Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Energetika

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Tik dabar sužinojau, kad prie Gardino pastatė HES ir pradėjo pildyti tvenkinį (mūsuose lyg ir niekas apie tai nekalbėjo?). Todėl dabar vandens lygis ir Nemune, ir Kauno Mariose stipriai sumažėjęs.

    Котлован Гродненской ГЭС начали заполнять водой

    Comment


      Parašė r08n Rodyti pranešimą
      Tik dabar sužinojau, kad prie Gardino pastatė HES ir pradėjo pildyti tvenkinį (mūsuose lyg ir niekas apie tai nekalbėjo?). Todėl dabar vandens lygis ir Nemune, ir Kauno Mariose stipriai sumažėjęs.
      Tą HES turėjo paleisti 2011 rudenį, po to atidėjo 2012 gegužei, dabar kalba apie š.m. rudenį (šis terminas yra realus). O vandens lygį galėjo įtakuoti ir oro sąlygos, ne tik statybos.

      Comment


        Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
        Tą HES turėjo paleisti 2011 rudenį, po to atidėjo 2012 gegužei, dabar kalba apie š.m. rudenį (šis terminas yra realus). O vandens lygį galėjo įtakuoti ir oro sąlygos, ne tik statybos.
        Orai nebuvo labai sausi, bet vanduo nuslūgęs ir Mariose, ir Nemune. Sakyčiau, vandens lygis, iš akies žiūrint, žemesnis, negu paprastai. O HE tvenkinį, kaip supratau, kaip tik dabar pildo.

        Comment


          Parašė r08n Rodyti pranešimą
          Orai nebuvo labai sausi, bet vanduo nuslūgęs ir Mariose, ir Nemune. Sakyčiau, vandens lygis, iš akies žiūrint, žemesnis, negu paprastai. O HE tvenkinį, kaip supratau, kaip tik dabar pildo.
          Sumažėjus lygiui Mariuose, automatiškai mažiau vandens nuleidžia į apatinį bjefą. Būtų įdomų sužinoti vandens lygio pakeitimus aukštupiuose - Birštone ir Druskininkuose. Bet vis tiek - po sąvaitės-kitos tvenkinys bus jau užpildytas, taip kad vandens turėtų būti daugiau, o ir su atitinkamomis Lietuvos tarnybomis viskas buvo suderinta. O gal ir orai pagerės.

          Comment


            Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
            Būtų įdomų sužinoti vandens lygio pakeitimus aukštupiuose - Birštone ir Druskininkuose. Bet vis tiek - po sąvaitės-kitos tvenkinys bus jau užpildytas, taip kad vandens turėtų būti daugiau, o ir su atitinkamomis Lietuvos tarnybomis viskas buvo suderinta. O gal ir orai pagerės.
            Man pasirodė įdomu, kad Lietuvos žiniasklaida apie naują Gardino HE nieko nepranešė ir, atrodo, niekas nieko nežino:

            Nemuno paradoksas: lietingų dienų netrūksta, bet upė senka

            Tarp mokslininkų sklando kalbos, neva baltarusiai ant upės kranto aukščiau Gardino pasistatė hidroelektrinę ir leidžia vandenį į saugyklą. Kol ją pripildys, tikėtis, kad prie Druskininkų Nemuno vandens lygis kils, vargu ar verta.

            „Oficialios informacijos neturime, tad prielaidų apie hidroelektrinę Baltarusijoje negalime nei patvirtinti, nei paneigti“, - sakė J. Šimkus.

            Comment


              Parašė r08n Rodyti pranešimą
              Man pasirodė įdomu, kad Lietuvos žiniasklaida apie naują Gardino HE nieko nepranešė ir, atrodo, niekas nieko nežino
              Gal Hardino HE su nedideliu galingumu (17MW, Kauno - 100MW) atrodo jiems kaip kažkoks menkniekis, apie kurį tingi rašyti?
              O dėl mokslininkų ir oficialių žmonių nežinojimo tai išvis keista - jeigu niekas neinformavo oficialiais kanalais, tai galėjo patys į Belarusiją n kartų nuvažiuoti ir savo akimis viską pamatyti.

              Comment


                Parašė John
                Gana įdomu

                R.Žylius. Kokius aitvarus dangsto slaptos „Vilniaus energijos“ ataskaitos

                http://www.delfi.lt/news/balsuok2012....d?id=59490693
                http://verslas.delfi.lt/energetics/v....d?id=59494701
                Flickr

                Comment


                  Tai kokios išvados?

