Energetika

[liutass]

Tas, kas valdo dujas, tas valdo ir ir dujomis kurenamas elektrines. Mazeikiu naftos pavyzdys rodo, kad pelningai dirbti neimanoma, jei neturi zaliavos is pigiausiu tiekeju. Galejo Kauno TEC parduoti ir Suomiams, tik siandien ji dirbtu su dideliais nuostoliais, arba turetu kelti silumos kaina, o vartotojai turetu moketi. Todel Gazprom nera blogai. Jis cia daro bizni, bet ne politika.

[zajcik]

Tas, kas valdo dujas, tas valdo ir ir dujomis kurenamas elektrines. Mazeikiu naftos pavyzdys rodo, kad pelningai dirbti neimanoma, jei neturi zaliavos is pigiausiu tiekeju. Galejo Kauno TEC parduoti ir Suomiams, tik siandien ji dirbtu su dideliais nuostoliais, arba turetu kelti silumos kaina, o vartotojai turetu moketi. Todel Gazprom nera blogai. Jis cia daro bizni, bet ne politika.

Tu gal dirbi Mažeikių naftoje, kad žinai kaip ir kas ten dirba? Aš kažkodėl turiu kitokią informaciją. Žalia nafta perkama centralizuotai per Lenkijos įmonę su visais iš to išplaukiančiais padariniais. Kokie kvaili turėtų būti lenkai, kad rodyti dideli pelną? Tu pats mokėtum pelno ir kitus mokesčius, jeigu galėtum per pvz: atsargas ir kitais būdais išsigryninti šimtus milijonų?

Jeigu jau Kauno TEC nemoka dirbti pelningai, tai reikia valdyma atiduoti tiems, kad moka dirbti ir be dujų. PVZ: UAB "Šilalės šilumos tinklai".
"UAB "Šilalės šilumos tinklai", šilumą išgaunantys kūrendami tik biokurą, šilumos energiją išgauna beveik trečdaliu pigiau nei šilumos tinklai, kurie naudoja dujas arba mazutą."


""Privačių miškų savininkai gali tiekti daugiau medienos kuro įvairių miestų šilumos tinklams, tai ne tik skatintų vietinių miškų savininkų verslą, bet kartu ir atpigintų šilumą jos vartotojams. Apskaičiuota, kad vietoje dujų ar mazuto renkantis biokurą šilumos kilovatlandė atpinga 5 ct arba 20 proc.", - sakė R.Kuliešis. Jo teigimu, šiuo metu apie 2 mlrd. litų išleidžiamų kasmet importuojamam kurui liktų Lietuvoje...
...Ekspertų teigimu, Lietuvos medynuose kasmet priauga iki 7 mln. kubinių metrų medienos, o visiškai užtikrinti visos šalies šilumos ūkius vietiniu kuru užtektų pusės to kiekio."

[Big Cat]

Gazprom nera blogai. Jis cia daro bizni, bet ne politika.

Bet kadangi energetika Rusijai yra ne tik verslas, bet ir politika. O Gazpromas yra visiškai valdomas Kremlio, tai kodėl Gazpromas ir Lietuvoje neturėtų būtų politikos darymo įrankis? Kuo Lietuva išskirtinė, kad visur Gazpromas daro politiką, o vat Lietuvoje nedaro?

O kas del Orlean Lietuva, tai nepelningas verslas yra dalis jų pjaro:



Grasinimai parduoti Mažeikių gamyklą – lenkų derybinė taktika

Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą valdantis lenkų koncernas „PKN Orlen“ šiuo metu vargsta ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose rinkose, tad Lietuva nera toks jau didelis lenkų galvos skausmas, o grasinimą parduoti Lietuvos įmonę rusams galima laikyti tiesiog derybų dėl Klaipėdos naftos terminalo taktika.

