Uosto pramonė

[ArTuRAs]

Na, supranti, turbut ne kiekvienas gali leisti darbuotojams moketi per dideles algas
Vot ka ka, bet tokius "VP marketus" reikia spausti i kampa, nes ten tai pasityciojimas is darbuotoju vyksta
Nors pats nesuprantu, ka jie zada daryt kai nebetures darbuotoju...

[Gladiator]

Nors pats nesuprantu, ka jie zada daryt kai nebetures darbuotoju...

Nagi ta pati ka ir laivu statykla...

[ArTuRAs]

Na Vilniui uz 500 lt nieko padoraus nerasi (gal vieno kambario buta miegamajame rajone, bet ir tai sunkiai, kaip Klaipedoje nezinau, bet nemanau, kad ten galima gauti buta uz 300lt menesiui) + komunalines paslaugos + maistas (nezinau keik tie baltarusiai valgo, bet manau maziau 300 lt i menesi niekaip) + transporto islaidos. 1000 lt niekaip nelieka.

Butas su komunaliniais iseitu apie 600 manau, jeigu gyvena kaip broliai lietuviai iseiviai (po kelis ar net daugiau), tai tada kokie 300.
Uz 300 turbut jau normaliai pavalgai
Transporto cia galima net neskaiciuot, nes darbdaviai dabar patys darbuotojus vezas net is gyvenvieciu, kurios nutolusios gan nemazai.
Jeigu gauna kokius 2000, tai virs 1000 i kisene lengvai

[Mantas]

Gladiator> Žiūrint ko nori. Gali nuomotis tik kambarį ir mokėti kelis kart pigiau. O Lietuvoje užsieniečių įdarbinimo sistema yra pakankamai lanksti, tačiau jie čia neplūsta tik dėl to, kad yra kur apsimokiau plūsti. O jei valstybė pradės dirbtinai kildinti atlyginimus (kas jau iki šiol su minimumu buvo daroma), tai įvykti gali du dalykai - kilti nedarbas ir verslo traukimasis iš Lietuvos.

Artūrai> Ką jiems beliks daryti? Kels atlyginimus.. Juk ir algos parduotuvėse dabar mažos, kadangi jei kažkas nesutinka dirbti už mažai, tai atsiras, kas sutinka, o jei neatsiras, algos kils.

[Gladiator]

Mantaz>Nemanau, kad tai galima butu pavadinti dirbtiniu kelimu, greiciau naturaliu kilimu del emigracijos. Jei bus liberalus darbo jegos ivezimas uz uzsienio, tai jie isvis nustos kilti. Kam tiems patiems VP market kelti, jei galima papigiai atsivezti is Kinijos?

[Mantas]

Mantaz>Nemanau, kad tai galima butu pavadinti dirbtiniu kelimu, greiciau naturaliu kilimu del emigracijos. Jei bus liberalus darbo jegos ivezimas uz uzsienio, tai jie isvis nustos kilti. Kam tiems patiems VP market kelti, jei galima papigiai atsivezti is Kinijos?

Nemanau, kad tie 900, kurie pernai gavo leidimus dirbti Leituvoje padarė bent kokią įtaką atlyginimų kilimui. Juk kartais nėra reikiamų specialistų, tačiau yra užsienyje, tad čia tiesiog tas pats, kas uždrausti prekių importą

[Gladiator]

Taip nebent kalba eitu apie specialistus, kuriu Lietuvoje nera ir buti negali. Bet nuo kada statybinkai, suvirintojai ir pardavejos tokiais laikomi?

[Mantas]

Nuo tada, kai jų atlyginimai yra jau pakankamai aukšti ir stipriai lenkia vidutinį atlyginimą Lietuvoje. Apskritai nemanau, kad statybininkai turėtų kuo nors skųstis

[Gladiator]

Atlyginimas pakankamai aukstas nebuna niekada B-)

[Rokas]

Nagi atlyginimus kelti. Jei prie 1500 emigruoja tai prie 5000 vargiai. Pati valstybe turetu buti suinteresuota, nes kuo didesni atlyginimai tuo didesni atskaitymai Sodrai ir tuo didesnes pensijos pensininkam, kurie kaip zinia yra pagrindinis elektoratas.

