Kelių ir gatvių ženklinimas Lietuvoje

[Ginthus]

Vis tik keista, kodėl ten nenubraižė juostų kaip įprasta visur kitur, pvz. šioje vietoje:



Skirtumas tik tas, kad vidurinė juosta pirma išsišakotų į dvi, kurios vėliau atsiskirtų. Dabar pilnai neišnaudojama ketvirtoji (kairiausia) juosta, nes dalis važiuojančių trečia juosta nuo tilto ir toliau joje lieka, pristabdydami srautą antroje juostoje, kuriam taip pat reikia link Tūkstantmečio g.

Aš irgi maniau, kad būtent taip ir padarys. Kažkas išmastė dar kitaip. Bet kokiu atveju su ženklinimu reikia kažką daryti, nes visvien vis atsiranda "naujokų" kurie šoka šonan paskutiniu momentu.

[sleader]

Gal kas žinote, kodėl Lietuvoje egzistuoja toks fenomenas, kad keliai ženklinami kelio ženklais Nr. 550 - Gyvenvietės pradžia, nors tame kelyje yra leistinas greitis 90 km/h ir iš esmės ženklo Nr. 550 panaudojimas nieko nereiškia. Niekaip nesuprantu šios logikos. Kaip pvz. A19 kelias (Vilniaus pietinis aplinkkelis).
Važiuojant A19 ir pravažiavus Baltąją vokę kabo baisinio dydžio ženklas "Vilnius" (Nr. 550)


tačiau lygiagrečiai jam ir toliau visoje atkarpoje iki Gariūnų prikabintą greitį iki 90 km/h padidinančių ženklų.


Tokių ženklų iki Gariūnų važiuojant viena kryptimi kabo berods 12 vienetų. Jau nekalbant apie tokiu ženklus Gariūnų g. atkarpoje ir Vakariniame aplinkkelyje.
Juk iš esmės miesto ribą būtų galima ženklinti ženklu Nr. 612


O tik toliau, kiekviename nuvažiavime, kai realiai įvažiuojama į urbanizuotą vietovę ir reikalingas greitis 50 km/h, bei kiti eismo tvarką gyvenvietėse numatantys elementai (pėsčiųjų perėjos ir kt.), jau tada ties ta riba sustatyti ženklus Nr. 550, bet tik su namukais. Išvažiuojant iš tokios teritorijos analogiškai Nr.551 tik su namukais.



T.y. būtų taip kaip likusioje Europoje, nes dabar pas mus įvažiuoji į "gyvenvietę", bet aplink vien miškas ir laukai, o pati gyvenvietė/miestas prasideda dar už bala žino kiek km ir dažniausiai išvis nusukus į kitą kelią/gatvę.

[PoDV]

Gal kas žinote, kodėl Lietuvoje egzistuoja toks fenomenas, kad keliai ženklinami kelio ženklais Nr. 550 - Gyvenvietės pradžia, nors tame kelyje yra leistinas greitis 90 km/h ir iš esmės ženklo Nr. 550 panaudojimas nieko nereiškia. Niekaip nesuprantu šios logikos.

Kirtimų g. ar Vakarinis aplinkkelis yra greito eismo gatvė, todėl turbūt turi būti gyvenvietės zonoje. Greito eismo gatvė yra lygiai taip pat miesto gatvė, kaip miesto gatvė yra kokia Pylimo g.

[sleader]

Kirtimų g. ar Vakarinis aplinkkelis yra greito eismo gatvė, todėl turbūt turi būti gyvenvietės zonoje. Greito eismo gatvė yra lygiai taip pat miesto gatvė, kaip miesto gatvė yra kokia Pylimo g.

O ką tai keičia? Jeigu ten eismas organizuojamas taip, kaip užmiesčio kelyje ir leistinas greitis yra analogiškas užmiesčio keliams? Kelio ženklai tik skirti informuoti vairuotojus, jie neapibrėžia nei administracinės priklausomybės, nei galimybės kažką vadinti gatve, prospektu ar skersgatviu.
Na Vakarinis aplinkkelis galėtų ir nebūti gatvė, o tapti keliu, nuo to jis fiziškai niekaip nepasikeistų. Bet čia aplinkkelį galima palikti nuošalyje, nes pagrindinis klausimas dėl A19. Kadangi aplink Kauną, lygiai taip pat eina A1 ir A5 atkarpos, bet ten jau ne miestas, o ties Vilniumi, kažkodėl net visi aplinkkeliai ir apvažiavimai turi būti miesto gatvės.

