būtų daugiau didelių parkų tiesiog tuščia rinka nebūtų, o šiandien kaina maža nes vėjas idealiai papildo saulę ir nėra šansų Igničiui šudo malt.
Kita vertus jei pavieniai saulininkai padengia saulės segmentą, investuotojai gali susikoncentruoti į vėją bei dideles talpyklas. Rinkos visiems užteks Ypač su transporto elektrifikacija.
Vėlgi kalbam apie du skirtingus dalykus. Aš kalbu apie pasaugojimo mechanizmą, kuris krenta ant tiekėjų pečių. Žinoma jog saulės elektrinės mažina didmeninę kainą.
Kam atmesti faktą, kad šiti du dalykai labai tampriai susiję?
Vėlgi kalbam apie du skirtingus dalykus. Aš kalbu apie pasaugojimo mechanizmą, kuris krenta ant tiekėjų pečių. Žinoma jog saulės elektrinės mažina didmeninę kainą.
Ar čia ne rinkos reikalas, už kiek kas teikia tą "pasaugojimo" paslaugą? Panašiai kaip ir su gamyba, jos rezervą užtikrina tas, kuris pigiausiai pasiūlo pagaminti trūkstamą elektros kiekį.
Ar čia ne rinkos reikalas, už kiek kas teikia tą "pasaugojimo" paslaugą? Panašiai kaip ir su gamyba, jos rezervą užtikrina tas, kuris pigiausiai pasiūlo pagaminti trūkstamą elektros kiekį.
Prelegentas norėjo pasakyti, kad už mažos grupės žmonių gaunamą „pasaugojimo“ paslaugą susimokam visi likę. Atseit jie parazituoja mūsų sąskaita ir nieko gero nedaro.
Kam atmesti faktą, kad šiti du dalykai labai tampriai susiję?
Nelabai suprantu ką aš čia atmetu pasakydamas kiek kainos didmeninėje rinkoje priklauso nuo bendrai gaminančių vartotojų ir atskirai kiek priklauso nuo vartotojų, pasirinkusių kilovatvalandžių kaupimo metodą.
Ar čia ne rinkos reikalas, už kiek kas teikia tą "pasaugojimo" paslaugą? Panašiai kaip ir su gamyba, jos rezervą užtikrina tas, kuris pigiausiai pasiūlo pagaminti trūkstamą elektros kiekį.
Ne, tai yra tiekėjo reikalas - jis vasarą perka mažiau elektros (nes jo vartotojai prigeneravo), tačiau žiemą iš savų pinigų tenka pakloti. Užtat tiekėjai ir nepatenkinti kaupiamaisiais saulininkais.
Ne, tai yra tiekėjo reikalas - jis vasarą perka mažiau elektros (nes jo vartotojai prigeneravo), tačiau žiemą iš savų pinigų tenka pakloti. Užtat tiekėjai ir nepatenkinti kaupiamaisiais saulininkais.
Bet tiekėjai patys kalti, jei pasirašė ilgalaikes sutartis su mažais pasaugijimo įkainiais, tai dabar pelno sąskaita dengia tuos nuostolius. Reikėjo prognozuoti geriau tuos skirtumus, arba sutartis sudarinėti ne net metering pagrindu, o net billingu.
Prelegentas norėjo pasakyti, kad už mažos grupės žmonių gaunamą „pasaugojimo“ paslaugą susimokam visi likę. Atseit jie parazituoja mūsų sąskaita ir nieko gero nedaro.
Taip. O aš viso labo, šių dienų rinkos kainų fone, atkreipiu dėmesį, kad nėra viskas taip buduliškai juoda-balta, ir kad tame yra niuanso, t.y., jog dėka pasaugomųjų-saulininkų generacija būtent ir užtikrina, jog vakar dienos, šaindien dienos ir t.t. kainos, kol nėra jungties su Švedija, nėra tokios baisios, kokios galėtų būti.
Viskas, nieko daugiau, nieko mažiau.
Nelabai suprantu ką aš čia atmetu pasakydamas kiek kainos didmeninėje rinkoje priklauso nuo bendrai gaminančių vartotojų ir atskirai kiek priklauso nuo vartotojų, pasirinkusių kilovatvalandžių kaupimo metodą.
