Energetika

[yessuz]

Nuo 2014 m. berods reikės nemažą dalį šilumos/energijos gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, todėl "senoji" VE ŠEC-3 užsilenks, o klestės visiškai privati "Dalkios" biokuro šiluminė elektrinė.
Tokiu būdu tai yra nepralošiamas biznis.

ES direktyva isigalios nuo 2016 sausio pirmos.
Kaune, Mazeikiuose, Vilniuje TEC 3, Elektrenu senieji blokai, berods, negales gaminti del dideliu NOX emisiju ir del to kad nera jokiu filtru... nu elektrenuose ten is bedos yra..

Estai pvz statosi 2 blokus uz 1 mlrd euru, kurie degins skaluna..
pas mus nedaroma nieko.. kaip sakoma - pas mus daroma per velai arba blogai..

[yessuz]

Be abejo kokia bus kaina yra svarbiausias dalykas ...
Kol kas galime tik spėlioti. Nors man panašu darosi, kad ekonomine prasme gali ir neblogai gautis. Japonijos spaudoje buvo frazių, kad Visagino AE gali kainuoti iki 5 mlrd USD (up to 5 billion US dollars). Šis skaičius lietuviškoje spaudoje kažkaip stebuklingai pavirto į nuolat cituojamą frazę "kainuos apie 5 mlrd EUR" Lietuva pretenduoja į 34 proc. akcijų (taigi Lietuvos dalis būtų 1,5 mlrd, jei pavyktų išdėstyti per 6 metus tolygiai metinis įnašas būtų apie 300 mln., bet čia žinoma tik spėlionės), Latvija nori 16 proc. , Estija panašios dalies . Galima spėti, kad Hitachi dalis tokiu atveju bus likęs trečdalis. Iš Hitachi prezidento interviu lapričio mėn. jau buvo akivaizdu, kad statybai paskolas skirs Japonijos eksporto importo bankas EXIM ir Japonijos tarptautinio vystymosi bankas. O tai praktiškai Japonijos valstybės institucijos ir akivaizdu, kad tokiu atveju projektas turi Japonijos valstybės palaikymą. Todėl sąlygos turėtų būti gana neblogos. Nors be abejo tai tik spekuliacijos.

O dėl importo. Atvirai pasakius nemanau, kad iš Lenkijos pusės mes galėsim importuoti. Lenkai be abejo vystys savo energetika, bet su tokia Vokietijos politika, tai jie greičiau eksportuos perteklių į Vokietiją. Linijos į Švediją galingumas kiek mačiau 750 MW, todėl net sudėjus su linijomis tarp Estijos ir Suomijos (dvi atrodo po 400 MW) Baltijos šalims mažoka (be to Suomija vis dar yra elektrą importuojanti, o ne eksportuojanti šalis). Be to kiek žiūrėjau į grafikus NordPoolas turi gana bjaurią savybę - žiemos mėnesiais jie ir patys neturi pertekliaus (natūralu Šiaurės šalys, bet ir mum tada daugiausia reikia), o vasarą - milžiniškas perteklius (bet ir mum tada gerokai mažiau reikia).
Nekalbant apie tai, kad Lietuva ir taip turi chronišką einamosios sąsakaitos deficitą ...

tai kad ten tas suwalku krasatas ir taip kencia nuo trukumo..
musu lenkai atvaziuoja, pvz vasaros metu mato stivinti Vilniaus 3 tec'a kur 2x 200 mw stovi ir sako - nu pzdc prabanga, 400 mw ilsisi...

[Lettered]

Rusijos ambasadorius: Visagine žadama naudoti pigų reaktorių, rusiškų technologijų kritikuoti - nevalia
delfi.lt



Ką jis čia kliedi? Kokios dar ketvirtos kartos reaktoriai Rusijoje? Gal jis susapnavo? Gal jie jau ir trisdešimtos kartos reaktorius statosi (irgi sapnuodami)?

