Made in Lithuania / Pagaminta Lietuvoje

[Gytaz]

Gal ir jauku, bet kainos atrodo gerokai per didelės. Kinietiškų plastmaskių su tokiom kainom, deja, nenukonkuruosit... Suvenyrai tai gal ir nieko, bet jais prekiauti geriausia gatvėje, o ne internetu.

[Wycka]

Kai kurios Lietuvos įmonės tiesiog gyvena vien iš eksporto

Apie AB Amilina
Krakmolas — pačios gamtos sukurtas būdas sukaupti ir saugoti saulės energiją, gyvybės energiją. Tai augalų biomasės forma, skirta aprūpinti energija visas gyvas būtybes — tiek pačius augalus, tiek daugumą gyvų būtybių, įskaitant naminius gyvulius ir žmones.
Lietuva nėra naudingom iškasenom turtingas kraštas, tačiau mūsų ūkininkų laukuose gausiai auga puikūs kviečiai — vienas svarbiausių šalies resursų. Dar svarbiau, kad šie ištekliai yra kasmet atsinaujinantys.
AB Amilina perdirba lietuviškus kviečius modernioje krakmolo ir glitimo gamykloje Panevėžyje — Lietuvos agropramonės sostinėje Baltijos kviečių juostos centre. Mes gaminame kvietinį krakmolą ir glitimą. Kiti perdirbimo produktai koncentruojami, sumaišomi su sėlenomis, džiovinami, granuliuojami ir naudojami gyvulių pašarui.
Tradicijos
Panevėžys — istorinė Lietuvos ir Baltijos šalių žemės ūkio produkcijos perdirbimo sostinė. Dar ir šiandien Panevėžio kraštą puošia gausūs vėjo malūnai. Mūsų kompanijos istorija prasidėjo 1841 metais, kai tūlas B.Rubinšteinas mieste įkūrė pirmą modernų garinį malūną. Įmonė išgyveno karus, okupacijas ir nacionalizacijas; 1994m. po privatizacijos tapo AB Malsena. 1993 metais pastatytas naujas 250 tpd malūnas leido bendrovei pasiekti Lietuvoje dar nematytą produkcijos kokybės lygį, ir AB Malsena tapo Baltijos regiono miltų pramonės lydere.
2004 metais pradėjusi veiklą bendrovės dukterinė įmonė UAB Amber Pasta pirmoji Pabaltijo šalyse pradėjo gaminti makaronus naujame nepertraukiamos gamybos ceche, naudodama pažangiausią pasaulyje šveicarų firmos Buhler technologiją. Naujoji įmonė iš karto tapo regiono makaronų rinkos lydere, tokia išlieka ir šiandien.
Noras suteikti kuo didesnę pridėtinę vertę ir pagaminti eksportinius produktus iš aukštos kokybės lietuviškų kviečių paskatino bendrovę imtis paties ambicingiausio projekto — pastatyti ir paleisti kvietinio krakmolo gamyklą. Statybos ir montažo darbai užtruko visą 2005–2007 metų laikotarpį ir kainavo virš 150 mln. Litų. Buvo visiškai rekonstruoti kvietinis malūnas bei pašarų cechas, pastatytas naujas krakmolo gamybos cechas, krakmolo ir glitimo džiovyklos. Tuo pačiu laikotarpiu buvo užbaigtas dar 2003 metais pradėtas miltų verslo perkėlimas į Vievį, po rekosntrukcijos tapusį moderniausiu kviečių ir rugių malūnu Pabaltijo šalyse.
Krakmolo gamyklos paleidimo ir derinimo darbai užtruko iki 2008 metų antros pusės.
2008 metų pabaigoje augantys krakmolo cecho produkcijos pardavimai jau leido krakmolo įmonei verstis savarankiškai nuo miltų verslo. Atskyrus verslus, miltų gamybą toliau tęsia UAB Malsena Plius; UAB Amber Pasta tapo savarankiška įmone. Krakmolo verslą toliau vysto nepriklausoma Lietuvos krakmolo gamybos kompanija — AB Amilina.
Kodėl reikėjo atskirti verslus? Iš tikrųjų nepaisant tos pačios žaliavos (puikūs lietuviški kviečiai), šias verslo rūšis nedaug kas sieja. Miltai ir makaronai visada skirti pirmiausiai vietinei rinkai; tuo tarpu 98 proc. AB Amilina produkcijos eksportuojama. Krakmolas ir pašarai daugiausiai keliauja į Vakarų Europos valstybes; glitimo rinka pasaulinė, nuo Korėjos iki JAV. Gamybos procesai ir technologijos taip pat visiškai skirtingi; krakmolo gamybos iš kviečių procesas technologiškai laikomas vienu sudėtingiausių gamybos procesų apskritai. Krakmolo produktų rinkodara taip pat reikalauja didžiulio, nuolat atnaujinamo žinių bagažo. Dėl šių priežasčių tokio tipo įmonės šiandien ES priskiriamos nebe maisto, o „baltosios“ biotechnologijos pramonei, vadinamąjam biokombinatų sektoriui.
Taigi AB Amilina šiandien remiasi į gilias tradicinės grūdų perdirbimo įmonės šaknis. Tuo pačiu tai jauna, moderni, dinamišką ateities viziją turinti kompanija. Mūsų įsipareigojimas Lietuvos grūdų augintojams — kuo plačiau išplėsti lietuviškų kviečių produktų spektrą ir pardavimo geografiją. Žmogus naudoja tik perdirbtus kviečius. Mūsų įmonė turi juos perdirbti geriau ir efektyviau, nei toli nuo Lietuvos esančios svetimų šalių bendrovės. To siekiame kasdienine savo veikla. Aukštas mūsų reiklių klientų įvertinimas — didžiausia mūsų darbo prasmė.

