Energetika

[Eimantas]

JAV ekspertai: Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų 30-50 metų

Galimi skalūninių dujų klodai glūdi pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs.
„Vizito JAV metu gavau daug naujos informacijos, dar kartą patvirtinančios, kaip esmingai skalūninės dujos keičia situaciją pasaulio dujų rinkoje. Grįžęs į Lietuvą, siūlysiu Vyriausybei imtis neatidėliotinų žingsnių, kad skalūninių dujų išgavimas Lietuvoje taptų realybė“, - ministerijos pranešime spaudai cituojamas A.Sekmokas.

http://verslas.delfi.lt/energetics/j....d?id=45428769

[Wycka]

JAV ekspertai: Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų 30-50 metų

Ilgas straipsnis, bet jis to vertas:

Pasaulio energetikos žemėlapį keičia skalūnų dujos

Su Vakarų Lenkijos kaimelio Łebieńo seniūne Elżbieta Religa nutiko tai, kas būna tik filmuose arba romanuose apie Laukinius Vakarus. Jai paskambino britų įmonės atstovė, pranešė, kad po kaimelio namais rasta ,,kai kas įdomaus“, ir paprašė susitikti su gyventojais. Po kelių dienų atvažiavo kirbinė autobusiukų su vadybininkais ir inžinieriais.
Susitikimas vyko bendruomenės salėje, atvykėliai sumokėjo už gausiai padengtą stalą. Jie pasakė, kad giliai po kaimelio žeme, kelių tūkstančių metrų gelmėje, uolienoje ir jos plyšiuose yra dujų. Atvykėliai moka jas išgauti ir prašo leidimo pradėti darbą.
Gręžimas prasidėjo po poros mėnesių, laukymėje už kaimo, o po kelių savaičių naktį seniūnę pažadino nušvitęs dangus. Prasiveržė pirmos dujos. Liepsna, pasakoja seniūnė, jai pasirodė ,,didelė kaip namas“. Dabar ten įstatyti vamzdžiai ir trys didžiulės sklendės.
Geologai jau seniai surado, bet tik dabar mes pradedame įsisąmoninti, ką jie surado. Beveik visur po žeme yra dujų ir naftos. Visame pasaulyje atsiranda tūkstančiai naujų darbo vietų. Nes geologai ieško ir beveik visur suranda tris gamtinių dujų formas: dujas, įspaustas į skalūnų uolieną (nepainiokime su Estijos degiuoju skalūnu), dujas, įspaustas į smiltakmenio poras, ir dujas, įspaustas į akmens anglies klodus. Įspaudė pati gamta.
Milžiniška jėga, visų viršutinių sluoksnių svoriu – o tai kilometro storio sluoksnis, kartais kelių kilometrų – spaudžiamos dujos buvo įspaustos net į akmenį. Geologai apie tai seniai žinojo, bet daug dėmesio nekreipė. Nes kaip tu ištrauksi tas dujas, kai jos taip įspaustos, kad net tapo akmens dalimi ir yra kilometro, dviejų, net trijų gylyje?
Genijams kliūčių nėra
Buvo sukurta visiškai nauja technologija – hidraulinis plėšimas, arba susmulkinimas (angl. hydraulic fracturing arba fracking). Įsiminkime tą žodį, nes jis įeis į žmonijos istoriją. Tai požeminė, kontroliuojama, galinga vibracija.
Ją naudodami į požemius nesileidę dujininkai išgauna dujas visame pasaulyje: Australijoje, Kinijoje, Indijoje, Indonezijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Europoje. Mūsų planetos geologiniai žemėlapiai peržiūrimi iš naujo, atliekama papildoma žvalgyba ir beveik visur randama gamtinių dujų. Lenkija suteikė dujų bendrovėms jau 70 koncesijų. Beribiais Kanados plotais tiesiog laksto ieškotojų ir gręžikų gaujos, o priekyje visų bėga Kinijos geologai ir dujininkai. Kinų įmonė ,,PetroChina“ Kanadoje jau investavo 5,4 mlrd. JAV dolerių.
Toliausiai nuėjo JAV – energetikos srityje ten revoliucija. Jos plačiai žvalgo, o surastus telkinius tuoj pat eksploatuoja. Maždaug pusė gamtinių dujų Amerikoje dabar išgaunama iš netradicinių šaltinių, bendroje gamtinių dujų gavyboje ji jau aplenkė Rusiją ir dabar užima pirmą vietą pasaulyje. Vokiečių žurnalas ,,Der Spiegel“ apskaičiavo, kad Jungtinės Valstijos dabar turi dujų daugiau negu Saudo Arabija – naftos. Amerikoje jau veikia 3 tūkst. šulinių ir kas mėnesį įrengiama apie 130 naujų.