                  Comment


                    Parašė MikasRidikas Rodyti pranešimą
                    Tai kokios išvados?
                    Kad kažkuri pusė meluoja.

                    Comment


                      Aš ne specialistas, ir nemanau, kad labai gerai tuose reikaluose susigaudau. Bet neabejoju, kad tiek Žylius, tiek Vilniaus Energija susigaudo. Tai todėl ir rašau, kad kažkurie meluoja, nebūtinai tiesiogiai, bet arba kažką nutyli, arba skaičiuoja ne tą, ką reikia.

                      Nedidelis pavyzdys. Prieš keletą metų Lietuvoje atsitiko labai neblogas pavyzdys, kaip galima kaltinti kitą pusę, manipuliuojant skaičiavimais. "Maxima" kažko nepasidalino su "Švyturiu - Utenos alum", tai išplatino pranešimą, kad va mes dirbam su 4,06% su pelno marža, o prakeikti godūs aludariai su 28,11%. Tik pamiršo parašyti, kad jų verslas yra parduoti lygiai tą pati, ką prieš tai nuperka, tik truputį brangiau, o aludariai iš vandens ir miltelių padaro alų, tai negi dabar pardavinės už vandens, miltelių ir elektros kainą. Kitaip sakant, fabrikas gyvena iš kuriamos pridėtinės vertės, o parduotuvė gyvena iš apyvartos.

                      Dėl "Vilniaus Energijos" tai atmetus visus skiedalus man išeina va kaip:

                      Ministras Žylius teigia:
                      1. "Vilniaus Energija" vengė pateikti viešas ataskaitas, nors privalėjo. Šitą užskaitom, jeigu vengė, tai įtartina.
                      2. Tam tikras finansinis rodiklis yra labai aukštas, daug aukštesnis už vidurkį. Čia jau sunku pasakyti, ką tai tiksliai reiškia, nes gali būti, kad skaičiuoja ne tą, ką reikia.
                      2a. Tas rodiklis nevertina skolinto kapitalo, o paėmus skolintą būtų viskas daugmaž normaliai. Tai ministras rašo, kad čia yra sukčiavimas ir manipuliavimas. Ką aš žinau, kapitalas yra kapitalas, koks skirtumas, skolintas, ar nuosavas. Galų gale jis vis tiek yra kažkieno (to, kuris skolina, arba to, kuris skolinasi, čia jau skonio reikalas). Žodžiu, labai gali būti, kad rinkimų proga ministras man p*sa protą. Bet gali ir nebūti. Aš ne specialistas.
                      3. Ministras pastebi, kad dalis šoninės veiklos (prekyba taršos leidimais bei elektrinė) išvis nepatenka į tuos skaičiavimus, ta prasme, jam nepatinka metodika. Šitą tai tikrai užskaityčiau, jeigu jis, būdamas, nepabijokim to žodžio, Ūkio ministru, siūlytų įstatymų pakeitimus tai metodikai keisti, bet jis nesiūlo, jis tik į delfį rašo prieš rinkimus. Tai čia man irgi keistai atrodo.

                      Vilniaus Energijos atsakymas:
                      1. Ministras skaičiuoja, ne tą, ką reikia. Gali taip būti, bet gali ir nebūti, man irgi truputį keisti tie skaičiavimai.
                      2. Reikšmingą dalį nuo tos nuosavybės grąžos atiduoda tai pačiai savivaldybei. Šito iki galo nesupratau.
                      3. Kitas rodiklis (viso kapitalo grąža, o ne tik nuosavo) yra visiškai normalus, lyginant su kitom panašiom įmonėm. Tai čia kaip ir 1. punkto papildymas, tipo, jeigu skaičiuotum normaliai, tai viskas ir būtų normaliai.

                      Po to dar tuo pačiu klausimu pasisakė "Kainų komisija" (VKEKK) - http://verslas.delfi.lt/energetics/k....d?id=59498291:

                      1. Ministras p*sa protą
                      2. Metodiką apibrėžia įstatymai
                      3. Pasvarstymai apie nuosavą ir skolintą kapitalą

                      Žodžiu, VKEKK visiškai palaiko "Vilniaus Energiją". Tai čia jau kiekvienas gali pasirinkti:
                      A. Lietuvą valdo klanai ir VKEKK yra "Vilniaus Energijos" marionetė
                      B. VKEKK dirba iš esmės techninį darbą, tai tada taip išeina, kad ten žmonės moka skaičiuoti, supranta ginčo esmę ir jiems nepatinka, kai kažkas paima tam tikrus skaičiukus iš tam tikrų ataskaitų ir ima iš to daryti politiką.

