Uosto pramonė

[ArTuRAs]

Nesuprantu kodel anksciau nieko negirdejom apie to terminalo statybas
Gal Adomux turi nuotrauku is ten?

Vidutinis darbo užmokestis VLG - 2180 Lt, o laivų statykloje - 2500 Lt. Yra specialistų, uždirbančių ir 4 tūkst. Lt per mėnesį. Šiuo metu VLG dirba 1400 žmonių. Beje, jos nuomojamoje teritorijoje darbo randa dar apie 2,5 tūkst. žmonių. VLG - viena didžiausių darbdavių Klaipėdos mieste.

Atlyginimai tai tikrai neblogi

[Edgaex]

cia ant popieriaus ar i rankas visi tiek gauna ?

[ArTuRAs]

Turbut, kad ant popieriaus, nes kiek prisimenu sie skaiciau seniau buvo zymiai mazesni

[Adomux]

Ten pastatė metalo dažymo-gruntavimo cechą. Jame gali nuvalyti ir dažyti didelių gabaritų metalines detales.

[Gladiator]

Streikuoja „Laivitės“ darbuotojai

Nuo šio ryto streikuoja apie šimtas laivų remonto bendrovės „Laivitė“ darbuotojų. Tokiu būdu reikalaujama, kad darbdaviai laiku išmokėtų atlyginimus ir beveik pusmečio įsiskolinimus.

Pirmadienio rytą darbo nepradėjo apie šimtas laivų remonto bendrovės „Laivitė“ kai kurių cechų darbuotojų. Jie sako reikalaujantys, kad darbdavys sumokėtų atlyginimus už liepą ir rugpjūtį.

Darbininkai tvirtina, kad jų atlyginimą sudaro minimalus darbo užmokestis, o kita dalis yra mokama „vokeliuose“. Šio užmokesčio esą nebegaunama nuo balandžio mėnesio.

Streiką ketinama tęsti, kol bus sumokėti pinigai. Susisiekti su įmonės vadovais nepavyko.

Situaciją bendrovėje ir tai, ar streikuojama nepažeidžiant įstatymo, aiškinasi Valstybinės darbo inspekcijos atstovai.

-------------------------------------------
Sita saraskino kontora reiktu uzdaryti, kad kitiems pamoka butu.

[ArTuRAs]

Man dabar pasidare idomu kam priklauso Laivite?

[Eimantas]

Jachtų kelias pas milijonierius prasideda Klaipėdoje


Vakar į vandenį nuleistas dar vienas Klaipėdoje pastatytas prabangios jachtos korpusas, neoficialiais duomenimis, skirtas vienam Didžiosios Britanijos milijonieriui.

Jachtos "Water Lily" korpuso, kurį pastatė AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupei priklausanti UAB Vakarų laivų statykla, statybos darbai kainavo 1 mln. 100 tūkst. eurų.

Danijos kompanija "Aarhus Verft AS", besispecializuojant prabangių jachtų statyboje, Vakarų laivų statyklai užsakė pastatyti iš viso tris "Liukso" klasės jachtų korpusus.

"Vakarų eksprese" jau rašėme, jog pirmasis pagal vieno Kinijos milijonieriaus užgaidas statytos jachtos "Amante" korpusas į vandenį Klaipėdoje buvo nuleistas pernai vasarą. Antrasis - "Water Lily" korpusas, pradėtas statyti pernai gegužės mėnesį, o trečiasis - jau visiškai baigiamas statyti Vakarų laivų statykloje ir į vandenį turėtų būti nuleidžiamas šiemet vasario mėnesio pabaigoje.

Vakar prieš "Water Lily" korpusui pasiekiant vandenį, laikantis senų laivų statytojų tradicijų, jo krikštamotė - UAB Vakarų laivų statyklos kokybės inžinierė Lilija Prityko - į bortą sudaužė butelį šampano.

Uostamiestyje pastatytas prabangaus laivo korpusas kelias dienas dar stovės "Vakaruose" prie krantinės, kol bus centruojami jo varikliai. Jau šiandien iš Danijos laukiama atplaukiant vilkiko, kuris temps užkonservuotą jachtos korpusą į Arhuso uostą.

Visi trys Klaipėdoje "gimę" jachtų korpusai yra beveik visiškai tokie patys, skiriasi tik kai kuriomis detalėmis, pavyzdžiui, juose yra skirtingos formos baseinai, šiek tiek kitaip išdėstytos kajutės ir pan.

