Uosto pramonė

[Adomux]

Laivitė pardavinėja savo doką. Jos teritorijoje stovi paskutinis Baltlantos remontuojamas laivas. Planuojama lapkričio pabaigoje visiškai nutraukti veiklą ir atiduoti teritoriją Memelio miestui.

[ValdasJ]

Klaipėdiečių keltas - skandinavų elitui



Vakar AB Vakarų laivų gamykloje (VLG) iškilmingai pažymėta naujo kelto, kainuosiančio apie 13 mln. eurų, statybos pradžia. Tai pirmas laivas bendrovės istorijoje, kuris bus ir pastatytas, ir visiškai įrengtas.

Kelto statybos pradžios ceremonijoje dalyvavo Alandų salų (savavaldis regionas Suomijoje), turinčių per 26 tūkst. gyventojų, susisiekimo ministras Runaras Karlssonas. Jis kartu su VLG generaliniu direktoriumi Arnoldu Šileika prie lentelės pritvirtino simbolines dviejų šalių monetas, o ji papuošė pradėto statyti laivo kilį.

Alandų salų Vyriausybės užsakymu viena iš 22 VLG antrinių įmonių UAB "Vakarų laivų statykla" stato "ledo klasės" keltą, pritaikytą dirbti užšąlančioje Baltijos jūros dalyje. Pasak A. Šileikos, jis galės dirbti iki 1 m storio ledų sangrūdose.

Laivas bus aprūpintas moderniausiais techniniais įrengimais ir pastatytas pagal naujausias technologijas bei laikantis gamtosauginių reikalavimų. Užsakovų atstovo ir šio projekto vadovo Gorano Holmbergo teigimu, bus siekiama, kad keltas gautų "žaliąjį pasą".

VLG laivų statybos srityje dirba dar tik 9 metus, pradėjo nuo 1998 m. pastatydama laivą norvegams. Per šį laikotarpį čia įgyvendinti 35 įvairūs projektai, tarp jų - 14 pastatytų keltų.

15-asis keltas, užsakytas Alandų salų vyriausybės, ypatingas dar ir tuo, kad pirmą kartą VLG veiklos istorijoje bus statomas "iki rakto", t. y. bus visiškai įrengtas ir paruoštas plaukioti. Anksčiau čia statomi laivai buvo plukdomi į užsienio uostus, kuriuose būdavo baigiami įrengti iki galo.

Pasak Estijos koncerno "BLRT Grupp", kuriai priklauso VLG, valdybos pirmininko Fiodoro Bermano, vykdyti tokį užsakymą, žinant, kad Alandų salose yra įsikūręs visas Skandinavijos šalių laivybos elitas, yra didžiulė garbė.

Be to, jis atitinka VLG pasirinktą strategiją - specializuotis keltų ir specialių laivų statyboje. F. Bermano teigimu, visa laivų statyba dabar pereina į Klaipėdą, o Vakarų laivų statyklos tikslas - tapti šios srities lydere Baltijos šalyse.

Pasak A. Šileikos, 15-asis keltas - įmonės vizitinė kortelė į keltų statybos rinką. O. R. Karlssonas neslėpė, kad Klaipėda pasirinkta dar ir dėl tinkamos kainos.

Dalia BIKAUSKAITĖ

http://www.ve.lt

[Perfect]

Lietuviai pagamino keltą norvegams
VZ.LT 2007.11.07 11:26

AB Vakarų laivų gamyklos antrinė įmonė Vakarų laivų statykla Norvegijos laivų statybos kompanijai "Fiskerstrand Verft A/S" trečiadienį perdavė 13-ąjį keleivinį keltą CF-59. Šio projekto, į kurį buvo įtrauktos ir kitos Vakarų laivų gamyklos grupės įmonės, vertė – 14,3 mln. Lt.

Pasak projekto vykdytojos atstovų, darbai pradėti kovo mėnesį ir baigti trimis mėnesiais anksčiau nei numatyta sutartyje. Tai lėmė gamybos perplanavimas, gamybinių plotų padidėjimas, palankios oro sąlygos. 114 metrų ilgio ir 17 metrų pločio krovininiame ir keleiviniame kelte telpa 120 lengvųjų automobilių ir 350 keleivių.

Pagal pasirašytą sutartį su "Fiskerstrand Verft A/S", Vakarų laivų statykla (VLS) šiemet pastatys keleivinio kelto FV60 korpusą. Be keltų korpusų, šiais metais VLS planuojama dar pastatyti apie 14.000 t blokų konteinervežiams, vykdyti kitus projektus.

[Eimantas]

Pastatė o ne pagamino...

[Perfect]

Pastatė o ne pagamino...