[PoDV]

O ką tai keičia? Jeigu ten eismas organizuojamas taip, kaip užmiesčio kelyje ir leistinas greitis yra analogiškas užmiesčio keliams? Kelio ženklai tik skirti informuoti vairuotojus, jie neapibrėžia nei administracinės priklausomybės, nei galimybės kažką vadinti gatve, prospektu ar skersgatviu.
Na Vakarinis aplinkkelis galėtų ir nebūti gatvė, o tapti keliu, nuo to jis fiziškai niekaip nepasikeistų. Bet čia aplinkkelį galima palikti nuošalyje, nes pagrindinis klausimas dėl A19. Kadangi aplink Kauną, lygiai taip pat eina A1 ir A5 atkarpos, bet ten jau ne miestas, o ties Vilniumi, kažkodėl net visi aplinkkeliai ir apvažiavimai turi būti miesto gatvės.

Gal mažiau ženklų susidaro? Nereikia prie kiekvieno įvažiavimo/išvažiavimo gyvenvietės ženklus įrenginėti. Pastatai pradžioj ir nereikia niekur daugiau.

A19 nėra idealus greitkelis, turi visokių išsukimų, todėl dar galėtų skaitytis miesto gatvė, tik miške su padidintu greičiu. Gatvės kategorija yra A2.
Dėl Vakarinio aplinkkelio sutinku, kad galėtų ir nebūti "gyvenvietė". Galėtų aplamai atsisakyti A1 gatvės kategorijos ir pagalvoti gatvę padaryti greitkeliu, tik turbūt neišeitų 120 km/h greičio išlaikyt?

[Romas]

RK 4806 Žemaitkiemis-Valai-Balninkai

Žemėlapis iš www.mapy.cz

Foto 2019.04
Atkarpa nuo Žemaitkiemio iki Valų (Ukmergės r.). Žemėlapiuose ši kelio atkarpa visada buvo rodoma kaip asfaltuota.
Tačiau kelio būklė yra labai gera, gal neseniai buvo remontuota

(...)
Valai

[PoDV]

Mano komentarai:

1) Dizainas. Skonio reikalas. Atrodo švedai patys pačiausi, bet jų kelių dizainas neatrodo itin patrauklus kaip tokio išsivystimo šaliai. Vadinkim, gana panašus į posovietinių kraštų dizainą.
Labiausiai nepatrauklūs man atrodo belgų, prancūzų, švedų ir GOST'o dizainą pasilikusių šalių (geriausias GOST'inukų dizainas yra belarusų; latviai ir estai nuo GOST'o gana nutolę). Dar turime slovakus, bet jie pasikeitė į TERN šriftą, tai ilgainiui jų krypčių nuorodos bus panašios į austrų su čekišku prieskoniu. Dėl Lietuvos, galėtų pagalvoti ir perėjimą į mažasias raides, bent dar kažkuo išsiskirtume iš rusų Iš GOST'inukų, Lietuvos privalumas tas, kad krašto kelių maršrutų nuorodos gelsvos, o magistralinių raudonos, prideda spalvingumo, kai belarusų tik raudonos, o ukrainiečių tik mėlynos (nors skaičiau, kad irgi pereina ant lietuviško dizaino)

2) Dėstymas. Va čia yra problema ir Lietuva nedaug nutolo nuo GOST'ą nutolusių šalių ir mano galva atsilieka nuo visos Europos. Pagrinde esu nepatenkintas krypčių dėstymu ties sankryžomis su posūkių ir ypač lėtėjimo juostomis. Automagistralėse tik labiau tranzitinės sankryžos turi neišvaizdų išankstinį ženklinimą. Rodyklė prieš lėtėjimo juostą turėtų būti pasukta ne 90 laipsnių, o 45 laipsnių kampu arba blogiausiu atveju būti 2 kartus trumpesnė nei kryptis tiesiai. Čia matau didžiausią bėdą su Lietuvos krypčių ženklinimu - tai nuorodų išdėstymas. Aišku, atsiranda projektų, kur pradeda žymėti ir prieš lėtėjimo juostos pradžią, pvz. Kariotiškės, Žiežmariai. Šiaip atsirado naujų minčių, kad nemažai duotų ir pačių krypčių nuorodų perstatymas, pvz. iš lėtėjimo juostos pabaigos į lėtėjimo juostos pradžią arba ne prieš pat sankryžą, bet ten kur prasideda posūkių juostos. Pastebėjau, kad pradėjus taikyt švedišką pavyzdį, išeitų Lietuvoje taip perstatyt esamus senus ženklus, kad sukurtų daugiau aiškumo, bent jau teoriškai taip manau

3) Krypčių galėtų būti max ne 3, o 4. Manau, tik dvi ar trys kryptys neatitinka poreikių, reiktų 4 Orientuokimės pagal nutylėjimą (by default) į 2 ar 3 kryptis, bet esant reikalui galima būtų naudoti ir 4 kryptis. Dėl daugiau krypčių gali būti piktnaudžiaujama. Žmogus nebeaprėpia tiek informacijos.



