Made in Lithuania / Pagaminta Lietuvoje

[blitz]

O kelis žymiausius prekių ženklus puošia Kinijos ar Vietnamo vardas? Kontraktai, aišku, visada buvo, yra ir bus gėris, bet tas faktas, kad lietuviai yra naudojami kaip pigi darbo jėga siuvime, baldų pramonėje ir kt., tikrai nėra kažkas, kuo būtų galima didžiuotis.

[andyour]

O kelis žymiausius prekių ženklus puošia Kinijos ar Vietnamo vardas? Kontraktai, aišku, visada buvo, yra ir bus gėris, bet tas faktas, kad lietuviai yra naudojami kaip pigi darbo jėga siuvime, baldų pramonėje ir kt., tikrai nėra kažkas, kuo būtų galima didžiuotis.

Gerai kai vakarams tiekia pigias prekes(kuriomis nesididžiuojama), o vietoje imigrantai pigiai nudirba daugelį tų darbų kuriais irgi nesididžiuojama Tada lieka daugiau laiko kūrybai.

[Wycka]

Varškės sūrį prašo pripažinti nacionaliniu patiekalu

Lietuvos pienininkų asociacija “Pieno centras” teikia paraišką Europos Komisijai: lietuvišką varškės sūrį pristato kaip nacionalinį patiekalą ir prašo leisti jį ženklinti Saugomos geografinės nuorodos ženklu.
Paraiškoje aiškinama, kad šalies pavadinimas, o ne regiono pavadinimas nurodomas todėl, kad varškės sūris tradiciniu būdu gaminamas visoje Lietuvoje. O seną jo kilmę įrodo tai, kad toks sūris buvo paplitęs tik buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centrinėje dalyje — dabartinės Lietuvos, Baltarusijos teritorijose ir šalia esančios Lenkijos dalyje.
Pagal pateiktą aprašymą lietuvišku varškės sūriu vadinamas nenokintas varškės sūris, pagamintas senoviniu būdu, kai pienas sutraukiamas nenaudojant fermentų — tik pieno rūgšties bakterijų raugu. O savitą formą įgauna, varškę rankomis sukemšant į trikampio formos sūrmaišius ir prislegiant.
Tokie sūriai gali būti valgomi ne tik švieži, bet ir kepami, rūkomi, džiovinami, pagardinti kmynais, česnakais ar mėtomis.
Gamintojai tikina, jog nepaisant to, kad pieno perdirbimo įmonėse sūrių gamybos procesas mechanizuotas, varškės masė į sūrmaišius kemšama, o sūrmaišiai užrišami rankomis, kaip ir prieš kelis šimtus metų.

[Kitas Džiugas]

Baltix GNU/Linux

Naudoju Lietuvoje kurtą operacinę sistemą „Baltix GNU/Linux 10.04rc2“ (http://baltix.akl.lt) Turi „Firefox“ su lietuviams skirtu adresynu, „OpenDict“ žodynų programą su lietuvių-anglų-vokiečių ir geografinių vardų žodynu, pokalbių programą, palaikančią daug protokolų „Empathy“, soc. tinklų klientą „Gwibber“, muzikos grotuvą „Rythmbox“, filmų leistuvą „Totem“, biuro programų paketą „OpenOffice.org“, el. pašto proramą „Evolution“, 3G modemų tvarkykles ir Lietuvos operatorių nustatymus, torrentų siuntyklę „Transmission“ ir galimybę paleisti „Windows“ programas. (rekomenduoju)

[Gytaz]

"Žalieji" produktai turi prikelti lietuvišką vertę

Vilniškė UAB „Lesta“ tikisi Europą sudominti aplinkai mažiau kenksmingomis automobilių priežiūros priemonėmis ir įtvirtinti Lietuvoje savo prekės ženklą. Tiesa, lieka ir „atsarginis išėjimas“ – patikrintos Rytų rinkos, kuriose pirkėjai renkasi kainą.

„Pure auto“ linija jau pristatyta Vokietijos parodoje „Automechanika“ ir šiuo metu partnerių jau ieškoma Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

„Dairomės ir į Skandinaviją“, – Mindaugas Stankevičius, UAB „Lesta“ direktorius, pabrėžia, kad investicijos į naująją gaminių liniją sieks apie 1 mln. Lt.