Bet keltas tai gražus

[DDR 80]

Sveiki.
Gal kas zinote, kur galiu rasti informacija apie Schiffswert Memel-Lindenau & Cie laivu statykla, kuri veike pries 2PK. Domina viskas, darbininku skaicius, kokius laivus state, kiek ir t.t. Siek tiek infos radau Mazosios Lietuvos enciklopedijoje, prieskario periodikoje, taciau noretusi daugiau konkretikos. Buciau dekingas uz bet kokia informacija ar nuorodas.
Pagarbiai

[tricky_kid]

Sveiki.
Gal kas zinote, kur galiu rasti informacija apie Schiffswert Memel-Lindenau & Cie laivu statykla, kuri veike pries 2PK. Domina viskas, darbininku skaicius, kokius laivus state, kiek ir t.t. Siek tiek infos radau Mazosios Lietuvos enciklopedijoje, prieskario periodikoje, taciau noretusi daugiau konkretikos. Buciau dekingas uz bet kokia informacija ar nuorodas.
Pagarbiai

Yra tokia knyga "Baltijos laivų statykla" išleista leidyklos Libra Memelensis 2002 metais. Joje tikrai rastum viską, kas domina. Klaipėdoje kokiam knygynę gal ir išeitų dar rasti arba reikia apsilankyti bibliotekoj.
Bibliotekos(iš LIBIS):
Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės VB
Klaipėdos miesto savivaldybės VB
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
Lietuvos technikos biblioteka

Beje ši statykla veikia ir dabar Kylyje, nes baigiantis karui metu perkelė gamybą ir dalį įrengimų iš Klaipėdos.

http://de.wikipedia.org/wiki/Lindenau_(Werft)
http://www.lindenau.de/

Ištrauka iš J.Tatorio knygos "Senoji Klaipėda"
Laivų ir uosto statyklos. Jūrų burlaivius Klaipėdoje pradėta statyti XVI a. antrojoje pusėje. Istorikai rašo, kad Klaipėdos laivai tada pasiekdavę
net Ispanijos krantus38. Vėliau dėl jvairių apribojimų ši pramonės šaka mieste buvo apmirusi, atgijo XVIII a.
viduryje. Prie to nemažai prisidėjo anglų pramonininkai ir laivų statybos specialistai. Be to, per Septynerių metų
karą, kai Klaipėdą užėmė rusų kariuomenė, čia buvo remontuojami ir statomi plokščiadugniai karo laivai. XVIII a.
antrosios pusės planuose burlaivių statyklos pažymėtos dešiniajame Danės krante. 1780 m. Klaipėdos uostas turėjo
aštuonis, o 1801 m.— jau 27 vietoje pastatytus burlaivius39. XIX a. pirmojoje pusėje laivų statyklos stovėjo tame
pačiame Danės krante, dabartinės elektrinės rajone. 1840 m. čia veikė keturios laivų statyklos40. 1855—1866 m.
Klaipėdos statyklos pastatė 49 burlaivius41. Kaip rodo to meto planai, laivų statyklos turėjo vos vieną, daugiausia
porą, pastatų. Daug darbų, matyt, buvo dirbama po atviru dangumi. Paplitus garlaiviams, burlaivių statyklos buvo
priverstos užsidaryti, o pastatai pritaikyti kitiems pramonės reikalams. Tačiau garlaiviai j Klaipeda atėjo ne iš karto:
1875 m. miestas turėjo 96 burlaivius ir tik septynis nedidelius garlaivius42.
Nuo seno Klaipėdoje veikė laivų remonto dirbtuvės. Viename schemiškame XVIII a. antrosios pusės plane prie pat
Danės žiočių (netoli pilies) pažymėta „budinti dirbtuvė"43. XIX a. tarp pilies ir marių pradėjo veikti laivų statybos ir
remonto dirbtuvė, priklausiusi vienai Hamburgo bendrovei. Po Pirmojo pasaulinio karo iš jos išaugo nemaža
fabrikantui Lindenau priklausiusi laivų statykla, kuri statė keleivinius garlaivius, vilkikus, ledlaužius, gamino
mašinas ir naftos tankus. XIX a. pabaigoje— XX a. pradžioje veikė ir daugiau statyklų, tačiau dėl konkurencijos
jos buvo priverstos užsidaryti. 1898 m. Klaipėdoje minimos trys, o 1906 m. dvi laivų statyklos44.
Geriausiai išsilaikė uosto statybos dirbtuvių kompleksas. 1812 m. tokia dirbtuvė buvo įkurta prie Siaurinės balasto
aikštės. Iš tikrųjų tai buvo tik kiemas, kuriame buvo laikomos akmens anglys, statybos prietaisai, o žemkasės, laivai
glaudėsi pilies grioviuose45. 1880 m. uosto statybos dirbtuvės buvo perkeltos į naują vietą prie marių, dešiniau
Danės žiočių. Ten pastatyta grupė pastatų. Dirbtuvių teritorija užėmė 4,5 ha tarp Uosto gatvės ir marių, iš kurios
apie 1,5 ha — specialus uostas. Prie marių buvo įruoštas 18X80 m elin-gas laivams remontuoti ir slipas laivams
ištraukti. Didžiausias komplekse buvo mechaninių dirbtuvių korpusas (55X7,5 m). Vieną korpuso dalį užėmė
šaltkalvių dirbtuvė, o kitą — kalvė, kurioje garo mašina transmisijomis suko daug mechanizmų. Korpuso stogas,
žiūrint iš pastato galo, pjūklo pavidalo, jo vertikaliose plokštumose įstatytos langų juostos. Vakare cechus
apšviesdavo dujiniai šviestuvai, šio korpuso vieną išorės kampų puošė metalinis vėjarodis. Pagalbiniai uosto
statybos įmonės pastatai buvo abipus kelio, nutiesto per teritoriją. Vieni jų — raudonų plytų, kiti — fachverkiniai.
Namą, kur gyveno sandėlių prižiūrėtojas, puošia stilizuotas tekinto medžio lėkis; rūsys dengtas segmentiniais
skliautais. Vartai į statybos uosto teritoriją buvo apšviečiami dujiniais žibintais (dabar čia Septintoji laivų remonto
įmonė).

