[KAU] Kauno tiltų istorija

[Ramūnas kns]

Šios dienos „Kauno dienos“ laikraštyje išspausdintos dvi A.Panemunės tilto nuotraukos. Kadangi laikraščio nuotraukos mažos ir prastos kokybės, įkeliu kelias kopijas iš e-net.
Pirmasis stacionarus tiltas sujungęs Ž.Šančius ir A.Panemunę buvo pastatytas 1916 m. vokiečių okupacinės kariuomenės. Po 1919 m. šį medinį tiltą mūsų atkurtai valstybei teko išpirkti. Nors potvyniai yra ne kartą apgadinę tiltą, tačiau prižiūrimas jis išstovėjo nuo 1916-1927 m.



1928 m. pastatytas naujas gelžbetoninis tiltas, kurio viena atrama buvo nugriauta tais pačiais metais. Nugriuvusios atramos neatstatė, bet sumontavo dvigubo ilgio sąramą.



1925-1935 m per Panemunės tiltą kursavo siaurasis traukinėlis pramintas „Kukūška“.
Atsitraukdama rusų armija susprogdino tiltą - gyvavusį 1928-1941 m. Antrojo Pasaulinio karo metu buvo naudojamas pontoninis tiltas.



1947- 1953 m. sovietinė valdžia buvo sumeistravusi kabantį medinį tiltą.






Vėliau per 1954 m.-1957m. laikotarpį pastatytas dabartinis, gana išraiškingų, sunkių formų, gelžbetoninis tiltas.

[jRamke]

Neblogai, Ramūnai kns.
Ar priešpaskutinėj nuotraukoj ne Janina Narkevičiūtė užfiksuota?

[Romas]

Ačiū už įdomią informaciją, RamūnaiKNS
Pranešimas labai įdomus, nesinorėjo paskandinti kitokios informacijos jūroje.
Atskira tema apie Kauno tiltų praeitį turbūt bus nuolat papildoma.

Jei pamatysite, kad yra šiai temai tinkamų pranešimų kitose temose, rašykite AŽ.

[Ramūnas kns]

Pirmieji Lietuvos keliai driekėsi palei upes. Keliaujant iš vakarų į Kauną kelią pastodavo seklioji Neris su savo ištakose besiformavusiu salynu, kiek toliau gilus Nevėžis. Nuo seno, kelio palengvinimui buvo statomi tiltai, tačiau jeigu per Nerį buvę tiltai žinomi jau nuo XIX a. pradžios, tai apie Nevėžio tiltus duomenų išlikę gerokai mažiau. Dažniausiai teigiam, kad iki 1914m. upės krantus jungė keltas (bet taip teigiama tik dėl žinių trūkumo, galite įsivaizduoti keletą tūkstančių viduramžių karių sustojusių į eilutę persikelti per upę) Kaip ten bebūtų 1914-1928 m. per Nevėžį buvo nutiestas vokiečių karinis medinis tiltas. Vėliau 1931 m. lapkričio 14d. atidarytas, tiems laikams, unikalus net 106 metrų be atramų tiltas. Nelemtąjį, dėl rusų siautėjimo mėnesį - 1941 m. birželį susprogdintas. Nors tiltas savo inžinieriniais sprendimais stebina iki šiol, apie jo statybą išlikę gana mažai pranešimų tuometinėje spaudoje. Panašu, kad jis suriktas prūsuose ir atplukdytas barža. Šio tilto atramas fotografai dar gali surasti pakrantės „džiunglėse“. Tik 1951 m. jau gerokai žemiau, ties buvusiu Šiaudinės kaimu, pastatytas naujas betoninis tiltas.

Patikslinimas: 1941 m. birželį laikau sovietinės Rusijos siautimo Lietuvoje mėnesiu, nes per šį mėnesį padaryta didžiausia visokeriopa žala mūsų šaliai (ištremta didžioji dalis žmonių, išgriauti infrastruktūros objektai, išvilktos materialinės vertybės). Plačiau apie šį mėnesį- bet kurioje atsiminimų knygoje.











Ketvirto dešimtmečio Raudondvario apylinkės. Raudonai pažymėta dabartinio tilto vieta, kiek aukščiau matosi senasis.



1931-41 m. tiltas nuo Raudondvario pilies pusės.



Jau pokarinis, dabartinėje vietoje, socialistiškai išpuoštas Raudondvario tiltas.



Iš J.Baršausko darbo, Lietuvos aido 1931.11.16. ir net.

