Parašė Al1
Rodyti pranešimą
O Lietuvoje ji apsimoka. Vaizdą sugadino geoterminės elektrinės nelaimė, dėl kurios keletą metų labai krito energijos gavyba:
2 pav. pavaizduota geoterminės energijos gamyba Lietuvoje. Pradėjus veikti Klaipėdos geoterminei jėgainei 2004 m. per metus buvo pagaminta 16,9 GWh energijos, tiek pat pagaminta ir 2005 m., tačiau sekančiais metais elektros gamyba vis mažėjo, kol galiausiai 2008 m. pasiekė minimalią ribą – 3,8 GWh, sumažėjimas įvyko dėl 2007 m. įvykusios avarijos, dėl šios problemos buvo negaminama šiluma, tai ir lėmė didelį nuosmukį. Buvo likviduoti avarijo padariniai ir valstybė kartu su „Lietuvos energija“ neleido bankrutuoti „Geotermai“, padidino įmonės įstatinį kapitalą ir 2009 m. „Geoterma“ pasiekė 29,7 GW elektros gamybą, įmonė gavo 18, 3 mln. Lt pajamų, kai 2008 m. pajamos siekė tik 1,5 mln. Lt. (Povilauskas, 2010 m.)
Lietuva turi didelius geoterminės energijos išteklius šalies vakaruose. Šiame Lietuvos regione geoterminis laukas leidžia panaudoti 75–90°C temperatūros kambro vandeningų sluoksnių ir 100–145°C temperatūros kristalinio pamato (slūgsančio 2,5–>4,5 km gylyje) šilumą elektros energijos gamybai. Geoterminės energijos ištekliai Vakarų Lietuvoje dideli. Vien tik kambro hidrogeoterminio komplekso ištekliai didesni kaip 5.1x109 GJ. Manoma, kad viena pora gręžinių vidutiniškai gali duoti 5 MW galingumą ir tarnauti 10–20 metų (Trutnevis, 2009 m.).
Geoterminės energijos potencialas
Comment