Liudviko Andriulio brolio komentaras:
https://youtu.be/nXvDVKSVUCc?t=1032

1) Nėra exit ženklinimo. Ir aš manau, kad tikslingiausia pagal kilometrus. Pvz. atsiranda nauja sankryža ir nereikia iš naujo perženklint exit'ų.
2) Skirtingi įvažiavimai į gyvenvietes turėtų turėti šiaurė, pietūs, rytai, vakarai... Tikslingiausia, A2 galėtų būti: exit 78 Ukmergė Š, exit 74 Ukmergė ŠR, exit 73 Ukmergė R, exit 70 Ukmergė PR, exit 64 Ukmergė P Kiekvienas įvažiavimas į gyvenvietę turėtų turėti savo išplėstinį pavadinimą, kurį galima būtų naudoti tik nuorodose, pvz. Ukmergė P(ietūs). Ant riboženklio P, V, R... žymėti nereikia.
3) Kiekviena nuoroda, tiek balta, tiek mėlyna turėtų turėti riboženklinį ženklą už sankryžos/išvažiavimo, pvz. išvažiavus iš kelio, kur nuoroda Šilainiai, kartu su gyvenvietės pradžios ženklu, manau, neklaidintų dar pažymėti Šilainiai, kad ir be Kauno pavadinimo. Kauno mėlynas ženklas dar būtų prieš Kauno m. ribą ir pagal susitarimą būtų aišku, kad jau esam Kaune ir nėra abejonių, kad Šilainiai nėra atskiras miestas.

----
3) Kilometriniai stulpeliai. Sutinku, kad patogumui galėtų būti žymima tik iš vienos pusės, pvz. A1 nuo Vilniaus... arba sakyti kryptį, jei iš abejų pusių, bet gal patogiau iš vienos pusės. Įrengti būtų galima dešinėje pusėje apačioje kaip vokiečių autobanuose, manau problemų nepadarytų.

[PoDV]

Lenkai, latviai ir estai naudoja tokį gyvenvietės pradžios ženklinimą. Iš pradžių mėlyno fono gyvenvietės pavadinimo ženklas, paskui baltame fone gyvenvietės pradžios simbolis. Latviai naudojo lietuviško stiliaus ženklą baltame fone gyvenvietės pavadinimas, bet perėjo prie estų ir lenkų stiliaus. Tuo tarpu Lietuva tiesiog pridėjo gyvenvietės simbolį šalia gyvenvietės pavadinimo. Turbūt, kad neišsiskirt iš kaimynų ir neatsilikt nuo tendencijų. Berods Švedijoje toks dizainas naudojamas, ir neatrodo prastai, tai šitoj srity nesijaučiu, kad esam autsaideriai

[Romas]

Dvigubas ar viengubas gyvenvietės ribų ženklinimas (mėlynu ir baltu ženklu) ne taip svarbu.
Baltas su pavadinimu yra patogiau, gal dėl įpratimo.

Kur kas svarbiau, kur tie ženklai statomi.
Esminis skirtumas nuo estų tas, kad jie stato baltus ženklus ten kur iš tiesų prasideda gyvenvietė, greičio ribojimą - ten kur iš tiesų yra pavojingas ruožas. Pavažinėjsu savaitę po Estiją atsiranda natūrali pagarba racionaliems sprendimams. ietuviškas gyvenviečių ribų ženklinimas su greičio ribojimais prasideda toliausiai nuo pirmo namo. Natūralu, kad saugaus eismo talibanų išsigalvojimus dauguma ignoruoja; po to prasideda radarų statymas, represijos, kažkam naudinga PiaRinė kampanija "štaik iek mes užfiksavom pažeidėjų" arba "per jonines skelbsime nulinę tileranciją" ir t.t. ir pan. Ir čia ne kelio ženklų dizaino, o racioanalaus požiūro į įrankio naudojimą klausimas. Tačiau eismo taisyklių laikmasis -atskira tema