Dabar, kai revoliucijos ritasi per Artimuosius Rytus, tapo akivaizdu – ir jau kelintą kartą!, – kad pasaulio ekonomika kabo ant arabų naftos virvutės, ir jeigu taip bus ir toliau, pasaulinės kainos nesiliaus šokinėjusios. Jau buvome pradėję kopti iš krizės, bet jeigu neramumai prasidės Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (tos šalys sėdi ant didžiausių pasaulyje naftos išteklių), vėl nugarmėsime į krizės duobę, galbūt dar gilesnę negu pirma.
Tačiau jeigu gamtinių dujų bus užtektinai ir jų vietoj dabar vartojamo skystojo kuro gaus elektrinės, naftos reikės daug mažiau, jos kainos kris ir stabilizuosis.
Kudakuoti iš džiaugsmo dar anksti
Ar tikrai viskas taip gražu? Jokiu būdu. Išskyrus Ameriką, Švediją ir dar kelias vietas, daugeliu atvejų dujininkai nėra išgavę nė 1 kub. m skalūnų dujų – trūksta įrangos, specialistų, gręžiant ne visada pataikoma į vadinamąją saldžiąją vietą, kur dujų koncentracija didelė. Be to, gana dažnai visi paieškų ir gręžimo darbai nueina niekais, nes pataikoma į tuščias vietas. Ir yra didelis pavojus dar labiau užteršti gamtą. Tačiau teigiamos skalūnų dujų ypatybės aiškiai persveria visą riziką.
Deginant dujas, į atmosferą išmetama perpus mažiau anglies dioksido negu deginant anglį, be to, nėra suodžių. Kai kuriose šalyse, kur elektrinėse deginamos akmens anglys arba skystais kuras, suodžiai padengia laukus ir miškus. Be to, sumažėja atsinaujinančios energijos šaltinių – vėjo ir saulės – panaudojimo patrauklumas. Vėjo jėgainėms ir saulės baterijoms bei plokštėms pagaminti taip pat reikia daug elektros ir medžiagų, tad šių įrenginių kainos kandžiojasi.
Didžiausias skalūnų dujų perspektyvumo rodiklis yra tai, kad visos stambiosios naftos bendrovės keičia strategiją ir investuoja milijardus į naujosios kartos dujų pramonę. Vien todėl, kad Amerika nustojo būti dujų pirkėja ir tapo jų pardavėja, gamtinių senojo tipo dujų kainos pasaulyje pradėjo kristi. Vokietijos milžinas ,,Ruhrgas“ per pusmetį patyrė 500 mln. eurų nuostolį. Buvo pakeistas bendrovės vadovas, bet tai mažai padės, nes dujų monopoliai praranda jėgą jau vien dėl to, kad visiems aišku – jų monopolis baigiasi.
Iki šiandien buvo taip: milžinai, Rusijos „Gazprom“ ir Norvegijos „Statoil“, siurbia savo dujų laukuose, pumpuoja dujas per tūkstančius kilometrų iki Vokietijos ar kitų Europos šalių sienų, ten jas perima į savo vamzdynus kiti gigantai – „Ruhrgas“ arba „Wintershall“ – ir pumpuoja vartotojams.
Didžiulis pelnas tiems, kurie visą sistemą valdo ir ją suka. Dėl kainų net nebūdavo deramasi – jos buvo diktuojamos. Galiojo ilgalaikės sutartys, kai kurios sudarytos net 40 metų. Buvo remiamasi vadinamąja dujų ir naftos sąsaja, tai yra dujų kainos seka naftos kainas, atsilikdamos keliais mėnesiais. O mažmenininkai dar pliaukšteli antkainį už paskirstymą, sandėliavimą ir pardavimo išlaidas. Visa tai negailestingai – iki 30 procentų.
Tačiau dabar atsiranda kažkas panašaus į konkurenciją. Žinoma, nebūkime per daug entuziastingi. Tikros konkurencijos dar nėra. Kol kas yra tik jos idėja. Geologai seniai žinojo apie gelmėse įpaustas dujas, bet technologija jas pasiekti ir ištraukti atsirado visai neseniai. Dujininkai dabar gali gręžti į kelių tūkstančių metrų gylį, pasukti grąžtų galvas (tai didelės mašinos) į bet kurią pusę, gali tęsti gręžimą horizontaliai arba įkypai net per 8 km į šoną nuo vertikalės. Valdo tuos aukštosios technologijos „kurmius“ pusmetrio tikslumu.
Kai požeminis taikinys pasiekiamas, nuleidžiamos ,,drebinimo mašinos“, galingi siurbliai, po 2 400 arklio galių vienas, sujungiami ir apie tuziną tų požeminių eskadrų beprotiška jėga varo specialų skystą mišinį, sukurdami triuškinantį – apie 1 000 barų – spaudimą. Bet žemės paviršiuje jokio virpesio. Jokio garso.