[DDR 80]

Yra tokia knyga "Baltijos laivų statykla" išleista leidyklos Libra Memelensis 2002 metais. Joje tikrai rastum viską, kas domina. Klaipėdoje kokiam knygynę gal ir išeitų dar rasti arba reikia apsilankyti bibliotekoj.
Bibliotekos(iš LIBIS):
Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės VB
Klaipėdos miesto savivaldybės VB
Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
Lietuvos technikos biblioteka

Labai dekingas, bandysiu ieskoti.

[Eimantas]

Žengia į užbaigtų laivų statybos rinką

Julius Šatkus

Vakarų laivų gamyklos dukterinė įmonė UAB Vakarų laivų statykla (VLS), kurioje dirba per 160 darbuotojų, sėkmingai įsitvirtina laivų statybos rinkoje. 2007 ir ankstesniais metais VLS daugiausiai užsakymų gavo iš Norvegijos ir Danijos kompanijų, šiemet – iš Vokietijos ir Suomijos.

Vakarų laivų statykla specializuojasi nestandartinių laivų statyboje. Jos prioritetinės veiklos kryptys: keltų, daugiafunkcinių laivų bei ofšorinei rinkai skirtų laivų statyba. Nors Pietryčių Azijos šalys – Pietų Korėja, Kinija ir Japonija valdo daugiau kaip 80 procentų pasaulinės laivų statybos rinkos, Vakarų laivų statykla rado nišą šiame versle.

Stato keltus „iki rakto“

Vakarų laivų statykla įkurta prieš ketverius metus, kai buvo restruktūrizuota Vakarų laivų remonto įmonė. Ketveri veiklos metai vertinami ypač teigiamai. Ir pagal pagamintos produkcijos – metalo konstrukcijų, ir pagal apyvartą kompanijos rezultatai kiekvienais metais gerėjo.

Praėjusiais metais Lietuvos pramonininkų konfederacija Vakarų laivų statyklą nominavo kaip sėkmingai dirbančią įmonę. Bendrovė, kuri priklauso Vakarų laivų gamyklos įmonių grupei, o ši Estijos BLRT grupei, šiemet planuoja dar geresnius veiklos rezultatus. Vakarų laivų statykla rengiasi pagaminti panašų kiekį metalo konstrukcijų – laivų korpusų, laivų korpusų sekcijų, kaip ir pernai. Tačiau realizacija išaugs nuo 85 mln. 440 tūkstančių iki 143 mln. 302 tūkstančių litų.

Šuolį lėmė tai, kad laivai bus visiškai užbaigti, t.y. projektai bus vykdomi „iki rakto“. Iki šiol, išskyrus Jack-Up platforma „Odin“, pastatytą 2004 metais, Vakarų laivų gamykloje būdavo statomi laivų korpusai, kuriuos visiškai įrengdavo partneriai iš Norvegijos – laivų statykla „Fiskerstrand Verft A/S“.

„Tarp laivų statybos užsakovų įgijome pasitikėjimą bei pelnėme gerą vardą, todėl galime imtis projektų „iki rakto“, kurie gerokai pelningesni. Maloniau atiduoti visiškai užbaigtą laivą nei korpusą. Anksčiau atlikdavome metalų virinimo, gruntavimo ir dažymo darbus. Dabar imamės didesnės apimties, techniškai sudėtingesnių projektų, o kai laivą užbaigiame iki galo, prie jo tvirtiname lentelę su savo kompanijos užrašu“, – pasakojo Vakarų laivų statyklos direktorius V.Čumakovas.

Vienas iš tokio pasitikėjimo rezultatų yra tai, kad bendrovė stengiasi anksčiau laiko įvykdyti užsakymus. Pavyzdžiui, 2007 m. lapkričio 7 d. užsakovams perduotas keleivinis keltas buvo pastatytas trimis mėnesiais anksčiau, nei numatyta sutartyje. Tai sąlygojo gamybos perplanavimas, gamybinių plotų padidėjimas, palankios oro ir kitos sąlygos.

Statydama užbaigtus laivus, Vakarų laivų statykla dirba su partneriais iš Vokietijos, Olandijos ir kitų šalių. Laivų statybos specifika yra tokia, kad visko neįmanoma padaryti vienai kompanijai, todėl subrangovai kviečiami atlikti specifinius – hidraulikos, elektros ir kitus darbus.

Atsisako pavienių siūlymų

Vakarų laivų statykla jau seniai įsitvirtino jūrinių keltų statybos rinkoje. Pernai lapkritį užsakovui Norvegijos kompanijai „Fiskerstrand Verft A/S“ ji perdavė jau tryliktąjį keleivinį keltą.

