Made in Lithuania / Pagaminta Lietuvoje

[Wycka]

"Pagaminta Lietuvoje. Skanu kaip namie.."

Su tokiu šūkiu gamintojams / reklamos gamintojams reikėtų atsargiau švaistytis. Ne visos žmonos skaniai gamina...

[index]

Su tokiu šūkiu gamintojams / reklamos gamintojams reikėtų atsargiau švaistytis. Ne visos žmonos skaniai gamina...

Gal čia ne apie žmoną kalbą eina. Tapusios močiutėmis visos moterys skaniai gaminti pradeda.

[Wycka]

Gal čia ne apie žmoną kalbą eina. Tapusios močiutėmis visos moterys skaniai gaminti pradeda.

Pirma, tikros močiutės paprastai neperka tokio sūrio, o pačios pasigamina, nes neįperka. Antra, močiutės skaniausiai gamina savo anūkams, o ne diedukams.

[index]

Pirma, tikros močiutės paprastai neperka tokio sūrio, o pačios pasigamina, nes neįperka. Antra, močiutės skaniausiai gamina savo anūkams, o ne diedukams.

Tai čia gal ir reklama ten taikoma, kad "panašus kaip pagamintas namie". Čia reklamos žinutė išvis taikoma į tą, kad pagaminta kaip "ne gamykloje", o jau kur tiksliai tai net ne taip svarbu.

Lyg ir dzūkiška tradicija toks keptas varškės sūris, ar klystu?

[Valiukas]

Kur jūs matot tuos "pagamintas namie" ar pas močiutę? Tris kartus žiūrėjau į to sūrio nuotrauką, niekur nei pusės žodžio apie kažkokį panašų šūkį.

[bebop]

Sūriui „Liliputas“ siekiama europinio pripažinimo



Paskui lietuviško varškės sūrio ir Stakliškių „Midų“ gamintojus paraišką Europos Komisijai dėl žymėjimo Saugomos geografinės nuorodos ženklu pateikė vienintelė sūrio „Liliputas“ gamintoja Lukšių pieninė.
„Verslo žinios“ rašo, kad pienininkai viliasi, jog Europos Sąjungos pripažinimas padės reklamuoti išskirtinį produktą, gaminamą rankomis.
Jurbarko rajone įsikūrusi Lukšių pieninė stengiasi įrodyti, kad sūris „Liliputas“ yra vienintelis ir išskirtinis, nes jam būdingas savybes suteikia Belvederio sūrinės cecho rūsyje, kuriame nokinamas sūris, natūraliai augantis unikalus mikroskopinis grybas.
Pieninės laboratorijos vedėja Asta Batakienė sakė, jog būta bandymų šio grybo nuvežti į kitas įmones ar net į užsienį, tačiau bandymai žlugdavo, nes grybas išsigimdavo ir sugadindavo sūrį. Gyventi ir augti jis gali tik Belvederio dvaro parke esančios sūrinės rūsyje, jame nuolat tvyro 10-14 laipsnių temperatūra ir 93-94 proc. drėgmė.
Nedideli, 0,5 kilogramo, sūriai, kuriems iš karto prigijo pavadinimas „Liliputas“, Belvederio sūrinėje daromi nuo 1958 metų.

[bebop]

New smartphone app aims to combat corruption

[zanaz]

Vaikis gavo dovanų dėlionę, iš karto pagalvojau kad bus Kinijoj spausdinta, atsiverčiu galą, pasirodo Lietuvoje, berods dar čia neminėti UAB Pionierius http://www.pionierius.lt/produktai
Tokiais dalykais ypač tinka prekiauti internetu, deja deja...

[bebop]

Kaip ir tinka šioje temoje, juk "pagaminta Lietuvoje"

Režisierius Audrius Stonys: lietuvių filmai išlaiko dvasinę ir kūrybinę nepriklausomybę

Kai matome, jog Lietuvai atstovauja du filmai Amsterdamo kino festivalyje, niekas negalėtų patikėti, kad iš tiesų per metus yra sukuriami 6-7 dokumentiniai filmai, o du iš jų patenka į A klasės festivalius. Taip pat ir su vaidybiniais – nors sukuriami du filmai, dažnai jie abu dalyvauja Kanuose arba Venecijoje. Tai – fantastiškas rezultatas.

[oranger]

Dėl lietuviškos dokumentikos sutikčiau, bet dėl vaidybinių filmų - nelabai. Silpnoki jie.

[Silber418]