Gamtai nekenksmingų gaminių linija „Pure auto“ – aušinimo skysčiai, langų valikliai, autokosmetika – rinkoje pasirodys 2011 m. Jos pranašumai: vengiama neyrančių cheminių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų, gamybai naudojama yranti pakuotė, etiketės gaminamos iš yrančio plastiko.

Ištempė eksportas

Dabar „Lesta“ savo produkciją eksportuoja į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Latviją. Įmonės apyvarta šiemet sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo apie 40% – nuo 4,56 iki 6,37 mln. Lt.

„Pardavimus kilstelėjo eksportas. Jį šiemet išauginome dvigubai. Aktyviai dalyvaujame parodose. Pernai jose sutikome keletą rimtų klientų, jie tapo mūsų platintojais Rusijoje ir Baltarusijoje. Jų padedami ryškiai padidinome pardavimus Rytuose“, – sako p. Stankevičius.

Kitąmet į užsienius ketinama skverbtis dar aktyviau. Eksportą suplanuota padidinti 50%, o apyvartą – 25–30%.

„Rytuose esame konkurencingi. Rusai, baltarusiai Lietuvos gamintojus jau laiko ES gamintojais ir jais pasitiki, tose rinkose nėra tokios aršios kainų konkurencijos su vietiniais gamintojais, ten mes žaidžiame aukštesnės kainos segmente“, – pabrėžia vadovas.

Rytų kryptimi ir toliau keliaus senoji „Lestos“ produkcija, mat naujieji „Pure auto“ gaminiai tenykščiam vartotojui būtų per brangūs, klientai dar nepasirengę mokėti už tai, kad prekė nekenksminga aplinkai.

Nusmukdyti ženklai

Lietuvoje didžioji dalis „Lestos“ gaminių parduodama prekybos tinklams, degalinių tinklams. Siekdama išnaudoti turimus pajėgumus įmonė daug produkcijos gamina su privačiomis etiketėmis.

„Tikimės, kad „Pure auto“ šeima padės mums sustiprinti pozicijas produktų su nuosavais prekių ženklais segmente“, – viliasi p. Stankevičius.

Jis pasakoja, kad Lietuvos automobilių eksploatacijos medžiagų gamintojai iki šiol menkai dėjo pastangų, kad vartotojai vertintų lietuviškus prekių ženklus. Todėl Lietuvos rinkoje susidarė padėtis, kai konkuruojama tik kainomis, o vartotojai mano, kad lietuviški produktai turi būti pigiausi, tad ir jų kokybė galbūt ne itin gera.

„Vietiniai prekių ženklai buvo dirbtinai nusmukdyti. Pristatydami rinkai „Pure auto“ liniją bandysime prikelti lietuviškus prekių ženklus naujam gyvenimui“, – dėsto jis.

„Nano“ prieš „eko“

Konkurentė „Autochemija“ sako irgi testuojanti biologiškai irią plastikinę tarą. Tačiau ekologine kryptimi žengti neplanuoja.

„Aplinkai nekenksmingi gaminiai brangesni, nes jiems naudojamos brangesnės žaliavos. Sunkiau besiverčiančių šalių vartotojai iki tokių produktų dar nepriaugo“, – mano Stanislovas Jagučianskas, „Autochemijos“ gaminiais prekiaujančios įmonės „Elite Formula“ direktorius.

„Autochemija“ pasuko kitu keliu – ėmėsi gaminti produktus taikydama nanotechnologijas. Jie kuriami bendradarbiaujant su įmone „ Baltic Nano Technologies“.

Pernai rinkai pateiktas pirmas gaminys – nanodalelių šluostės automobilių langams.
„Nanodanga apsaugo automobilio stiklą, kad neužsiterštų. Važiuojant daugiau kaip 70 km greičiu per lietų galima net valytuvų nenaudoti, vanduo nubėga kaip nuo žąsies“, – aiškina p. Jagučianskas.

Nors šio produkto pardavimai kol kas nenustebino, tikimasi, kad kitąmet daugiau investavus į reklamą ledai pajudės.

Testuojami ir nauji gaminiai, pvz., nanodanga automobiliams – prie ja padengto automobilio paviršiaus nebekimba purvas ir dulkės.