Paimta iš http://www.amilina.lt/lt/titulinis.html, http://www.amilina.lt/lt/tradicijos.html

[praetor]

Kodėl reikėjo atskirti verslus? Iš tikrųjų nepaisant tos pačios žaliavos (puikūs lietuviški kviečiai), šias verslo rūšis nedaug kas sieja.

Vien dėl skirtumų tarp gamybos procesų ir jų rezultatų niekas neužsiiminėja atskyrimais. Pinigai didesni buvo tiesiog išpranašauti

[Sefas210]

Marijampolės pieno konservai

UAB „Marijampolės pieno konservai“ yra viena iš didžiausių pieno perdirbimo įmonių ir eksportuotojų pieno produktų Lietuvoje ir vienintelė Baltijos šalyse pieno konservus gaminanti bendrovė.
Įmonės gaminami pieno produktai eksportuojami į Europos Sąjungos, NVS, Afrikos ir Arabų šalis, Artimuosius Rytus, Lotynų Ameriką. Rusijos rinkoje bendrovės produkciją sėkmingai pristato bei platina kompanija „Brendcentras“. Iš viso UAB ,,Marijampolės pieno konservai” eksportuoja 75 proc. produkcijos.
Bendrovės gaminių asortimentą sudaro įvairių rūšių saldinto ir nesaldinto pieno konservai, pieno milteliai, UAT apdorotas pienas, sviestas ir tepieji riebalų mišiniai, grietinė bei grietinės ir augalinių riebalų mišiniai, grietinėlė, sūriai.

[nepolitikas]

tą užrašą vėliavėlėje pamodifokavus iki "narkomilk" produkcija turėtų dar didesnį pasisekimą

[Silber418]

Va, "Narkomilk" produkcija, dar "Oho" trakšučiai su OHO (o gal Olialia?) vaizdeliais ant pakelio ir jau galima tikėtis geresnių pardavimo rezultatų.

O šiaip, džiugu, kad dar turime ką eksportuoti.

[zero]

UAB "Ambernetas" ( http://www.ambernet.lt ) gamina techninę ir programinę IPTV įrangą, skirtą kabelinėms TV, interneto paslaugų tiekėjams, viešbučiams, svečių namams - DVB2IPTV gateway, tarpinę programinę įrangą (middleware), "Triple play" sprendimą viešbučiams - AHOtel.