Esą Lietuvoje neįmanoma dirbti pelningai, o viena pagrindinių rentabilumui trukdančių priežasčių - prastos logistikos sąlygos, ypač Klaipėdos uoste veikiančio naftos terminalo priklausomybė Lietuvos valstybei, pirmadienį rašo savaitraštis „Veidas“.

Tačiau tos pačios sąlygos netrukdė lenkams iki praėjusių metų Lietuvoje dirbti pelningai - juk 2008-aisiais „Orlen Lietuva“ uždirbo pelno, nors pats „PKN Orlen“ jau skaičiavo bendrus koncerno nuostolius.

Strategijų konsultantas Aleksandras Abišala pastebi, kad skolų slegiamas „PKN Orlen“ iš rinkos patiria spaudimą parduoti kai kuriuos savo aktyvus, tarp jų ir įmonę Lietuvoje. „Tačiau tai, kad Klaipėdos naftos terminalas priklauso Lietuvos Vyriausybei, tikrai nėra svarbiausia „Orlen Lietuva“ nuostolių priežastis. Juk šiuo metu sunkiai sekasi ir kitoms lenkų koncerno gamykloms“,- sako A.Abišala.

Investicijų konsultantas Igoris Chalupecas, vadovavęs „PKN Orlen“ tuo metu, kai koncernas įsigijo gamyklą Mažeikiuose, tvirtina, kad jau kelerius metus planuojama atsisakyti su pagrindine koncerno veikla nesusijusių įmonių, tokių kaip mobiliojo ryšio bendrovė „Polkomtel“ ar chemijos įmonė „Anwil“. „Netikiu, kad „PKN Orlen“ taktika būtų parduoti savo strateginį turtą, koks neabejotinai yra gamykla Mažeikiuose“, - sako I.Chalupecas.

Jo nuomone, vienintelis logiškas žingsnis būtų dalies lietuviškos gamyklos akcijų pardavimas partneriui, turinčiam nuosavų naftos išteklių. „Mes irgi turėjome tokių minčių, bet kazachų koncernas „Kaz-MunaiGaz“ iš derybų pasitraukė, o rusų ir britų TNK-BP negavo Kremliaus leidimo“, - prisimena buvęs derybininkas.

Jis vis dar įsitikinęs, kad lietuviškos naftos perdirbimo įmonės įsigijimas -labai sėkmingas „PKN Orlen“ žingsnis, kuriuo buvo sustiprintos koncerno pozicijos Vidurio Europos regione.
Pats „PKN Orlen“ 2009-uosius vadina pačiais sunkiausiais per visą koncerno istoriją metais - neva dėl kilusių naftos kainų, menkos perdirbimo maržos ir mažėjusios naftos produktų paklausos, t.y. aplinkybių, nepalankių visai tarptautinei naftos perdirbimo rinkai, o ne kokių nors išskirtinai Lietuvai būdingų naftos perdirbimo verslo trukdžių.

Nuoroda

[Big Cat]

Zajcik labai gerai pastebėjo. Pagrindinė Gazpromo politikos kryptis ir yra - visais būdais siekti, jog Lietuvoje be dujų neatsirastų jokių atlernatyvių energijos šaltinių. Kad tuos milijardus ir toliau atiduotume Rusijai, o ne investuotume čia Lietuvoje.

[zajcik]

Spauda nepakankamai akcentuoja bei nušviečia tokių dalykų svarbos.

"Lietuvos premjeras Andrius Kubilius, penktadienį Maskvoje susitikęs su Rusijos vyriausybės vadovu Vladimiru Putinu, pabrėžė, kad Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ turėtų peržiūrėti Lietuvai tiekiamų dujų kainas.

Lietuvos ministras pirmininkas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į tendencijas, vamzdynais tiekiamų dujų kaina yra pernelyg didelė, todėl jų neperžiūrėjus Lietuva dar labiau ieškos alternatyvų.

