Kelių ir gatvių ženklinimas Lietuvoje

[dsanto]

Normaliose salyse taip ir yra... kas čia keisto?

Tas, kad senas standartas nurodydavo 201 ženklą statyti tik pagrindinio kelio pradžioje. Naujos taisyklės jau numato statyti prieš kiekvieną sankryžą.

[Mørtã]

Tas, kad senas standartas nurodydavo 201 ženklą statyti tik pagrindinio kelio pradžioje. Naujos taisyklės jau numato statyti prieš kiekvieną sankryžą.

Tada naujos taisykles man daugiau patinka... bent del "rombo" tai tikrai...

[sleader]

Va būtent, kad dabar ženklai 201 "Pagrindinis kelias" turės būti statomi prieš kiekvieną sankryžą gyvenvietėse

Šitas tai tikrai gerai. Nors jau ir dabar, kai atliekami kokie rekonstrukcijos projektai gyvenvietėse, prieš visas sankryžas susmaigstomi 201 ženklai.
Tačiau kaip dėl greitkelių ir automagistralių. Kaip reiks jose nustatyti kur yra sankryža ir kur baigiasi draudžiamųjų ženklų apribojimai?

[Mørtã]

...ir kur baigiasi draudžiamųjų ženklų apribojimai?

Ten kur stovi "atšaukiamieji"...
o del sankryžų, manau reikia pripažinti greitejimo juostas kaip eismo juostas, bet ne sankryžas

[sleader]

Ten kur stovi "atšaukiamieji"...
o del sankryžų, manau reikia pripažinti greitejimo juostas kaip eismo juostas, bet ne sankryžas

Tame ir esmė, kad "atšaukiamieji" dabar nestovi. Kadangi apribojimai baigiasi ties sankryžomis, kuriose šalutinis kelias pažymėtas ženklu "Duoti kelią". O prieš kiekvieną išvažiavimą į greitkelį ir greitėjimo juostos pradžią toks ženklas stovi. Taigi formaliai nėra reikalo statyti apribojimų pabaigos ženklus tokiose vietose. Tačiau vairuotojai yra priversti dairytis to ženklo "duoti kelią" šalutiniame kelyje, nors jis skirtas ne jiems. Juk greitėjimo juosta nebūtinai reiškia, kad ten yra sankryža.

[dsanto]

Tame ir esmė, kad "atšaukiamieji" dabar nestovi. Kadangi apribojimai baigiasi ties sankryžomis, kuriose šalutinis kelias pažymėtas ženklu "Duoti kelią". O prieš kiekvieną išvažiavimą į greitkelį ir greitėjimo juostos pradžią toks ženklas stovi. Taigi formaliai nėra reikalo statyti apribojimų pabaigos ženklus tokiose vietose. Tačiau vairuotojai yra priversti dairytis to ženklo "duoti kelią" šalutiniame kelyje, nors jis skirtas ne jiems. Juk greitėjimo juosta nebūtinai reiškia, kad ten yra sankryža.

Naujose taisytklėse yra nurodyta, kad ženklai "Automagistralės pabaiga" / "Greitkelio pabaiga" statomi ties išvažiavimais. Žodžiu, ženklai 501, 502, 555, 556 turės būti statomi pagal vieną naują tvarką.

Aš sutikčiau su Morta, kad magistralėse ir gretikeliuose nėra sankryžų. KETe rašoma, kad:

Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, leidžiančios eismui judėti nuo vieno kelio prie kito.

O automagistralėse nėra vieno lygio sankryžų. Greitkeliuose gali būti reguliuojamos sankryžos.

O kur KETe parašyta, kad ženklai 501, 555 galioja iki sankryžos?