LT imones pakolkas vargiai sugebetu vidutiniam darbuotojui po 5k i rankas kas menesi

[Rokas]

Atlyginimas pakankamai aukstas nebuna niekada B-)

Lyginant su bendru pragyvenimo lygiu - buna

[Gladiator]

LT imones pakolkas vargiai sugebetu vidutiniam darbuotojui po 5k i rankas kas menesi

Nu jo as galvojau kad ta Baltijos laivu statykla gan didele imone. Nuejau i ju saita paziureti kiek jie pelno uzdirbo. Pasirodo ten gana nedidele imonele nors darbuotoju turi nemazai, bet pelnas tik apie 1 milijona euru i metus ir per paskutinius 10 metu retai kada ji virsyja. Apyvarta irgi neispudinga, beje didziausia apyvarta pasiekta 2000 (tikriausiai tada dar nepriklause danams).

[Rokas]

Nu jo as galvojau kad ta Baltijos laivu statykla gan didele imone. Nuejau i ju saita paziureti kiek jie pelno uzdirbo. Pasirodo ten gana nedidele imonele nors darbuotoju turi nemazai, bet pelnas tik apie 1 milijona euru i metus ir per paskutinius 10 metu retai kada ji virsyja. Apyvarta irgi neispudinga, beje didziausia apyvarta pasiekta 2000 (tikriausiai tada dar nepriklause danams).

Sunku su tais laivais. Tai gerai, kad danai pasitaike esa neblogi seimininkai ir nemelzia imones. Duoda pastoviai uzsakymu ir t.t. Kur kas sunkesne situacija butu buvis, jei juos butu privatizave panasi kompanija, kaip buve VLRI savininkai norvegai.

[ArTuRAs]

"Baltija", pernai visiškai nutraukusi laivų remonto veiklą ir pradėjusi gaminti tik laivų korpusus bei visiškai baigtus laivus, gamybos apimtis per metus padidino 10,5 proc. ir gavo 113,738 mln. litų pajamų - 35,2 proc. daugiau nei 2003-iaisiais (84,148 mln. litų).

Ir Baltija, ir Laivite, ir VLR dabar kopia i virsu

[Adomux]

Įdomi jų vizija. Tas miškelis, kur yra prie konteinerių terminalo, yra draustinis (ten auga kažkoks retas augalas), o jie ten planuoja sandėlį, krantines...
Ir kaip tada VLG į dokus statys Panamax tipo laivus, jei priešais padarys krantinę jiems neužteks vietos manevruoti.

[ArTuRAs]

O kaip ten VLG gali statyt Panamax`us jeigu ir taip ten gylio neuztenka?
Be to, is tos puses krantines nepasistums, tik padarys jas vietoj tu krantu kur dabar nenaudojami.
O dauguma sandeliu juk statys ant naujos zemes kuria supils netoli kiaules nugaros palei visa TJP.

[ArTuRAs]

Bet kiek suprantu Panamax`ams reikia apie 13 metru gylio, tai malku ilankoj reiketu gilinti dar kokiais 3-4 metrais, o tai, nemanau, kad taip greit padaroma
Nors jeigu tusti gal gylio zymiai maziau reik?

[Adomux]

VLG Panamax'sus remontuos ir 10 m gylio jiems pilnai užteks. O jei prie naujų krantinių, priešais dokus, atsistos kitas laivas krautis, Panamax'sas neišlys iš doko ir atv.

[ArTuRAs]

Na stovint dokuose, tai cia laikas nera taip svarbu, o be to ir dabar negaletu islyst turbut, jei klasco konteinerius krautu.
O su gyliu, jeigu tiek uztenka, tai jo, suprantama tada.

[Eimantas]

Įvairiapusė "Vakarų" veikla įgauna pagreitį


Šiemet sukanka ketveri metai, kai Estijos koncernas "BLRT Grupp" privatizavo Klaipėdos uosto AB Vakarų laivų remonto įmonę nupirkdamas jos akcijas iš Norvegijos kompanijos.

Per ketverius metus "Vakarai" tapo ne tik laivus remontuojančia, bet ir juos statančia įmone, plėtojančia prekybos metalu, metalo konstrukcijų gamybos ir montavimo, krovos, uosto bei transporto paslaugų teikimo ir kitą veiklą. 2003 metais bendrovė buvo reorganizuota į AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupę, kurią sudaro 20 uždarųjų akcinių bendrovių.