Danai projektuoja jachtas, daro jų brėžinius ir stato atsižvelgdami į įvairių šalių milijonierių norus, kitaip sakant, jiems individualiai pageidaujant. Klaipėdoje jie užsako statyti tik korpusus, kuriuose jau būna sumontuoti varikliai ir kiti mechanizmai. Kitaip sakant, čia atliekami patys "juodžiausi" darbai. Nepaisant to, "Liukso" klasės jachtoms keliami didžiuliai reikalavimai - tokių prabangių jachtų korpusai neturi turėti jokių įdubimų, juose negali būti matomos net suvirinimo siūlės ir t.t.

Vėliau Danijos laivų statykloje atliekami visi labai brangūs jachtų įrengimo darbai. Juolab kad "Vakaruose" net ir nėra specialių įrengimų, reikalingų jiems atlikti. Pavyzdžiui, dažyti "Liukso" klasės korpusą rekomenduojama specialiame elinge prie tam tikros temperatūros ir esant leistinai drėgmei.

Klaipėdoje savo kelią pas turtingus šeimininkus pradėję laivai - tai didelės jūrinės motorinės jachtos, kurių plaukiojimo rajonas neribojamas. Jose paprastai montuojami prabangūs baldai, baseinai, džiakuzi vonios, angarai mažesnėms valtims, kurių gali prireikti norint pažvejoti...

Klaipėdos laivų statytojai mano, kad visiškai įrengta tokia jachta gali kainuoti apie keliasdešimt milijonų eurų.

Šiuo metu Vakarų laivų statykla dar derasi dėl tolesnio bendradarbiavimo su danais prabangių jachtų statyboje. Kol kas daugiau tokių egzotiškų užsakymų įmonė statykla neturi.

Beje, nuleidžiant į vandenį jachtos "Water Lily" korpusą, į Klaipėdą iš Lenkijos Gdansko uosto vakar rytą atplaukė plaukiojantysis kranas "Maja". Jis ir pakėlė 300 tonų sveriantį korpusą.

Klaipėdiečiai be "Majos", kurios keliamoji galia - 330 tonų, išsiversti negali, nes tokio plaukiojančiojo krano nėra nei Lietuvoje, nei Latvijoje.

ww.ve.lt

[Edgaex]

2006 01 24

"Laivitė" gali būti parduota naujiems savininkams

http://www.delfi.lt/news/economy/aut...php?id=8589633

[Eimantas]

Užsakovui perduotas paskutinis serijos vilkikas


Vakar "Baltijos" laivų statykloje užsakovui - Danijos vilkikų bendrovei "Svitzer Wijsmuller" - statytojai iškilmingai perdavė paskutinį, dešimtąjį užsakytos serijos vilkiką "Svitzer Mercur".

Galingas ir manevringas 30 m ilgio vilkikas buvo suprojektuotas kaip daugiafunkcinis laivas, galįs vilkti uoste ir nedideliais atstumais jūroje, o taip pat gesinti gaisrus. Daugiau kaip 5 mln. eurų kainuojantis vilkikas, galįs pasiekti per 14 mazgų greitį, buvo pradėtas statyti pernai kovo 25-ąją, o į vandenį buvo nuleistas lapkričio 25 d.

Jo vairinė yra įrengta taip, kad laivą galėtų valdyti vienas žmogus. Laivo įgulai (ją gali sudaryti iki šešių žmonių) įrengtos dvi dvivietės ir dvi vienvietės kajutės su penkiomis bendro naudojimo dušo ir tualeto patalpomis. Taip pat yra bendra kajutkompanija, virtuvė, skalbykla ir persirengimo patalpa.

Laivo perdavimo ceremonijoje "Baltijos" laivų statyklos generalinis direktorius Viktoras Stulpinas susirinkusiesiems priminė, kad pirmuosius "F" serijos vilkikus danų bendrovei "Svitzer Wijsmuller", turinčiai per 250 vilkikų, klaipėdiečiai pastatė 1998-1999 metais. O užsakymą šešiems naujosios serijos vilkikams gavo 2003-aisiais. Patenkinti "Baltijos" laibvų statyklos kolektyvo darbu užsakovai papildė užsakymą dar keturiais šios serijos laivais.

