Energetika

[mantasm]

Koks skirtumas jei tarkim vidutiniam piliečiui elektra pabrangsta 20 eurų į mėnesį, bet gaunama nauda yra 50 eurų...

Piliečiui turbūt nemažas skirtumas kai ta nauda nueina bala žino kur.

Kitas dalykas, kiek tų gerai apmokamų darbo vietų eiliniam vėjo ar saulės jėgainių parke? Jei saulės elektrinių gamybos dar kažkiek turim, nors ir nedaug rinkos tai užima, tai vėjo berods nieko nesigaminam?

[B.S.]

Piliečiui turbūt nemažas skirtumas kai ta nauda nueina bala žino kur.

Tūlas lietuvis tai tikrai nesupras. Jei į leteną neduosi grynais, tai "nauda" gali atrodyti "bala žino kur." O kad gynybai reikia daugiau pinigų, gydytojams, mokytojams didesnių atlyginimų, didesnių pensijų ir iš kažkur tuos pinigus reikia paimti, tai anot tokių tam yra pinigų šulinys. Pavyzdžiui, vien Trump'as dabar nori kad Europa leistų 5% nuo BVP gynybai. Tai geriau tuos pinigus susirinkti keliant mokesčius ar nuo eksporto ir nuo išsiplėtusios ekonomikos?

[Arunasx]

Kažkaip siaurai kai kurie jūsų žiūri.
Bendrai paėmus, daugiau jungčių yra geriau..

Sutikčiau jei nekainuotų 6-8 mljrd. Svarbu ekonominė nauda, o ne jungčių kiekis kaip toks. Aišku rezervavimas irgi reikalingas bet paprasčiau laikyti dujomis kūrenamas.

[B.S.]

Sutikčiau jei nekainuotų 6-8 mljrd. Svarbu ekonominė nauda, o ne jungčių kiekis kaip toks. Aišku rezervavimas irgi reikalingas bet paprasčiau laikyti dujomis kūrenamas.

Akivaizdu kad jungtis pagrinde būtų finansuojama vokiečių. Nes jiems reikia labiau nei mums.

[Arunasx]

Paskui „Northvolt“: garsios saulės energetikos įmonės žlugimas sukrėtė Danijos finansų sistemą vz.lt

Danijos bendrovės „Better Energy", garsios saulės jėgainių parkų plėtotojos, žlugimas sukėlė atgarsių Šiaurės šalių finansų sistemoje ir bauginamai primena apie baterijų gamintojos „Northvolt“ problemas kaimyninėje Švedijoje.
Kaip ir „Northvolt“, „Better Energy“ sparčiai plėtėsi, remiama institucijų, norinčių investuoti į žaliąją energetikos transformaciją. Nuo 2020 m. Danijos bendrovė prisidėjo prie maždaug pusės visų Danijoje naujai pradėtų įgyvendinti sausumos atsinaujinančiosios energijos projektų, teigiama jos pranešime. „Better Energy“ buvo įkurta 2012 m. ir, remiantis jos interneto svetainėje pateikta informacija, pastatė daugiau kaip 110 saulės energijos parkų.
Bendrovė nurodo, kad jai sėkmingai veikti trukdo toksiškas kokteilis, kurį sudaro nepastovios energijos kainos, didesnės palūkanų normos, tiekimo grandinės problemos ir didesnės gamybos sąnaudos. Nepaisant gerų pastarųjų dvejų metų rezultatų, Vokietijos saulės energijos sektorius susiduria su mažėjančia paklausa ir silpnėjančia rinka, todėl fotovoltinės energijos įmonės gerokai sumažino savo darbuotojų skaičių, rašo cleanenergywire.com.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad Berlyno pradedančioji įmonė „Zolar“ ir Šveicarijos gamintojas „Meyer Burger“ paskelbė apie didelį darbuotojų skaičiaus mažinimą dėl mažėjančių pardavimų. „Meyer Burger“ susidūrė su didele problema, nes jos didžiausias JAV klientas „D.E. Shaw Renewable Investments“ nutraukė ilgalaikę sutartį dėl saulės energijos modulių pirkimo iš jos gamyklos Arizonoje.
Praėjusį gruodį bankrutavo Berlyne įsikūrusi bendrovė „Eigensonne“. Ją perėmė „Amia Energy“, kuri gegužės pradžioje taip pat paskelbė bankrotą.
Šių metų pradžioje bankrutavo ir Leipcige įsikūrusi įmonė „Envoltec“, kuri specializuojasi saulės elektrinių įrengimo srityje. Taip pat Badeno-Viurtembergo žemėje veikianti fotovoltinių elementų bendrovė „Enersol“ spalio mėn. paskelbė nutraukianti savo veiklą, teigdama, kad nebegali dirbti pelningai.

