Energetika

[transpondster]

https://www.offshore-energy.biz/lng-...uemines-plant/

JAV gamybą pradeda dar viena LNG gamykla

[Riedutis]

Daug įdomios info:
Kaip didžiausia pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių bendrovė nuklydo nuo kurso https://www.vz.lt/energetika/2024/12...lydo-nuo-kurso

Čia premium straipsnis.

[bato_usai]

Čia premium straipsnis.

Labai ilgas straipsnis pasakyti tiktai tiek, kad projektai, kurių 98% reikia kapitalizuoti statant, yra labai jautrūs palūkanų/finansavimo kaštų atžvilgiu. Ir kad st(r)ingant valstybinėms/ES projektinėms galimybėms finansavimui gauti, ar nesukūrus jų daugiau , nepavyks pasiekti užsibrėžtų projektų pasiekti žaliojo kurso norimos energijos dalies.

O apie Orsted, kad analistai 2020-21 m. truputėli užsihaipino ir įvertino labiau jų vibus, o ne parduodamą sugeneruojamą elektą ar turėtus resursus kiek galima jos pasiekti; šiandien, stingant finansavimo, jie pardavinėja dalis savo pastatytuose projektuose, kad galėtų kapitalizuoti tolesnę plėtrą.

[Arunasx]

Tramdomieji marškiniai elektros kainoms https://www.vz.lt/vz-nuomone/2024/12...ektros-kainoms

Kitaip tariant, reikės rasti pusiausvyrą tarp kainų mažinimo vartotojams prioriteto ir patrauklios investicinės aplinkos palaikymo. Negebėjimas ir nepasiryžimas visuotinai atsisakyti elektros tiekėjams nuostolingo gaminančių vartotojų patiektos elektros apskaitos modelio „net metering“ siunčia nekokį signalą ir į strateginį lygmenį, kuriame dabar su nekantrumu laukiama naujos gelbėtojos – elektros jungties su Vokietija.
Anksčiau buvo labai drąsiai kalbama apie žaliojo vandenilio gamybą ir šių dujų ar kitų vandenilio produktų eksportą, o dabar tos kalbos išgaravo taip greitai, kaip pats vandenilis išsisklaido ore. Nors Lietuva aktyviai dalyvauja žaliojo vandenilio koridoriaus, arba, žmonių kalba, vamzdyno iš Suomijos į Vokietiją, iniciatyvoje, galimybės Lietuvoje didesniais pramoniniais pajėgumais gaminti žaliąjį vandenilį kol kas atrodo miglotos. Klausimų kelia ir tai, kad kol kas dideliais atstumais vandenilis niekada nebuvo transportuotas.

p.s. geras buvo nesenai komentaras, kad jungtis su Vokietija būtų už valstybės, vartotojų pinigus, o nauda vien gamintojams, kurie gautų pardavimo kanalą, o vartotojams nuo to tik blogiau, nes įtakotų kainas vidaus rinkoje.

[bato_usai]

p.s. geras buvo nesenai komentaras, kad jungtis su Vokietija būtų už valstybės, vartotojų pinigus, o nauda vien gamintojams, kurie gautų pardavimo kanalą, o vartotojams nuo to tik blogiau, nes įtakotų kainas vidaus rinkoje.

Gal galima plačiau kur ir kas apskritai buvo kalbantieji apie elektros jungtis su Vokietija?

[transpondster]

Gal galima plačiau kur ir kas apskritai buvo kalbantieji apie elektros jungtis su Vokietija?

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...s-su-vokietija
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...io-i-vokietija

[Arunasx]

Gal galima plačiau kur ir kas apskritai buvo kalbantieji apie elektros jungtis su Vokietija?

Domantas Tracevičius: „Elektros jungtis su Vokietija: kaštai – vartotojams, pelnas – vystytojams?“ https://www.15min.lt/verslas/naujien...ms-664-2359602

[B.S.]

Kažkoks populistinis straipsnis.
Eksportas ir gerai apmokamos darbo vietos matai yra blogai. Kokie blogi kapitalistai bandantys plėsti verslą!!! Kaip alternatyvą siūlo energijos kaupimo įrenginius...
Toks vaizdas kad visiškai nesigaudo nei kiek baterijos kainuoja, nei kiek valandų, o ne dienų jos gali pateikti energijos. Ir aišku už jas sumokėtų senelis šaltis, o ne mokesčių mokėtojai.