Skystas mišinys – tai milijonai litrų vandens, specialus smėlis ir chemikalai, tarp jų yra ir nuodingų. Požeminiuose akmenyse atsiranda plyšių, įpurškiamo smėlio kristalai neleidžia plyšiams susiglausti, skystis pumpuojamas į paviršių ir su juo išlekia dujos tarsi iš ką tik atkimšto butelio gazuoto vandens. Jas sugauti ir nukreipti į vamzdžius – visai paprastas dalykas. Iš pradžių dujos veržiasi galingai, po poros mėnesių srovė lėtėja, o kai nurimsta, hidraulinį plėšimą reikia pakartoti.
Ateitis priklauso naujoms dujoms
Esame įpratę prie plokščio pasaulio: pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę. Dar kartais pažiūrime aukštyn. Bet požeminis pasaulis gerokai didesnis. Jis turi ir kitą matą – gilyn. Kartais labai giliai. Dujų gavyba naujuoju metodu brangesnė negu ankstesnis būdas – pragręžei skylę ir imi. Nauja technologija visada brangi. Tačiau ji jau pradėjo pigti. Inžinieriai iš „Talisman Energy“ sugebėjo išlaidas sumažinti perpus. Yra dar viena svarbi galimo skalūnų dujų pigimo priežastis. Dažnai jų nereikia toli gabenti, o dujų transportas – brangus malonumas.
Kadangi dujų rinka pripildyta, kainos vartotojams pradeda kristi tuomet, kai tik atsiranda naujų tiekėjų. Pernai pasaulyje viskas pabrango, o Amerikoje dujos atpigo 27 procentais. Taip bus ir toliau – kiek didės gavyba, apytikriai tiek pat pigs ir dujos.
Tai bloga žinia Rusijai. Ji investavo milijardus dolerių į vamzdynus dujoms į Europą ir Kiniją pumpuoti. „Nord Stream“ Baltijos jūros dugne pradės veikti jau šiemet. Dabar jau neaišku, ar tai apsimokės (kaip ir projektuojamo dujotiekio per Juodąją jūrą ,,South Stream“ bei Europos Sąjungos projekto ,,Nabucco“ atveju).
Vis dėlto manau, kad entuziazmo pasaulyje per daug. Tai džiaugsmas vartotojų, kurie viliasi, kad subyrės dujų monopoliai ir sumažės kainos. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis jau mato, kad jo šalis tampa ,,antrąja Norvegija“ – turtinga, svarbi ir nepriklausoma. Iš kelių prezidento Baracko Obamos kalbų aišku, kad džiūgauja ir jis.
Bet kol kas didžiausia problema – pavojus užteršti gamtą. Nuodingi chemikalai gali patekti į gruntinius vandenis. Tai nėra neišvengiama – hidraulinis plėšimas atliekamas 1,5 km gylyje arba daug giliau, o geriamojo vandens sluoksniai yra tik 200 m gelmėje. Bet padarius klaidą gali būti nelauktų proveržių. Vietovė gali tapti turtinga, tačiau be gėlo vandens. Amerikoje tokių atvejų būta. Dujininkai atsako, kad reikia tobulinti metodus, surasti kitokių chemikalų. Tos neigiamos aplinkybės labai svarbios, jos gali stabdyti procesą, bet pakeisti jo krypties jau negalės.
Dvi milžiniškos valstybės – Kinija ir Indija – stoja į modernių pramoninių valstybių gretą, jų ūkiui ir transportui jau dabar kuro ir degalų reikia gerokai daugiau negu prieš penkerius metus, o senojo pyrago, tradicinių kuro šaltinių, visiems neužteks. O kaip Lietuvoje? Mūsų žemėje potencialusis sluoksnis yra arti paviršiaus, ypač Vakarų Lietuvoje – arčiau paviršiaus negu Lenkijoje. Neabejotina, kad ten yra tų įstrigusių dujų. Tik kol kas neaišku, kiek.
Jeigu kalbame apie ateityje galimą skalūnų dujų išgavimą, gali kilti keli įdomūs klausimai. Ar ūkininkas gali uždrausti daryti gręžinį savo žemėje? Gali, jeigu nenori gerai uždirbti, paaukojęs keliasdešimt arų įrenginiams pastatyti. Jeigu užsispirs ir paaiškės, kad dujų po jo sodyba yra, irgi nieko baisaus. Ūkininkui priklauso tik dirvožemis, o gelmės – ne jo.
Dujininkai gręžinį galės daryti kad ir už kelių kilometrų, o telkinį pasieks horizontaliais gręžiniais. Tas pats ir su licencijomis, išduotomis užsienio ir Lietuvos naftos bendrovėms. Joms priklauso tik teisė dirbti naftingame sluoksnyje.
Ką būtina padaryti energetikos revoliucijos akivaizdoje? Dujinių skalūnų geologija turi būti gerai ištirta. Būtina geriau suformuoti teisinę bazę. Jeigu žiopsosime, liksime kvailių vietoje. Be to, aplinkosaugos aspektai turi būti išnagrinėti ypač atsakingai. Ir turėsime, bičiuliai, savo dujų. Ne šiandien, ne rytoj. Bet progos nepraleiskime – ji nepasikartos.