[Eidvis]

Bendrai paėmus, daugiau jungčių yra geriau.

Man irgi labai keistai skamba kai sakoma, kad 'mums jungties su Vokietija nereikia, nes tai sukels pas mus elektros kainas'. Jeigu mes norim pigesnės elektros - tai pigiausias būdas tą turėti šiuo metu yra vystyti saulės ir vėjo elektrines, o jei norim jas vystyti - joms reikia jungčių, kad kuo pelningiau galėtų parduoti elektros perteklių. Nes ta logika vadovaujantis reikėtų atsisakyti ir laisvos prekybos sutarčių, kad mūsų gamintojai negalėtų eksportuoti savo produkcijos ir būtų priversti kainas vietinėje rinkoje mažinti. Problema su tokia logika ta, kad tai privestų prie daugelio gamintojų bankroto ir yra kaip tik atvirkščiai - kuo daugiau jie eksportuoja, tuo jie gali pigiau produkciją pagaminti ir pigesnes kainas pasiūlyti, nes pigios kainos visų pirma yra susijusios su masto ekonomija. Tas pats ir su visokiomis vėjo jėgainėmis - kuo Lietuvoje bus statoma daugiau vėjo parkų, tuo pigesnė bus jų statyba -> tuo pigesnė bus elektros energijos gamybos savikaina -> rinkoje atsiras daugiau gamintojų -> didės konkurencija -> pigs elektra. Ir atvirkščiai, jei Lietuvoje atsinaujinanti energetika nebus vystoma - mes importuosim elektrą iš tos pačios Švedijos, kuri lygiai taip pat priklauso nuo Vokietijos kainų, tik dar priedo primokėsim už transportavimą (elektros praradimus transportuojant kabėliais) ir pinigai liks ne Lietuvoje, o išplauks į Švedijos biudžetą. Norint pigios elektros reikia kuo labiau vystyti saulės/vėjos parkus, o tam jungtis su Vokietija labai padėtų, nes greitai bus išnaudotas vietinės rinkos potencialas, o verslininkai nėra kvaili ir jie neinvestuos ten, kur jiems bus draudžiama elektrą eksportuoti ir kur dažniausiai bus priversti elektrą gaminti už labai pigiai, arba išvis stabdyti vėjo/saulės jėgainių darbą dėl elektros pertekliaus rinkoje.

[mantasm]

Tūlas lietuvis tai tikrai nesupras. Jei į leteną neduosi grynais, tai "nauda" gali atrodyti "bala žino kur." O kad gynybai reikia daugiau pinigų, gydytojams, mokytojams didesnių atlyginimų, didesnių pensijų ir iš kažkur tuos pinigus reikia paimti, tai anot tokių tam yra pinigų šulinys. Pavyzdžiui, vien Trump'as dabar nori kad Europa leistų 5% nuo BVP gynybai. Tai geriau tuos pinigus susirinkti keliant mokesčius ar nuo eksporto ir nuo išsiplėtusios ekonomikos?