Pagal pasirašytą sutartį su „Fiskerstrand Verft A/S“ Vakarų laivų statykla dar šiais metais užbaigs ir keleivinių keltų FV60 bei FV61 korpusų statybas. Pagal Alandų salų Vyriausybės užsakymą, kurio iškilminga statybos pradžios ceremonija įvyko 2007 m. spalio 3 d. Klaipėdoje, „iki rakto“ užbaigs pastatyti 39 mln. 224 tūkst. litų vertės keltą.

Taip pat šiemet „iki rakto“ planuojama statyti du iš trijų keleivinius keltus, kuriuos užsakė Estijos kompanija „Saaremaa Shipping Company Ltd“. Pirmojo kelto kylis bus paklotas balandžio mėnesį. Vien tik trijų korpusų bendra suma – 93 mln. 226 tūkst. litų.Vakarų laivų statykla taip pat gamina didžiausiems pasaulyje konteinervežiams povandeninės korpuso dalies blokus bei korpuso konstrukcijas. Šie laivai surenkami Danijos laivų statykloje „Odense Steel Shipyard“. Korpusų blokai įvairaus dydžio konteineriniams laivams įmonėje gaminami jau nuo 2004 m. gegužės mėn.

Praėjusių metų viduryje Vakarų laivų statykla pradėjo statyti unikalų laivą, kuris statys ir aptarnaus vėjo jėgainių parką Šiaurės jūroje Vokietijos kontinentiniame šelfe. Tai didžiausia sutartis Baltijos šalių laivų statybos istorijoje. Jau pagaminti keturi antstatų blokai 148 mln. 470 tūkst. litų vertės laivui „WindLift1“. 102 metrų ilgio ir 36 metrų pločio laivą užsakė Vokietijos kompanija „BARD Engineering GmbH“. Sunkiems ir negabaritiniams kroviniams kelti ir gabenti skirtas laivas bus baigtas 2009 metais.

Vakarų laivų statykla yra vienintelė kompanija Estijos BLRT grupėje, kuri užsiima naujų laivų statyba. Bendrovės užsakymų portfelis suformuotas net iki 2010 metų pabaigos.

„Turime tiek daug pasiūlymų, kad pasiūla naujų laivų statybai viršija mūsų gamybinius pajėgumus. Kad ir kaip būtų gaila, kartais esame priversti ir atsisakyti užsakymų, – pasakojo Vakarų laivų statyklos direktorius.

Didina atlyginimus

Paklaustas apie darbuotojų stygių, kuris kamuoja laivų statybos pramonę, V.Čumakovas atsakė gana filosofiškai: „Personalo problema yra mūsų laikų liga“. Jis minėjo, kad pastaraisiais metais dirbti į Vakarų laivų statyklą atėjo daug jaunų žmonių.

„Mūsų kompanija yra pati jauniausia pagal darbuotojų amžių tarp visų Vakarų laivų gamyklos įmonių“, – gyrėsi V.Čumakovas.

Atlyginimai šioje įmonėje yra gana dideli. Pernai vidutinis mėnesinis darbuotojų atlyginimas sudarė 3260 litų. Tačiau atskirų aukštos kategorijos darbininkų atlyginimai siekė net ir šešis tūkstančius litų. Todėl, pavyzdžiui, suvirintojų migracijos bendrovė netgi nejautė.

Šiemet įmonė atlyginimus kels 20 procentų. V.Čumakovas paaiškino, kad tai galima daryti dėl gerokai padidėjusių darbų apimčių, nuolat kylančio darbo našumo, veiklos efektyvumo.

Kasmet bendrovė gerina ir darbuotojų darbo sąlygas. 2007 metais gamybai modernizuoti buvo skirta 9,7 mln. litų investicijų. Didžiausia dalis buvo skirta naujai automatizuotai profiliuoto metalo linijai įsigyti. Šiemet Vakarų laivų statykla investicijoms taip pat numato skirti 8,5 mln. litų. Bus įsigytos T profilio gamybos bei mikroskydelių linijos, profilio lenkimo presas bei įsisavintos kitos investicijos.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Vakarų laivų gamykla – ant pakilimo bangos

Ūkio ministerijai priklausantys laivų statybininkai uoste jaučiasi tarsi pamiršti

Vidmantas Matutis

Nors pasaulinės laivų statybos ir remonto tendencijos nėra itin palankios europiečiams, tačiau Klaipėdoje gyvuojanti Vakarų laivų gamykla išgyvena pakilimo laikotarpį. Per pastaruosius kelerius metus jos veiklos rodikliai nuolat gerėjo. Pernai pasiekti rekordiniai pajamų ir pelno augimai. Dar geresnių rezultatų tikimasi šiemet. Kompanijos realizacija turėtų išaugti daugiau nei 60 procentų. Bendrovės rezultatai galėtų būti dar geresni, jei jos vystimosi nestabdytų uoste esantys žinybiniai interesai.