                      Tai tiek mano asmeninių pasvarstymų. Aš nesu finansininkas, bet neblogai moku skaičiuoti. Ir bijau, kad šilumos kainos reikšmingiausios sudedamosios yra kuro kaina (ir gal dar perdavimo nuostoliai, nes už žalią veją sausio menesį vis tiek galų gale sumoka šilumos vartotojai). Tai jeigu Vilniuje pagal šituos parametrus kažkas yra smarkiai kitaip nei kitur, tai tada reikia kelti triukšmą ir spręsti. Nu tarkim paaiškės, kad 1/3 kainos sudaro visa kita - autoūkis, algos visokios ir pan.
                      Paskutinis taisė balietis; 2012.09.13, 10:33.

                      Comment


                        Parašė balietis Rodyti pranešimą
                        Aš ne specialistas, ir nemanau, kad labai gerai tuose reikaluose susigaudau. Bet neabejoju, kad tiek Žylius, tiek Vilniaus Energija susigaudo. Tai todėl ir rašau, kad kažkurie meluoja, nebūtinai tiesiogiai, bet arba kažką nutyli, arba skaičiuoja ne tą, ką reikia.

                        Nedidelis pavyzdys. Prieš keletą metų Lietuvoje atsitiko labai neblogas pavyzdys, kaip galima kaltinti kitą pusę, manipuliuojant skaičiavimais. "Maxima" kažko nepasidalino su "Švyturiu - Utenos alum", tai išplatino pranešimą, kad va mes dirbam su 4,06% su pelno marža, o prakeikti godūs aludariai su 28,11%. Tik pamiršo parašyti, kad jų verslas yra parduoti lygiai tą pati, ką prieš tai nuperka, tik truputį brangiau, o aludariai iš vandens ir miltelių padaro alų, tai negi dabar pardavinės už vandens, miltelių ir elektros kainą. Kitaip sakant, fabrikas gyvena iš kuriamos pridėtinės vertės, o parduotuvė gyvena iš apyvartos.

                        Dėl "Vilniaus Energijos" tai atmetus visus skiedalus man išeina va kaip:

                        Ministras Žylius teigia:
                        1. "Vilniaus Energija" vengė pateikti viešas ataskaitas, nors privalėjo. Šitą užskaitom, jeigu vengė, tai įtartina.
                        2. Tam tikras finansinis rodiklis yra labai aukštas, daug aukštesnis už vidurkį. Čia jau sunku pasakyti, ką tai tiksliai reiškia, nes gali būti, kad skaičiuoja ne tą, ką reikia.
                        2a. Tas rodiklis nevertina skolinto kapitalo, o paėmus skolintą būtų viskas daugmaž normaliai. Tai ministras rašo, kad čia yra sukčiavimas ir manipuliavimas. Ką aš žinau, kapitalas yra kapitalas, koks skirtumas, skolintas, ar nuosavas. Galų gale jis vis tiek yra kažkieno (to, kuris skolina, arba to, kuris skolinasi, čia jau skonio reikalas). Žodžiu, labai gali būti, kad rinkimų proga ministras man p*sa protą. Bet gali ir nebūti. Aš ne specialistas.
                        3. Ministras pastebi, kad dalis šoninės veiklos (prekyba taršos leidimais bei elektrinė) išvis nepatenka į tuos skaičiavimus, ta prasme, jam nepatinka metodika. Šitą tai tikrai užskaityčiau, jeigu jis, būdamas, nepabijokim to žodžio, Ūkio ministru, siūlytų įstatymų pakeitimus tai metodikai keisti, bet jis nesiūlo, jis tik į delfį rašo prieš rinkimus. Tai čia man irgi keistai atrodo.

                        Vilniaus Energijos atsakymas:
                        1. Ministras skaičiuoja, ne tą, ką reikia. Gali taip būti, bet gali ir nebūti, man irgi truputį keisti tie skaičiavimai.
                        2. Reikšmingą dalį nuo tos nuosavybės grąžos atiduoda tai pačiai savivaldybei. Šito iki galo nesupratau.
                        3. Kitas rodiklis (viso kapitalo grąža, o ne tik nuosavo) yra visiškai normalus, lyginant su kitom panašiom įmonėm. Tai čia kaip ir 1. punkto papildymas, tipo, jeigu skaičiuotum normaliai, tai viskas ir būtų normaliai.