Mes manome, kad „Gazprom“ turėtų suprasti, kad nekeičiant, nemodernizuojant kainų politikos, būsime priversti dar labiau ieškoti alternatyvų, o mes jų ir taip ieškome statydami suskystintų dujų terminalą“, - kalbėjo Lietuvos ministras pirmininkas.

A.Kubiliaus teigimu, V.Putinas mėgino įtikinti, kad „vamzdis geriau negu terminalas“.

Lietuvos premjeras užsiminė gegužės pabaigoje ketinąs vykti į Katarą, kuris, pasak jo, yra vienas didžiausių suskystintų dujų tiekėjų.

Lietuva atkreipia dėmesį, kad Rusijos dujų tiekėja „Gazprom“ mūsų šaliai taiko vienas didžiausių dujų kainų Europoje.

Kainų komisijos duomenimis, preliminari vidutinė gamtinių dujų perkamų iš „Gazprom“ kaina kovo mėnesį siekia 825 litus už tūkst. kubinių metrų - 5 litais daugiau nei vasarį.

Vidutinė gamtinių dujų kaina per pusmetį - nuo 2009 metų birželio iki šių metų sausio - Lietuvoje pakilo 33,2 proc. nuo 608,03 lito iki 809,69 lito už tūkst. kubinių metrų."

[zajcik]

Teksasas prieš „Gazprom“

Didžiausias Amerikos degalų koncernas „ExxonMobil“ įtvirtina „Gazprom“ išstūmimo iš Europos kampanijos forpostus. Tie forpostai yra Lenkijoje ir Vengrijoje.
Matyt, Amerikos verslo magnatai nusprendė, kad Lenkija yra patraukli vieta investuoti. Didžiausia pasaulyje amerikiečių biržos degalų bendrovė „ExxonMobil“ iš Teksaso (atsiliekanti tik nuo Rusijos valstybinio koncerno „Gazprom“) Lenkijoje įsigijo penkias koncesijas dujingųjų skalūnų telkiniams žvalgyti ir tirti.
Amerikiečiai prie Lenkijos rytinės sienos
Į „ExxonMobil“ išduotas koncesijas įtrauktos Palenkės ir Liublino vaivadijų vietovės. 2008 metais Varšuvoje užregistruota Teksaso koncerno antrinė bendrovė „ExxonMobil Exploration and Production Poland“ pirmuosius pradinius tyrimus ketina pradėti Liublino vaivadijoje Verbkovicų (Werbkowice) valsčiaus apylinkėse netoli Zamostės miesto. Savaitraščiui „Gazeta Polska“ neoficialiai pavyko sužinoti, kad išgręžus bandomuosius gręžinius bus galima nustatyti juodųjų skalūnų telkinio dydį; jau dabar žinoma, kad šių uolienų yra 4 tūkstančių metrų gylyje. Vėliau ketinama nustatyti, kiek jie turi dujų ir kokiais technologiniais metodais jas būtų galima eksploatuoti. Žvalgymo darbus numatoma pradėti 2010 metų antroje pusėje, ir jie turėtų trukti trejus metus. Kiek vėliau amerikiečiai iš „ExxonMobil Exploration and Production“ žvalgymus išplės į Liublino Tomašuvo (Tomaszów Lubelski), Miončyno, Labunės, Krynicos, Bachanės, Hrubiešovo ir Sitno apylinkes. Palenkės vaivadijos vietovės, kurias „ExxonMobil“ atstovai taip pat laiko itin perspektyviomis, savo eilės turės dar kiek palaukti.

