[LT-SE] Elektros jungtis su Švedija

[jpou]

Siandien viena is tu retu dienu, kai NordBalt turejo buti apkrauta 69% is Lietuvos i Svedija, ir kaip tycia paryciais atsijunge.

[Jegermeister]

Siandien viena is tu retu dienu, kai NordBalt turejo buti apkrauta 69% is Lietuvos i Svedija, ir kaip tycia paryciais atsijunge.

Greit vėl įjungė ir "pompuoja" Švedijon pilnu tempu.
Matyt dėl šio rytinio išsijungimo sausio 06d. vidutinė dienos kaina 4 Švedijos zonoje aukštesnė nei Lietuvoje.

[Arunasx]

Panašu, kad vėl užsilenkė, nes kaina Švedijos SE4 yra 29,31€, LT/LV 40,09€, bet per linką rodo 1MWh.

[jpou]

ir panasu kad ilgai (beveik 10 dienu) neveiks:

https://umm.nordpoolgroup.com/#/mess...d894759ce05d/3

[Jopapa]

Baisu!Niekaip nesusitvarko

[Eimantas]

Tiems gedimams galas nusimato?

[Arunasx]

Tiems gedimams galas nusimato?

Kai nupus kabelis visai. O šiaip rimtai tai tik patvirtina būtinybę turėti antrą kabelį, geriau ne į SE4, o į SE3 zoną, gal ir iš LV, nes LT/LV veikia kaip viena, kitaip nei EE, į kur pralaidumo trūksta.

[jpou]

Kai nupus kabelis visai. O šiaip rimtai tai tik patvirtina būtinybę turėti antrą kabelį, geriau ne į SE4, o į SE3 zoną, gal ir iš LV, nes LT/LV veikia kaip viena, kitaip nei EE, į kur pralaidumo trūksta.

Su pasiulymu statyti Latvijoje yra keletas problemu:
1) Finansavimo klausimai - kas ir kiek prisides, nes (siek tiek) didesne naudos dalis teks Latvijai (pirma bus "balansuojama" LV zona, ir tik tada LV-LT it LV-EE)
2) Susitarimo klausimai - NordBalt buvo siuloma visoms 3 salims kartu statytis, metantis i "bendra" katila ir gerinant jungtis LV-EE. Bet cia jau Estai to nenori, nes geresnes jungtys EE-LV zonoje reiskia kad a) Estams kils kaina, b) Estijos skalunu pramonei dides konkurencija. Kadangi Estijos skalunu pramone daugiausia idarbina zmoniu politiskai "jautriame" Narvos regione, niekas nejudins sirsiu lizdo.
3) SE3-SE4 zonos Svedijoje ir taip jau yra smarkiai isbalansuotos ir Svedijos PSE paskelbe kad gali vienasaliskai riboti NordBalt pralaiduma. Tai taip pat galiotu jungciai LV-SE3.

[transpondster]

taigi tarp EE ir LV apie 2020uosius bus pastatyta nauja jungtis

Elering launched a third construction project for the Estonia-Latvia electricity interconnection

o dėl Narvos tai taip nenorėjo jie plėst jungčių, bet po NordBalt paleidimo, nebeliko praktiškai skirtumo, todėl ir statys dabar jau

[Arunasx]

Kankinami nemigos 1val nakties užkūrė švedai liniją

[Arunasx]

Linija vėl neveikia jau ne vieną dieną.

Elektros poreikis Lietuvoje – didžiausias per trejus metus

ribotas elektros jungčių prieinamumas įtakos turėjo ir kainoms Latvijoje, tačiau sėkminga Rygos šiluminės elektrinės veikla užkirto kelią kainų šuoliui. Kartu su kainų kritimu Skandinavijoje padidėjo ir kainų skirtumas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Lietuvoje vidutinė elektros energijos kaina sausį buvo 5,90 EUR/MWh didesnė nei Skandinavijos šalyse, Latvijoje šis skirtumas siekė 4,16 EUR/MWh, o Estijoje – 2,29 EUR/MWh.

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...ejus-metus.htm

[jpou]

Linija vėl neveikia jau ne vieną dieną.

Elektros poreikis Lietuvoje – didžiausias per trejus metus

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...ejus-metus.htm

Turetu kitos savaites pradzioj jau pradeti veikti. Rytoj (Vasario 18) bus metai kaip veikia linija. Jei turesiu laiko, bandysiu menesio gale istraukti statistika patikimumo, apkrovimo ir kitu idomesniu parametru.