[Wycka]

JAV ekspertai: Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų 30-50 metų

Pasaulio energetikos žemėlapį keičia skalūnų dujos

Dar apie skalūnines dujas:

J.Satkūnas: apie skalūnines dujas Lietuvos mokslininkai paskelbė jau prieš šešerius metus

Straipsnį apie galimai slypinčius skalūninių dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik dabar energetikos ministrui Arvydui Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Tuo tarpu geologai sako jau sulaukiantys didžiulio susidomėjimo šiomis dujomis.
Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų mūsų šalies poreikius patenkinti 30-50 metų. Tokias naujausias tyrimų išvadas Vašingtone viešinčiam energetikos ministrui A. Sekmokui pristatė JAV Energetikos išteklių informacijos agentūros vadovas Richardas Newellas.
"Vizito JAV metu gavau daug naujos informacijos, dar kartą patvirtinančios, kaip esmingai skalūninės dujos keičia situaciją pasaulio dujų rinkoje. Grįžęs į Lietuvą siūlysiu Vyriausybei imtis neatidėliotinų žingsnių, kad skalūninių dujų išgavimas Lietuvoje taptų realybė", - penktadienį išplatintame pranešime spaudai cituojamas A. Sekmokas.
Tuo tarpu Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas teigė, kad amerikiečiai rėmėsi Lietuvos geologų publikuotais duomenimis.
"Paskaitė straipsnį, kuris yra publikuotas 2004 metais, kurį paskelbė daktarė Onytė Zdanavičiūtė, ir mūsų kolegė, tarnybos darbuotoja daktarė Jurga Lazauskienė, ir amerikiečiai dabar tai kaip naujieną ištraukė. Kai paskelbė amerikiečiai tokią žinią, tai visi ir suklūstame, o kai mūsų tarnyba tokią galimybę pamini, tai tas nėra labai girdima", - apgailestavo J. Satkūnas.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas teigė, kad jau yra jaučiamas didelis susidomėjimas šiomis dujomis.
"Tik nuvykus į JAV išgirstama šita naujiena. Lietuvos dujos tuo domėjosi, domisi kai kurios kompanijos, susidomėjimas yra didžiulis, iš visų susidomėjimą mes jaučiame, išskyrus Energetikos ministeriją. Labai atsiprašau, bet turiu tą pasakyti. Jie galėtų kreiptis į mus ir gautų pačią tikriausią informaciją", - sakė J. Satkūnas.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas teigė, kad labai džiūgauti dėl perspektyvų dar per anksti - duomenys yra tik apytikriai, o kad jie būtų patvirtinti, reikia padaryti tyrimus
"Dabar tyrimai yra pradėti, patvirtinta valstybinė programa, tačiau, aišku, yra reikalingi resursai tyrimams, reikalingas gręžimas. Esame paėmę kelis bandinius iš senų gręžinių ir juos dabar tiriame. Jie yra analizuojami JAV, bendradarbiaujame su "Chevron", "Shell" kompanijomis, jie turi jau tam tikrą patirtį. Mums reikalingi analitiniai tyrimai specializuotose laboratorijose, kad būtų nustatyta, kiek yra ištirpusių, absorbuotų dujų molio skalūnuose, gausime skaičius ir tada belieka tik atlikti bandomuosius gręžinius, sutrupinti uolienas, pritaikant specialias technologijas, ir manyčiau, kad nieko labai daug nereikėtų išradinėti, tiesiog amerikiečių patirtį panaudoti mums", - sakė J. Satkūnas.
Pasak Lietuvos geologijos tarnybos atstovo, manoma, kad tokių dujų ištekliai galėtų slypėti Vakarų Lietuvoje - Klaipėdos, Šilutės rajonuose, Šilalėje.
Bandomiesiems gręžiniams, J. Satkūno teigimu, reikėtų maždaug kelių milijonų litų.