[sleader]

Aš kalbu ne apie 501 ir 555, o apie 325, 327, 329 ir pan. KET parašyta, kad šių ženklų draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo.
Tai čia ir iškyla klausimas, kaip nustatyti kur yra sankryža ir jų galiojimas baigiasi, ir kur nėra sankryžos, o tik paprastas išvažiavimas/įvažiavimas į teritorijas esančias šalia kelio. Juo labiau, kad skirtingo lygio sankryžos irgi yra sankryžos. Kartais tokiose sankryžose nuovažos yra taip perstumtos, kad važiuojant pro jas nėra galimybių suprasti, kad tai skirtingų lygių sankryža.
Paprastam užmiesčio kelyje, kuriame sustatyti ženklai 108-111, viskas kaip ir aišku kur tos sankryžos. Gyvenvietėse, jei stovi pirmumo ženklai prieš sankryža, tai irgi aišku kas yra kas.

[dsanto]

Aš kalbu ne apie 501 ir 555, o apie 325, 327, 329 ir pan. KET parašyta, kad šių ženklų draudimai galioja nuo draudžiamojo ženklo iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo.
Tai čia ir iškyla klausimas, kaip nustatyti kur yra sankryža ir jų galiojimas baigiasi, ir kur nėra sankryžos, o tik paprastas išvažiavimas/įvažiavimas į teritorijas esančias šalia kelio. Juo labiau, kad skirtingo lygio sankryžos irgi yra sankryžos. Kartais tokiose sankryžose nuovažos yra taip perstumtos, kad važiuojant pro jas nėra galimybių suprasti, kad tai skirtingų lygių sankryža.
Paprastam užmiesčio kelyje, kuriame sustatyti ženklai 108-111, viskas kaip ir aišku kur tos sankryžos. Gyvenvietėse, jei stovi pirmumo ženklai prieš sankryža, tai irgi aišku kas yra kas.

Taigi aš rašiau tik apie 501 ir 555 ženklus, kad jie bus tik kelio pradžioje ir ties įvažiavimais, ir nebus dubliuojami ties kiekviena sankryža Apie kitus ženklus aš nekalbėjau

[sleader]

Taigi aš rašiau tik apie 501 ir 555 ženklus, kad jie bus tik kelio pradžioje ir ties įvažiavimais, ir nebus dubliuojami ties kiekviena sankryža Apie kitus ženklus aš nekalbėjau

Viskas į tai ir susiveda. Kai pagrindiniame kelyje pamatei 501 ar 555 ženklą, tai reikšdavo, kad pravažiavai sankryžą ir ženklų 325, 327, 329 galiojimo zona jau baigėsi. Dabar, kai neliks tų ženklų, nebus aišku kur yra sankryža, o kur jos nėra

[dsanto]

Viskas į tai ir susiveda. Kai pagrindiniame kelyje pamatei 501 ar 555 ženklą, tai reikšdavo, kad pravažiavai sankryžą ir ženklų 325, 327, 329 galiojimo zona jau baigėsi. Dabar, kai neliks tų ženklų, nebus aišku kur yra sankryža, o kur jos nėra

Aaaa... čia gerai sakai. Bet visgi, jei matai greitėjimo juostą, tai supranti, kad į kelią įvažiuoja naujas vairuotojas, ir jei nėra naujo greičio apribojimo ženklo, senasis nustoja galioti. Naujos taisyklės nekeičia ženklų 325, 327 ir t.t. įrengimo vietų.

[sleader]

Aaaa... čia gerai sakai. Bet visgi, jei matai greitėjimo juostą, tai supranti, kad į kelią įvažiuoja naujas vairuotojas, ir jei nėra naujo greičio apribojimo ženklo, senasis nustoja galioti. Naujos taisyklės nekeičia ženklų 325, 327 ir t.t. įrengimo vietų.

O jei greitėjimo juosta išvažiavime iš teritorijos prie kelio (stovėjimo aikštelė, degalinė). Čia formaliai gali gautis nesusipratimas, nes tai nėra sankryža, o įsitikinti ar tai sankryža, ar ne - ne visada įmanoma

Principas toks, kad nėra užtikrintumo ir visiško aiškumo. Vairuotojas priverčiamas papildomai galvoti, atsiranda dvejonė ir t.t.

