Šiaurės Europos keliai [DK, NO, SE, FI, IS]

[groundzer]

Kiek peržiūrėjau Infrastruktūros ir susisiekimo forumą, neradau nei vienos temos apie šio regiono šalių kelius ir jų tinklą. Kadangi, tai išskirtinis regionas savo gamta, bei savo įvairiu landšaftu (kalnai, lygumos, fjordai...), todėl į kelių infrastruktūra investuojama ganėtinai daug.
Šioje temoje siūlau pasidalinti informacija, bei padiskutuoti apie šių valstybių kelių tinklus:

• [DK] Danija (Denmark)

• [FI] Suomija (Finland)

• [SE] Švedija (Sweden)

• [NO] Norvegija (Norway)

• [IS] Islandija (Iceland)

[groundzer]

Pirma, trumpai apie Danijos kelių tinklą.
Danijoje yra nutiesta apie 1071 km. kelių. Pirmasis greitkelis Danijoje atidarytas 1956 m. Jis buvo pavadintas Hørsholmvejen. Vėliau pervadintas į Helsingørmotorvejen ir pažymėtas E47 numeriu.



Europinio reikšmės greitkelių sąrašas

Esbjerg - Øresundsbron E20
Hirtshals - Nørresundby E39
Frederikshavn - Padborg E45
Helsingør - Rødbyhavn E47
Helsingør - Eskildstrup E55

Šalies reikšmės keliai

Odense - Svendborg 9
Skødstrup - Herning 15
Høje Gladsaxe - Allerød 16
Brande - Herning 18
Bernstorffsvej - Hørsholm 19
Hvidovre - Holbæk 21
Ballerup - Ishøj O4

[groundzer]

E45 Padborg - Kolding







Daugiau nuotraukų:
http://picasaweb.google.nl/ASWchris/E45PadborgKolding#

Nuotraukų autorius (photo author) ChrisZwolle

[groundzer]

E45 Kolding - Frederikshavn







Daugiau nuotraukų:
http://picasaweb.google.nl/ASWchris/...Frederikshavn#

Nuotraukų autorius (photo author) ChrisZwolle

[Romas]

Kelios nuotraukos iš Pietų Švedijos
Foto 2000.08

Ėlando (Öland) sala su žemynu ties Kalmaro miestu sujungta 3-4 km ilgio tiltu


Ölando saloje, kaip ir estiškose Saaremoje ir Hyjumoje (Hiiumaa) įžymybės tos pačios - vėjo malūnai, akmenys, avys, jūra, švyturiai. Tik šitoje saloje žymiai daugiau mašinų
Malūnai prie pat tilto. matosi žemynas


Lerkaka. Šitoje vietovėje, kaip ir Angloje Saaremos saloje, yra penki vėjo malūnai.


Eismo trikdžiai

[Romas]

Kaip ir kiekvienoje šalyje, Švedijoje yra eismo ypatumų
(+)
- Gera kelių būklė
- Mažas intensyvumas
- Labai geras ženklinimas, net ir šalutiniuose keliuose pažymėtos ašinės linijos ir kelkraščiai
- Nereikia žinoti, koks standartinis greitis už miesto ar miestuose - abiejose kelio pusėse apžymėtos ženklų poros. Artėjant prie miesto: 70-70, miesto pakraštyje 50-50, prieš mokyklą 30-30, toleiau vėl 50-50 ir 90-90.
- Gražūs vaizdai, daug stovėjimo aikštelių. Didžiausias kultūrinis šokas turbūt tas, kad ten nėra šiukšlių dėžių, bet aikštelėse jokių šiukšlių

(-)
Kadangi Švedijoj nutariau važinėti pagal švediškas taisykles (nenorėjau susipažinti su švediškų baudų dydžiais), tai buvo gana varginantis užsiėmimas
- Ten beveik niekas nepažeidinėja taisyklių ir vienas kito nelenkia. Tai ir važiuoja tuščiame kelyje tokia 3-5 mašinų kolona kaip Molėtų plente savaitgalį vakare.
Kai naktį važiavau vienas, tai iš pradžių buvo gana nejauku, kai kažkas prisiveja ir sėdi "ant uodegos" nelenkdamas. Pasirodo, ten jie taip įpratę.
- Brangu (tada kuras ten kainavo dvigubai brangiau nei LT). Bet šis atotrūkis vis mažėja

[Romas]

Småland

Kelias dienas gyvenom pietinėje Smolando (Småland) provincijoje tarp Vesterviko (Västervik) ir Oska(r)šhamno (Oskarshamn).