Kur nauda jei sumokam daugiau ar mažiau milijardų už jungtis ir po to visi draugiškai mokam už šiek tiek brangesnę elektrą? Kažkiek grįš per algas statantiems ir prižiūrintiems. Gal jungtį ir atmušim jei didelę dalį pelno atsirieks igniukas ar bent kontoros noriai vietoje mokėsiančios pelno mokestį. Bet kažkaip didelių pinigų biudžetui nematau.

[Arunasx]

Kur nauda jei sumokam daugiau ar mažiau milijardų už jungtis ir po to visi draugiškai mokam už šiek tiek brangesnę elektrą? Kažkiek grįš per algas statantiems ir prižiūrintiems. Gal jungtį ir atmušim jei didelę dalį pelno atsirieks igniukas ar bent kontoros noriai vietoje mokėsiančios pelno mokestį. Bet kažkaip didelių pinigų biudžetui nematau.

Palaikau. Kokia nauda valstybei, jei per tą jungtį eksportuos Elektrum (LV) ar Enefit(EE) ar dar krūva mažesnių, kai realiai viduje kainos aišku kažkiek pakils? Esminis reikalas - Vokietija elektros pertekliaus neturi jokiomis sąlygomis. Mes turėsime po poros metų.
Tai gal tegul norintys eksportuoti įsteigia UAB'ą linijos tiesimui (ne už LT valstybės pinigus) ir priklausomai nuo įnašo dalies gauna % pralaidumo ir tada jau tegul ką nori tą ir daro su savo pralaidumu?
Kitaip sakant esant elektros pertekliui nėra mirtino prioriteto tiesti liniją už valstybės 8 mljrd
Ble. jau geriau raketų nupirkti kad inpi.ti į Karaliačiaus sritį ir bulbafiureriui. Man ant tokios minties žymiai labiau stovi nei į Vokietiją liniją tiesti. Turėjo galvoti prieš uždarant visas AE ir statydami viską ant putlerio dujų vamzdžio čiulpimo.

[Sula]

Kitaip sakant esant elektros pertekliui nėra mirtino prioriteto tiesti liniją už valstybės 8 mljrd
Ble. jau geriau raketų nupirkti kad inpi.ti į Karaliačiaus sritį ir bulbafiureriui. Man ant tokios minties žymiai labiau stovi nei į Vokietiją liniją tiesti. Turėjo galvoti prieš uždarant visas AE ir statydami viską ant putlerio dujų vamzdžio čiulpimo.

Arba 8 Patriot baterijos gautųsi po 1 mlrd.

[transpondster]

Kažkaip visiem dzin dar kad kalbama apie 2 GW ir niekam nekyla mintis, o kas bus kai 2 GW neplanuotai atsijungtų, kiek šimtų milijonų dar jos rezervavimui reiktų. Yra jungtis su švedais kuri puikiai 700 MW brangią elektrą pumpavo į Vokietiją / Daniją, kam tos bereikalingos išlaidos ypač kai beždžionė su granata už sienos gyvena.

[B.S.]

Kažkaip visiem dzin dar kad kalbama apie 2 GW ir niekam nekyla mintis, o kas bus kai 2 GW neplanuotai atsijungtų, kiek šimtų milijonų dar jos rezervavimui reiktų. Yra jungtis su švedais kuri puikiai 700 MW brangią elektrą pumpavo į Vokietiją / Daniją, kam tos bereikalingos išlaidos ypač kai beždžionė su granata už sienos gyvena.

Kaip suprasti?
Jei šnekam apie perteklinę elektrą, tai jai nereikia rezervo. Arba atjungi, arba parduodi kažkam kam reikia.
O dėl beždžionės su granata tai išvis nesąmoningas "argumentas". Tokiu atveju kaip tik reikia kuo daugiau sąsajų su Vokietija, kad jiems būtų didesnis noras ir reikalas mus ginti.

[B.S.]

Ir išvis...
Ateina dirbtinio intelekto era. Jai reikės daugybė elektros. Kurios šalys galimai laimės daugiausiai? Spėčiau ten kur elektros perteklius...
Nežiūrėkit taip siaurai, kvepia lietuvišku MAGA mąstymu, šaudant sau į kojas.