[dsanto]

O jei greitėjimo juosta išvažiavime iš teritorijos prie kelio (stovėjimo aikštelė, degalinė). Čia formaliai gali gautis nesusipratimas, nes tai nėra sankryža, o įsitikinti ar tai sankryža, ar ne - ne visada įmanoma

Principas toks, kad nėra užtikrintumo ir visiško aiškumo. Vairuotojas priverčiamas papildomai galvoti, atsiranda dvejonė ir t.t.

Net nežinau, kaip pakomentuoti. Gal ta problema yra ir Vakarų Europos šalyse?

[dsanto]

Nyderlanduose (1:48 - 2:10) autostrados [nl: autosnelweg] ženklai stovi iškart įvažiuojant į "įvažiavimo" kelią [nl: oprit] (1:54), kitų ženklų kaip pas mus (trikampiai ir rodykles į dešinę) ten nėra, Oprit ir Afrit (įvažiavimas ir įšvažiavimas) priklauso pačiai autostradai, ten jau yra atstumo ir kiti autostrados ženklai, įšeina kad pagal mūsų supratimą "greitėjimo" juosta (pas juos tai paprasta eismo juosta) ten minimum kilometro ilgio:

Youtube video

Aš papildysiu Mørtã dėl horizontaliojo ženklinimo. Atkreipkit dėmesį į 1:30 - 1:38 į ženklinimą tarp eismo juostų prieš sankryžą. Posūkio juosta atskirta nuo kitų juostų dviduba ištisine, o kitos juostos tarpusavyje - paprasta brūkšnine linija. Naujos horizontaliojo ženklinimo taisyklės taip pat numato, kad eismo juostos, turinčios bendrų krypčių, atskiriamos brūkšnine linija. O tos, kurios neturi bendrų krypčių - ištisine (olandai naudoja dvigubą).

Pagal seną standartą pas mus tarp visų eismo juostų prieš sankryžą brėžiamos ištisinės linijos.

Be to, atkreipkit dėmesį 2:01 - 2:08, kad greitėjimo juostoje nėra rodyklių. Pagal naujas taisykles jų nebus ir pas mus, nes pagal Vakarų Europos praktiką, automagistralėje vairuotojas neturi kada dairytis į dangos ženklinimą, o turi vadovautis kelio ženklais.

[dsanto]

Nes pas juos labai sklandūs (didelio spindulio kreivės) tie įvažiavimai/išvažiavimai. Kai tuo tarpu pas mus būna, kad atvažiuoji statmenai iki greitkelio/automagistralės ir tada mažo spindulio posūkyje susigretini su pagrindiniu srautu. Tokiu atveju jau toje greitėjimo juostoje tenka intensyviai greitėti, nes dažniausiai jos būna netgi per trumpos pasiekti pakankamą greitį.

Naujose horizontaliojo ženklinimo taisyklėse dobilo formos sankryžų ženklinimas numatytas pagal vokiečius:

[sleader]

Užtat ten važiuojant magistralėmis klaidina visokie 90 km/h ženklai, kaip pvz. 0:31.

Ten ne 90, o rekomenduojamas 60
Šiaip pas mus Lietuvoje labai trūksta platesnio ir dažnesnio tokių ženklų naudojimo:

Suskaičiuoti visiems matytiems mūsų keliuose tikriausiai užtektu rankų pirštų

[sleader]

O kol kas Masiulis šitą naują tvarką privalo atšaukti.

Kokią naują tvarką ?

[Mørtã]

Kodėl nesaugu ir kodėl kažkas trukdė įvažiuoti? Juk tas, kuris persirikiuoja, privalo duoti kelia važiuojančiam tiesiai. Viskas logiška...