Grįžtant prie dizaino lietuviškame žymėjime yra du deri dalykai, ko nėra pas kaimynus:
- Dviejų krypčių kilometražas visuose keliuose (išlikęs iš sovietinių laikų)
- Nurodomas atstumas iki sekančios gyvenvietės (toks žymėjamas atsirado apie 1991 metus).
Dar buvo trečias dalykas, kuriuo negalėjo atsidžiaugti mano svečiai iš užsienio. Tačiau džiaugtis žaliomis lentelėmis su rodyklėmis sankryžose liko nepilni metais. Apie jas irgi yra atskira tema.

[sleader]

Lenkai, latviai ir estai naudoja tokį gyvenvietės pradžios ženklinimą. Iš pradžių mėlyno fono gyvenvietės pavadinimo ženklas, paskui baltame fone gyvenvietės pradžios simbolis. Latviai naudojo lietuviško stiliaus ženklą baltame fone gyvenvietės pavadinimas, bet perėjo prie estų ir lenkų stiliaus. Tuo tarpu Lietuva tiesiog pridėjo gyvenvietės simbolį šalia gyvenvietės pavadinimo. Turbūt, kad neišsiskirt iš kaimynų ir neatsilikt nuo tendencijų. Berods Švedijoje toks dizainas naudojamas, ir neatrodo prastai, tai šitoj srity nesijaučiu, kad esam autsaideriai

Pas mus irgi taisyklės leidžia gyvenvietės administracinę ribą pažymėti pavadinimu mėlyname fone, o jau privažiuojant apgyvendintą zoną, kurioje reikia pakeisti eismo tvarką, pastatyti tik ženklą su namukais. Kai kur taip yra taikoma, pvz. Grigiškės nuo A1 ir dar keletas vietų Lietuvoje. Tiesiog kai kurių atsakingų asmenų (projektuojančių ir derinančių) nekompetencija ir toliau neleidžia progresuoti, todėl vis dar ant administracinių gyvenviečių ribų statomi ženklai baltame fone ir tenka per miškus ar krūmynus važiuti 50 km/h, kai net toli gražu tos gyvenvietės per juos dar nesimato.

Lygiai ta pati problema dėl nekompetencijos, kai pervažiuojant iš vienos gyvenvietės į kitą yra kartu pastatomas ženklas 550 PAVADINIMAS + namukai ir 551 PAVADINIMAS + namukai (perbrauktas), nors tokioje vietoje užtektų statyti mažesnių gabaritų ženklus tik su pavadinimais. Namukai ženkle iš esmės skirti papildomai informuoti ir atkreipti dėmesį, kad prasideda ar baigiasi zona, kurioje taikoma gyvenviečių eismo tvarka, todėl jų statymas ant administracinės ribos, kur ši eismo tvarka nesikeičia, neturi prasmės.

[Tomas]

Problema ta, kad pas mus dabar per daug galimų ženklų ir jų kombinacijų nurodančių gyvenvietės, ar atitinkamų apribojimų, pradžią ir pabaigą. Įvedus namukų ženklą gyvenvietės pavadinimas baltame fone pasidarė pertekliniu, jį reiktų apskritai panaikinti.

[sleader]

Problema ta, kad pas mus dabar per daug galimų ženklų ir jų kombinacijų nurodančių gyvenvietės, ar atitinkamų apribojimų, pradžią ir pabaigą. Įvedus namukų ženklą gyvenvietės pavadinimas baltame fone pasidarė pertekliniu, jį reiktų apskritai panaikinti.

Nereikia jo naikinti. Jis naudingas ir turėtų būti naudojamas situacijose kai pervažiuojama iš vienos gyvenvietės į kitą, kai pastarųjų ribos susisiekia tarpusavyje. Tokioje situacijoje statyti ženklus su namukais vienas virš kito (vienas iš jų perbrauktas), nėra logiška ir beprasmiškai padidina ženklų gabaritus.
Tik tokį naudojimą reikėtų griežčiau apibrėžti ženklų įrengimo taisyklėse. Nors tose pačiose taisyklėse parašyta, kad gyvenvietės pradžios ženklai Nr. 550 statomi užstatytos teritorijos pradžioje, bet pas mus mėgsta statyti miškuose ir laukuose.

[Tomas]

Ten kur pervažiuojama iš vienos gyvenvietės į kitą tikrai nereikia dvigubų namukų, o gyvenvietės pavadinimo ženklas gali būti ir mėlynas.