Rekordinės investicijos

Estijos BLRT įmonių grupei priklausančios įmonės pakilimą lėmė ir sėkmingai prieš ketverius metus įvykdytas pertvarkymas, kai ji buvo reorganizuota į atskiras bendroves. Šiuo metu Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupę sudaro 23 bendrovės. Iš jų dvi yra įsteigtos kartu su garsiais užsienio investuotojais, o 21-oje bendrovėje VLG valdo šimtą procentų akcijų. VLG grupė ir toliau plečiasi. Vyksta derybos su pasaulinio lygio laivų kranų, triumų dangčių, aparelių gamybos ir remonto kompanija „McGregor“ ir dar šiais metais planuojama įkurti bendrą įmonę.

„Šiandien kiekviena atskira bendrovė turi kompetentingą, motyvuotą vadovą, komandą ir patikimai valdo patikėtą verslą. Todėl ir jų valdymas tapo lengvesnis. Reorganizacija pasitvirtino. Per tuos ketverius veiklos metus pardavimai ir pelnai išaugo tris kartus. Tai buvo pasiekta išlaikant tą patį maždaug 1400 darbuotojų skaičių. Galima teigti, kad įmonės rezultatams ypač didelės įtakos turėjo pastarųjų metų investicijos“, - apie atskirų bendrovių veiklos pranašumus teigė Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Iš VLG grupės labiausiai augančios yra šios bendrovės: Vakarų laivų statykla, „Vakarų laivų remontas“, „Vakarų konstrukcijos“, „Vakarų krova“. Būsimųjų investicijų dėka ketvertukas greitai pasipildys naujais lyderiais. Perspektyviausia yra bendrovė „Vakarų cinkas“. Į ją investuojama 24 mln. litų. Vilniuje statoma nauja, moderniausia Baltijos šalyse cinkavimo gamykla. Planuojama, kad per metus cinku bus padengiama iki 25 tūkst. tonų metalo konstrukcijų. Dabar ši bendrovė cinkuoja iki dviejų tūkst. tonų metalo konstrukcijų.

Iš viso VLG šiemet investicijoms numato skirti 107 mln. litų. Tai bus rekordinės visų laikų vienerių metų investicijos.

Planuojama pertvarkyti VLS darbą - įsigyti specialias automatines sekcijų gamybos linijas, našią suvirinimo techniką, plėsti gamybos plotus, atnaujinti informacinių technologijų sistemas. Kitas investicijų blokas būtų į bendrovę „Vakarų krova“. Numatoma įrengti Birių krovinių terminalo antrąją eilę, krovinių sandėliavimo aikšteles, pastatyti bendrų (generalinių) krovinių sandėlį, atnaujinti krovos techniką. Pernai krovusi 770 tūkst. tonų krovinių, šiemet „Vakarų krova“ planuoja peržengti vieno milijono tonų ribą.

Nemažą dalį investicijų numatoma skirti ir metalo paruošimu užsiimančios bendrovės veiklai gerinti. Papildomai planuojama įsigyti dar vieną plazminę metalo pjovimo mašiną, kranus, išplėsti pjovimo cecho gamybinius plotus. Didžiulius apdoroto metalo kiekius naudoja ne tik VLG bendrovės, bet ir už gamyklos ribų esantys klientai.

Dar viena investicijų kryptis – laivų remonto technologijų atnaujinimas. Planuojama įsigyti papildomos laivų dažymo ir kėlimo įrangos, rekonstruoti 12 tūkst. tonų keliamosios galios doką.

Didžiulė veiklos programa

Šiais metais VLG planuoja ne tik rekordines investicijas, bet ir pirmą kartą istorijoje daugiau kaip 400 mln. litų apyvartą.

„Manau, kad sėkmingi praėję ir prieš tai buvę metai yra ateities pagrindas ir toliau sėkmingai žengti dar didesniais žingsniais. Dėl didžiulių ir įmonei labai svarbių laivų pertvarkymo ir statybos projektų realizavimo mūsų laukia įtempti metai“, - tvirtino A.Šileika.

Iki metų pabaigos užsakovams Alandų salų vyriausybei bus perduotas visiškai „iki rakto“ užbaigtas keltas. Jo vertė 39,7 mln. litų. Bendrovė Vakarų laivų statykla šiemet statys dviejų keltų korpusus Norvegijos laivų statyklai „Fiskerstrand Verft A/S“, du keltus Estijos kompanijos „Saaremaa Shipping Company Ltd“ užsakymu, blokus Danijos laivų statyklai „Odense Steel Shipyard“ už 19,8 mln. litų. Taip pat pagal projektą „Eira3“ pertvarkys keleivinį krovininį keltą į naftos platformų aprūpinimo laivą, kuris dirbs Kaspijos jūroje. Vokietijos kompanijos „BARD Engineering GmbH“ užsakymu šiemet statomas, o kitais metais bus baigtas 102 metrų ilgio ir 36 metrų pločio sunkiems ir negabaritiniams kroviniams kelti ir gabenti skirtas laivas „WindLift1“. Bendra jo vertė 148 mln. litų.

Didžiuliai 27,6 mln. litų vertės darbai atliekami bendrovėje „Vakarų laivų remontas“ pagal „Thorshovdi“ projektą, kur daugiafunkcinės paskirties laivas pertvarkomas į žvejybos ir perdirbimo laivą, skirtą kriliams gaudyti ir apdoroti Antarktidos zonoje.

Trūksta ir inžinierių

Didžiulę veiklos programą Vakarų laivų gamyklai sunku būtų įgyvendinti be kvalifikuotų inžinierių ir projektuotojų.