V. Stulpinas pasidžiaugė efektingai plėtojamais ryšiais tiek su užsakovu, tiek su Odensės (Danija) laivų statykla. O pastarosios atstovas Jorgenas Rasmusenas - sėkmingai plėtojamu bendradarbiavimu su klaipėdiečių UAB "Baltijos inžinerijos centras" tobulinant vilkiko projektą. Užsakovas - bendrovės "Svitzer Wijsmuller" prezidentas Jesperas Lokas padėkojo už nepriekaištingą "Baltijos" laivų statyklos statytojų darbo kokybę.

Artūras GRIGALIŪNAS
www.ve.lt

[WILD_WEST]

"Laivitė" traukiasi iš uosto, bet ne iš laivų remonto verslo
http://www.ve.lt/?rub=1065924818&dat...&id=1169662809

[praetor]

PASTATĖ KELTĄ. Vakarų laivų gamyklos dukterinė įmonė Vakarų laivų statykla pastatė jau dešimtąjį keltą. Vakar automobilių ir keleivių keltas išplaukė pas Norvegijos užsakovus „Fiskerstrand Verft A/S“, kur bus visiškai įrengtas. Šio projekto vertė – 8 mln. litų, jo užsakovas – Portugalijos kompanija „Atlantic Ferries“. Keltas FV55, kurio ilgis – 70 m, plotis – 13,7 m., dirbs prie pietinių Portugalijos krantų.

Itariu mazdaug toks (keltas plaukiojantis Islandijoj tarp pagrindines salies dalies ir Vestmann salyno, supasi kaip velnias, bangom atviras mat kelias nuo Antarktidos)(foto dariau nokia):

[Eimantas]

Klaipėdiečių pastatyta jūrinė valtis iškeliauja į Norvegiją


Šiandien keltu į Norvegiją turėtų būti išplukdyta norvegams pastatyta jūrinė valtis "Ulabrand".

Tai pirmas UAB Klaipėdos laivų statyklos, įsteigtos 2004 metais, užsakymas. Pagal pateiktus brėžinius Norvegijos kompanija, restauruojanti laivus, pageidavo pastatyti jūrinę valtį. Tokiomis valtimis seniau Pietų Norvegijos pakrantėmis plaukiojo locmanai. Joms statyti buvo naudojama vikingų laivų statybos technologija, tačiau gabaritai buvo pritaikomi nūdienos reikalavimams.

Pasak Klaipėdos laivų statyklos gamybos vadovo, laivų statybos inžinieriaus ir konstruktoriaus Henriko Mališausko, "Ulabrand" - XX a. pradžios klasikinis norvegų laivas. Jo paskirtis - plaukti į žvejybą, tenkinti pakrantėse iškylančius įvairius poreikius. Laivas pavadintas Norvegijoje žinomo veikėjo Ulabrando vardu.

Valtis galėjo būti pastatyta ir per kelis mėnesius, tačiau taip ilgai, daugiau nei dvejus metus, statyba užsitęsė todėl, kad iš Danijos atgabentas ąžuolas valties statybai buvo nekokybiškas, turėjo būti džiovinamas.

"Šiek tiek padirbame ir sustojame - ko nors trūksta, vėl padirbame, ir vėl stojame", - pasakojo H. Mališauskas. Žinoma, per tą laiką laivų statytojai dirbo kitus darbus, pavyzdžiui, pastatė filmui "Štiortebekeris" piratų laivą, remontavo Lietuvos medinį karinį laivą.

"Ulabrand" - medinis laivas su tam tikrais metalo elementais. Jo statybai naudota didžioji dalis daniško ąžuolo, apie 10 proc. lietuviško, o maumedis buvo pristatytas iš Rusijos. Naudotas lietuviškas linų aliejus, kuris labai gerai įsigeria į medieną ir ją apsaugo nuo įvairių grybelių ir t. t. Jo dėka mediena gali laisvai kvėpuoti ir judėti.

Valtis yra 7 m ilgio, 2,4 m pločio, grimzlė - 0,7-0,8 m. Ji turi stiebą, bures, nedidelį varikliuką, irklus. Vakar ji buvo ištempta iš dirbtuvių Kalnuvėnuose. Šiandien beveik 2 tonas sveriantis "Ulabrand" bus įkeltas į treilerį ir nuvežtas į keltą. Norvegai ketina jį eksponuoti Staverno miestelyje veikiančioje nuolatinėje parodoje.

"Ulabrand" - pirmas būsimos serijos laivas, tad jam pastatyti prireikė daugiau pastangų. Norvegai norėtų, kad klaipėdiečiai per metus jiems pastatytų po 5-6 tokius laivus. Kol kas jie išbandys pirmąją valtį, ištirs rinką.