[sleader]

Ten kur pervažiuojama iš vienos gyvenvietės į kitą tikrai nereikia dvigubų namukų, o gyvenvietės pavadinimo ženklas gali būti ir mėlynas.

Mėlynas ženklas naudojamas ten, kur taikoma ne gyvenviečių eismo tvarka. Jeigu pervažiuojama iš gyvenvietės į gyvenvietę, kai eismo tvarka gyvenviečių ir nepakinta (50 km/h ir t.t.), tokiu atveju mėlynas ženklas netinka. Kažkokios kitokios kombinacijos yra nelogiškos ir neturi prasmės, nes tada paprasčiausia pastatyti elementarų balto fono ženklą tik su gyvenvietės pavadinimu.

[Tomas]

Dabar mes turime mėlynus gyvenviečių pavadinimus, baltus gyvenviečių pavadinimus, ir dar namukus. Mėlynas ženklas rodo administracinę ribą, namukai gyvenvietėms galiojančius ribojimus.
Mėlynas atskiras ženklas yra OK (tiesiog informacija), namukai atskirai yra OK (apribojimų pradžia ar pabaiga), mėlynas + namukai yra OK (apribojimai sutampa su gyvenvietės riba), baltas = mėlynas + namukai (t.y. perteklinis, daugelyje kitų šalių tokio ženklo analogų nėra), o baltas + namukai (kaip Anykščiuose) apskritai makes no sense ir turėtų būti likviduoti.

[sleader]

Kaip čia taip pavyko, kad pas latvius ir lenkus kompetentingesni kelininkai, o pas mus ne.

Sunku pasakyti kodėl taip yra, bet taip yra. Galbūt pas juos taisyklės/rekomendacijos konkrečiau aprašytos su taikymo pavyzdžiais. Nes dabar pas mus yra 3 variantai ženklo Nr.550: "PAVADINIMAS", "PAVADINIMAS + namukai", "tik namukai", tačiau niekur nėra parašyta kur praktikoje reikėtų kokį panaudoti. Jeigu projektuoja kažkas, kas nedaug lankosi užsienyje, nemato jų praktikos, tai ir projektuoja "po default'u" kaip visada darydavo, tik ženklą paima "Pavadinimas + namukai", nes čia naujas, todėl turbūt tokį reikia naudoti.

[PoDV]

Sunku pasakyti kodėl taip yra, bet taip yra. Galbūt pas juos taisyklės/rekomendacijos konkrečiau aprašytos su taikymo pavyzdžiais. Nes dabar pas mus yra 3 variantai ženklo Nr.550: "PAVADINIMAS", "PAVADINIMAS + namukai", "tik namukai", tačiau niekur nėra parašyta kur praktikoje reikėtų kokį panaudoti. Jeigu projektuoja kažkas, kas nedaug lankosi užsienyje, nemato jų praktikos, tai ir projektuoja "po default'u" kaip visada darydavo, tik ženklą paima "Pavadinimas + namukai", nes čia naujas, todėl turbūt tokį reikia naudoti.

Gali būti ir toks su namukais, tik tegul 50 ir būna ten kur jis reikalingas. Juolab, kad ir Vakaruose (gal labiau Šiaurėje) naudojamas toks ženklas, tik nereikia jo statyt 2 km iki pirmų namų.

[PoDV]

Kaip suprantu, čia jau pažanga Padaryta kaip Estijoje jau buvo padaryta prieš 10 metų

Dėl gyvenvietės pradžios ženklo. Gali būti ir toks, bet tik atsižvelgiant pagal tai koks yra reikalingas greitis tam ruože. Tas gyvenvietės pavadinimo ženklas, su atskirai naudojamu gyvenvietės ženklu, tai tokiam stiliuje kokį žinau yra naudojamas tik Lenkijoje, Estijoje ir berods Suomijoje, o neseniai prisijungė ir Latvija. Pvz. Švedijoje ir Danijoje naudojamas toks ženklas kaip šioje nuotraukoje. Ženklo įrengimo vieta nuotraukoje, sakyčiau, atrodo pateisinamai. Posūkis status, o už jo vis tiek prasideda gyvenamieji namai 2012 m. nuotraukoj (žr. Google Street View ), spėju, baltas ženklas pasirodydavo tarsi staiga, o čia jau aišku, kad už posūkio nėra ko greitint

[PoDV]

Būtent, kelio ženklų dizainą pakeitė iš sovietinio į nuosavą. Kas mano nuomone, išvis nėra būtina — nuo sovietmečio likęs kelio ženklų dizainas yra pakankamai normalus. Kam mėtyti pinigus visų ženklų keitimui. O šviesoforų įrengimą braliukai pasiliko sovietinį. Ir dar uždraudė įrengti atskirus šviesoforus su rodyklėmis, ko, beje, nedraudžia GOST. Gal tik gerai, kad jie tą raudoną pliusą turi, kuris rodo, kad priešpriešiniam eismui dega raudonas signalas.