[zajcik]

"Off topic" Pikantiškos naujienos

Saulės energijos verslą užkūrusiai Bronislovo Lubio imperijai valstybė itin dosni. Lietuva įsipareigojo kone brangiausiai Europoje supirkti elektrą, išgautą iš saulės. Kainą pasiūlė verslo magnato atstovai.
Lietuvoje anksčiau niekada rimtai nesvarstyta idėja užsidirbti iš saulės energijos dabar domina ne vieną verslininką.
Valstybė įsipareigojo supirkti visą išgaunamą saulės energiją po 1,62 lito už kilovatvalandę. Dabar vidutinė elektros kaina rinkoje neviršija 16 centų.
Verslininkai norėtų, kad 1,62 lito tarifas nekistų, – galiotų bent 15-20 metų.
„Norime ilgalaikio tarifo. Tada būtų lengviau gauti banko paskolas ir plėsti verslą“, – pasakojo „Renergos“ vadovas L.Sabaliauskas.

[liutass]

Tu gal dirbi Mažeikių naftoje, kad žinai kaip ir kas ten dirba? Aš kažkodėl turiu kitokią informaciją. Žalia nafta perkama centralizuotai per Lenkijos įmonę su visais iš to išplaukiančiais padariniais. Kokie kvaili turėtų būti lenkai, kad rodyti dideli pelną? Tu pats mokėtum pelno ir kitus mokesčius, jeigu galėtum per pvz: atsargas ir kitais būdais išsigryninti šimtus milijonų?

Jeigu jau Kauno TEC nemoka dirbti pelningai, tai reikia valdyma atiduoti tiems, kad moka dirbti ir be dujų. PVZ: UAB "Šilalės šilumos tinklai".
"UAB "Šilalės šilumos tinklai", šilumą išgaunantys kūrendami tik biokurą, šilumos energiją išgauna beveik trečdaliu pigiau nei šilumos tinklai, kurie naudoja dujas arba mazutą."


""Privačių miškų savininkai gali tiekti daugiau medienos kuro įvairių miestų šilumos tinklams, tai ne tik skatintų vietinių miškų savininkų verslą, bet kartu ir atpigintų šilumą jos vartotojams. Apskaičiuota, kad vietoje dujų ar mazuto renkantis biokurą šilumos kilovatlandė atpinga 5 ct arba 20 proc.", - sakė R.Kuliešis. Jo teigimu, šiuo metu apie 2 mlrd. litų išleidžiamų kasmet importuojamam kurui liktų Lietuvoje...
...Ekspertų teigimu, Lietuvos medynuose kasmet priauga iki 7 mln. kubinių metrų medienos, o visiškai užtikrinti visos šalies šilumos ūkius vietiniu kuru užtektų pusės to kiekio."

1. Nedirbu MN. Lenkai gali pirkti kaip nori: centralizuotai ar juodoje rinkoje nafta, bet jei uzsuktas tiesioginis vamzdis su mazutu tai kyla problemos.
2. Kaune biokutu kurenti siulo tie patys suomiai (FORUM), kurie siulosi bendrai su Gazprom statyti nauja elektrine, bet tokios elektrines pajegumai mazi ir efektyvi duju generatorinenelektrine yra efektyvesne ir pagal didesni galimguma labiau apsimokanti. Gazpromas norejo dali elektros nori eksportuoti Kaliningrada.

[zajcik]

liutaas,
kad jauna jegaine Gazprom isipareigojo pastatyti pasirase 2003 metu sutartį. Kur ji?
Elektros eksportas į Kaliningradą, kai jau daromi pamatai naujai atominei elektrinei Kaliningrade?
Primesk, kiek duju suvartojama Kaunui šildyti ir kiek pinigų, bei naujų vietų susikurtų, perėjus prie šiukšlių ir biokuro deginimo. Dar paminėk, kad šiukšles deginti nėra ekologiška, o jų kalnai aplink gamtoje jau ekologiška.

Gal turi ryšių su Lietuvos dujos, Dujotekana ar susijusiom įstaigom?

[liutass]

Gal turi ryšių su Lietuvos dujos, Dujotekana ar susijusiom įstaigom?