Beje, pastaruoju metu mediniai laivai tampa labai madingi. Senus laivus pradėjo supirkti vokiečiai, jais plaukioti nori norvegai. Pamatę norvegams statomą medinę jūrinę valtį panašios užsigeidė ir lietuvaičiai. Klaipėdos laivų statykloje jau statoma ir iki vasaros, ko gero, bus baigta medinė jūrinė valtis vienam šventojiškiui. Ji turės tik bures ir irklus, variklis bus pakabinamas.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

Klaipėdiečiams leidžiama tris mėnesius užsidirbti Danijoje
2007 m. Kovo 29 d.


AB "Baltijos" laivų statyklos generalinis direktorius Viktoras Stulpinas teigia, kad danų valdomos bendrovės neištiks AB "Laivitė" likimas - ji neketina trauktis iš uosto ir juo labiau mažinti gamybos apimčių.

Pasak V. Stulpino, "Laivitė" ir "Baltija" - nesulyginamos įmonės. Pastaroji turi išvystytą infrastruktūrą uoste, pritaikytą laivams statyti, daugiau kaip 50 metų darbo patirtį, o svarbiausia - kvalifikuotų specialistų.

Didelė darbuotojų kaita

"Baltijos" generalinis direktorius neneigia, kad darbuotojų kaita bendrovėje yra didžiulė, kad tai daro neigiamą poveikį gamybos procesui, tačiau pastaraisiais metais pavyksta išlaikyti stabilų darbuotojų skaičių - 1500 žmonių. Be jų, dar dirba 300 darbuotojų pagal subkontraktus, tarp kurių yra ir užsieniečių, daugiausia ukrainiečių.

Pernai "Baltijos" laivų statykloje atlyginimai vidutiniškai buvo didinami apie 15 proc., šiemet - 10 proc. Pasak V. Stulpino, dėl šios priežasties, suprantama, bendrovė gauna kur kas mažesnį pelną.

Laikinas darbas užsienyje

Paklaustas, kaip pavyksta sulaikyti specialistus "Baltijoje", generalinis direktorius atsakė, jog buvo kreiptasi į bendrovės savininkę Danijos kompaniją "Odense Steel Shipyard Ltd" ir prašyta leisti Odensės laivų statykloje padirbėti Klaipėdos statyklos darbuotojams. Suprantama, danų profsąjunga gerokai tam priešinosi, tačiau po ilgai trukusių derybų gautas sutikimas.

Tad nuo 2005 metų lapkričio mėnesio rotacijos principu siunčiami 20-25 "Baltijos" darbuotojai padirbėti į Daniją tris mėnesius. Ten jiems mokamas daniškas atlyginimas. Jis yra mažiausiai du kartus didesnis nei Lietuvoje.

Tokią tradiciją bendrovė ketina plėtoti ir bandys laikinai įdarbinti 40-50 baltijiečių kitose Vakarų Europos laivų statyklose.

Be to, statykla dar turi savo kvalifikacijos kėlimo centrą, kuriame rengia sau darbuotojus, naudojasi ir profesinių mokyklų auklėtiniais.

Kooperacija pasitvirtino

Šiemet gegužės mėnesį sukanka 10 metų, kai danai privatizavo "Baltijos" laivų statyklą. Per tą laikotarpį ji gerokai pasikeitė. Šiandieninė "Baltija" nuo tos, kuri buvo prieš 10 metų, skiriasi kaip diena nuo nakties. V. Stulpino manymu, tokia kooperacija buvo naudinga tiek Danijos, tiek Lietuvos laivų statykloms.

"Baltijos" generalinio direktoriaus teigimu, šiemet laivų statybos rinkoje ryškus kilimas nepastebimas, tačiau ir nuosmukio nematyti.

Pasiektas gamybos rekordas

"Baltijos" laivų statykloje sovietmečiu per metus buvo pastatoma po 8 laivus, tačiau produkcija tonomis sudarė daugiausia tik 18 tūkstančių. Senieji darbuotojai manė, kad tai jau riba ir daugiau statykla niekada nepasieks. Beje, tais laikais statykloje dirbdavo apie 3,5 tūkst. žmonių.