IPTV šliuzas (gateway) "Astreamer":




http://ambernet.lt/files/astreamer12x.pdf?id=1414

AMW tarpinė programinė įranga:



http://ambernet.lt/files/amw.pdf?id=1417

AHotel:
http://ambernet.lt/files/lankstinuka...el.pdf?id=1416

[Sefas210]

Va sakocius tai jau pamirsom Kokia svente be jo

[zanaz]

www.zvyras.lt

Įstrigo ši pastraipėlė, netikėtai brandžios mintys

Per metus įmonė pagamina daugiau kaip, 100 000 tonų LST EN standartų reikalavimus tenkinančios žvirgždo skaldos, kuri atsakingose konstrukcijose paprastai pakeičiama gerokai brangesne atvežtine granito skalda. Taip valstybė kasmet sutaupo iki 5 mln Lt. Šią sumą palikdama šalies biudžete, Lietuvos Respublika ne tik surenka papildomų mokesčių, bet dar ir išsaugo šalies lėšas, kurias tektų naudoti granitui užsienio šalyse pirkti.

[Wycka]

Lietuviški iešmai — po visą pasaulį

UAB „VAE Legetecha“ — Lietuvos nepriklausomybės kūdikis. Anksčiau Lietuvos geležinkelininkai gaudavo iešmus iš Rusijos. Jie gera kokybe, deja, nepasižymėjo, buvo nepatvarūs, todėl juos tekdavo dažnai keisti, remontuoti. Taip ir buvo daroma, kol, Lietuvai atsiskyrus, Sovietų Sąjunga neįvedė ekonominės blokados, uždraudė tiekti mums geležinkelio techniką. O dirbti reikėjo, geležinkelio transportas turėjo veikti nesustodamas.
— Tada ir buvo nutarta kreiptis į Vakarų Europą. Tuomet tokią produkciją gamino tris šalys — Vokietija, Prancūzija ir Austrija. Vokiečiai ir prancūzai mums pasiūlė pirkti iešmus, o austrai pateikė geresnį variantą: įkurti bendrą įmonę, kuri galėtų tenkinti Lietuvos geležinkelininkų poreikius, — pirmuosius šios įmonės žingsnius prisimena jos generalinis direktorius Antanas Kovas.
Taip austrų pasiūlymas susilaukė palankaus atgarsio. Naujai įmonei statyti buvo parinkti Valčiūnai, nes čia buvo patogus žemės plotas, tuomet jau priklausantis Susisiekimo ministerijai, sovietų kariuomenės paliktas didelis sandėlis, kurį buvo galima pertvarkyti į gamybinį cechą, šalia veikė geležinkelio mazgas, prie kurio buvo nesunku prisijungti naujajai įmonei.
Steigėjai buvo du: VAE AG iš Austrijos (66 proc. įstatinio kapitalo) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (34 proc.). Taip 1995 metais buvo įkurta UAB „VAE Legatecha“. Be to, reikėjo suburti darbuotojus, turinčius reikiamą kvalifikaciją, sugebančius ir norinčius dirbti kolektyviai, nebijančius įvaldyti naujausias technologijas.
Naujosios bendrovės pirmasis tikslas – gaminti ir tiekti visiškai surinktus iešmus, smailes, kryžmes, izoliuotąsias sandūras Lietuvos geležinkeliams bei padėkles visoms VAE grupės įmonėms.