[senasnamas]

Čekuolio krykštavimai dar ne viskas - yra ir kita reikalo pusė:
Bauginantys stebuklai: degtukas prie čiaupo – ir vanduo liepsnoja
"Progresui" žengiant tokiais tempais, iš gamtos nieko neliks. Gamtinių dujų telkiniai yra koncentruoti, padarius vieną gręžinį galima ilgai siurbti. O skalūninės dujos išsimėčiusios ir gręžinių reikia daug daugiau.

Nuo Teksaso iki Kolorado ir Pensilvanijos – daugybėje JAV vietovių žmonės išsigandę ir supykę. Jie pasakoja apie tai, kaip jų namuose vanduo užsidega, pageltonuoja, skleidžia keistą kvapą. Žmonės skundžiasi dėl odos alergijų ir bijo praustis. Kai kuriuose upeliuose jie randa nugaišusių žuvų.

Dimoke Pensilvanijoje vandens šaltinio sprogimas atskleidė, kad gyventojų vandens rezervuarai užteršti metanu. Virš kai kurių kalnų upelių kybo nuodingi garai.

Gamtosaugininkai perspėja, kad dujų paieškos gali užteršti gruntinius vandenis, tačiau JAV pramonės atstovams svarbiausia, kad naujoji technologija sumažino gavybos sąnaudas.

Ar dėl kažkiek pigesnių dujų verta tiek aukoti? Korporacijoms, aišku, rūpi tik pelnas, visa kita paskutinėje vietoje: išgręžia, išdrasko, išsiurbia ir palieka. Skalūnines dujas galima vadinti ne progresu, o regresu. "Pažanga" tame, kad anksčiau joms išgauti nebuvo technologijų, o dabar yra. Tačiau tai vis tie patys neatsinaujinantys ištekliai. Jei ir toliau "pažanga" vyks tik šia kryptimi, tai perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių procesas lėtės ir visa žemė palaipsniui taps ištisine pramonės zona. Juk žemės gelmėse gali būti ir kitų turtų, kurie kol kas neatrasti arba nesugalvota, kaip juos pritaikyti. O ten, kur kvepia milijardais, saugumas ir ekologija yra paskutinėje vietoje.