Visagine planuojamas Hitachi ABWR reaktorius yra 3-os kartos t.y. iš esmės naujausios šiuo metu prieinamos technologijos branduolinis reaktorius. Fukushimoje naudojami BWR reaktoriai buvo 2-os kartos. Tai skirtingos epochos skirtingi produktai, kurių negalima lyginti. O ketvirtos kartos reaktorių pasaulyje šiandien apskritai dar nėra ir artimiausiu metu nebus (juo labiau, ne Rusijoje).

Gana įdomi publikacija apie IV kartos reaktorius, nors jau ir 10 metų senumo:
http://www.ne.doe.gov/genIV/document...iv_roadmap.pdf

[Eimantas]

Bus naujas vamzdis, pažymėtas punktyru:
http://www.dujos.lt/uploads/images/dir65/dir3/13_1.php

Kažin ar ties iki Šilutės vien dėl virtuvių... Šilutė biokuru šildosi.

[Silber418]

'Vänern vindpark' - tai 2010 metais pabaigtas, tačiau jau visu pajėgumu veikiantis vėjo jėgainių parkas, įrengtas didžiausiame Švedijoje bei Europos Sąjungoje ir trečiame pagal dydį Europoje ežere Vänern. Savybės:

Generalities

• Wind farm name: Vindpark Vänern
• Country: Sweden
• County / Zone: Värmlands
• Total installed power: 30 MW
• Estimated annual production: 75 GW.h (for an equivalent of 2500 hours of full load/year)

Details

• Part: Gässlingegrund Offshore
• City: ND
• Commissioning: 2009/10
• 10 turbine(s) Winwind WWD-3-100 (power 3000 kW, diameter 100 m)
• Hub height: 90 m
• Total nominal power: 30000 kW
• Operational
• Offshore wind farm
• Developed by: Dynawind
• Operator: Vindpark Vänern
• Owner: Windpark Vanern

Šaltinis: http://www.thewindpower.net/windfarm...ark-vanern.php.

Bendras vaizdas: 1, 2, 3.


Annika and the wind power by Boe78, on Flickr

Šis vėjo jėgainių parkas yra netoli kranto, todėl gaunama elektros energija aprūpinami Karlstad miestas ir aplinkinės gyvenvietės.

[J.U.]

Man irgi įdomu, kaip Lietuva planuoja sinchronizuotis ir su kuo? Šiuo metu Šiaurės ir Kontinentinės Europos tinklai veikia asinchroniškai, nors priklauso ENTSOE. Ar yra planų juos sinchroniuoti? Jei taip, tai neturėtų kilti didelių problemų sinchroniuojant ir Baltijos šalių tinklus su bendru jų tinklu.

Šiaurės ir kontinentinės Europos tinklai pakankamai dideli ir gali veikti savarankiškai. Lietuvos ne. O kabelis į Švediją (pastovios srovės jungtis) ir jungtis su Lenkija net nenumato sinchronizavimo galimybės. Ten stovės keitikliai, t.y. bus keičiama į pastovią srovę ir po to generuojama vėl kintama. Aišku, su nuostoliais. Todėl atsikabinti nuo Rusijos nepavyks niekaip.

[c2h5oh]

Man irgi įdomu, kaip Lietuva planuoja sinchronizuotis ir su kuo? Šiuo metu Šiaurės ir Kontinentinės Europos tinklai veikia asinchroniškai, nors priklauso ENTSOE. Ar yra planų juos sinchroniuoti? Jei taip, tai neturėtų kilti didelių problemų sinchroniuojant ir Baltijos šalių tinklus su bendru jų tinklu.

Lietuva planuoja sinchronizuotis su vakarų Europos tinklu. Kažkas ta kryptim vyksta:

http://www.urm.lt/index.php?-1300127908

ES šalių narių Europos reikalų ministrai vasario 28 dieną Briuselyje patvirtino sprendimą, kuriuo Europos Komisijai suteikiamas mandatas derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl elektros sistemų Baltijos šalyse valdymo pagal vadinamojo ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus.


Bendrųjų reikalų tarybos (BRT) posėdyje dalyvaujantis Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžė, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas į Vakarų Europos tinklus yra vienas iš esminių uždavinių siekiant Lietuvos energetinės nepriklausomybės.