Atsakysiu čia
Manau būtų tikslinga bent jau raudonus apvadus pastorinti, tas ypač būtų aktualu greičio ribojimo ženklų atžvilgiu. Šriftas? Nebent taupumo ir estetikos sumetimais tarpus pasimažinti tarp raidžių (žr. Kryžkalnio sankryža) ir galbūt pagal naujausius tyrimus raides pasidaryt mažosiomis, nes tekstą lengviau skaityt mažosiom raidėm (matyt ne šiaip sau ir atsirado mažosios raidės Viduraamžiais), o ir šiaip estetiškiau atrodo (Lenkija vs. Čekija, Prancūzija vs. Vokietija, Švedija vs. Norvegija). Nuorodinių ženklų dizainą tiesiog priartinčiau prie Estijos Kai kurių ženklų dizainu esu netgi patenkintas, labiausiai tai sustoti ir stovėti draudžiama ženklais, baltas apvadas nei per didelis, nei nėra taip, kad jo iš vis nėra Toliau jau eitų kalba apie dėstymų standartus. Kartais ženklai per dažnai uždengia vienas kitą, kartais dėstymas (pagrinde krypčių) yra sovietinis. Kaip minimum, tokių dalykų kaip krypties rodyklė pažymėta tik lėtėjimo ar posūkio juostos pabaigoje neturėtų būti. Krypties rodyklės informacija jau turi būti žinoma ties lėtėjimo/posūkio juostos pradžia. Tai aš ir įvardinčiau kaip didžiausią trūkumą ženklinimo standartuose Lietuvoje. I ir AM kategorijos keliuose lyg ir pradeda žymėt kryptį ties lėtėjimo juostos pradžia: Žiežmariai, Kaunas-Vilnius projektas, A14 platinimo projektas, bet tai turėtų būti standartas. Aišku, jei vadovaujames logika, tai standarto buvimas/nebuvimas neturėtų kliudyti.

[dsanto]

Atsakysiu čia
Manau būtų tikslinga bent jau raudonus apvadus pastorinti, tas ypač būtų aktualu greičio ribojimo ženklų atžvilgiu. Šriftas? Nebent taupumo ir estetikos sumetimais tarpus pasimažinti tarp raidžių (žr. Kryžkalnio sankryža) ir galbūt pagal naujausius tyrimus raides pasidaryt mažosiomis, nes tekstą lengviau skaityt mažosiom raidėm (matyt ne šiaip sau ir atsirado mažosios raidės Viduraamžiais), o ir šiaip estetiškiau atrodo (Lenkija vs. Čekija, Prancūzija vs. Vokietija, Švedija vs. Norvegija). Nuorodinių ženklų dizainą tiesiog priartinčiau prie Estijos Kai kurių ženklų dizainu esu netgi patenkintas, labiausiai tai sustoti ir stovėti draudžiama ženklais, baltas apvadas nei per didelis, nei nėra taip, kad jo iš vis nėra Toliau jau eitų kalba apie dėstymų standartus. Kartais ženklai per dažnai uždengia vienas kitą, kartais dėstymas (pagrinde krypčių) yra sovietinis. Kaip minimum, tokių dalykų kaip krypties rodyklė pažymėta tik lėtėjimo ar posūkio juostos pabaigoje neturėtų būti. Krypties rodyklės informacija jau turi būti žinoma ties lėtėjimo/posūkio juostos pradžia. Tai aš ir įvardinčiau kaip didžiausią trūkumą ženklinimo standartuose Lietuvoje. I ir AM kategorijos keliuose lyg ir pradeda žymėt kryptį ties lėtėjimo juostos pradžia: Žiežmariai, Kaunas-Vilnius projektas, A14 platinimo projektas, bet tai turėtų būti standartas. Aišku, jei vadovaujames logika, tai standarto buvimas/nebuvimas neturėtų kliudyti.

Aš daugiau dizainą turėjau omeny. Išdėstymas kitas klausimas