[Wycka]

"Progresui" žengiant tokiais tempais, iš gamtos nieko neliks. Gamtinių dujų telkiniai yra koncentruoti, padarius vieną gręžinį galima ilgai siurbti. O skalūninės dujos išsimėčiusios ir gręžinių reikia daug daugiau.
Ar dėl kažkiek pigesnių dujų verta tiek aukoti? Korporacijoms, aišku, rūpi tik pelnas, visa kita paskutinėje vietoje: išgręžia, išdrasko, išsiurbia ir palieka. Skalūnines dujas galima vadinti ne progresu, o regresu. "Pažanga" tame, kad anksčiau joms išgauti nebuvo technologijų, o dabar yra. Tačiau tai vis tie patys neatsinaujinantys ištekliai. Jei ir toliau "pažanga" vyks tik šia kryptimi, tai perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių procesas lėtės ir visa žemė palaipsniui taps ištisine pramonės zona. Juk žemės gelmėse gali būti ir kitų turtų, kurie kol kas neatrasti arba nesugalvota, kaip juos pritaikyti. O ten, kur kvepia milijardais, saugumas ir ekologija yra paskutinėje vietoje.

senasnamas, ar pats nemanai, kad per daug sutirštini spalvas? Koks skirtumas, kiek reikia gręžinių, jeigu išgautos dujos visą tai atperka? Sakai, korporacijoms rūpi tik pelnas, o valstybei nerūpi energetinė nepriklausomybė ir mokesčiai? Technologijos tik nepilnus 20 metų jau leidžia išgauti skalūnines dujas, tad kodėl tikimasi stebuklų? Lėktuvai skraido nuo 1903m., bet ar šiandien nebebūna aviakatastrofų? Taip, didžiausia problema yra neatsinaujinantis šaltinis, tačiau dujos yra pats ekologiškiausias kuras iš visų neatsinaujinančių šaltinių. Beje, jeigu skalūninės dujos bus pakankamai aktyviai išgaunamos, po ~50 metų jų nebebus tiek, kad apsimokėtų siurbti pramoniniu būdu. Prognozuojama, kad iki to laiko jau bus įsisavinta termobranduolinė energetika ir pažangesnės pasaulio šalys degaus kuro visiškai atsisakys.
Dabar apie Lietuvą. Būtų pasaka (kuria 100% dar netikiu), jeigu Lietuvai visiškai nebereikėtų importuoti gamtinių dujų, gal net eksportui kažkiek atliktų. Būtų sukurta keli šimtai naujų ir gana kvalifikuotų darbo vietų, ūkininkai ir kiti žemės savininkai gautų kažkiek užsidirbtų iš žemės nuomos, o valstybės biudžetas neblogai pasipildytų.
Kas dėl aplinkos taršos, tikriausiai nelabai atidžiai perskaitei straipsnio „paklodę“. Kągi, nepatingėjau, suradau ir dar kartą cituoju tą ištrauką:

Kol kas didžiausia problema — pavojus užteršti gamtą. Nuodingi chemikalai gali patekti į gruntinius vandenis. Tai nėra neišvengiama — hidraulinis plėšimas atliekamas 1,5 km gylyje arba daug giliau, o geriamojo vandens sluoksniai yra tik 200 m gelmėje. Bet padarius klaidą gali būti nelauktų proveržių. Vietovė gali tapti turtinga, tačiau be gėlo vandens. Amerikoje tokių atvejų būta. Dujininkai atsako, kad reikia tobulinti metodus, surasti kitokių chemikalų. Tos neigiamos aplinkybės labai svarbios, jos gali stabdyti procesą, bet pakeisti jo krypties jau negalės.

Ir dėl visa ko, kad nepasirodyčiau skalūninių dujų gavybos hiperentuziastas, matantis tik vieną pusę, įkeliu šį filmuką apie degantį čiaupo vandenį. Paieškojus labai lengva ir daugiau panašių filmukų rasti.

[senasnamas]

Koks skirtumas, kiek reikia gręžinių, jeigu išgautos dujos visą tai atperka?