[Arunasx]

Pradėjo veikti, dabar 576MW į LT

[transpondster]

vakar pataisė:
https://umm.nordpoolgroup.com/#/mess...3430ebde790e/6

atrodo jau vakar jau balansavimo energija prekiavo:
http://www.litgrid.eu/index.php/sist...-23&lines=3026

[Arunasx]

Jei „NordBalt“ nebūtų tiek sykių gedusi, elektros kaina būtų kitokia

Kol „NordBalt“ elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos buvo tik bandoma, ji neretai atsijungdavo. Bet tas pat tęsiasi ir jai pradėjus veikti įprastu režimu. REKLAMA Baltijos jūros dugnu nutįsę du elektros kabeliai pačioje jūroje dar nesugedo nė sykio. Užtat sausumoje – jau keliolika kartų. Švedijos kompanijos ABB už 550 mln. eurų pagaminta jungtis jau leido mūsų šaliai įsigyti pigesnės negu anksčiau elektros energijos. Bet jei ji nebūtų dažnai gedusi, nauda galėjo būti ir didesnė.

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...tu-kitokia.htm

[Arunasx]

Lietuvoje – istoriškai žemiausia elektros rinkos kaina

Tradiciškai kovą „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vidutinė elektros kaina buvo žemesnė nei įprasta ir siekė 31,3 eurus už megavatvalandę (EUR/MWh), 14 proc. mažiau nei vasarį. Kainos smuktelėjimui didžiausią įtaką turėjo pavasariniai potvyniai – iš hidroresursais turtingų Švedijos ir Latvijos Lietuva importavo trečdaliu daugiau elektros nei ankstesnį mėnesį. Lietuvos hidroelektrinės taip pat pagamino penktadaliu daugiau elektros. Be to, atšilus orams Lietuvoje dešimtadaliu smuko elektros poreikis. Praėjusį mėnesį Lietuva importavo 78 proc. suvartotos elektros, 45 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 24 proc. – iš Švedijos, 27 proc. – iš Rusijos ir Baltarusijos ir 3 proc. iš Lenkijos. Elektros srautas iš Latvijos būtų buvęs dar didesnis, tačiau dėl tarptautinės jungties remonto buvo ribojamas pralaidumas. Lietuvos ir Latvijos vidutinės kainos nežymiai išsiskyrė jau penktą mėnesį iš eilės.

Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje vidutinė kovo kaina buvo 30,6 EUR/MWh, 11 proc. mažiau nei vasarį.
Vienintelės Lenkijos elektros rinkoje vidutinė kovo kaina paaugo 4 proc. iki 37,5 EUR/MWh.
okietijoje, priešingai, kaina sumažėjo net 20 proc. iki 31,7 EUR/MWh

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...nkos-kaina.htm
p.s. džiugu matyti labai panašias į kitų šalių elektros kainas be monstrinių investicijų gamybai. Buvo rašyta seniau, kad iš esmės visoje Europoje elektra yra dotuojama ir mums neapsimoka statyti gamybos šaltinių.

[Arunasx]

„LitPol Link“ bus naudojamas ir prekybai elektra su Švedija

Nuo liepos 1 d. Lietuvos elektros rinkos dalyviai, esant palankioms aplinkybėms, galės pirkti daugiau elektros iš Švedijos. Tokią galimybę jiems sudaro Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos perdavimo sistemos operatoriai, susitarę dėl virtualios prekybos zonos tarp Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios prekybos zonų. REKLAMA Ši virtuali prekybos zona užtikrina, kad, net ir esant ribotoms elektros tiekimo su Lenkija galimybėms, tranzitu per Lenkiją būtų galima importuoti elektrą iš Švedijos, naudojantis Lenkijos ir Švedijos jungtimi „SwePol“ ir Lietuvos ir Lenkijos jungtimi „LitPol Link“. Elektros rinkos ekspertams ir specialistams virtualios prekybos galimybės su Švedija buvo pristatytos per Elektros rinkos plėtros komiteto posėdį.
„Dėl Lenkijos rinkos ypatumų ir perdavimo tinklo techninių galimybių bent jau iki 2021 metų „LitPol Link“ prieinamumas rinkai bus nuolat mažesnis nei jungties techninis pralaidumas. Virtuali prekybos zona leis geriau išnaudoti abi Lenkijos tarptautines jungtis ir užtikrins efektyvesnius elektros energijos mainus tarp Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos“, – Elektros rinkos plėtros komiteto dalyviams sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius. Šiuo metu elektros prekyba su Švedija vyksta per 700 megavatų galios jungtį „NordBalt“. Nuo liepos 1 d. tomis valandomis, kai Lietuvos ir Švedijos jungtis bus išnaudojama visa galia, papildomai prekyba tarp Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios prekybos zonų galės vykti per „SwePol“ ir „LitPol Link“ jungtis. Elektros rinkos plėtros komiteto dalyviai taip pat apžvelgė pažangą siekiant nuo 2018 m. sukurti bendrą Baltijos šalių elektros balansavimo rinką, gaminančių vartotojų perspektyvas Lietuvoje, kitus elektros rinkos vystymo klausimus. Elektros rinkos plėtros komitetas buvo įkurtas 2014 metais. Keturis kartus per metus vykstančiuose posėdžiuose nepriklausomi elektros rinkos tiekėjai, skirstymo ir perdavimo sistemos operatoriai ir kitos suinteresuotos šalys aptaria aktualius elektros rinkos klausimus.