– Jau penkiolika metų, vaizdžiai šnekant, dalyvauju idealioje, tobuloje investicijoje. Šią investiciją įvardinu tobula dėl kompleksiškumo, – sako A. Kovas. – Pagal apimtį buvo parinkta technologija, suderėję su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl įstatinio kapitalo proporcijų, austrai skyrė reikiamą lėšų kiekį, supirko visus būtinus įrengimus, po to tiesiogiai pirmieji koncerno asmenys dalyvavo atrenkant naujos bendrovės vadovus, mane, kaip generalinį direktorių, vėliau technikos ir finansų direktorius. Austrai ne tik atrinko žmones, bet ir mokė juos savo įmonėse Austrijoje ir kitose šalyse. Dabar kas mėnesį rašome išsamias veiklos ataskaitas, kas ketvirtį įvyksta tiesioginiai susitikimai, kuriuose aptariami aktualiausi reikalai. Austrams labai rūpi kaip juda jų investuoti pinigai. Tas kompleksiškumas, tas rato uždarymas, nepraleidžia nei vienos esminės grandies, kurią sudaro rinka, technologija, įrengimai, žmonės, apmokymas, finansai ir finansų grąža. Nieko nėra praleista.
VAE koncernui Lietuvoje įkurta įmonė buvo septynioliktoji. Dabar tokių įmonių yra per 40 visuose pasaulio žemynuose Australijoje, Afrikoje, Amerikoje, Azijoje ir Europoje.
Šiuo metu UAB „VAE Legetecha“ gamybinė bazė užima 2,8 ha teritoriją. Įmonėje dirba 64 darbuotojai.
Per metus bendrovė gali pagaminti po 250 surinktų iešmų, visiškai tenkindama AB „Lietuvos geležinkeliai“ poreikius. Be to, dar pagamina 1200 t. suvirintų padėklių. Dabartiniai iešmai – tai nuo 30 iki 60 m ilgio įrenginys, sveriantis nuo 25 iki 60 tonų. Jie gaminami ant gelžbetoninių arba ąžuolinių pabėgių, bėgių tipas bei vėžė – pagal užsakovo pageidavimus. Gali būti komplektuojami su hidrauline iešmo pervedimo sistema „Hytronics“ bei užraktu „Spherolock“. Gaminamos įvairios geležinkelio kelio sankirtos, įvairiems bėgių tipams – spyruokliniai mechanizmai, smailių galinių padėčių tikrintuvai, klijuotos izoliuotos sandūros kreivėje ir tiesėje, pervedimo mechanizmai, rankiniai pervedimai, plieniniai tuščiaviduriai pabėgiai, riedmenų kontrolės sistemos HOA/FOA. Naudojant VAE koncerno sukurtas GRIP programas projektuojama iešmų geometrija, trimatėje aplinkoje kuriami įvairių detalių modeliai, surinkimo mazgai, detalių gamybai kuriami darbo brėžiniai. Įmonė taip pat atlieka iešmų bei riedmenų kontrolės sistemų priežiūros darbus.
Valčiūnuose suprantama, kad tik aukščiausios kokybės gaminai gali sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje. 2007 m. „VAE Legetecha“ buvo audituota tarptautinės audito įmonės SGS, kuri patvirtino, kad kokybės vadybos sistema ir gaminama produkcija atitinka tarptautiniams standartams, todėl įmonė jau eksportuoja savo gaminius į daugiau kaip 10 pasaulio šalių: Austriją, Ispaniją, Italiją, Australiją, Olandiją, Latviją ir kt. Gauti nauji užsakymai ir iš egzotiškų šalių: Indijos, Saudo Arabijos, Alžyro.
Tarptautiniai sertifikatai leidžia pradėti produkcijos eksportą ir į šalis, kurių valdžia vykdo protekcionistinę politiką ir labai nenoriai įsileidžia užsienio gamintojus. Čia pirmiausia turima omenyje Rusija, kurios geležinkelių rinka yra labai didelė ir perspektyvi. Nors lietuviški iešmai ir yra truputį brangesni, tačiau jie tarnauja 5–6 kartus ilgiau, negu pagaminti Rusijoje. Toks gaminių kokybės proveržis suteikia lietuviams papildomų vilčių nuosekliai įsitvirtinti ne tik Rusijos, bet ir Kazachstano, Vidurinės Azijos rinkose.