Tą ir sakau - koks skirtumas, kokios pasekmės, jei laukia didelis pelnas. Tačiau pelnas kam - dujų išgavėjams, ar eiliniams vartotojams?
Nelabai supratau tos citatos prasmės - juk būtent tą ir rašiau. O kol gavybos būdai taps saugesni ir ekologiškesni, daug dujų bus išgauta nesaugiai ir neekologiškai.
Lietuvos atveju pliusai - energetinė nepriklausomybė ir nauja pramonės šaka. Tačiau iki to dar ilgas kelias. Išteklių pigumu netikiu. Visame pasaulyje išteklių kaina nusistovi (nustatoma) tokia, kad pernelyg nestabdytų ekonomikos augimo. Savikaina didelio vaidmens nevaidina. Aukštos kainos pagrindžiamos brangia gavyba, išteklių ribotumu ir t. t. Pvz., Brazilijos naftos magnatas Batista teigia, kad naftos barelį išgauti jam kainuoja 18 dol. O parduoda pasaulinėmis kainomis (dabar šiek tiek virš 100 dol.) Tai tik rodo, kad kalbant apie išteklius įprasti ekonomikos dėsniai nelabai galioja. Juk galėtų pardavinėti po 36 dolerius - negi 100 proc. pelno yra per mažai?

[Wycka]

Tą ir sakau - koks skirtumas, kokios pasekmės, jei laukia didelis pelnas. Tačiau pelnas kam - dujų išgavėjams, ar eiliniams vartotojams?
Nelabai supratau tos citatos prasmės - juk būtent tą ir rašiau. O kol gavybos būdai taps saugesni ir ekologiškesni, daug dujų bus išgauta nesaugiai ir neekologiškai.
Lietuvos atveju pliusai - energetinė nepriklausomybė ir nauja pramonės šaka. Tačiau iki to dar ilgas kelias. Išteklių pigumu netikiu. Visame pasaulyje išteklių kaina nusistovi (nustatoma) tokia, kad pernelyg nestabdytų ekonomikos augimo. Savikaina didelio vaidmens nevaidina. Aukštos kainos pagrindžiamos brangia gavyba, išteklių ribotumu ir t. t. Pvz., Brazilijos naftos magnatas Batista teigia, kad naftos barelį išgauti jam kainuoja 18 dol. O parduoda pasaulinėmis kainomis (dabar šiek tiek virš 100 dol.) Tai tik rodo, kad kalbant apie išteklius įprasti ekonomikos dėsniai nelabai galioja. Juk galėtų pardavinėti po 36 dolerius - negi 100 proc. pelno yra per mažai?

Pirmas blynas visada prisvilęs. Jeigu galvosime tik apie ekologiją ir nieko daugiau, išskyrus ekologiją, skalūnines dujas dar gerus 20-30 metų matysime kaip savo ausis be veidrodžio.
Kas dėl kainos, ją sureguliuoja konkurencija. Kaip straipsnyje ir teigiama, iki šiol Europoje tikros konkurencijos dujų sektoriuje nebuvo. Primink, iš kur Lietuva perka dujas? Na tikrai ne iš Brazilijos... O kai nėra konkurencijos, kainas de facto nustato prekės pardavėjas. Ir ne pirkėjui spręsti, už kiek pardavėjui parduoti savo prekę ir kokį pelną gauti. Nenori — nepirk, kol yra kas perka.

[Lettered]

J.Satkūnas: apie skalūnines dujas Lietuvos mokslininkai paskelbė jau prieš šešerius metus

http://verslas.delfi.lt/energetics/j....d?id=45447157

Įdomu, kodėl tik dabar pradėta apie tai kalbėti? Būtų aišku labai gerai turėti savo dujų gavybos išteklių, bet atrodo nelabai realu...

[Wycka]

J.Satkūnas: apie skalūnines dujas Lietuvos mokslininkai paskelbė jau prieš šešerius metus

http://verslas.delfi.lt/energetics/j....d?id=45447157

Įdomu, kodėl tik dabar pradėta apie tai kalbėti? Būtų aišku labai gerai turėti savo dujų gavybos išteklių, bet atrodo nelabai realu...

Matyt, tada įranga ir bandomieji gręžiniai buvo tokie brangūs, kad finansinė sėkmė buvo labai abejotina. Pvz geoterminė energija taip pat jau senokai žinoma, bet ekonominės naudos iš to dar nesugebama gauti.