(c) ELTA.lt

Zina Paškevičienė | LTV „Šiandien“

Lietuvišką duoną ragauja ir afrikiečiai

Skalsi rokiškėnų duona tapo paklausi ir Afrikoje – Gambijos šalies sostinėje Bandžulyje, Serekudoje bei kituose miestuose. Pagal tik rokiškėnams žinomus receptus paruošta duonos masė formuojama, kepama. Po valandėlės ji ruošiama kelionei į vieną skurdžiausių pasaulio šalių, praneša LTV „Šiandien“.
„Mūsų duona natūrali, ji natūraliai rauginama, be priedų, be jokių konservantų, todėl gal žmonėms ir patinka“, – kalbėjo duonos kepimo meistrė Aldona Dainienė.
Į Afriką duona gabenama užšaldyta, esant žemai, 40 laipsnių šalčio temperatūrai. Kepėjai neatskleidžia duonos, keliaujančios į juodąjį žemyną receptūros. Pasak bendrovės direktorės, afrikiečiai nėra duonos gurmanai, tačiau noriai ragauja ,o po to perka ruginę juodąją lietuvišką duoną. <..>
Duoną Gambijoje užsisakė verslą turinti lietuvių šeima. Vėliau duoną pamėgo anglakalbiai restoranų lankytojai, turistai, keliaujantys po didžiausią šalies nacionalinį parką. <..>
Pasak direktoriaus, parduoti duoną užsienyje kepyklai naudingiau. Į konteinerį pakraunama iki 20 tonų kepinių. Eksportas – sėkmingo verslo garantas padėjęs bendrovei išvengti finansinės krizės. „Lašų duonos“ kepėjai pagamintą produkciją siunčia į Kanadą, JAV, Izraelį, Prancūziją, Kiprą, Maltą, Vokietiją ir net Australiją.
Bendrovės šių metų planuose – duonos eksportas į Naująją Zelandiją ir Braziliją.

www.lrt.lt

[Wycka]

Dabar kilo panika dėl importinių daržovių. Bet ar užaugintos Lietuvoje yra saugesnės, mažiau chemizuotos?
J.M.: Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje užaugintos daržovės daug geresnės kokybės. Transportavimas ir laikymas sunaikina labai daug natūralių medžiagų, be to, kad išsilaikytų prekinė daržovių išvaizda, jas reikia kažkuo papildomai purkšti.
Tačiau pats auginimo procesas labai panašus. Pavyzdžiui, daugelyje mūsų pramoninių šiltnamių naudojamos olandiškos technologijos.

[zanaz]

Lietuviai garsėjo gaminantys baldus IKEA'jai, taigi užklydes Edinburgo Ikėjon, patyrinėjau baldų etikėtes, deja made in Bulgaria, Poland ir par kažkur pan.
Malonus siurprizas buvau kai jau namie made in Lithuania radau ruošdamasis tvirtinti ant sienos vaikišką lempą:





O dizainas švedų
http://www.ikea.com/gb/en/catalog/products/70010835

[Silber418]

Daug baldų įmonių teikia produkciją 'IKEA'. O šiaip, tikrai lietuviškos prekės slepiamos po kitų prekių ženklais (bent Skandinavijoje). Jau ne kartą teko nusipirkti daiktą, kurio kilmė lietuviška. Tiesa, keista, jog kai kurių eksportuojamų prekių Lietuvos prekybos centruose nėra.

[Silber418]

Tiesiog nėra lietuviškų brand'ų, nes tai padaryti kur kas sunkiau, nei pagaminti gerą prekę. Čia galima nebent dėti kažkokią viltį į kaimynines šalis (Latvija, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, galbūt Gruziją?) t.y. tas, kuriose Lietuva žinoma dar iš Tarybinių laikų.

Į posovietines rinkas daugiausia eksportuojame maisto produktų. Ko gero, nelabai ir reikia brand'ų tokioms prekėms.

[Silber418]

Gal netaip išsireiškiau. "Susivarčiau".

[99]

Maisto kontekste, VICI prekiniai ženklai, turėtų būti neblogai žinomi ne tik Baltijos regione, tačiau ir tolimesnėse šalyse.

[Meier]

Tiesiog nėra lietuviškų brand'ų, nes tai padaryti kur kas sunkiau, nei pagaminti gerą prekę. Čia galima nebent dėti kažkokią viltį į kaimynines šalis (Latvija, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, galbūt Gruziją?) t.y. tas, kuriose Lietuva žinoma dar iš Tarybinių laikų.

Čia kažkada paėmiau Carlsbergo neseniai išleistą naują alų "Copenhagen" (taip vadinas sub-brandas). Pamatė kažkas, pradėjo vartyt etiketę, žiūrim gi "Made in Lithuania, Švyturys-Utenos alus under supervision of Carlsberg A/S"... Nors konkrečiai Danijoje tai buvo pirmas maisto prekių produktas, kurį radau pagamintą Lietuvoje. Visi kiti deja gaminami Skandinavijoje ar Vakarų Europoje. Net ten kokios Nutella atrodo identiškai, parduodamos LIetuvoje ir Danijoje, tačiau Lietuvoje parduodami gaminiai gaminami Lenkijoje, Danijoje parduodami - kur nors Skandinavijoje. Tikrai nesuprantu, kodėl taip daroma, bet kažkokios priežastys matyt yra (kad ir kokybės reikalavimai)...

[liutass]

Tokiais globalizmo laikais vienintele tikra lietuviska eksportine preke gali buti ir yra lietuviskas intelektas, mokslas ir zinios.

[Silber418]

Pastebėjau, jog kokybė tų pačių prekių Lietuvoje ir Vakaruose skiriasi. O šiaip, Meier teisus dėl maisto prekių Skanidnavijoje. Pavyzdžiui, Švedijoje daug maisto produktų yra daniškų. Labai paplitęs "Arla" brand'as, o kartu ir vietinė, Skonės regiono produkcija.
Kol kas esu matęs vienintelį lietuvišką "produktą" prekybos centruose, t.y. voveraites (grybus).