Logiška tik tada kada galvojama naturaliai, o nebandoma pritraukti dirbtinai. Jei skaitoma kad juosta yra "greitejimo", tai greitis joje turi dideti. Naturalu? Ar yra kokie neaiškumai? Jei greitis auga, tai stabdyti joje (del to kad kažkoks A|1, ar kitas runkelis bukai nepraleidžia) nelogiška, nes stabdantis automobilis is vienos puses pavojinga kliutis vaziuojantiems ta pačia juosta, iš kitos vaziuojantiems gretima juosta.
Nyderladuose su tokiu bukumu išpresta per taisykles. Uždrausta blokuoti kita automobili, kuriam baigiasi jo juosta, nesvarbu ar iš kaires, ar iš dešines, tuo išvengiama, arba bent sumažinama susidurimo tikimybe.

[Lettered]

Persirikiavimas į kairesnę (UK atveju - dešinesnę) juostą ir kelio atlaisvinimas, kai iš greta esančios greitėjimo juostos į magistralę įvažiuoja automobilis, yra savaime suprantamas dalykas. Tik nežinojau, kad tai įtvirtinta taisyklėse. Visuomet galvojau, kad tai labiau mandagumo ir vairavimo kultūros dalykas. Nors man niekada net nekiltų mntis elgtis kitaip. Pastebėjau, kad Lietuvoje tai kol kas nėra įprasta ir važiuojantys pirma juosta paprastai nepersirikuoja, kad atlaisvintų kelią įvažiuojantiems iš greitėjimo juostos.

O šiaip gana logiška, nes sustojus greitėjimo jostos pabaigoje ir kone nuo 0km/h įsibėgėjant jau pirmoje magistralės juotoje, kyla kur kas didesnis pavojus.

Tikrai pagal taisykles reglamentuota? Kas būtų kaltas avarijos atveju, juk negali praleisti, kai kita juosta irgi užimta. Arba gali tiesiog pamiršti praleisti.
Lietuvoje irgi gana populiaru praleisti, taip sakau, nes pats gana dažnai važiuoju magistralėmis čia

[dsanto]

Persirikiavimas į kairesnę (UK atveju - dešinesnę) juostą ir kelio atlaisvinimas, kai iš greta esančios greitėjimo juostos į magistralę įvažiuoja automobilis, yra savaime suprantamas dalykas. Tik nežinojau, kad tai įtvirtinta taisyklėse. Visuomet galvojau, kad tai labiau mandagumo ir vairavimo kultūros reikalas. Nors man niekada net nekiltų mntis elgtis kitaip. Pastebėjau, kad Lietuvoje tai kol kas nėra įprasta ir važiuojantys pirma juosta paprastai nepersirikuoja, kad atlaisvintų kelią įvažiuojantiems iš greitėjimo juostos.

O šiaip gana logiška, nes sustojus greitėjimo jostos pabaigoje ir kone nuo 0km/h įsibėgėjant jau pirmoje magistralės juotoje, kyla kur kas didesnis pavojus. Dėl to važiuojantis pirma juosta turi arba pristabdyti arba persirikuoti į greitesnę juostą.

O aš kažkur girdėjau, kad vokiečiai neužleidžia persirikiuojančių iš greitėjimo juostos, nes tam reiktų arba keisti greitį, arba persirikiuoti - o tai neva pavojingesnis veiksmas, nei greitėjimo juostoje esančiam vairuotojui tinkamu momentu persirikiuoti į pagrindinę juostą, nes jis neturi pirmenybės. Tai ne mano nuomonė, tiesiog esu skaitęs vieno lietuvio pasakojimą.

[Lettered]

Labai keista, nes mano asmeninė patirtis byloja priešingai.

Kokiame A2 galima visiškai saugiai pasitraukti beveik visada, bet A1 sunkiau. Jau nekalbant apie gerokai intensyvesnius Vokietijos greitkelius. Todėl ir reikalingos kuo ilgesnės greitėjimo/lėtėjimo juostos.