Neturiu jokių ryšių Net ir pastacius Kaliningrado AE bus poreikis pikinei elektros energijai. Be to, jie ruosiasi statyti rysius su Vakaru Europa,kad galetu eksportuoti KAE elektros energija, vat per ten gales parduoti ir pikine KaunoTEco elektros energija

[zajcik]

Mes eksportuosim elektra į Kaliningradą, kur kaina žymiai mažesnė, kai tuo tarpu jie ruošiasi statyti AE ir aprūpinti mus?

Now we have to supply electric energy to Kaliningrad via Belarus. We regret to say that our neighbors are trying to hike transit tariffs 5 times. That is why it was decided to build a nuclear power plant in the Kaliningrad region to solve the regional energy problem and to have an option to export energy too. For example to Lithuania where electricity price increased after the shutdown of the Ignalina plant. So no matter how you look at it, the project is promising.

Two thirds of the power would be exported to Germany, Poland and Baltic states. Transmission to northern Germany would be via Poland or an undersea cable, and require some EUR 1 billion in transmission infrastructure. There is already substantial transmission capacity east through Lithuania.

[zajcik]

Mano akimis žiūrint, įdealiausias variantas Lietuvai:
Atominė elektrinė;
Centrinis šildymas paremtas vietinių atliekų ir biokuro deginimu;
Dujų tiekimas vamzdynu ir suskystintų dujų terminalu.

Didelis dujų vartojimas, paliekant vienintelį tiekėją-monopolininką - būtų pralaimėjimas visai šalies energetikai ir ūkiui.

[praetor]

Mano akimis žiūrint, įdealiausias variantas Lietuvai:
Atominė elektrinė;
Centrinis šildymas paremtas vietinių atliekų ir biokuro deginimu;
Dujų tiekimas vamzdynu ir suskystintų dujų terminalu.

Didelis dujų vartojimas, paliekant vienintelį tiekėją-monopolininką - būtų pralaimėjimas visai šalies energetikai ir ūkiui.

Plius tikrai nederėtų pamiršt vėjo jėgainių plėtros. Toli gražu. Vienas gigavatas plius akumuliacinės galimybės Kruonyje sudarytų gerą tandemą ir kartu protekciją spaudimui iš neatsinaujinančius išteklius tiekiančių šalių.

[Franas]

Jei jau prakalbom apie vėją, tai ir saulės nepamirškim Gi ir gamyklą saulės baterijų neseniai atidarė.

[zajcik]

"Valstybė įsipareigojo supirkti visą išgaunamą saulės energiją po 1,62 lito už kilovatvalandę. Dabar vidutinė elektros kaina rinkoje neviršija 16 centų.
Tarifo siekė verslininkas
„Achemos grupei“ priklausanti „Renerga“ netrukus ketina statyti iš saulės energiją išgaunančius įrenginius, o pagamintą elektrą tiekti į tinklus.....
...Ar dėl tokios didelės supirkimo kainos pabrangs elektra šalies vartotojams?
„Pabrangs, bet labai nedaug“, – neslėpė D.Janulionis."

Galima perfrazuoti: vogsime, bet juk nedaug
Na ir kam tokia energetika mums reikalinga???
Be abejo, ši srytis yra perspektyvi, bet ne dabar ir ne pas mus. Galima ja remti eksporto sumetimais, bet ne tokiom salygom ir pas mus,


O vėjo energetika - pateikite prašom išsamius skaičiavimus, kurie pagrįstų, jog ji apsimoka. Prie 1,62 lito už kilovatvalandę ir saulės energetika perspektyvi, o kaip rinkos sąlygomis? Mes tokie turtingi, kad 15-20 metų galėtumia remti tokius projektus? Mokslinius tyrimus, inovacijas ir realius perspektyvius projektus taip. O čia kas? Atsivežam vėjo jegaines iš Danijos ar Vokietijos, saulės paneles iš Kinijos ar dar kur, kurie esamom sąlygom net neatsipirktų. Juk tokiems projektams gaunama ES parama, net iki 70%. Bet vis tiek reikia keliagubai didesnių kainų. Ar tai normalu?
O kas dėl Kruonio - bus AE, reikės rezervinių galių. Nebent smarkiai padidinti pajėgumus. Bet kur ekonominė nauda? Juk mes tik importuojam technologijas ir darom gera biznį vartotojų saskaita...