http://verslas.lrytas.lt/energetika/...su-svedija.htm

p.s. įdomu ar realu tikėtis galimybės gauti iš SE4 per SwePol ir LitPol?

[Arunasx]

ABB keis „NordBalt“ sausumos movas

Nuo pat veiklos pradžios šlubčiojusios elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ veikimas per daugiau nei metus veiklos stabilesnis netapo. Nuspręsta, kad jungties požeminės jungiamosios movos bus pakeistos.
Movų keitimo darbai planuojami 2018 metais, iki tol bus atlikti naujai suprojektuotų movų bandymai. Susitarimą pasirašė Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnät“ ir jungties kabelį bei movas projektavusi, pagaminusi ir instaliavusi pasaulinė technologijų kompanija ABB. Numatyta pakeisti 116 sausumos kabelių movų. Švedijos pusėje požeminis kabelis driekiasi beveik 40 kilometrų, Lietuvos pusėje – 13.

„Litgrid“ duomenimis, „NordBalt“ pasiekiamumas 2016 m. siekė 78%. Palyginti, kita tarptautinė jungtis – „LitPol Link“ su Lenkija – veikė 96% viso laiko.
„Derybos buvo labai intensyvios ir sudėtingos. Pavyko sutarti dėl optimalių terminų, kurie užtikrins ilgalaikius patikimus naujausių technologijų sprendimus. Visi suprantame, kad sėkmingas šio movų klausimo sprendimas – tai pirmiausiai ABB, laikomos pasauline technologijų lydere, garbės reikalas“, – sakė Daivis Virbickas, „Litgrid“ generalinis direktorius. Anot jo, tiksli remonto pradžios ir pabaigos data, kai tik bus žinoma, bus skelbiama elektros biržos „Nord Pool“ pranešimų sistemoje.

Pernai pradėjusi veikti 700MW galios jungtis „NordBalt“ tapo vienu svarbiausių elektros importo šaltinių. 2016 m. elektros kaina didmeninėje rinkoje smuko 13%, o lyginant su 2014 metais – 25%. Elektros importas iš Švedijos 2016 metais sudarė 27% visos importuotos elektros.

http://vz.lt/energetika/2017/04/28/a...sausumos-movas

p.s. iš atsinaujinančių Lietuva Q1 pagamino 25% (647GWh), iš SE gavo 27%. Kauno HE 132GWh
http://vz.lt/energetika/2017/04/28/l...plukde-nemunas

[transpondster]

„LitPol Link“ bus naudojamas ir prekybai elektra su Švedija

p.s. įdomu ar realu tikėtis galimybės gauti iš SE4 per SwePol ir LitPol?

turbūt naktimis ir savaitgaliais turėtų būt įmanoma, bet tiek nebūna poreikio tuo metu paprastai kas faktiškai reiškia tik tada kai NordBalt'as neveiks

[Arunasx]

Iš Kruonio gal "visą" vandenį išleidžia, jei Hydro dalyje generuoja 539MW ir netgi eksportuoja į Švediją 257MW. Negi vien tik Kauno sugebėtų?
Gan egzotinis atvejis
http://www.statnett.no/en/Market-and...power-balance/

Gainioja pirmyn atgal su Švedija:
http://www.litgrid.eu/index.php/sist...iai-srautai/85