Šis Europos Komisijai suteiktas mandatas derėtis su Rusija ir Baltarusija, pasak A.Ažubalio, yra reikšmingas žingsnis suderinant techninius elektros energetikos sistemos veikimo principus su ES Trečiojo energetikos paketo nuostatomis.

[J.U.]

O kokio numatymo čia reikia? Pati jungtis negali būti numatyta/nenumatyta sinchronizacijai. Tai tik laidai. Čia jau pačios Lietuvos reikalas susitvarkyti savo tinklą taip, kad būtų galima jungtis be keitiklio, ką padaryti tos jungtys leis be jokių problemų. Klausimas tik kiek tai kainuos ir kaip bus su pačių Šiaurės ir Europos tinklų sinchroniškumu? O jei jie nebus sinchronizuojami, prie kurio tinklo jungsis Lietuva (Latvija, Estija)? Spėju, kad logiškiausia būtų jungtis prie Šiaurės, nes su juo bus viso 3 jungtys.

Drįstu pastebėti, kad Estijos jungtis kabeliu su Suomija, taip pat statoma Lietuvos jungtis su Švedija a priori yra numatytos kaip pastovios srovės jungtys, nesinchronizuojamos. Nes povandeniniu kabeliu praktiškai neįmanoma paleisti aukštos įtampos kintamos srovės.

[liutass]

Čia jau pačios Lietuvos reikalas susitvarkyti savo tinklą taip, kad būtų galima jungtis be keitiklio, ką padaryti tos jungtys leis be jokių problemų.

Dabar Lietuvos energetine sistema sinchronizuojama Rusijoje. Norint sinchronizuoti su Vakarais, reikalingi nuolatines sroves keitikliai, taip pat daug sistemu perdarymo Rusijos puseje. Dar elektros tranzito klausimas i Lietuva. Zodziu, visi koziriai Rusijos puseje. Nebus taip lengva pereikti i vakaru sistema. Jau 20 m. tas klausimas nepajudejo nei per 1 mm.

O tos jungtsu su vakarais (nuolatines sroves), tai juokas kazkoks. Jis sistemai neturi jokios itakos. Skirtos daugiau elektrai pirkti per poola pigiau is Svedijos.

[suoliuojantis]

Bjorn Lomborg siauteja (kas nezino tai toks zymus danu ekologas, su laiku "isvertes kaili". Jo garsiausia knyga yra "The sceptical enviromentalist"). Slated zurnale jis isspausdino pastaruoju metu eile straipsniu apie alternatyvius energijos saltinius. Paskutnis vadinasi "Wind falls". Straipsniai yra kontroversiski ir kai kuriose vietose gincytini, bet kai kurie faktai nekelia abejoniu.

Pvz.

Contrary to what many think, the cost of both onshore and offshore wind power has not been coming down. On the contrary, it has been going up over the past decade. The U.N. Intergovernmental Panel on Climate Change acknowledged this in its most recent renewable-energy report. Likewise, the U.K. Energy Research Center laments that wind-power costs have “risen significantly since the mid-2000’s.”

Priesingai negu kai kas teigia ir ko butu galima laukti, vejo turbinos ir ju staytba ne tik kad nepinga, bet netgi brangsta.

Visas straipsnis:
http://www.slate.com/articles/techno...energies_.html

[Sula]

O tos jungtsu su vakarais (nuolatines sroves), tai juokas kazkoks. Jis sistemai neturi jokios itakos. Skirtos daugiau elektrai pirkti per poola pigiau is Svedijos.

Nevisai supratau, kodėl juokas?

Visa jungčių esmė yra ta, kad Lietuva galės būti atjungiama dideliam reikalui esant nuo Rusijos (Baltarusijos) elektros tinklų.

[liutass]

Nevisai supratau, kodėl juokas?

Visa jungčių esmė yra ta, kad Lietuva galės būti atjungiama dideliam reikalui esant nuo Rusijos (Baltarusijos) elektros tinklų.