Atmeti tai, kad tai buvo labai geras paskatinimas atsirasti daugiau gaminančių vartotojų.
Ar tai gerai ar tai blogai iš viso nekalbėjau, net nebuvo šios diskusijos objektas.
Geras ta prasme, kad gerai padidino saulininkų kiekį. Be šito paskatinimo, ypač kol baterijos praktiškai neegzistavo, vargu ar būtų atsiradę tiek daug saulininkų.
Per pusantros paros naftos kaina krito 10% ir dabar jau 67 USD/brl
P.S. jau 66 USD
Čia trumpo tarifų pasekmė, visi sutaria, kad ypatingai JAV, bet ir visur ekonomikos augimo nebenusimato, tai naftos kaina krenta dėl nukritusių lūkesčių. Maga savo destrukcija sugebėjo aišku daugiausia savo šaliai pridirbti, bet ir likusiam pasauliui nemažai pakenkė.
Čia trumpo tarifų pasekmė, visi sutaria, kad ypatingai JAV, bet ir visur ekonomikos augimo nebenusimato, tai naftos kaina krenta dėl nukritusių lūkesčių. Maga savo destrukcija sugebėjo aišku daugiausia savo šaliai pridirbti, bet ir likusiam pasauliui nemažai pakenkė.
Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos energetikos ministrai sutarė dėl didelės galios hibridinės elektros jungties Baltijos jūroje tarp Vokietijos ir Lietuvos arba Latvijos projekto koncepcijos, trečiadienį pranešė Energetikos ministerija.
Ministrai susitikime Kopenhagoje taip pat sutarė, kad trijų šalių elektros perdavimo sistemų operatorės – „Litgrid“, „Augstsprieguma tikls“ ir „50Hertz“ – gegužę kartu teiks bendrą paraišką, kad projektas būtų įtrauktas į europinį 2026 metų dešimtmečio elektros tinklų plėtros planą (TYNDP).
„Sutarėme šio projekto paraišką pateikti TYNDP procesui – tai leis šią iniciatyvą įtvirtinti Europos žemėlapyje kaip konkretų infrastruktūrinį energetikos projektą, o TYNDP procesas padės rasti techniškai ir ekonomiškai optimalų regioninį sprendimą“, – pranešime sakė ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anot ministerijos, projekto koncepcija numato apie 600 kilometrų ilgio 2 gigavatų (GW) galios hibridinę jūrinę jungtį, kurios prisijungimo taškas Baltijos šalyse galėtų būti Lietuvoje arba Latvijoje – tiksli vieta būtų nustatyta atlikus išsamius techninius tyrimus.
Ministerijos teigimu, projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2035–2037 metų. Skelbiama, kad ši jungtis padidintų elektros tiekimo patikimumą Lietuvoje, Latvijoje ir Vokietijoje, taip pat atvertų galimybes Baltijos šalims vystyti saulės ir vėjo energijos projektus jūroje ir sausumoje.
Laidojo šitą projektą bet aš manau kad jis judės nes jo vokiečiams norisi, tai už jį ir susimokės.
Lietuvos ir Latvijos pakrantės labai dėkingos vėjo energetikai ir pagauna šiek tiek kitus vėjus arba kitu metu nei Vokietijos vėjo jėgainės.
Čia kalbant apie vidutinius vėjus, kai stiprūs užeina tai aišku kad visoje Šiaurės Europoje netrūksta gamybos bet tokie būna tik keliom savaitėms kas kelis mėnesius.
In August 2011, the 13th amendment of the Nuclear Power Act came into effect, which underlined the political will to phase out fission nuclear power in Germany. As a result, eight units were closed down immediately: Biblis A and B, Brunsbüttel, Isar 1, Krümmel, Neckarwestheim 1, Phillipsburg 1 and Unterweser. The Brokdorf, Grohnde and Gundremmingen C plants were permanently shut down at the end of December 2021. The country's final three units - Emsland, Isar 2 and Neckarwestheim 2 - shut down in April 2023. All the units are now at various stages of decommissioning.
It noted: "Depending on the dismantling status, individual nuclear power plants can be put back into operation in the near future." Earlier this month, KernD said that between EUR1 and EUR3 billion (USD1.1-3.3 billion) in investments would be needed per nuclear power plant restart, depending on the dismantling status.