Jisebu (Gissebo).
Švediško tarimo ypatumai - "Gislaved" padangos tariasi "jislaved", o antras pagal dydį miestas tariasi "Jötebor(g)", o koks nors Larsson - La(r)šun.


Smålande gamta tokia, kaip Ignalinos apylinkėse, tik yra uolos.
Ten mažai žmonių, daug žuvų, labai daug grybų (be baravykų ir voveruškų yra tokie grybai fortika - kaip didelės voveruškos su apačia kaip baravyko).

Viena nuotrauka iš plaukiojimo po ežerą


Man buvo staigmena, kai sužinojau, kad Švedijoje yra žvyrkelių




Pakelės vaidas



Supratau, kad skandinavų mes savo gamta nenustebinsime.

[Tomas]

Pasaulio margumynas apie Švediją. Ten iki 1967 metų eismas vyko kairiąja kelio puse, nors automobilių komponuotė buvo "normali" - europietiška (vairas kairėje). Matyt tada švedai ir atprato lenkti kitus automobilius

[groundzer]

Kaip su ženklais? Matau mėlynus ir žalius. Kurie yra greitkelio, o kurie paprasti?

Žali greitkeliams, o mėlyni skirti vietinės reikšmės keliams ženklinti.

[Silber418]

Ne taip jis jau smarkiai ir skiriasi nuo pvz. Suomijos, Švedijos ar šiaurinės Vokietijos, nors problemų ten gerokai mažiau. Akivaizdu, kad Lietuva švaisto pinigus su tų dangų "rekonstrukcijomis". Reikia keisti viską iš pamatų. Tai yra blogos naujienos, bet geriau dabar rekonstruoti 100 km., kurie ilgiau tarnaus, nei "rekonstruoti" 300 km. ir vėl daryti tą patį po metų (kas jau buvo daroma su A1 atkarpa Vilnius-Kaunas paskutinius 20 metų).

Klimatas skiriasi ir ypač šiaurinėje Suomijos, Švedijos ir Norvegijos dalyje. Tiesa, ten nėra itin daug kelių, nes gyventojų nėra daug. Tačiau nedideliam gventojų skaičiui tenkanti infrastruktūros dalis yra didelė.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Šį savaitgalį teko šiek tiek pačiupinėti Švedijos kelius (E4 tarp Upsalos ir Stokholmo, E18 tarp Enšiopingo ir Karlstado, E20 nuo Orebro iki Strengneso ir 55 kelią nuo Strengneso iki Upsalos). Įspūdžiai nevienareikšmiai, bet apie juos kartu su nuotraukomis.

Pirmiausia - E4. Pagrindinė visos Švedijos magistralė, rytiniu šalies pakraščiu besitęsianti 1590 km nuo Helsingborgo pietuose iki Tornio miesto Suomijoje, prie pat Švedijos sienos. Atkarpa tarp Upsalos ir Stokholmo - eilinė niekuo pernelyg neišsiskirianti magistralė, su 110 km/h greičiu ir pakankamai padoriu ženklinimu.

1. Įvažiuojame į E4 prie Upsalos.



2.



3.



4. Įvažiuojame į Stokholmo lėną (Stockholms län).



5.



6. Nusukimas į Arlandos oro uostą.



7. Jokios lėtėjimo juostos išsukant iš magistralės. Vat jums ir išsivysčiusio socializmo valstybė.



8.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

9. Įvažiuojame į Upplands Väsby savivaldybę.



10. Pasitinka ženklas, sveikinantis atvykus į Skandinavijos sostinę.



11. Nuo Upplands Väsby kelias jau turi po tris juostas į vieną pusę.



12.



13.



14.



15. Stokholme.



Iš E4 tiek. Vėliau įdėsiu nuotraukų iš kitų kelių. Ten įdomiau - daugiau švediškų čiūdų ir pričiūdų.

[music]

Nebūtum sakęs, jog Švedija ar peintu užtepliojęs ženklų užrašus, galvočiau, kad Lietuva prieš 10 metų

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Pamėginsiu išsklaidyti panašumo įspūdį tarp Švedijos ir Lietuvos kelių.