[Wycka]

„Alita“ pratęsė „Samanės“ eksportą į Japoniją

Į naujas rinkas intensyviai besidairanti didžiausia Lietuvoje alkoholio gamybos įmonių grupė „Alita“ atnaujino stipriojo grūdų gėrimo „Samanė“ eksportą į Japoniją.
„Anksčiau šiai rinkai buvome pateikę ir kitų produktų — vynų, degtinių, kokteilių, — tačiau galiausiai išsirinkome nacionalinį stiprųjį gėrimą, kuris, mūsų manymu, turi daugiausiai potencialo pardavimams Japonijoje,“ — teigia „Alita“ rinkodaros ir pardavimo direktorius Martynas Grigalavičius.
Priklausomai nuo pardavimo vietos, gėrimo butelis Japonijoje kainuoja apie 20 eurų.
Įmonių grupė „Alita „Samanę“ gamina nuo 1998 metų. „Samanė“ yra gavusi aukso medalį „Gurman‘98“ parodoje Maskvoje ir yra pripažinta „Lietuvos metų gaminys‘98“.
Įmonių grupė „Alita“ gaminamą produkciją taip pat eksportuoja į Lenkiją, Latviją, Estiją, Didžiąją Britaniją, Čekiją ir Vokietiją.

[aesde]

Na jau... vynų eksportas iš Lietuvos į Japoniją? Gal japonai visai išprotėjo?

"voruta" man patinka.

[Švyturys]

"voruta" man patinka.

Kuri labiau, serbentų ar vyšnių? Man tai serbentų geriausia

[enigma]

Šiaip tai čia "Anykščių vyno" produktai, ne "Alitos".

[Wycka]

Na jau... vynų eksportas iš Lietuvos į Japoniją? Gal japonai visai išprotėjo?

Tikriausiai straipsnyje netiksliai įvardintas produktas. Turėjo būti putojantys vynai, pigesnis atitikmuo prancūziško šampano.

[Muzungus]

Šiaip tai čia "Anykščių vyno" produktai, ne "Alitos".

2004 m. "Anykščių vynas" privatizuojamas - įmonę įsigyja akcinė bendrovė "Alita".

[enigma]

Ankščiau "Alita" irgi gamino vynus, pastiprintus pagal "klasikinę technologiją"

[Wycka]

2004 m. "Anykščių vynas" privatizuojamas - įmonę įsigyja akcinė bendrovė "Alita".

Taip. Ir patys anykštėnai tuo labai nepatenkinti. Nes degtinių ir putojančių vynų gamyba iškelta į Alytų, o Anykščiuose tebegaminami tik 'rašaliukai' (Medžiotojų ir Žvejų vynus vadinčiau pusiau 'rašaliukais'), trauktinė Bobelinė ir juodųjų serbentų bei vyšnių vynas „Voruta“. Darbuotojai nerimauja, kad už kelių metų gamyklos gali nebelikti. Kol kas, anot jų pačių e-puslapio, bendrovė produkciją eksportuoja į Didžiąją Britaniją, Latviją, Estiją, Airiją ir JAV, ir tikisi per artimiausius trejus metus eksportą padidinti mažiausiai 10 procentų.

Jeigu kam įdomu, plačiau rasite čia: http://www.anvynas.lt/content_3_1.html

[aesde]

Kuri labiau, serbentų ar vyšnių? Man tai serbentų geriausia
Atvaizdas

irgi serbentų

[Wycka]

Štai dar vienas pavyzdys, kad krizė paveikė ne visas Lietuvos įmones, o grūdų kainų kilimas gali būti naudingas mūsų ūkininkams:

Gamtos kaprizai verslo nežlugdo

Nors šiemet javų derlius bus mažesnis, o grūdų kaina gerokai aukštesnė, bendrovė „Amilina“ nesiskundžia — Panevėžio įmonė sako galėsianti tiek pat brangiau parduoti ir savo produkciją.
Šie metai, pasak uždarosios akcinės bendrovės „Amilina“ — kviečių krakmolo, glitimo ir pašarų gamintojos — generalinio direktoriaus Mindaugo Gedvilo, pasižymi trimis dalykais.
Nors, pagal statistiką, auginami plotai padidėjo 15 procentų, derlius, palyginti su praėjusiais metais, dėl žiemos ir vasaros gamtos išdaigų yra sumažėjęs. Kadangi karščiai pristabdė grūdo augimą, ir grūdų kokybė yra prastesnė – jie smulkesni, juos sunkiau perdirbti. O štai kainos išaugo kone 60 proc.: praėjusiais metais už toną kviečių mokėta 450 litų, o šiemet – 200 litų daugiau. Pagrindine to priežastimi įvardijamas nederlius Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane. Ar kainos tokios išliks, M. Gedvilo teigimu, jau kitas klausimas. Kol kas tai būtų tas pats, kaip prognozuoti orus mėnesiui į priekį.
„Kol nepaaiškės realūs Rusijos derlingumai, tol kainų lygs bus aukštas“, – įsitikinęs jis. Tačiau, jei baigus javapjūtę taps aišku, kad rezultatai blogi, kainos taip ir liks aukštos.
Iš esmės, „Amilinos“ vadovo teigimu, grūdų pasaulyje netrūksta – kyla spekuliatyvinis kainų burbulas. „Kas aukštai kyla, paprastai žemai ir krenta“, – sako M. Gedvilas.