[Arunasx]

Ir išvis...
Ateina dirbtinio intelekto era. Jai reikės daugybė elektros. Kurios šalys galimai laimės daugiausiai? Spėčiau ten kur elektros perteklius...
Nežiūrėkit taip siaurai, kvepia lietuvišku MAGA mąstymu, šaudant sau į kojas.

Nereikia svajoti apie tą AI kad atseit duomcentriuose Lietuvoje jis bus gainiojamas. Tendencijos tokios, kad tik keli dideji pasauliniai žaidėjai turi pajėgumų, galimybę įsigyti HW tam AI ir tas HW 100% nestovės LT.

[Eidvis]

Lietuvoje per artimiausius pora metų turėtų būti išnaudotas vėjo/saulės generacijos potencialas, nes perteklinės elektros atsiras tiek, kad nebebus jos kur padėti ir ne tik kelias dienas per metus, o ganėtinai dažnai ir tada sustos investicijos tiek į vėjo, tiek į saulės energetiką. O pigesnes elektros kainas galime turėti turint ne mažesnius, o kaip tik didesnus saulės/vėjo generacijos pajėgumus ir esant didesniai kokurencijai. Ir jei norėsim turėti daugiau saulės/vėjo generacijos ir tuo pačiu pigesnes elektros kainas - turėsim investuoti arba į kaupiklius, arba į elektros jungtis, arba į vandenilio gamybą, o galli būti ir taip, kad reikės investuoti visomis trimis kryptimis. O kas efektyviausia ir labiausiai apsimoka - tą gali pasakyti tik labai išsamios analizės ir skaičiavimai. Nei mes forume, nei kokie energetikos ekspertai, tokių skaičiavimų nėra pajėgūs atlikti. Ir čia kyla grėsmės, kad pastaruoju metu sparčiai vykusiai atsinaujinančios energetikos plėtrai gali būti pradėti kaišioti pagaliai į ratus. Jau atsiranda visokių kalbų iš visokių Skardžių, kad neva jūriniai vėjo parkai ne pigins, o brangins elektros kainas, jau skleidžiama panika, kad neva vandenilio gamybą yra uždelsto veikimo bomba ir pan. Lygiai taip pat ir su jungtimi į Vokietiją - galbūt ji yra būtina tam, kad Lietuvoje iškiltų planuoti 6 jūriniai vėjo parkai ir kad būtų užtikrinta tolesnė saulės/vėjo jėgainių plėtra. Galbūt jos kaina visai ne 8 mlrd, o 2 mlrd (NordBalt kaina buvo 0,6 mlrd) ir galbūt pusę finansuotų ES, o Lietuva su Vokietija pasidalintų po 25% išlaidų. Atsakymus į tuos klausimus gali duoti tik labai išsamios analizės ir būtent tuo ir turėtų būti grindžiami sprendimai tiesti ar netiesti jungtis, o ne mes čia forume nuspręsti žinodami 0,1% reikalingos informacijos, kad jų tiesti neapsimoka.

[Arunasx]

. Atsakymus į tuos klausimus gali duoti tik labai išsamios analizės ir būtent tuo ir turėtų būti grindžiami sprendimai tiesti ar netiesti jungtis, o ne mes čia forume nuspręsti žinodami 0,1% reikalingos informacijos, kad jų tiesti neapsimoka.

Taip, todėl ir rašiau:

Tai gal tegul norintys eksportuoti įsteigia UAB'ą linijos tiesimui (ne už LT valstybės pinigus) ir priklausomai nuo įnašo dalies gauna % pralaidumo ir tada jau tegul ką nori tą ir daro su savo pralaidumu?