[Big Cat]

Vėjo energetika tikrai apsimokėtų, jeigu jūroje statytume vėjo jėgainių parką. Bet verslininkai skundžiasi, jog neįmanoma įveikti biurokratijos. Tikėkimės, kad greitu metu bus priimtas atsinaujinančios energetikos įstatymas ir situacija pagerės.

[zajcik]

"Vėjo energetika tikrai apsimokėtų, jeigu..."

Big Cat - "argumenty na bočku"

[Big Cat]

Tai ir dabar statomos tos vėjo jėgainės. Yra atliktas Lietuvos vėjo galingumo tyrimas, nustatyti Lietuvos regionai, kur tas vėjo jėgaines statyti apsimokėtų. Jeigu sutvarkytų teisinę bazę ir žmonės taip nesipriešintų, tai tų jėgainių tuose regionuose greitai pristatytų. T.y. jau ir dabar stato, tik statytų daug greičiau.

[Big Cat]

Dėl vėjo energetikos Lietuvoje:



JŪRŲ VĖJAI ĮKALINTI STALČIUOSE

Lietuva turi vėjo, jūrą, palankų požiūrį į žaliąją energetiką ir investuotojų, norinčių jūroje statyti vėjo jėgaines. Tačiau pastariesiems vien palankaus požiūrio nepakanka, o valstybė kol kas tik jį ir tegali pasiūlyti – nei įstatymuose, nei kituose teisės aktuose reglamentų, kaip pakinkyti vėją jūroje, nerastume.

„Pašalinsime visas nuo mūsų priklausančias kliūtis vėjo energijos parkų statybai, ypač Baltijos jūroje ir
pajūrio regione, sudarysime vienodai palankias, kaip ir bet kurio kito tipo elektrinėms, sąlygas įsijungti į elektros energijos generavimo ir perdavimo sistemą, dalyvauti energijos rinkoje konkurencijos sąlygomis“, – beveik įtikinamai skamba premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės pažadas. Tačiau kol kas daugiau konkrečių žingsnių dar nežengiama ir nieko nedaroma, kad žodžiai virstų kūnu. Investuotojų, norinčių Baltijos jūroje statyti vėjų jėgainių parkų, randasi. Jie laukia valstybės apsisprendimo, o ir jai pačiai būtų naudingas aiškumas dėl energetikos ūkio perspektyvų.

Tarp jūros ir sausumos Šiuo atveju UAB „4 Energia“ tikina pasiryžusi atlikti visus reikalingus tyrimus ir, jei atlikta analizė būtų palanki parko statybai, investuotų milijardus eurų. „4 Energia“ priklauso įmonių grupei, užsiimančiai atsinaujinančios energijos (vėjas, saulė, vanduo ir biomasė) projektais Baltijos šalių regione. Skelbiama, kad šiuo metu „4 Energia“ Baltijos šalyse turi 6 veikiančius vėjo jėgainių parkus, dar 10 tokių parkų statoma.

Kita vertus, pasak Daliaus Šulgos, Lietuvos elektros energetikos asociacijos energetikos eksperto, Lietuva, plėtodama vėjo energetiką, kol kas toli gražu neišnaudojo viso sausumos potencialo. Be to, jūroje gaminama vėjo energija daug brangesnė už tą, kurią gamina sausumos vėjo jėgainės.

