lietuvos dalyje situacija su plentais buvo pati geriausia, Bet važiuota beveik vien nuo caro laikų likusiais pelntais.
Prisiminkime, pvz, V.Mykolaičio Putino "Altorių šėšėlyje" kvietimą pasivažinėti automobilių Suvalkijos plentais.
Kelių tinklo pagrindą sudarė XIX a,. viduryje nutirestas plentas (S.Peteburgas) - Kaunas - Marijampolė - Suvalkai su atšaka Marijampolė - Vilkaviškis - Kybartai.
Kiti plentai, kurių tinklas gana tankus į pietus nuo Marijampolės - Prienų - Alytaus - Varėnos, buvo carinės Rusijos prieš I pasaulinį karą pasienyje su Vokietijos Imperija nutiesti strateginiai plentai.
Keistai atrodo, kai iš Šakių nebuvo plentio į Kauną, o buvo į Vilkaviškį. Panašu, kad dalis jo nutiesta caro laikais nuo Vilkaviškio iki tuometinio apskrities centro Vladislavovo / Kudrikos Naumiesčio plentas nutiestas caro laikais, o atkarpa iki Šakių - jau po I pasaulinio karo, kai apskirties centras perkeltas į Šakius.

Vilniaus krašte, kuriame beveik nebuvo iš caro laikų paveldėtų kietos dangos kelių (gal Vilnius - Ašmena ir Varėna II - Eišiškės), Lenkija investavo į plentus žymiai daugiau:
Nutiestas plentas Vilnius - Eišiškės - Gardinas - Varšuva, taip Vilnius - Trakai , Vilnisu _Šalčininkai - Lyda, Vilnius - Švenčionys, Vilnius - Naročiųs,
Lenkijos pusėje 1938-1939 m. (kai jau buvo atkurti diplomatinai santykiai su Leituva) nutiestas kelias iš Vilniau link Kaunoiki Lietuvos sienos (administracinės linijos), o Lietuvos pusėje nebuvo kelio kieta danga.
Kažkada stebėjausi skaitydamas Jono Petruičio knygą "Kaip jei mus sušaudė" - kelionė iš Kauno į Vilnių vyko per Ukmergę. J.Miežlaiškio ir V.Augustino nuotraukos 1939.10.27 d. irgi darytos darytos Širvintų, o ne Vievio - Lazdėnų - Rykantų apylinkėse.


Bendrai imant visoje Lietuvoje II pasaulinio karo (tiksliau, 1941 m Vokietijos - Rusijos karo) išvakarėse buvo gana prasti keliai, išskyrus Klaipėdos kraštą, Pietvakarių bei Pietų Lietuvą ir Vilniaus apylinkes.

[Romas]

Vieno Lenkijos degalinių tinklo žemėlapis 1928
Tuo metu buvo tik keltas plentų iš Vilniaus - tik į Ašmeną, Lydą ir Eišiškes - Gardiną bei prastesnės kategorijos plentai iki Nemenčinės, Riešės ir Maišiagalos.
Iki 1939 metų plentų atsirado kur kas daugiau.

Beje, ten nurodyta kad 1928 m. Vilniuje buvo dvi Standard-Nobel degalinės:
- pl. Orzeszkowej (Ožeškienės aikštė, vėliau Černiachovksio, Savivaldybės ir Kudirkos aikštė) - ten tuo metu buvo ir autobusų stotis
- Ul Arsenalska (Arsenalo g.) - gali sutapti su dabartine to paties pavadinimo gatve arba su dabartine T.Wróblewskio (Vrublevskio) gatve

Mapa samochodowa Rzeczpospolitej Polskiej. 1928
Standard Nobel w Polsce. Cz. III Wilno-Białystok
Viršelis


Bendras vaizdas


Į šiaurę ir rytus nuo Vilniaus


Į pietus ir vakarus nuo Vilniaus

https://polona.pl/item/bialystok-wilno,Nzk0NzQ4MTA/9/

[Romas]

XIX a. pirmosios pusės plento Tauragė-Šiaulai pašto stočių žemėlapis nuo Prūsijos sienos (Tauragės) iki Šiaulių
Plan indiquant les stations des postes et casernes des chaussees / : sur la nouvelle route, conduisant de la frontiere de Prusse par Taurogen á Szawle
(paspaudus - didesnis žemėlapis)


1. Nuo Tauragės/ Lauksargių iki Skaudvilės


2. Nuo Skaudvilės iki Kelmės


3. Nuo Kelmės iki Šiaulių


Pašto stočių sąrašas


Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
https://elibrary.mab.lt/bitstream/ha...960/266841.pdf

[Deus]

7-to arba ankstyvaus 8-to dešimtmečio Sovietinis karinis žemėlapis:

A2 automagistralė (tada M-12) baigiasi ties Ukmergės miestu (pradėta tiesti 7-to dešimtmečio vidurį, o atidaryta 1981 metais:


A1 automagistralė Kaunas-Klaipėda (tada A-227) statoma šalia Raseinių, kuri buvo pradėta tiesti 1971 metais:


A14 kelias statomas į pietus nuo Molėtų, kuris pradėtas tiesti apie 1978 metais:


Nuoroda jei kas nori pasižiūrėti įdėmiau:
https://soar.earth/maps/europe-lithu...587455726263%2 C12.04