„Šiais metais užsakovams siūlome ir patys imamės atsakomybės rengdami laivų projektus – tiek remonto ar pertvarkymo, tiek bazinius ir darbinius. Tai, kad nebesiimame vien fizinio darbo, o siūlome ir intelektualųjį produktą, yra svarbus žingsnis į priekį. Matome didžiules perspektyvas vystant inžinerines paslaugas. Problema yra tik ta, kad tiek Klaipėdoje, tiek Lietuvoje trūksta kvalifikuotų inžinierių, nes mūsų universitetai štampuoja vadybininkus. Patys pradėjome formuoti inžinierių grupę – naudojamės ir užsienio mokslo įstaigų patirtimi, kur pagal paskelbtus konkursus siųsime mokytis pažangiausius ne tik mūsų įmonių grupės darbuotojų vaikus. Manau, kad kvalifikuotų inžinierių ateities perspektyva visomis prasmėmis yra šviesi. Jie gali taip pat gerai uždirbti, kaip ir vadovai, direktoriai. Dažnai nuo inžinerinės minties priklauso laivų statybos ar remonto sėkmė“, - su užsidegimu aiškino A.Šileika.

Ar laivybos inžinierių trūkumo problema yra tokia pat aktuali, kaip ir laivų remonto darbininkų stygius? A.Šileika patvirtino, kad kol kas išlieka inžinierių veiklos kokybės problemų. Ne mažiau rūpesčių kelia ir darbininkų stygius. VLG priima darbininkus iš kitų šalių. Ji pirmoji Klaipėdoje įdarbino iš Kinijos atvykusių laivų remontininkų grupę.

Šių metų sausį ir vasarį VLG jau pajuto ir tai, kad pačioje Lietuvoje lėtėja emigracijos procesas. Galbūt tai lėmė ir nuolat didinami atlyginimai. Vien pernai VLG juos padidino maždaug 20 procentų.

„Atlyginimus keliame, tačiau tuo pačiu metu norime išlaikyti pagrindinį ekonomikos dėsnį, kad algų augimas nebūtų didesnis nei darbo našumo augimas. Šiandien darbo našumas auga, tačiau rezervų tam dar yra nemažai. Proceso pabaigos aš dar nematau“, – pasakojo VLG vadovas.

„Vakarai“ vejasi Vakarus

Pernai darbo naudingumas vertinant vienam darbuotojui VLG per metus kilo 37,7 procento. Vienas darbuotojas įmonių grupei vidutiniškai uždirbo 340 tūkst. litų. Lietuvoje statistinis mašinų gamybos įmonių vidurkis yra apie 100 tūkst. litų.

Palyginti su tuo lygiu, kuris yra Lietuvoje, VLG rezultatas džiuginantis. Tačiau išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių gamybos lygis dar nepasiektas.

„Manau, kad jas pasivysime per artimiausius penkerius metus. Mūsų darbo užmokesčio, žaliavų, medžiagų, energetikos, kuro kainų sąnaudos tampa panašios į tas, kokios yra Europos Sąjungos šalyse. Nuo jų atsiliekame pagal darbo našumą. Tai lemia, kad jau atsiranda problemų dėl savikainos ir konkurencingumo. Jei labai greitai to neišspręsime, bus rimtų problemų. Europos Sąjungos lygį galėsime pasiekti negailėdami investicijų, gerindami darbuotojų kvalifikaciją“, - ekonomikos tiesas dėstė A.Šileika.

Ir artimiausius metus VLG užsibrėžusi tikslą iš esmės atnaujinti gamybą, dideles sumas ketina skirti investicijoms. Jų dydį lems ir tai, kokia padėtis bus laivų remonto ir statybos, krovos versle.

„Nors turime ilgalaikius vystymo planus, esame sudarę veiklos sutartis keleriems metams į priekį. Laivų statybos projektai kontraktuoti ir apima 2010 metus. Stengsimės nebūti priklausomi nuo vienos rūšies prekių ar paslaugų“, - apie VLG grupės strategiją kalbėjo jos vadovas.

Artimiausių metų vystymo tendencijos yra palankios VLG. Ji sėkmingai įsitvirtina keltų, daugiafunkcinių bei ofšorinei rinkai skirtų laivų statybos versle. Taip pat yra išsikovojusi savo laivų remonto, metalų apdorojimo rinkos dalį.

Tačiau laivų remonto, o ypač statybos srityje nuolat vyksta pokyčiai. Apie 15 procentų pasaulinės laivų statybos rinkos užimanti Europa specializuojasi statyti technologiškai sudėtingesnius kruizinius keltus, specialius statybos ir naftos platformų laivus. Šioje rinkoje VLG surado savo nišą ir sėkmingai įsitvirtina. Pietryčių Azijos – Pietų Korėjos, Kinijos, Japonijos kompanijos, kurios bendrai valdo 80 procentų pasaulinės laivų statybos rinkos, veržiasi į Europą. Pietų Korėjos STX kompanijos ketinimas įsigyti Norvegijos „Aker“ laivų statyklos, kuri stato kruizinius, prekybinius, platformas aptarnaujančius laivus, keltus netgi analizuotas Europos Komisijoje. Baimintasi, kad tai nebūtų noras pašalinti konkurentus, užkariaujant jų rinką.