Negales. Ten nuolatines sroves jungtys, jos neturi itakos sistemos sinchronikai. Cia techniniai dalykai, energetikai supranta. Norint sinchronizuoti su vakarais reikia pilnai prisijungti prie vakaru energetines sistemos ir atsijungti nuo rytu. Skiriasi rusu ir vakaru dazniai. Del to mes suristi techniniais rysiais su rytu sistema. Kaip minejau, didele itaka daro Kaliningrado sritis, kur eina elektros tranzitas is Rusijos, todel sistemos turi sinchronizuotos. Gal tas pasikeis, kai Kaliningradas pasistatys AE, tada nebereikes tranzito ir gales dirbti izoliuotai. O elektra i vakarus pardavines per B2B stotis (keicia kintama srove i nuolatine, o po to vel i kintama, bet jau vakarietisko daznio standarto).

[Sula]

Negales. Ten nuolatines sroves jungtys, jos neturi itakos sistemos sinchronikai. Cia techniniai dalykai, energetikai supranta. Norint sinchronizuoti su vakarais reikia pilnai prisijungti prie vakaru energetines sistemos ir atsijungti nuo rytu. Skiriasi rusu ir vakaru dazniai. Del to mes suristi techniniais rysiais su rytu sistema. Kaip minejau, didele itaka daro Kaliningrado sritis, kur eina elektros tranzitas is Rusijos, todel sistemos turi sinchronizuotos. Gal tas pasikeis, kai Kaliningradas pasistatys AE, tada nebereikes tranzito ir gales dirbti izoliuotai. O elektra i vakarus pardavines per B2B stotis (keicia kintama srove i nuolatine, o po to vel i kintama, bet jau vakarietisko daznio standarto).

Aš nevisai energetikas, bet "prie to". Taip, Baltijos šalys veikia sinchroniškai su Rusijos elektros tinklais. Bet bus teorinė avarinė galimybė "nuplaukti". Beje - kartu su Kaliningrado sritimi. Dažnis yra vienodas, tik rusiška fazė plaukioja labiau.
Sinchronizuoti visus generacinius pajėgumus su Vakarais įmanoma, bet kol kas labai brangu, ilgainiui gal reiktų tam ruoštis. Dabar tą funkciją ir atliks HVDC keitikliai.

[Metropolis]

Negales. Ten nuolatines sroves jungtys, jos neturi itakos sistemos sinchronikai. Cia techniniai dalykai, energetikai supranta. Norint sinchronizuoti su vakarais reikia pilnai prisijungti prie vakaru energetines sistemos ir atsijungti nuo rytu. Skiriasi rusu ir vakaru dazniai. Del to mes suristi techniniais rysiais su rytu sistema. Kaip minejau, didele itaka daro Kaliningrado sritis, kur eina elektros tranzitas is Rusijos, todel sistemos turi sinchronizuotos. Gal tas pasikeis, kai Kaliningradas pasistatys AE, tada nebereikes tranzito ir gales dirbti izoliuotai. O elektra i vakarus pardavines per B2B stotis (keicia kintama srove i nuolatine, o po to vel i kintama, bet jau vakarietisko daznio standarto).

Dėl Lietuvos (Baltijos šalių) atsijungimo nuo Rusijos elektros tinklų. Gal kas galėtų paaiškinti, kaip dalis vakarų Ukrainos (vadinamoji "Burštyno sala") gebėjo 2002 m. liepą atsijungti nuo senosios UPS Ukrainos elektros energetinės sistemos ir prisijungti prie kontinentinės Europos (ENTSO-E) sistemos?

Daugiau info anglų k.: A part of the Ukrainian network called as Burshtyn Island has been disconnected from the main Ukrainian network and re-synchronized to the synchronous grid of Continental Europe. The power plant holds the frequency and phase angle in the Island. The power plant has a 400 kV connection to the Hungarian grid via the substation at Mukacheve.