The recommissioning of those plants is based on the existing power plant structures, the association said. This enables rapid availability - within 3-5 years - of large installed baseload capacity.
Germany’s Conservative Christian Democratic Union (CDU) party is considering restarting six of the country’s recently deactivated nuclear power plants. According to newspaper Handelsblatt on April 1, a new working paper of the CDU’s parliamentary group demanded an investigation on whether a reactivation of the power stations was technically possible and economically feasible. Christian Social Union in Bavaria (CSU) MP Andreas Lenz said: “The nuclear phase-out was a mistake. The longer we wait with reactivation, the more expensive and difficult it becomes.”
He added that Germany’s nuclear phase-out was unique among industrialised nations and had greatly impaired its competitiveness. A decision to return to nuclear power, though, might prove a stumbling block in the ongoing coalition negotiations between the CDU and the Social Democratic Party (SPD).
From a technical perspective, restarting operations of the plants should be feasible, according to Martin Pache, head of German operations for US nuclear company Westinghouse.
“The German installations have been running for 35 years in average. I do not see a reason which would preclude an extension by 20 years,” he said. Some German-designed reactors in the Netherlands, Switzerland or Spain had been running for 50 years already, Pache continued. “In the US already permits are extended to 80 years,” he added. In March 2025, the German Nuclear Energy Association also urged CDU leader Friedrich Merz to restartthe six plants referenced in the new working paper.
Buvo rašyta, kad lyg ir LITGRID pradėjo viešas konsultacijas dėl 15min žingsnio įvedimo tiekėjams ir vartotojams.
Turbūt NORDPOOL info irgi iš tos pačios serijos:
When SDAC 15-minute goes live, estimated for 11 June 2025, official Day-Ahead prices will be provided in 15-minute resolution. This update is mandated externally and is not within our control.
For users who require different resolutions, Nord Pool has introduced normalized price indices for a set resolution.
The change only applies to delivery dates after go-live date. For example, if SDAC go-live date is on 11 June 2025, the prices will be updated in 15-minute resolution after the auction run on 11 June, for delivery on 12 June 2025 (starting with the 00:00-00:15 CET contract period).
Please find more information about the transition here.
Transition to 15-minute Market Time Unit (MTU)
As part of our ongoing efforts to enhance market efficiency and better integrate renewable energy sources, we will be transitioning from 60-minute to 15-minute Market Time Units (MTU).
Energy production and consumption plans are typically flat within each market time unit (MTU), but actual consumption varies continuously, and production can change instantaneously from one MTU to the next. This creates structural imbalances that TSOs must manage. Transitioning to a 15-minute MTU and imbalance settlement period (ISP) helps reduce these imbalances, leading to a more stable and efficient energy market.
Important changes include a 15-minute ISP, 15-minute MTU in Intraday (ID) markets and 15-minute MTU in Day-ahead (DA) markets.
The transition to a 15-minute MTU involves significant updates to the Euphemia algorithm, which is central to market coupling. This algorithm now includes handling 15-minute MTU products, ensuring efficient and accurate cross-product matching. Market participants are encouraged to familiarize themselves with these updates to understand how the new system operates. Planned go-live timeline
Single Intraday Coupling (SIDC)
Baltic 15-minute MTU go-live: 16 December 2024
Estlink, France and French borders (except ES-FR) and IT external borders 15-minute MTU go-live: 22 January 2025
Norway, Spain, Portugal bidding zones and Nordic, Poland, FR-ES and ES-PT borders 15-minute MTU go-live: 18 March 2025
Greece bidding zone and GR-BG border 15-minute MTU go-live: 11 June 2025
Single Day-ahead Coupling (SDAC)
European 15-minute MTU go-live: 11 June 2025
Updated go-live timelines, based on successful testing at each wave, will be communicated here.
Any effect on System Price will be communicated in due time prior to the SDAC Day-ahead 15-minute MTU implementation.
Block Orders and Product Catalogues
Market participants should refer to the detailed product specifications for each market to understand the available products and their features, including block orders. We are reviewing the block limits according to customer needs.
Member Test
We offer a Member Test environment available prior to each go-live. Members wishing to access Member Test, add portfolios, or have any related inquiries can contact us at support@nordpoolgroup.com or you can contact your local Market Manager directly.
Comment