Kelias 55 (Riksväg 55) jungiantis Upsalą ir Noršiopingą. Ilgis 208 km, nuotraukos darytos važiuojant iš Upsalos pietų kryptimi iki Enšiopingo (Enköping) miesto netoli šiaurinio Malareno ežero kranto. Šiaip graži yra šio kelio atkarpa tarp Enšiopingo ir Strengneso (Strängnäs) į pietus nuo Malareno, bet iš ten kaip sykis nuotraukų nebus.

1. Upsaloje.



2. Prasideda 55 kelias.



3. Išskirtinis bruožas - labai platūs kelkraščiai.



4.



5. Benzino litras kainuoja ~14,5 kronos (~5,6 lito), dyzelio - 14 kronų (~5,45 lito).



6.



7. Prasideda įdomesnis kelio ruožas. Tokius kelius kaip ankstesnėse nuotraukose švedai nusprendė perdirbti į 2+1 tipo kelius su apsauginiu barjeru per vidurį. Kas kelis kilometrus keičiasi kryptis kuria važiuojant kelias yra dviejų juostų.



8. Išplatėjimas.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

9. Dvi juostos...



10. ...ir viena juosta.



11.



12.



13.



14.



15. Tas ženklas dešinėj reiškia stacionarų greičio matuoklį. Tiesa, inkilas paprastai būna įkaltas tuoj už ženklo, tai stabdyt jau gali būti vėloka. Ar inkilai toleruoja nežymų greičio viršijimą nežinau, eksperimentuot kažkaip nesinorėjo.



16.



Bendrai vertinant šitą 2+1 kelio koncepciją tai sakyčiau, kad tai visgi yra nesąmonė. Saugumo prasme gal ir galima uždėt pliusą, nes susidurti su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu šansų nėra beveik jokių, o perėjimai iš dviejų juostų kelio į vienos juostos kelią yra pakankamai nuosaikūs ir užsiraut ant to barjero reiktų arba užmigt prie vairo, arba būt girtam. Bet patogumo prasme tai yra tragedija. Vėliau važiuojant E18/E20 teko tokioj atkarpoj porai kilometrų užstrigt už 20 km/h važiuojančio traktoriaus. Tokiam kelyje beveik neįmanoma išlaikyt tolygaus greičio, kas reiškia didesnes kuro sąnaudas, jis sunkiai panaudojamas specialiųjų tarnybų automobiliams, o jei siauroje atkarpoje įvyktų avarija arba sugestų kokia fūra, kuriam laikui kelias apskritai būtų užblokuotas.

[andyour]

Tokiam kelyje beveik neįmanoma išlaikyt tolygaus greičio, kas reiškia didesnes kuro sąnaudas, jis sunkiai panaudojamas specialiųjų tarnybų automobiliams, o jei siauroje atkarpoje įvyktų avarija arba sugestų kokia fūra, kuriam laikui kelias apskritai būtų užblokuotas.

Gal ir tiesą sakai, neapsimoka, nes priešprieša susidūrus ištinka staigi mirtis, netenka kankintis, tai kam jos išvis reikalingos...

[digital]

Šiaip logikos yra, tuose praplatėjimuose galima aplenkti lėčiau važiuojančius.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Gal ir tiesą sakai, neapsimoka, nes priešprieša susidūrus ištinka staigi mirtis, netenka kankintis, tai kam jos išvis reikalingos...

Ne, tai visiem aišku, kad saugiausia būtų išvis automobilių atsisakyt ir važinėt arkliais. Tada nei avarijos baisios, nei benzino kainos.

[andyour]

Ne, tai visiem aišku, kad saugiausia būtų išvis automobilių atsisakyt ir važinėt arkliais. Tada nei avarijos baisios, nei benzino kainos.

Iš vieno kraštutinumo į kitą Jeigu tikrai tai pareikalautų reikšmingų papildomų kuro sąnaudų, atsirastų antra juosta.

[Lettered]

Keisti man tie 3 juostų keliai, juolab asfalto tik ketvirčiu daugiau reiktų iki 4 juostų kelio, bet saugumo ir patogumo prasme būtų išlošta kur kas daugiau. Beto, kalba eina apie turtingą šalį, ne kokią nors Afriką.

http://foto.terpe.lt/inkelti/20100523/i48_IMG_9002.JPG