„Pirma derėtų stengtis išnaudoti visas galimybes ant kranto ir tada spręsti dėl galimybių bei būdų statyti
jūroje. Žinoma, vėjo jėgainių parkai jūroje – ateities perspektyva. Anksčiau ar vėliau jų Lietuvoje bus, vis dėlto pirma reiktų tęsti statybas ant kranto ir šias jėgaines integruoti į bendrą tinklą. Iki to laiko būtų
galima sutvarkyti visus reguliuojančius dokumentus, nustatyti procedūras dėl statyboje jūroje“, – aiškina ekspertas.

Trūksta reglamentų

Tadas Navickas, UAB „4Energia“ direktorius, VŽ dėsto, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę naujų energijos šaltinių paieška tampa ypač aktuali. Iki šiol neaišku, kaip bus užpildytas prognozuojamas energijos trūkumas.

Viena iš galimybių – vėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje. Anot verslininko, Lietuva turi visas galimybes
imtis vėjo jėgainių parkų jūroje statybos. Realiausia – Išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), esančioje
 daugiau kaip 20 km nuo krantų ir užimančioje daugiau kaip 7.000 km2 ploto. Galimybės kol kas nustatytos tik preliminariai, tačiau ir remiantis šiais duomenimis jūroje galėtų atsirasti bent keli vėjo jėgainių parkai, jų galingumas galėtų būti nuo keliasdešimties iki 1.000 MW. „4Energia“ skaičiavimu, toks parkas galėtų patenkinti net iki pusės Lietuvai per metus reikalingos energijos kiekio. Ir jei tokie parkai galėtų atsirasti keliasdešimt kilometrų nuo kranto, esą netrukdytų nei gyventojams, nei poilsiautojams, nei gamtai. Be to, aiškina p. Navickas, statyba jūroje nors brangesnė ir sudėtingesnė, turi savų pranašumų. Pirmiausia tai didesnis gamybos efektyvumas, teoriškai turėtų būti ir paprastesnė teritorijos planavimo procedūra. „Statant vėjo jėgainę krante galima tartis su žemės savininkais, ją nuomoti. O su valstybe viskas sudėtingiau – jūrinė teritorija šiuo atveju yra išskirtinė ekonominė zona. Ne viskas teisiškai reglamentuota nei kaip projektuoti, nei kaip statyti. Trūksta kalno dokumentų“, – keblumus vardija p. Navickas. Regis, investuotojai pasirengę skirti savas lėšas į parengiamąją vėjo jėgainių jūroje fazę, tačiau laukia signalų iš valstybės, kad tokia statyba bus galima.

Milijonai parengti „Prieš kiekvieną tokį projektą būtina atlikti galimybių studiją, jos pagrindas – Poveikio aplinkai vertinimas, jūros dugno tyrimai, vėjo galingumų tyrimai, jungimo į tinklą tyrimai. Tokie tyrimai kainuoja apie 7–10 mln. Lt. Kad potencialus investuotojas padėtų daryti galimybių studiją, reikia, kad jis žinotų, kaip dirbti, kad milijonai litų nebūtų išleisti veltui, tai yra nustačius, kad numatytame plote tikrai galima statyti vėjo jėgainių parką, žinotų, kokiomis sąlygomis tai bus galima daryti, kokie valstybės reikalavimai, kokie abipusiai įsipareigojimai“, – pasak p. Navicko, šiuo metu būtent tai ir yra aktualiausia verslui. Tačiau jis neslepia apmaudo, kad dabar potencialūs investuotojai sulaukia daugiau teorinio palaikymo, o dirbti konkrečių darbų, kurie į Lietuvą pritrauktų tikrai didelių investicijų, neskubama. Be to, pažymima, kad vienas parkas jūroje pareikalautų nuo kelių iki keliolikos milijardų litų investicijų, o nemaža jų dalis tektų vietinėms bendrovėms, mokslininkams.