[Eidvis]

Lietuvoje kol kas yra tik viena įmonė kuri apskritai sutinko jūroje vėjo parkus statyti, tai jei naujiems parkams bus reikalinga dar ir patiems kabelį į Vokietiją nutiesti, kas yra sudėtingas projektas ne tik dėl finansų ar technlogoine prasme, kiek dar ir teisine, tai turbūt visi suprantam, kad tokiu atveju vėjo parkų plėtra jūroje, o ir sausumoje, pas mus paprasčiausiai sustos. Dėl to valstybė pirmiausia turi svarstyti ar jai apsimoka tą kabelį į Vokietiją tiesti ir aš nesakau, kad apsimoka, aš tik sakau, kad mes iš anksto čia nusprendžiam, kad neaspimoka žinodami vos 0,1% reikalingos informacijos, o kai kada išvis remdamiesi neteisinga informacija, kaip kad 'Vokietijoje elektros kainos aukštos - tai ir pas mus elektra pabrangtų'. Lietuvos ir Vokietijos elektros kainos biržoje palyginimas:



Atominė energetika Vokietijoje sudaro viso labo 5% gamybos, tai reiškia, kad ji jau iš esmės nelabai ką lemia Vokietijos elektros rinkoje ir kažkaip vis tiek Vokietijoje elektros kainos šiemet buvo 10% mažesnės nei pas mus. Dėl to argumentai, kad kabelis į Vokietiją galėtų kažkaip pas mus elektros kainas išauginti, man atrodo yra švelniai tariant perdėti. Bet kad jo nebuvimas gali atsinaujinančios energetikos plėtrą pas mus sustabdyti, kas atitinkamai reikštų aukštesnes elektros kainas - tai mano supratimu yra daug realesnis scenarijus. Tik pasikartosiu, kad jokiu būdu neteigiu, kad tas kabelis apsimoka, tiesiog sakau, kad ar jis apsimoka ar ne tą gali nustatyti tik labai išsamios analizės, o ir susitarimai su Vokietija/ES dėl finansavimo. Man aišku tik viena, kad neužilgo susidursim su situacija, kai atsinaujinančios energetikos plėtra sulėtės dėl to, kad reikės spręsti kur padėti elektros perteklių ir investuoti arba į kaupimą, arba į kabeklius, arba į vandenilio pramonę, o gali būti, kad ir į visus tris.

[Lettered]

Bet kad jo nebuvimas gali atsinaujinančios energetikos plėtrą pas mus sustabdyti, kas atitinkamai reikštų aukštesnes elektros kainas - tai mano supratimu yra daug realesnis scenarijus.

Norint turėti mažas ir konkurencingas elektros kainas vienintelis variantas turėti perteklinę gamybą, nes niekada nebus taip, kad atsinaujinančioji energetika visada gamina tik tiek, koks yra suvartojimas. O norint turėti perteklinius pajėgumus, reikia tapti eksportuotojais, o kabelai į Vokietiją ir Lenkiją vienintelė mums alternatyva. Beto ir pats kabelis nėra toks brangus kaip čia kažkas kalba.

„Ignitis“ nori jūrinio elektros kabelio į Vokietiją

Lietuvai reikia jūrinės elektros jungties su Vokietija, sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Pasak jo, šis projektas galėtų būti baigtas iki 2033 m. ir kainuoti apie 1,9 mlrd. eurų, tačiau Lietuvai tenkanti dalis jame siektų tik 150–250 mln. eurų.

„Vokiečiai indikuoja, kad 2040 m. turės apie 100 GW struktūrinio importo iš Skandinavijos, Baltijos ir Pietų Europos šalių poreikį. Rinka tikrai didelė. Taip, dėl globalios konkurencijos kažkiek deindustrializacijos Vokietijoje įvyks. Iš kitos pusės, ateina duomenų centrai, dirbtinis intelektas ir pan. Tikrai tas 100 GW nesusitrauks dešimt kartų.

„Ignitis grupės“ vadovas taip pat ragino susitarti, kad ši investicija nebus finansuojama vartotojų ar biudžeto sąskaita.