[Eimantas]

2011-06-10, 10:25
Kaliningrado elektrinė taikosi ir į Lietuvos rinką, ir į infrastruktūrą
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...ruktura-357680

[bebop]

"Gazprom" tarptautinio arbitražo prašo sustabdyti "Lietuvos dujų" veiklos tyrimą

[Eimantas]

„Litgrid“ pradėjo jūrinio kabelio bandymus

Kabelio instaliavimo darbai prasidės 2014 metų kovą. Tarptautinė 700 MW galios elektros jungtis „NordBalt” sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros energetikos sistemas 2015 metų gruodį.

http://verslas.delfi.lt/energetics/l....d?id=47088349

[Eimantas]

2011-06-30, 11:33
Seimas pritarė „Lietuvos dujų“ skaidymui

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...aidymui-361376

[kzinas]

2011-06-30, 11:33
Seimas pritarė „Lietuvos dujų“ skaidymui

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...aidymui-361376

Amerikonų (stratfor.com) nuomone, Baltijos šalys daug kalba (meetinasi, sumitinasi, sabuntujus organizuoja), bet tai ir lieka tik kalbomis, čia kas liečia Ignalinos AE, suskystintų dujų terminalų ir rusų erzinimo:

rusiškai išverstas:
http://www.inosmi.ru/baltic/20110704/171560529.html
orginalas angliškai:
http://webcache.googleusercontent.co...www.google.com

ps: dar pastebėjimas AE pasiūlymus pateikė „Hitachi GE Nuclear Energy“ (JP/US) ir „Westinghouse Electric Company“ (US)
o kažkodėl nėra pasiūlymo iš prancūzų "Areva", lik ES - viena ekonominė erdvė, jei kas siūlo (pakolas tik popieriukus), tai iš už 9 jūrų marių.

[NIR_Rimc]

Kaip prancuzai siulys, kai katik rusai is ju laivus nupirko uz milijardus.

[Big Cat]

Indomitable Lithuanians challenge Russia's Gazprom

The year is 2011 A.C. The European gas market is entirely occupied by the Russians ... Well not entirely! One small country of indomitable Lithuanians still holds out against the invaders.

Like Asterix and Obelix, the comic book characters from a fictional village celebrated as the only part of ancient Gaul that repulsed Roman occupation, Lithuania is also challenging Russian gas dominance.

[Big Cat]

Premjero interviu Japonijos televizijai "NHK"

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius interviu Japonijos televizijai „NHK“ kalba apie energetinio saugumo problemas, planus statyti Visagino atominę elektrinę bei kaimyninių šalių atominių elektrinių projektus.

[Čikupakas]

Lubys Klaipėdos uoste planuoja savą dujų terminalą
2011.09.12, 18:43
"Verslo žinios"

Bronislovas Lubys, koncerno "Achemos grupė", vadovas paskelbė statysiąs nuosavą suskystintų dujų terminalą Klaipėdos uoste, už kelių šimtų metrų nuo salos, kur kitą dujų terminalą statyti yra numačiusi Vyriausybė, rašo lrytas.lt.

"Šiais metais jau baigiame pasirašyti visus reikiamus dokumentus. Niekas nedraudžia to imtis privatiems asmenims. Dujų tiekėjų yra daug. Mes ketiname atsigabenti dujų ne tik savo poreikiams, bet ir parduoti į bendrą sistemą", - p. Lubio įmonių išpirktame reklaminiame puslapyje spaudoje cituojamas grupės vadovas.

Uosto vadovas Eugenijus Gentvilas lrytas.lt sakė, kad uosto direkcija prieštarautų, jog dujų terminalas būtų statomas Smeltės pusiasalyje. Jonas Nazarovas, „DFDS Seaways“ atstovybės Lietuvoje vadovas, kalba, kad su jo įmonės savininkais Kopenhagoje „Achema“ jau aptarė, kas bus, kai dujų terminalas bus pastatytas.

Anksčiau skelbta, kad preliminari Vyriausybės planuojamo projekto Kiaulės nugaroje kaina - apie 200 mln. EUR (690,6 mln. Lt). Terminalą planuojama pastatyti 2014 m.

[Lettered]

A.Zuokas: nesulaukę ministerijos reakcijos, kviesime žmones į gatves

http://verslas.delfi.lt/energetics/a....d?id=50086120

[J.U.]

A.Zuokas: nesulaukę ministerijos reakcijos, kviesime žmones į gatves

http://verslas.delfi.lt/energetics/a....d?id=50086120

Žinoma, kad atsiras avigalvių, kurie paseks paskui "teistą už gerus darbus".