Per trejus metus "BLRT Grupp", kuriai priklauso 61 įmonė (Lietuvoje - 26) vien tik į VLG investavo jau 82 mln. Lt, o į objektus visoje Lietuvoje nuo 1998 iki 2005 metų - 170 mln. Lt. Be Estijos ir Lietuvos, koncernas dirba ir turi atstovybes dar ir Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje.

Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus teigimu, prieš ketverius metus buvo priimtas teisingas sprendimas. Priešingu atveju nežinia, kas dabar būtų gaminama "Vakaruose", turinčiuose 35 metų veiklos patirtį.

"Vakarus" valdančios "BLRT Grupp" valdybos pirmininko Fiodoro Bermano teigimu, koncernas, siekdamas plėtoti savo veiklą Klaipėdos uoste, per tuos ketverius metus jautė Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paramą. Užtat ir ateityje "BLRT Grupp" ketina investuoti į VLG dar nemažai lėšų.

Vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip VLG plečia savo veiklą, yra didžiulio metalo apdirbimo komplekso, kainavusio apie 26 mln. Lt, statyba apleistoje uosto rezervinėje teritorijoje. Šiemet Klaipėdoje atsirado moderniausia metalo apdirbimo gamykla Baltijos šalyse, per metus galinti apdoroti daugiau kaip 100 tūkst. tonų metalo. Panašų metalo apdirbimo cechą Sankt Peterburgo laivų statykloje tik iš dalies būtų galima lyginti su šia gamykla, kurią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas pavadino nauja kregžde Klaipėdos uoste. Manoma, jog, be kitų dalykų, ji dar šiek tiek prisidės ir prie krovinių srauto Lietuvos uoste didėjimo.

Klaipėdoje šiemet gegužės mėnesį visu pajėgumu pradėjus dirbti gamyklai, priklausančiai antrinei VLG bendrovei "Vakarų metalgama", ja ėmė domėtis metalo savininkai, tranzitu per Klaipėdos uostą gabenantys metalą iš Rytų į Vakarus. "Vakarų metalgamoje" apdorojus metalą, jis būtų patrauklesnis Vakarų pirkėjams. Taigi neatmetama galimybė, jog Klaipėdos uoste bus apdorojamas vadinamasis juodas metalas ir kad tai padidins krovinių srautą.

Kol kas 70 proc. gamykloje gaminamos produkcijos parduodama Lietuvoje. Bendradarbiaujant su AB "Baltijos" laivų statykla naujajame metalo apdirbimo komplekse apdorojamas metalas, skirtas "Baltijoje" statomiems laivams.

Beje, per 7 šių metų mėnesius "Vakarų metalgamos" apyvarta sudarė 5,3 mln. Lt. Šioje bendrovėje dirba 68 kvalifikuoti specialistai. Jos metalo produkcijos pardavimu rūpinasi "BLRT Grupp" įmonė "Elme metall", kurios apyvarta šiemet, planuojama, sieks apie 260 mln. litų. Ši kompanija dirba 4 Estijos miestuose, Latvijos Rygos uoste, didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir Kaliningrado srityje.

"BLRT Grupp" numato dar daugiau lėšų investuoti į "Vakarų metalgamą", "Vakarų krovą", Vakarų laivų statyklą ir plėsti jų veiklą. F. Bermano teigimu, dar turima nemažai rezervų didinant darbo efektyvumą Klaipėdoje. Tam būtina gerinti gamybos organizavimą.

Klaipėdoje dalyvaudamas spaudos konferencijoje "BLRT Grupp" valdybos pirmininkas F. Bermanas teigė, jog bus investuojama ir į VLG darbuotojų socialinės aplinkos bei darbo sąlygų gerinimą. "Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje susiduriama su žmonių mentaliteto ir darbo jėgos problema. Geri darbuotojai išvažiuoja dirbti į užsienį. Mes bandysime keisti situaciją",- sakė Estijos koncerno vadovas.

Vidutinis darbo užmokestis VLG - 2180 Lt, o laivų statykloje - 2500 Lt. Yra specialistų, uždirbančių ir 4 tūkst. Lt per mėnesį. Šiuo metu VLG dirba 1400 žmonių. Beje, jos nuomojamoje teritorijoje darbo randa dar apie 2,5 tūkst. žmonių. VLG - viena didžiausių darbdavių Klaipėdos mieste.

Valentinas UBAS
www.ve.lt