Uoste pasigenda dėmesio

Konkuruodama sunkiomis sąlygomis VLG norėtų geresnio supratimo Klaipėdoje.Jau daugelį metų jos veiklą stabdo po dokais esantis užterštas gruntas. Dokų duobės nevalomos, nes nėra kur dėti dumblo - užteršto grunto saugojimo aikštelės įrengimo planams jau yra daugiau nei dešimt metų. Tai jau tiesiogiai kenkia bendrovės veiklai. VLG ne tik turi riboti į dokus priimamų laivų dydžius, bet ir negali įsigyti planuoto dideliems „Panamax“ tipo laivams remontuoti skirto doko.

„Uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija vykdydamos grandiozinius krovos kompanijų planus mums nepakankamai skiria dėmesio arba neįvertina tolimesnių verslo plėtros poreikių. Esame tarsi pamiršti arba mūsų plėtros planai atidedami neapibrėžtai ateičiai. Gaunasi paradoksas - mus kuruoja Ūkio ministerija, tačiau klausimus, kurie susiję su uostu, tenka spręsti Susisiekimo ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose. Esame tarp dviejų ministerijų, kurių nė viena neturi principinių nuostatų ir strateginio požiūrio į laivų remonto ir statybos verslą“, - svarstė A.Šileika.

www.kl.lt

[groundzer]

Statys brangiausią laivą

Vidmantas Matutis

Klaipėdos Vakarų laivų gamykla sulaukė rekordinio užsakymo. Čia pradėtas statyti laivas bus brangiausias ne tik jos istorijoje. Jis brangiausias ir kada nors Baltijos šalyse statytas laivas.

Vokietijos kompanija „Bard Engineering“ Klaipėdoje užsakė pastatyti laivą, kurio vertė 148 milijonai litų. Vėjo jėgainių parkui Šiaurės jūroje aptarnauti skirtą laivą „WinfLif1“ privaloma baigti per ypač trumpą laiką – iki kitų metų kovo 29-osios.

„Mums ši diena ypač džiugi. Pradėjome statyti brangiausią Baltijos šalyse ir didžiausią kada nors Klaipėdoje darytą laivą“, – vakar darbų pradžios ceremonijoje džiaugėsi Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Prie kylio bloko buvo pritvirtinta lentelė su būsimo laivo pavadinimu ir Lietuvos bei Vokietijos monetomis. Užbaigus darbus ši lentelė bus perkelta į kapitono kajutę.

Sunkiems ir negabaritiniams kroviniams gabenti ir kelti skirtas laivas su sraigtasparnio aikštele bus neįprasto dydžio ir konstrukcijos. Jo ilgis sieks 101 metrą, plotis – 36 metrus. „WinfLif1“ turės keturias virš vandens pasikeliančias atramas, kurių ilgis per 70 metrų. Čia dirbs 50 žmonių įgula.

Kompanijos „Bard Engineering“ vykdomasis direktorius Antonas Barajevas minėjo, kad laivas bus statomas pagal ypač griežtus Vokietijos kvalifikacinius reikalavimus. Jo gimimo eigą nuolat stebės du kompanijos atstovai.

Klaipėdoje „iki rakto“ gigantą statys Vakarų laivų gamyklos dukterinė bendrovė Vakarų laivų statykla, o jai talkins ne viena Lietuvos bei kitų šalių kompanija.

KLAIPEDA

[skunk]

Gerbiamieji, turiu klausimėlį, kas čia per aparatas buksiruojamas???

[TH1]

Teko šitą baržą matyt Odensėj. Čia turbūt laivo dalis į ar iš Odensės gabena Baltijos laivų statykla

[Tomasl]

Laivo dalys yra surinkinėjamos įvairiose pasaulio dalyse.
O paskum suvežamos ir surenkomas, vėl gi pasirinktoje vietovėje.
pasirinkimus įtakoja terminai, bei žinoma pinigai, kokybė....t.t...
Visada stebino tikslumas kai didžiuliai korpusai yra sujungiami, be didesnių kliurkų.
nes jos papraščiausiai čia yra negalimos.

Vot kad taip tiksliai pastatus statytų.

[Eimantas]

Barža velkama su laivų blokais, turbūt į motininę statyklą Danijoje.

[kaskas]

AB „Vakarų laivų gamykla“ teritorijoje – didžiausi priešgaisrinės saugos moky-mai 2008 metais

Vakar, rugpjūčio 5 d., AB „Vakarų laivų gamykla“ (VLG) teritorijoje vyko didžiausi priešgaisrinės saugos mokymai pastaraisiais metais. Mokymuose dalyvavo ne tik VLG priešgaisrinė tarnyba, bet ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinės tarnybos atstovai.


Mokymai buvo surengti siekiant parodyti didžiausiam VLG užsakovui Vokietijos kompanijai

„BARD Engineering GmbH“, kad Vakarų laivų gamykla yra pasirengusi užtikrinti saugumą net ir ekstremaliose situacijose. Įvertinus užsakovų norus ir esamą situaciją, buvo nuspręsta surengti neplaninius mokymus kartu su Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais.