Jūra pamiršta Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai (AM) parengti 2002 m. patvirtinto Lietuvos teritorijos bendrojo plano pakeitimus ir į jį įtraukti jūros teritorijas. Ši užduotis turėtų būti įvykdyta 2011 m. pradžioje. O šiuo metu AM specialistai tegali pasakyti, kad norint pradėti bet kokias statybas jūroje būtų reikalingas Vyriausybės leidimas. Aleksandras Spruogis, aplinkos viceministras, pripažįsta, kad šiuo atveju iš tiesų yra jūros teritorijų planavimo spraga. „Nebuvo jūroje objektų, kuriems būtų reikalingi planavimo ir kiti dokumentai. Vėjo jėgainių parkas – pirmas toks objektas“, – aiškina p. Spruogis. Anot jo, AM vykdo Vyriausybės pavedimus. Tačiau AM Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamente informacijos, kaip būtų galima jūroje ką nors, pavyzdžiui, švyturį, pastatyti – gauti beveik neįmanoma. Gintautas Jakimavičius, Energetikos ministerijos (EM) Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vedėjas, pasakoja, kad aktyvesnė veikla dėl jūroje statomų vėjo jėgainių galimybių prasidėjo palaiminus elektros kabelio tiesimą į Švediją. Anot jo, parengta ir bendra galimybių studija apie vėjo energetikos perspektyvas. Jis patikina, kad darbas vyksta, tačiau dėl objektyvių priežasčių nėra spartus.

Abejoja dėl naudos Valstybinės institucijos leidžia suprasti, kad džiaugiasi dėl verslo iniciatyvų, tačiau neketina aklai atverti vartų jų įgyvendinimui. Užsimenama, kad siekiama išvengti monopolio žaliosios energijos sektoriuje. Taip pat atidžiai vertinama, kiek kainuos atsinaujinančių šaltinių energija ir kuriai jos rūšiai teikti prioritetą. „Esame lyg plikame lauke. Turėjome Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą, kelis ūkio ministro įsakymus ir Vyriausybės nutarimą dėl atsinaujinančių šaltinių energetikos skatinimo. Dabar rengiami būtini teisės aktai, taip pat nauja atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo tvarka 2010–2020 metais“, – darbus vardija p. Jakimavičius. Jis palankiai vertina potencialių investuotojų aktyvumą, tačiau neslepia, kad dažniausiai verslo interesas ir pirmiausias klausimas ministerijai – energijos supirkimo kaina. „Kol kas valstybė negali pasakyti, kokia bus kaina. Dabar vėjo jėgainių energija superkama po 30 ct/kWh. Dabar visi žino tą kainą, o kaip bus uždarius IAE, paskui pradėjus statyti – dar tiksliai neaišku. Tikimės, kad artimiausiu metu bus priimtas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas ir jame bus nustatyti kainodaros principai. Galbūt bus numatoma, kad visa atsinaujinančių šaltinių energija bus privalomai superkama. O gal kitokie keliai patvirtinami“, – p. Jakimavičius teigia, kad šiuo metu EM dirba šia kryptimi ir pirmieji rezultatai netrukus bus paskelbti.

Nuoroda

[zajcik]

Jeigu ne dvigubai didesnė superkamos energijos kaina, už kurią mes visi sumokame draugiškai, bei iki 70% (ar net daugiau) siekianti dotacija. Tai klausimas kaip ten būtų.
O šis straipsnis - totalus PR.
Ir visas tekstas toks išveidžiotas: jeigu paaiškėtų, išsiaiškinus, atlikus...milijonai ar milijardai jau laukia. Idomu ar Lubys taip pat gražiai kalbėjo, kai prašė 1,62lt/kWh?
"...dabar potencialūs investuotojai sulaukia daugiau teorinio palaikymo, o dirbti konkrečių darbų, kurie į Lietuvą pritrauktų tikrai didelių investicijų, neskubama..."
"UAB „4 Energia“ tikina pasiryžusi atlikti visus reikalingus tyrimus ir, jei atlikta analizė būtų palanki parko statybai, investuotų milijardus eurų"