Pasikliauja eksportu

Kol kas aišku viena: grūdus šiemet teks pirkti brangiai. Tačiau Panevėžio įmonės tokios tendencijos negąsdina. „Nesiskundžiame ta situacija“, – tikina M. Gedvilas. Esą įmonė dirba 100 procentų našumu. Šiemet planuojama supirkti apie 220 tūkst. tonų kviečių, arba ketvirtadaliu daugiau nei pernai.
Bendrovė orientuota į eksportą – praktiškai visą pagaminamą produkciją „Amilina“ eksportuoja į 32 pasaulio šalis Vakarų Europoje, Arabijoje, taip pat į Pietų Afrikos Respubliką ir kt. – geografija labai plati. Šiemet pradėtas eksportas ir į Aziją.
Svarbu tai, kad rinkoje tokia situacija, jog bendrovė turi galimybę smarkiai didinti produkcijos pardavimo kainas – t. y. kiek brango žaliava, tiek branginama ir pagaminta produkcija. M. Gedvilas pasakojo, kad panašiomis sąlygomis dirba ir konkurentai Vakarų Europoje, už grūdus mokantys gal net brangiau nei lietuviai.
Kviečių krakmolo gamintojai konkuruoja su bulvių krakmolo gamintojais. Tačiau bulvių nederlius Europoje kone didesnis nei javų. Tad jie didina kainas ir gal net daugiau, anot įmonės vadovo, nei kvietinio krakmolo gamintojai.

Pozicijos tvirtos

Kviečių krakmolą daugiausia naudoja popieriaus gamintojai. Prieš maždaug porą metų veiklą pradėjusi „Amilina“ užima apie 11 proc. Europos nemodifikuoto kviečių krakmolo rinkos. Tad, anot M. Gedvilo, Europoje panevėžiečiai gamintojai yra ketvirti ar penkti iš 8–10 žaidėjų šioje rinkoje. „Neblogas pasiekimas pradėjus prieš porą metų“, – džiaugiasi „Amilinos“ vadovas.
Panašių kviečių krakmolo ir glitimo fabrikų visame pasaulyje yra apie devynias dešimtis. Panevėžiečiai užima apie 0,5 procento pasaulinės glitimo rinkos. Apie 40 proc. jo eksportuoja į JAV, dar maždaug 30 proc. – į Europos valstybes ir kitur. Glitimas įmonėje atskiriamas mechaniniu būdu. Jis daugiausia naudojamas maisto pramonėje – gerina natūralių duonos gaminių, įvairių kepinių kokybę. Taip pat naudojamas ir lašišų bei specifiniams žuvų pašarams gaminti.
Bene mažiausiai pajamų įmonė gauna realizuodama kombinuotuosius pašarus, nes jie pakankamai pigūs.

Krizė nebaisi

„Amilinoje“ šiuo metu dirba 250 žmonių. Įmonei vadovas džiaugiasi, kad net užgriuvus krizei nebuvo atleidžiami žmonės, mažinami atlyginimai. O darbo vietų po truputį net daugėja.
„Demonstruojame stabilumą krizės laiku. Taip ir turi būti – mes eksportuotojai“, – pabrėžė generalinis direktorius.
Įmonė kasmet į gamybą investuoja apie 15–20 mln. litų – siekiama didinti našumą. M. Gedvilo teigimu, parduoti būtų galima ir daugiau, bet trūksta pajėgumų.
Šiemet taip pat numatytos investicijos į pakavimo cechą, bus statomas sandėlis. Visa tai kainuos apie 12 mln. litų.
M. Gedvilas pasakojo, kad Lietuvoje prikuliama apie 1,8 mln. tonų kviečių. Perdirbamas pakankamai nedidelis kiekis, nes apie milijoną tonų grūdų eksportuojama. Iš vienos pusės tai gerai, nes ūkininkai turi kur padėti grūdus, tačiau, kita vertus, Lietuva turėtų didesnę pridėtinę vertę, jei parduotų jau perdirbtą produktą.
„Amilina“ perdirba trečdalį šalyje perdirbamo kviečių kiekio.