[Švyturys]

Šiauliškių koziris – lietuviški LED televizoriai

UAB „Šiaulių tauro televizoriai“, praėjusį rudenį pradėjusi gaminti LED technologijos televizorius, keičia ir pardavimų strategiją. Bendrovė prioritetą teiks nebūtinai stambiems užsakymams, tačiau stengsis išplėsti pirkėjų ratą.

Dabar įmonė rinkai siūlo tris modelius – 47 cm, 55 cm ir 60 cm įstrižainės, šių metų viduryje bus pateikta didesnių įstrižainių LED televizorių – (66 ir 81 cm), o metų pabaigoje galbūt pasirodys ir 104 cm LED televizorius, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.

Planuojama, kad jau šiemet LED televizoriai sudarys apie pusę įmonės produkcijos, likusius 50% – įprastiniai skystųjų kristalų (LCD) televizoriai. Ateityje LED televizorių dalis, prognozuojama, didės.

„Atnaujiname produkciją, nes televizorių rinka dinamiška, pirkėjai pageidauja naujų technologinių parametrų televizorių, keičiasi supratimas, koks turi būti televizoriaus dizainas. Taigi mums, gamintojams, labai svarbu būti vietoje ir laiku“, – pabrėžia Rimantas Žukauskas, UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ (ŠTT) generalinis direktorius.

LED televizoriai, palyginti su įprastiniais LCD, pasižymi geresnėmis raiškos savybėmis, taupiau naudoja energiją, LED vaizduoklis yra plonesnis.

[Raptor]

Lietuvos eksportuotojai gyvena geriau nei kada nors anksčiau

Vertinant vien tik sausą statistiką, Lietuvos eksportuotojai jau dabar gyvena geriau nei kada nors yra buvę. 2010 metų spalį eksportas siekė 5,362 mlrd. litų. Tai geriausias mėnesio rezultatas per visą šalies istoriją. Gali būti, kad šis rekordas išsilaikys labai neilgai – 2011-aisiais tikimasi tolesnio eksporto augimo.

Dar neblogai butu prisitraukti, koki google ar ebay

[Eimantas]

2011-01-10, 18:58
Lietuviški sliekai – ir kosmetikos bei farmacijos pramonei
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...ramonei-325428

[r08n]

Ekspla lazeris NT200 pateko į Prism Awards for Photonics Innovation 2010 m. finalą.

[Gytaz]

Sukurta programa dviems lietuviams per 20 dienų atnešė beveik 2 mln. Lt

"Apple" kompiuteriams skirtos vaizdų redagavimo programos "Pixelmator" per 20 dienų parduota už 1 mln. USD (2,55 mln. Lt) - 70% šios sumos teko programos autoriams broliams Sauliui ir Aidui Dailidėms.

Jie teigia, kad nuo sausio 7 d. įvykusio internetinės parduotuvės "Mac App Store" atidarymo programą įsigijo daugiau nei 30.000 žmonių.

"Niekada nesiskundėme pardavimais, tačiau labiausiai džiugina tai, kad pardavėme taip greitai", - VZ.LT teigė Saulius Dailidė, kartu su broliu 2007 m. įkūręs bendrovę "Pixelmator".

Vaizdų redagavimo programa nuo 2007 m. prekiaujama per internetinę parduotuvę "App Store", parduotuvėse "Apple Store", kituose prekybos tinkluose.

Savo ruožtu dabar per 20 dienų programa "Pixelmator" JAV ir Vokietijos vartotojų įvertinta 4,5 balais, Jungtinės Karalystės - aukščiausiu 5 balų reitingu. Šią programą atitinkamai vertino po 275, 129 ir 128 žmones.

"Tokio aukšto įvertinimo iš tiek daug žmonių negauna net "Apple" produktai "iPhoto" ar "Pages". Tad šis reitingas mus džiugina net labiau nei uždirbti pinigai", - dėsto p. Dailidė.

Pasak jo, dabar kuriama nauja vaizdų redagavimo programos versija "Pixelmator 2.0". Toliau vykdoma pirmos versijos prekyba.

[blitz]

Broliai šaunuoliai Tikiuosi, kad investuos tuos pinigus į savo veiklos plėtimą Sėkmės jiems.

[andyour]

Broliai šaunuoliai Tikiuosi, kad investuos tuos pinigus į savo veiklos plėtimą Sėkmės jiems.