[Al1]

Dabar likusios tik tilto per Nevėžį Raudondvaryje gelžbetoninės atramos. Abiejuose krantuose.
O susprogdintas ne per jokį rusų "siautėjimą", bet prasidėjus karui ir Raudonajai armijai atsitraukiant.

[Depeche]

Dabar likusios tik tilto per Nevėžį Raudondvaryje gelžbetoninės atramos. Abiejuose krantuose.
O susprogdintas ne dėl jokio rusų "siautėjimo", bet prasidėjus karui ir Raudonajai armijai atsitraukiant.

Aišku suprantamas veiksmas kariuomenei atsitraukiant, bet kaip mums, tai buvo okupacinės kariuomenės veiksmai naikinant mūsų techninius paminklus.

[Al1]

Tai nebuvo naikinimas dėl naikinimo ar dėl ideologijos. Tiesiog būtinybė. Taip būtų pasielgusi ir Lietuvos kariuomenė, jei būtų užpulta Lietuva ir tektų trauktis.

[Depeche]

Tai nebuvo naikinimas dėl naikinimo ar dėl ideologijos. Tiesiog būtinybė. Taip būtų pasielgusi ir Lietuvos kariuomenė, jei būtų užpulta Lietuva ir tektų trauktis.

Teisingai, bet tai padarė raudonarmiečiai.

[Al1]

O jei būtų padariusi Lietuvos kariuomenė, tai būtų buvę geriau???

[Romas]

/\ Nesprogdinkit šitos temos, kol ji dar net nespėjo išaugti
Prašom susirasti kitą temą diskusijoms apie tiltų sprogdinimo tikslingumą.

[Romas]

Kauno Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tiltas

Kelios Stepono Kolupailos (1892-1964) spalvotos skaidrės iš parodos Vilniaus rotušėje 2008 metais

~1938-1940 m.


Užrašas prie dviejų nuotraukų


1942 m. vokiečiai atstato Aleksoto tiltą



Baidarininkai prie Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto


Temos tęsiniui pageidautinos to paties tilto nuotraukos

[Ramūnas kns]

Antrasis pasaulinis karas Kaunui prasidėjo 1941 m. birželio 23 d. ir baigėsi 1944 m. rugpjūčio 1 d. Vokiečių kariai mieste šeimininkavo nuo 1941.06.26. iki 1944.07.31. Baigiantis šiai, daugiau kaip tris metus besitęsusiai vokiečių okupacijai, miestas patyrė didelius nuostolius. Nors fronto mūšiai ir aplenkė Kauną, jame buvo atlikti strateginių objektų išsprogdinimai.
Tarpukario pasididžiavimas- naujasis Aleksoto (Vytauto didžiojo vardo) tiltas karo metu buvo du kartus susprogdintas. Panašu, kad tiltas susprogdintas 1941.06.24. rusų ir 1944.07.31. vokiečių. Jau pirmomis karo dienomis vokiečių kariai, kiek žemiau, pasidarė pontoninį tiltą. Vėliau išsprogdintų trijų Aleksoto tilto santvarų vieta atstatyta mediniu tiltu. Įdomu, kad atstatytas laikinasis medinis tiltas buvo to paties aukščio, kaip senasis ir Nemune darė lanką, aplenkiantį suvirtusius griuvėsius. 1943 m. nuotraukoje matosi jau vokiečių atstatytas Aleksoto tiltas. Upės vaga išvalyta, išardyti tiek pontoninis, tiek mediniai tiltai. Nors iki 1944. liepos mėn. išbuvęs tiltas ir buvo kareiviškai supaprastintas, be pakeliamos dalies, tačiau jo išvaizda (palyginus su pvz. dabartiniu geležinkelio tiltu) gana tvarkinga.
Pokariu buvo padarytas laikinas medinis tiltas, sugriuvo-1946m. 1968 m. „Kauno tiesoje“ teigiama, kad 1946-8 m. veikė tik keltas.



„Smetoniškas“Aleksoto (Vytauto didžiojo vardo) tiltas 1930-1941 m.


1941 m. pirmosios karo dienos.


~1942 m. pastatytas lanku, medinis vokiečių tiltas.



~1943 m. vokiečių atstatytas Aleksoto tiltas. Tiltas paramstytas keturiomis papildomomis medinėmis atramomis. Susprogdintas 1944.07.31.


1944 m. rugpjūtį atsitraukdami vokiečių kariai susprogdino tiltą.