Pagrindinė mokymų tema – gaisro gesinimas laivuose. Mokymams buvo pasirinktas 8 dokas, nes jame bus montuojamas vėjo jėgaines jūroje statysiantis ir aptarnausiantis laivas „WindLift1“. VLG Kontrolės tarnybos vadovo Anatolijaus Ryžkovo teigimu, pagrindinis mokymų tikslas - išbandyti, kaip priešgaisrinė tarnyba sugeba atlikti žmonių gelbėjimo ir gaisro gesinimo operacijas. Taip pat buvo siekiama tobulinti pareigūnų įgūdžius likviduojant incidentus dokuose remontuojamuose laivuose.


Mokymuose dalyvavo 49 žmonės, iš kurių 37 Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai ir 12 VLG darbuotojų. Buvo pasitelktos didelės technikos pajėgos: dalyvavo ne tik VLG gaisrinės mašinos, bet net dešimt mašinų iš Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos.


Mokymai prasidėjo anksti ryte, gavus pranešimą apie gaisrą 8-ąjame doke remontuojamo laivo mašinų skyriuje. VLG kontrolės vyr. kontrolierius gavęs pranešimą apie gaisrą, išsiuntė gaisrinę gelbėjimo mašiną ir dirbo pagal ekstremalių situacijų planą. Tuo tarpu civilinės ir priešgaisrinės saugos inspektorius Edvardas Petrutis, veikdamas pagal ekstremalių situacijų planą, kartu su personalo direktoriumi Tomu Vainoriumi informavimo miesto civilinę saugą apie įvykį VLG teritorijoje.


Praėjus mažiau nei dešimčiai minučių po iškvietimo, įmonės teritorijoje pasirodė Klaipėdos miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinės mašinos. Pirmasis jų darbas buvo žmonių evakuacija iš nelaimės zonos bei ėjimas į žvalgybą. Evakavus žmones iš laivo buvo pradėta vadinamoji putų ataka. Miesto gelbėtojų II kovinio baro viršininkas Jonas Bataitis, kuris buvo atsakingas už putų ataką, teigė, kad viskas vyko sklandžiai ir pagal planą nors mokymų metu pastebėta ir taisytinų vietų. Gesinant gaisrą putomis laivuose, būtina kuo daugiau magistralinių žarnų į denį kelti specialiomis virvėmis, o ne nešti laiptais, kas tikro gaisro metu kainuoja labai daug laiko.


Trečiajame gaisro gesinimo etape buvo atliekama aušinimo užduotis, siekiant, kad gaisras nepersimestų į kitas laivo vietas bei nesideformuotų laivo korpusas. III-ojo kovinio baro atstovai teigė, kad darbai praėjo puikiai.


Po mokymų vykusiame aptarime, Klaipėdos apskrities PGV viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Rimantas Stanevičius išklausęs visų mokymuose dalyvavusių komandų vadovų pasisakymus teigė, kad mokymai atnešė daug patirties. „Į panašius mokymus norėtųsi sukviesti kuo daugiau dalyvių, kuo daugiau skyrių vadų, pavaduotojų, kad visi nors ir tiesiogiai nedalyvaudami šio to pasimokytų. Mokymai priminė gaisrų gesinimo specifiką laivuose, padėjo išsiaiškinti tam tikrus trūkumas, kurie tikro gaisro metu jau nebepasikartotų“, - teigė pulkininkas R.Stanevičius


Mokymus stebėjęs Vakarų laivų gamyklos Kontrolės tarnybos vadovas A.Ryžkovas džiaugėsi, kad viskas praėjo gerai. „Tai buvo treniruotė darbuotojams. Mokymai buvo puiki gaisro žvalgybos treniruotė, jų metu buvo vykdomi kovinio išsidėstymo gesinant gaisrą veiksmai, dirbant su kvėpavimo aparatais DRAGER. Be to, buvo patikrinta gaisrinė technika ir įrangos parengtis“, - sakė A.Ryžkovas.


Kalbant apie VLG Kontrolės tarnybos darbą ir ateities planus, A.Ryžkovas teigė, kad pagrindinis tikslas šiuo metu yra tarnybos reorganizacija. „Siekiame tobulėti, parodyti užsakovams, kad mūsų tarnyba dirba pagal visus Europos sąjungos standartus“, - teigė A.Ryžkovas. Pasak tarnybos vadovo, dar vienas iš prioritetinių ateities tikslų yra darbų saugos prevencijos tobulinimas.

www.kelias.net

[Fanas]

Ruošiamasi statyti cechų kompleksą

http://www.ve.lt/?data=2008-11-20&ru...&id=1227127181

[Eimantas]

2008-12-17
„Vakarų laivų remonto“ veikla įvertinta apdovanojimais

[dimonaz]

Uosto pramonė

"Vakaru" laivu statykloj matosi statoma nauja platforma, Klaipedai gan unikalus projektas

[Reptilias]

Mano tėtis dirba su tuo projektu (Vakarų Laivų Gamykla, o ne statykla). Stato laivą, kuris vėliau galės statyti vėjo malūnus jūroje. Vien už spec. krano iš Vokietijos nuomą dviem savaitėm apie milijonas eurų...