O kam ten milijonus investuoti į eilinę piešimo programą, skirtą apple sektai, toliau darbuojis ir tiek

[Al1]

Atvaizdas


Sukurta programa dviems lietuviams per 20 dienų atnešė beveik 2 mln. Lt

Nu tie vakariečiai ir lochai. Už softą mokėti pinigus yra kvailystė. Tą tegul daro juridiniai asmenys, bet ne fiziniai... Smegenys ant tiek suskystėjusios, kad tingi pasiieškoti nulaužtų programų...

[artexs]

Nu tie vakariečiai ir lochai. Už softą mokėti pinigus yra kvailystė. Tą tegul daro juridiniai asmenys, bet ne fiziniai... Smegenys ant tiek suskystėjusios, kad tingi pasiieškoti nulaužtų programų...

Nu tavo ir mąstysena. Pagal tave žaidimų gamintojai turėtų bankrutuoti, nes jeigu vakariečiai "netingėtų" paieškoti "nulaužtų" tai niekas ir nepirktų tų žaidimų...

[r08n]

Nu tie vakariečiai ir lochai. Už softą mokėti pinigus yra kvailystė.

Jie ten vakaruose yra supuvę ir degradavę, todėl ir perka, vietoj to, kad pavogtų. Tuo tarpu dvasingi moralūs nevakariečiai neperka to, ką galima pavogti.

O iš esmės, jeigu nenori mokėti už softą, tai yra fryvaras ir aupensorsas. Juo galima pakeisti 99,8975% ūkyje naudojamo laužto softo.

[Al1]

Nu tavo ir mąstysena. Pagal tave žaidimų gamintojai turėtų bankrutuoti, nes jeigu vakariečiai "netingėtų" paieškoti "nulaužtų" tai niekas ir nepirktų tų žaidimų...

Žinoma.

Jie ten vakaruose yra supuvę ir degradavę, todėl ir perka, vietoj to, kad pavogtų. Tuo tarpu dvasingi moralūs nevakariečiai neperka to, ką galima pavogti.

O iš esmės, jeigu nenori mokėti už softą, tai yra fryvaras ir aupensorsas. Juo galima pakeisti 99,8975% ūkyje naudojamo laužto softo.

Vakarai tokius kaip mes ar panašius apiplėšia daug labiau nei vertos tos programos. Todėl tai bent šioks toks kerštas godiems kapitalistams.
Nemokamos programos tik pastaruoju metu prilygsta mokamoms. Tuo tarpu dar prieš gerą penkmetį situacija buvo visai kita.

[Gytaz]

Ir po tokių pareiškimų jis dar kitose temose kažką apie moralę šneka... (kam pirkti, jei galima pavogti? - va čia tai logika) Nepaslaptis, kad dauguma mūsų iš interneto siunčias muziką, filmus, soft'ą, žaidimus, etc. ne visai legaliai, bet pamačius tokius argumentus, kokius pateikia Al1, darosi pikta.

[Smauglys]

Ir po tokių pareiškimų jis dar kitose temose kažką apie moralę šneka... (kam pirkti, jei galima pavogti? - va čia tai logika) Nepaslaptis, kad dauguma mūsų iš interneto siunčias muziką, filmus, soft'ą, žaidimus, etc. ne visai legaliai, bet pamačius tokius argumentus, kokius pateikia Al1, darosi pikta.

Nebūk hipokritas.

[Gytaz]

Nebūk hipokritas.

Nesu, juk neneigiu, kad dauguma mūsų taip daro, pyktis ne dėl to, kad kažkas taip daro, o dėl to, kad tokias nesąmones rašo. Vadinti tuos, kas elgiasi sąžiningai ir perka vietoj to, kad vogtų, "lochais" - žemas lygis.

[Al1]

Ir po tokių pareiškimų jis dar kitose temose kažką apie moralę šneka... (kam pirkti, jei galima pavogti? - va čia tai logika) Nepaslaptis, kad dauguma mūsų iš interneto siunčias muziką, filmus, soft'ą, žaidimus, etc. ne visai legaliai, bet pamačius tokius argumentus, kokius pateikia Al1, darosi pikta.

Vakarai apiplėšinėja visą likusį pasaulį. Jei tu dar nori jiems mokėti už tai, ką gali pasiimti iš jų už dyką, prašom. Tik nesiskųsk, kad blogai gyveni.
O su morale tai siejasi tik taip - nusikaltėlius (Vakarų kapitalistus) reikia bausti.