Užėmę Kauną rusų kariai, ant senų polių, atstatė laikiną medinį tiltą. Tiltas 1946 m. potvynio apgriautas. Po dabartiniu Aleksoto tiltu, iš vandens kyšančios, dvi eilės medinių polių- tai buvę atramos laikino, medinio tilto.


Infomacija iš E-net, G.Mikėnaitės, H.Kebeikio surinktų prisiminimų.

[marazas]

Man toks klausimas jau senokai iškilęs. Dabartinis Aleksoto (V. Didžiojo) tiltas po rekonstrukcijos neteko savo pakėlimo mechanizmų. Bet kiek aš bandžiau ieškoti internete, tai nepavyko rasti kaip tas tiltas atrodė su pakelta vidurine dalimi. Čia kažkoks sutapimas, kad nėra nuotraukų ar blogai ieškau?
Šiaip ar taip, man šiek tiek pikta (turbūt ne man vienam), kad rekonstruojant buvo panaikintas pakėlimo mechanizmas. Lietuvoje tokių tiltų praktiškai nėra, tai bent iš idėjos galėjo rekonstruot. Šalia tų milijonų tikrai nebūtų skausminga dar keletas.

[Ramūnas kns]

Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę susirūpinta krašto keliais. Nors carinė Rusija paliko du plentus (Joniškis/Šiauliai/Tauragė ir Zarasai/Kaunas/Kalvarija) jie neturėjo tarpusavio ryšio ir talkino tik šalies tranzitui. Sustiprėjus ekonomikai, tvarkant susisiekimą pirmiausia reikėjo plento į Žemaitiją. 1939 m. šis plentas buvo atidarytas ir davė pradžią būsimai Kaunas- Klaipėda autostrados krypčiai.
Dar iki II Pasaulinio karo, keliaujant iš Kauno į žemaičius teko važiuoti pro Raudondvarį. Pokariu, užliejus Kauno mares ir iškėlus Kaunas- Vilnius plentą toliau nuo Nemuno pradėtas įgyvendinti sujungimo su Žemaičių plentu planas. Taip per Pakaunės laukus nusidriekė Šiaurinis aplinkkelis (Islandijos pl.)
Viena iš sudėtingesnių aplinkkelio dalių buvo Šiaurinis Kauno tiltas. 1964 m. baigtas pirmasis 320 m tiltas, vėliau 1983 m. gretimai antrasis 330 m. tiltas. Abu šie tiltai įėjo į mūsų šalies kelią Nr.1 Vilnius- Klaipėda.

1963 m. Šiaurinio aplinkkelio pirmasis tiltas per Nerį (vaizdas nuo Vilijampolės).



Būsimos autostrados vieta (vaizdas nuo Kleboniškio pušyno kalvos) . Baltojo „Moskvičiaus“ vietoje 1983 m. eis antrasis tiltas per Nerį.




Remtasi Gedimino Alberto Reinio, E-net, Miestai.net

[kempas]

Ne kur baltas moskvičius stovi, o kitoje pusejė tiltas yra pastatytas naujasis tiltas. Senasis tiltas turėjo tris deformacines siūles galuose ir per vidurį, naujasis dvi-pradžioje ir pabaigoje.

[gansas]

Ne kur baltas moskvičius stovi, o kitoje pusejė tiltas yra pastatytas naujasis tiltas. Senasis tiltas turėjo tris deformacines siūles galuose ir per vidurį, naujasis dvi-pradžioje ir pabaigoje.

Vilniaus kryptimi yra po du lankstus ir deformacines siūles. Klaipėdos kryptimi esančiame tilte tiek lankstų, tiek deformacinių siūlių yra po 5.

[Ramūnas kns]

H.Kebeikio nuotrauka.

[jRamke]

Atvaizdas

H.Kebeikio nuotrauka.

Geranoriškas patikslinimas:
nuotrauka yra iš H.Kebeikio archyvo.

[keksas]

Sveiki, gal žinot, koks čia tiltas Kaune ir kada jis buvo nugriautas? Gal planuojamas atstatymas? Tiltai su arkom labai puošia miestą, deja, Lietuvoj jų kaip ir nėra.. Na, Mindaugo tiltas Vilniuj - jau kas kita, bet vistiek arkos dėka yra gražiausias Vilniaus tiltas, bent jau man.

[Kavasiakas]

Susprogdintas per antrą pasaulinį, va kaip atrodo dabar:

Susprogdinto tilto vaizdai:
http://www.miestai.net/forumas/showt...t=11677&page=7