From 1 July 2002, the power plant and several substations connected to it have been disconnected from the IPS power system of Ukraine. The plant, with these substations, and customers served by the plant/substations together called "Burshtyn Island". The island contains another power plants, like Klaush TS and T-R Hydro Station, but these plants are synchronized to BuTES, so it holds the synchronization in the island. The island is synchronized and connected to the synchronous grid of Continental Europe via the power systems of Hungary and Slovakia. The purpose of the island is to accelerate the integration of the Ukrainian IPS into the ENTSO-E Continental Europe region.

Šaltinis: http://en.wikipedia.org/wiki/Burshtyn_TES

[Sula]

Dėl Lietuvos (Baltijos šalių) atsijungimo nuo Rusijos elektros tinklų. Gal kas galėtų paaiškinti, kaip dalis vakarų Ukrainos (vadinamoji "Burštyno sala") gebėjo 2002 m. liepą atsijungti nuo senosios UPS Ukrainos elektros energetinės sistemos ir prisijungti prie kontinentinės Europos (ENTSO-E) sistemos?

Tai yra elementaru. Juk smulkesni tinklai jungiasi tik gana retomis aukštavoltėmis jungtimis (užžiedinami). Kadangi V.Ukraina turėjo 330kV jungtį su Vengrija, tai nebuvo problema kaip Lietuvai.
Iki 60-ųjų vidurio Lietuva pati buvo energetinė sala.

Geras pavyzdys, kaip reikia veikti be isterikų.

[Metropolis]

Tai yra elementaru. Juk smulkesni tinklai jungiasi tik gana retomis aukštavoltėmis jungtimis (užžiedinami). Kadangi V.Ukraina turėjo 330kV jungtį su Vengrija, tai nebuvo problema kaip Lietuvai.
Iki 60-ųjų vidurio Lietuva pati buvo energetinė sala.

Geras pavyzdys, kaip reikia veikti be isterikų.

Dėkui . Tik man dar įdomu, kaip dalis Ukrainos galėjo atsiskirti nuo likusios Ukrainos energetinės sistemos, o tuo tarpu teigiama, kad Lietuva (Baltijos šalys) t.y. ES valstybės nėra įgalios atskirti savo elektros sistemos nuo Rusijos sistemos...

[Eimantas]

Mokslininkai: nei terminalas, nei atominė elektrinė vartotojams energijos neatpigins
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...pigins-715376/

[yessuz]

Mokslininkai: nei terminalas, nei atominė elektrinė vartotojams energijos neatpigins
http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...pigins-715376/

nu, birzoje kaina yra apie 15 siai dienai.. tai cia ZYMIAI auksciau yra 17?

is tikruju, tai kai parafavo sutarti, tai dabar kremliaus klapciukai ir gazpromo islaikytiniai kartu su latviu gatve - rekte reks. net briuselis girdes.

[Silber418]

Vienas iš naujos kartos elektros stulpų (inst. prie žiemos kurorto Åre Švedijoje) pavyzdžių:

(c) stockholmlighting.se


(c) stockholmlighting.se


(c) stockholmlighting.se


Paveikslėlyje matome aukštos įtampos elektros stulpą, kuriame dienos metu sukaupta Saulės šviesos energija ir LED sistema panaudojama apšvietimui.

Nuoraukos iš: http://www.stockholmlighting.se.

[DeSadas]

NEW RECORD SET FOR RECYCLING INDOOR LIGHT TO ELECTRICITY

Cardiff, Wales. April 5, 2012: G24 Innovations, a pioneer of light energy harvesting – the recycling of ambient indoor light to electricity - has achieved ground-breaking efficiency rates for the indoor performance of its Dye-Sensitised Cells . At an average of 26% conversion efficiency, a new cell composition has broken the company’s previous record of 15%, already recognised by Texas Instruments’ Solar Lab as the most efficient indoor light energy harvesting technology on the market.

Kas supranta nors kiek saules energetikoje ir kur sis atradimas veda, nenustebs kad ateitis yra solar.

Pasiektas efektyvumas jau yra daugiau negu geriausi silicon ir thin film produktai. Lankstus, lengvas ir ateityje daug pigesnis produktas.