„Reikia sujungti privatų ir valstybinį interesą nesukuriant papildomos naštos, – sakė jis. – Toks dalykas galėtų kainuoti apie 1,9 mlrd. eurų. Nuotolis – apie 650 km. Tai būtų tarptautinis projektas, iš dalies (50 proc.) finansuojamas Europos Sąjungos. Likusius 50 proc. galėtų perpus pasidalinti Vokietija ir dvi arba trys Baltijos šalys.

Baltijos šalių investicija siektų apie 475 mln. eurų, o Lietuvos dalis – 150–250 mln. eurų per 5 metus. Vadinasi, metinė investicija yra tarp 30 ir 50 mln. eurų. Pavyzdžiui, pernai „Ignitis“ metinės investicijos buvo netoli 1 mlrd. eurų. Į „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinklą per artimiausius 10 metų kasmet planuojama investuoti tarp 330 ir 350 mln. eurų. Tai nėra kažkoks kosmodromas, raketų mokslas.“

Vienintelis tvarus būdas turėti ilgalaikes konkurencingas kainas šiame regione yra turėti energijos gamybos perteklių ir orientaciją į tam tikrą elektros eksportą.

Dažnai vyksta diskusija, kad gal geriau pasilaikyti energiją sau, tada pritraukti duomenų centrų, čia sunaudoti, o kai visiškai nieko nebeliks, tada eksportuosime. Gili loginė klaida taip mąstyti, neįsigilinant į tai, kaip veikia ekonomiškai energetinė Europos sistema. Joje visada nusistovi žemesnės kainos tuose regionuose, kurie eksportuoja. Nusistovėjus žemesnėms kainoms vyksta investicijų pritraukimas. Tada pramonės šakos, kurioms reikia daug energijos, eina į tuos regionus. Tada vyksta kitas investicijų etapas ir t. t.“ – kalbėjo D. Maikštėnas.

[Eidvis]

visada nusistovi žemesnės kainos tuose regionuose, kurie eksportuoja.

Būtent apie tai ir kalbu, kad norint turėti mažesnes kainas - reikia vystyti savo gamybą, o norint ją vystyti - reikia turėti geras investicines sąlygas ir tam kabelis į Vokietiją labai pasitarnautų. Lygiai taip pat pritraukiamos investicijos į pramonę, gamyklos statomos ten, kur šalys turi laisvos prekybos sutartis su kitomis šalimis, kur veikia LEZ'ai ir investuotojui nereikia rūpintis infrastruktūra.

[Arunasx]

Vėluodama 12 metų (pradėjo 2007m) Prancūzija įvedė į ekspoataciją €13 mljrd 1600 MW pirmą per 25 metus AE
France connects Flamanville 3 nuclear reactor to grid after years of delay https://finance.yahoo.com/news/franc...104906531.html

The connection of Flamanville 3 is the first development since the last grid addition with Civaux 2 in 1999. EDF has plans to construct six additional reactors, fulfilling a commitment made by President Emmanuel Macron in 2022, as part of France's energy transition strategy.

[transpondster]

Atominė energetika Vokietijoje sudaro viso labo 5% gamybos, tai reiškia, kad ji jau iš esmės nelabai ką lemia Vokietijos elektros rinkoje ir kažkaip vis tiek Vokietijoje elektros kainos šiemet buvo 10% mažesnės nei pas mus.

įspūdinga kad sugeba 5% pagaminti, kai paskutiniai reaktoriai buvo išjungti 2023 balandžio 15, aišku kažkodėl pradedu abejoti tavo teiginiu apie kainas... Beje rinkos kaina gali būt maža, bet jei perdavimo / balansavimo / CfD kaštus sudėsim galutinė elektros kaina gali būt ne tokia ir gera. Lietuvoj netrukus turėtų nusibaigt saulės po 1,4 LTL už kWh dotacijos tai VIAP išlaidų beveik nebeliktų neskaitant būtinų išlaidų dujinėm, bet norim vėl ant kaklo užsimaut dotacijų antram vėjo parkui...