                        Po to dar tuo pačiu klausimu pasisakė "Kainų komisija" (VKEKK) - http://verslas.delfi.lt/energetics/k....d?id=59498291:

                        1. Ministras p*sa protą
                        2. Metodiką apibrėžia įstatymai
                        3. Pasvarstymai apie nuosavą ir skolintą kapitalą

                        Žodžiu, VKEKK visiškai palaiko "Vilniaus Energiją". Tai čia jau kiekvienas gali pasirinkti:
                        A. Lietuvą valdo klanai ir VKEKK yra "Vilniaus Energijos" marionetė
                        B. VKEKK dirba iš esmės techninį darbą, tai tada taip išeina, kad ten žmonės moka skaičiuoti, supranta ginčo esmę ir jiems nepatinka, kai kažkas paima tam tikrus skaičiukus iš tam tikrų ataskaitų ir ima iš to daryti politiką.

                        Tai tiek mano asmeninių pasvarstymų. Aš nesu finansininkas, bet neblogai moku skaičiuoti. Ir bijau, kad šilumos kainos reikšmingiausios sudedamosios yra kuro kaina (ir gal dar perdavimo nuostoliai, nes už žalią veją sausio menesį vis tiek galų gale sumoka šilumos vartotojai). Tai jeigu Vilniuje pagal šituos parametrus kažkas yra smarkiai kitaip nei kitur, tai tada reikia kelti triukšmą ir spręsti. Nu tarkim paaiškės, kad 1/3 kainos sudaro visa kita - autoūkis, algos visokios ir pan.
                        Šilumos kainos Lietuvos miestuose:

                        Flickr

                        Comment


                          Parašė balietis Rodyti pranešimą
                          Tai tiek mano asmeninių pasvarstymų. Aš nesu finansininkas, bet neblogai moku skaičiuoti. Ir bijau, kad šilumos kainos reikšmingiausios sudedamosios yra kuro kaina (ir gal dar perdavimo nuostoliai, nes už žalią veją sausio menesį vis tiek galų gale sumoka šilumos vartotojai). Tai jeigu Vilniuje pagal šituos parametrus kažkas yra smarkiai kitaip nei kitur, tai tada reikia kelti triukšmą ir spręsti. Nu tarkim paaiškės, kad 1/3 kainos sudaro visa kita - autoūkis, algos visokios ir pan.
                          Tikrai labai keista šita vieša polemika. Visų pirma, reikia turėti galvoje, kad "Vilniaus energija" yra koncesinė bendrovė, o tokios veiklos pas mus retos. Be to VKEKK metodika turbūt yra pritaikyta "visiems", ar tai savivaldybės įmonei ar privačiai, ar mažai ar didelei. Dėl to galimos plačios interpretacijos.
                          Ar tos kontrolės proceso negalima supaprastinti?

                          Comment


                            Tai Vilnius yra kiek žemiau vidurio. Beveik visą kainą sudaro kuras + PVM.
                            Iš akies tai atrodo, kad jeigu atmesime kuro kainą, tai pagal Nusidevejimą+Remontą+Algas+Kitką+Pelną būtų 3 vietoje po Jonavos ir Klaipėdos.
                            Bet vėlgi, jeigu kažkoks miestelis neseniai už paskolas atnaujino savo šilumos ūkį, pasistatė biokuro katilą ir pan., tai tada kuras pigiau, kitkas brangiau, galų gale algoms daugiau išleidžia, nes su biokuru daugiau terlionės. Tai ta trečia vieta nebūtinai reiškia baisiai gerą valdymą.

                            Comment


                              Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                              Šilumos kainos Lietuvos miestuose:
                              Kas yra žalias?

                              Comment


                                Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                Kas yra žalias?
                                Spėju, kad tiek žalias, tiek geltonas yra kuro kaina. Gal čia pagal rūšį?

                                Comment


                                  Jei suvedant su brėžinių ir vamzdynų logika, geltonas galėtų būti dujos, žalias - koks nors biokuras. Na, bet čia tokia primityvi mintis.
                                  N N N

                                  Comment


                                    Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                    Kas yra žalias?
                                    Neparašyta, bet spėju biokuras, nes būtent tos savivaldybės tokiu kuru šildosi kiek pamenu.
                                    Paskutinis taisė Lettered; 2012.09.13, 11:10.
                                    Flickr

                                    Comment


                                      Apie kitą savo išvadą tai geriau patylėtų. Ministerijos gali siūlyti įstatymų pakeitimus, tai jos daro pakankamai dažnai. Ši konkreti metodika tikrai yra Ūkio ministerijos kompetencijoje. Bet ministras vietoje to rengia spaudos konferenciją. Eitų dirbti verčiau.