Pernai gamykla pasiekė didžiausią apyvartą per 16 metų - 155 mln. Lt. "Baltijoje" buvo pagaminta 55 tūkst. tonų metalinės produkcijos. Tokių skaičių dar niekada nebuvo pasiekta. Statykloje gaminami laivų blokai sudarė 46 proc., laivų antstatai, statomi dviem klientams, - Danijos Odensės ir Vokietijos Štralzundo laivų statykloms - 29 proc., visiškai įrengti laivai - 3 proc., kiti - smulkūs gaminiai Odensės laivų statyklai.

Priminsime, kad Odensės laivų statykla stato 8 didžiausius pasaulyje konteinervežius. Vien tik tokio laivo povandeninė dalis siekia 20 m, pusės antstato aukštis - 20 metrų. Jie yra apie 400 m ilgio, 50 m pločio, gali gabenti keliolika tūkstančių konteinerių. Keturi tokie laivai jau plaukioja.

Klaipėdoje statomi antstatai būna visiškai įrengti, t. y. išplukdomi į Daniją jau su visais baldais ir kilimais, ir kainuoja kelis milijonus litų. Odensė turi sausąjį doką, kur tokie laivai baigiami statyti, vaizdžiai tariant, sulipinami iš dalių.

Dalia BIKAUSKAITĖ
www.ve.lt

[Eimantas]

INVESTICIJOS. „Baltijos“ laivų statykla investuos 10 mln. litų darbo efektyvumą didinančioms technologijoms įsigyti. Pernai investicijos sudarė beveik 11,5 mln. litų.


www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Portugalo kaprizas – žalias keltas

Jelena Listopad

Vakarų laivų statykloje baigtas statyti neįprastas keltas. Vakar iš Klaipėdos jis išvilktas į Norvegiją.

Tai jau tryliktas krovininis ir keleivinis keltas, kurį Vakarų laivų gamyklos grupės bendrovė Vakarų laivų statykla pastatė Norvegijos laivų statybos kompanijos „Siskertrand Verft A/S“ užsakymu. Klaipėdiečiams statytojams įsiminė nepaprastai žalia spalva, kurią keltui parinko jo būsimasis savininkas iš Portugalijos.

„Pirmą kartą susidūrėme su tokiu originaliu pageidavimu. O šiaip tai įprastas užsakymas, kuriam įvykdyti prireikė maždaug 9 mėnesių. Prieš mėnesį norvegams perdavėme baigti statyti tos pačios serijos kelto korpusą“, - sakė bendrovės Vakarų laivų statykla direktorius Viačeslavas Čiumakovas.

Įvertinę gerą darbų kokybę, norvegai Klaipėdos bendrovei užsakė ne tik pagaminti korpusą, bet ir nutiesti jo vamzdynus bei izoliaciją, sumontuoti kai kuriuos laivo mechanizmus.

Greitajame 70 metrų ilgio krovininiame ir keleiviniame kelte „Patoreal“ telpa 60 lengvųjų automobilių ir 500 keleivių. Jiems skirtos tik sėdimos vietos, nes keltas plauks į trumpus reisus tarp Portugalijos salų.

Pasak V.Čiumakovo, toks keltas, kurio rinkos kaina siekia 12-14 milijonų eurų, Kuršių marioms būtų šiek tiek per didelis. Tačiau Vakarų laivų statykla galėtų pastatyti ir mažesnių laivų, jeigu Smiltynės perkėla pateiktų tokį užsakymą.

www.klaipeda.daily.lt

[Eimantas]

Šiemet "Baltija" nepastatys nė vieno laivo


Šiemet gegužę sukanka 10 metų, kai danai Klaipėdos uoste privatizavo AB "Baltijos" laivų statyklą.

Pernai joje baigtas statyti paskutinis iš dešimties vilkikų serijos laivas Danijos kompanijos "Svitzer Wijsmuller", didžiausios vilkikų kompanijos pasaulyje, užsakymu.

"Baltijos" statyklos generalinio direktoriaus Viktoro Stulpino teigimu, šiemet dedama nemažai pastangų siekiant vėl pradėti statyti laivus. Jeigu pavyks susiderėti su buvusiais klientais, vilkikas bus pradėtas statyti kitais metais. Šiemet laivas nebus statomas.

Užsakymų portfelis pilnas

Šiemet planuojama pagerinti pernai metų rekordą ir pagaminti 58 tūkst. t metalinės produkcijos. Pernai, palyginti su užpernai, bendrovės apyvarta išaugo 19,6 proc. - iki 155 mln. litų. Statykla pagamino 55,4 tūkst. t metalo konstrukcijų, t. y. 18 proc. daugiau nei 2005-aisiais, kai buvo pagaminta 47 tūkst. t produkcijos.

Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, iš esmės šiemet bus daroma ta pati produkcija - gaminami laivų blokai, statomi įrengti laivų antstatai Danijos Odensės ir Vokietijos Štralzundo laivų statykloms. "Baltija" jau suderino su ją privatizavusia Danijos kompanija "Odense Steel Shipyard" užsakymus iki 2008 m. antro pusmečio. Be to, vyksta derybos dėl papildomų užsakymų su kitais klientais.
"Baltijos" laivų statykloje statomi laivų blokai

Gamins blokus suomiams

"Baltijos" laivų statykloje statomi laivų blokai

Šiemet naujovė "Baltijoje" ta, kad po ketverių metų pertraukos ji vėl pradės gaminti blokus Suomijos Turku uosto laivų statykloje "Aker Finnyards" statomiems kruiziniams laivams. Ši gamyba buvo nutrūkusi todėl, kad nebeužteko Klaipėdos statyklos pajėgumų.

Tikimasi pasirašyti ilgalaikį kontraktą ir iki 2009-ųjų per metus pagaminti po 5 tūkst. t šios produkcijos.

Artimiausiu metu turėtų būti pasirašytas kontraktas, kurio vertė 7,5 mln. Lt, ir nuo rugpjūčio mėnesio tikimasi pradėti gaminti tuos blokus.

Investuoja po 10 mln.

Kasmet gamybai tobulinti "Baltijoje" išleidžiama vidutiniškai apie 10 mln. Lt. Taikantis prie šiuolaikinių technologijų nuolatos atnaujinama suvirinimo įranga. V. Stulpino teigimu, investicijos į gamybinę įrangą leido padidinti darbo našumą 2003 - 2006 metais 34 proc.

Pernai į gamybos proceso tobulinimą investuota apie 12 mln. Lt. Pirkti nauji kranai. Pasak generalinio direktoriaus, svarbiausia praėjusių metų investicija - Suomijos kompanijos "Pemamek Oy Ltd." (PEMA) pagaminta įranga plokščiųjų sekcijų gamybos linijai, leidusi šiame gamybos bare padidinti darbo našumą 30 proc. Linija kainavo 4,5 mln. Lt.

Šiemet numatoma investuoti 15 mln. Lt. Viename sandėlyje planuojama įrengti gamybos plotus. Viena pagrindinių investicijų šiais metais - moderni lakštinio plieno pjovimo mašina, priklausomai nuo plieno storio pjaunanti plazma arba dujomis. Ja jau naudojamasi.

Kompensuoja palūkanas

Kadangi Lietuvoje egzistuoja kvalifikuotos darbo jėgos stygius, siekdama pagerinti darbo sąlygas, padidinti darbo našumą ir geriau motyvuoti darbuotojus, bendrovė nuolat tiria jų poreikius ir vykdo skatinimo programą. Pavyzdžiui, gyvenantiems ne Klaipėdoje pagrindinių profesijų darbininkams kompensuojamos transporto išlaidos.

Darbuotojai apdrausti papildomu kaupiamuoju gyvybės draudimu, pradėta kompensuoti darbuotojų paskolų palūkanas.

Šiuo metu vidutinė darbininkų alga "Baltijoje" sudaro 3300-3500 litų neatskaičius mokesčių.

Vidmantas MAŽIOKAS
www.ve.lt

Šiemet "Baltija" nepastatys nė vieno laivo

Blogai.

[Hazard]

Dienos nuotrauka "Klaipėdoje":

Kažkam blogai su lietuvių kalba , kodėl Klaipėda parašyta kabutėse ? Juk tu nieko necituoji ir tai ne pavadinimas, kad reikėtų dėt kabutes

Kas ten per laivas toks ???

[ValdasJ]

Kažkam blogai su lietuvių kalba , kodėl Klaipėda parašyta kabutėse ? Juk tu nieko necituoji ir tai ne pavadinimas, kad reikėtų dėt kabutes

Nuotrauka is dienrascio "Klaipeda".

[Hazard]

Nu tada reikėjo rašyt. Dienos nuotrauka iš dienraščio "Klaipėda"

[Eimantas]

Nu tada reikėjo rašyt. Dienos nuotrauka iš dienraščio "Klaipėda"

Tai ir taip aišku, kad ne iš "Dzūkų žinios".

Ten vilkikas velka baržą su laivo(ų) blokais.