                                      Comment


                                        Parašė balietis Rodyti pranešimą
                                        Apie kitą savo išvadą tai geriau patylėtų. Ministerijos gali siūlyti įstatymų pakeitimus, tai jos daro pakankamai dažnai. Ši konkreti metodika tikrai yra Ūkio ministerijos kompetencijoje. Bet ministras vietoje to rengia spaudos konferenciją. Eitų dirbti verčiau.
                                        Prieš rinkimus reikia PR, o ši vyriausybė labai mėgsta rietis su Vilniaus valdžia, dėl ko kenčia visi.
                                        Flickr

                                        Comment



                                          Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“ negaili nei jėgų, nei pinigų abejonėms dėl Kaliningrade statomos atominės elektrinės sklaidyti, nors statybas pradėjo neturėdama nei investuotojų, nei susitarimų, kur dės pagamintą elektrą.
                                          Koncernas „Rosatom“, statantis Baltijos atominę elektrinę (BAE), nuolat kviečiasi Lietuvos ir kitų šalių žiniasklaidą – ar į Sankt Peterburgą parodyti seniai veikiančios Leningrado jėgainės, ar į konferenciją apie branduolinę energetiką Maskvoje. Šią savaitę grupė Lietuvos ir Lenkijos žurnalistų buvo pakviesti apsilankyti greta Nemano, kur šių metų vasarį pradėti lieti BAE pamatai.
                                          (...)
                                          Neseniai „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka viešai pasiūlė Lietuvos pareigūnams surengti konsultacijas dėl projekto. Jis tvirtino, kad laikomasi Jungtinių Tautų (Espoo) Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste, nors Rusija jos dar neratifikavusi, taigi, gali vertinti pagal savo standartus.
                                          2009 metais aplink Baltijos jūrą esančioms valstybėms, ES ir Baltarusijai buvo įteikta jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, surengtos konsultacijos su visų šalių atstovais. Esą vieninteliai lietuviai atsisakė leistis į kalbas.
                                          Lietuvos Užsienio reikalų ministerija atkirto, kad Rusija nepaaiškino, kodėl jėgainę stato prie sienos, neatliko seisminių tyrimų. Anksčiau pateiktas dokumentas pagrįstas 1983 metų tektoninių lūžių ir 1999 metų seisminio pavojingumo žemėlapiais. 2004-aisiais užfiksuotas žemės drebėjimas buvo stipresnis nei prognozuota.
                                          Maskva taip pat neatsakė, kaip bus aušinamas reaktorius, kokie pokyčiai laukia Nemuno ir aplinkinės teritorijos, nedetalizavo avarinės parengties planų ir neatliko atsparumo testų.
                                          (...)
                                          Perklausta apie veiksmų planą nelaimės atveju A.Ivanova atsakė mananti, kad jis yra: „Kai rengiamas projektas, tokios schemos turi būti. Pati schema egzistuoja, dabar ją reikia pritaikyti konkrečiai struktūrai.“
                                          Pasak A.Guliajevo, tokių saugumo sistemų nėra nė vienoje kitoje Rusijos branduolinėje jėgainėje. Bet analogiškoje Leningrado AE-2, kuri jau keletą metų statoma netoli Sankt Peterburgo, pernai vasarą sugriuvo apsauginio gaubto (esminio AE saugos elemento) konstrukcijos.
                                          Dar viena klausimų kelianti detalė – branduolinio kuro atliekos, kurias tikriausiai teks išgabenti į „didžiąją Rusiją“. Pasidomėjus, ar dėl to buvo derėtasi su Lietuva, A.Guliajevas nurodė, kad nemažai branduolinę energetiką plėtojančių valstybių neturi galimybių pasirūpinti radioaktyviomis atliekomis, todėl esą savaime suprantama, kad ši problema bus išspręsta. „Rosatom“ yra eksploatacinė tarnyba. Nežinau, kokiais normatyviniais dokumentais jie naudojasi, bet tiksliai žinau, kad tie klausimai kažkaip sprendžiami. Pasaulinė praktika rodo, kad problemų nėra“, – aiškino jis.
                                          (...)
                                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                          Comment

                                          Working...
                                          X