[mantasm]

Kažkoks populistinis straipsnis.
Eksportas ir gerai apmokamos darbo vietos matai yra blogai. Kokie blogi kapitalistai bandantys plėsti verslą!!! Kaip alternatyvą siūlo energijos kaupimo įrenginius...
Toks vaizdas kad visiškai nesigaudo nei kiek baterijos kainuoja, nei kiek valandų, o ne dienų jos gali pateikti energijos. Ir aišku už jas sumokėtų senelis šaltis, o ne mokesčių mokėtojai.

Dar geriau pigi energija vietoje ir atsiviliot fabrikus iš Vokietijos. Čia kaip išvežinėt medieną ar pagamintus baldus ar bent MDF plokštes.

Jei verslas nori eksportuot elektrą (ko pasekoje, tikėtina, ji brangtų vidaus rinkoje), gal pats verslas turėtų ir jungtis prasifinansuot? Nes dabar panašu į klasikinį „išlaidos jums, pelnas mums“ variantą.

[jan]

Dar geriau pigi energija vietoje ir atsiviliot fabrikus iš Vokietijos. Čia kaip išvežinėt medieną ar pagamintus baldus ar bent MDF plokštes.

Jei verslas nori eksportuot elektrą (ko pasekoje, tikėtina, ji brangtų vidaus rinkoje), gal pats verslas turėtų ir jungtis prasifinansuot? Nes dabar panašu į klasikinį „išlaidos jums, pelnas mums“ variantą.

jungtimis elektra gali tekėti į abi puses, kai pas mus vėjo nėra nereiškia kad Vokietijoje jo nėra.
arba jei Vokietijoje jau įkaitusios anglį deginančios elektrinės tai jos gali pigiau elektrą paduoti nei pas mus užkurti šaltas dujines dėl pusdienio.

Čia net nereikia prekybos kišti, po sinchronizacijos mums reikia kuo daugiau naujų jungčių nes ilgai gyvensim vieną energetinį nesaugumą pakeitę kitu.

Didžiąją dalį finansuos patys vokiečiai per ES, tik priešai bandys trukdyti visoms naujoms jungtims didinančioms energetinį saugumą.
Švedijoje ir Norvegijoje jie bent turi argumentą kad saugo vietinę pigią hydro generaciją aukštų kainų rinkoje metu kai vėjo ir saulės nėra

[Arunasx]

Dabar politikų aistras palikime nuošalyje ir pažiūrėkime, kas šiuo metu žinoma apie galimą jungtį su Vokietija.
Paulius Butkus, Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ plėtros ir inovacijų vadovas, konferencijos „Baltic energy forum 2024“ metu pasakojo, kad kol kas popieriuje egzistuoja trys scenarijai.
Pirmasis scenarijus, remiantis tik nacionaliniu planavimu, yra pasistatyti tą jungtį patiems.
Antrasis – regioniniu mastu vystyti jūrinio vėjo parkus ir juos jūra sujungti su vartotojais kitose regionuose.
Trečiasis – kai regiono parkai sujungiami antžeminiais tinklais ir tik tada tiesiamas jūrinis kabelis.
„Baltijos šalys kartu kalbasi, bet kol kas kartu neplanuoja. Visi planuoja eksportuoti, tačiau pirmiausia reikia turėti, ką eksportuoti, be to, jungčių statyba yra brangi ir užrunka ilgai. Tiesti tinklus jūroje yra brangu“, – komentavo jis.
Ekspertas skaičiuoja, kad vienos jungties su Vokietija kaina siektų 6–8 mlrd. Eur.
„HVDC kabelių technologija šiuo metu yra labai brangi. 2 GW standartas taip pat yra itin brangus. Galutinis investavimo sprendimas turėtų būti priimtas 2030 m.“, – pridūrė P. Butkus.
Jo teigimu, jeigu kalbame apie kabelį į Vokietiją, jis skatins ne dabar veikiančių, bet tik ateityje atsirasiančių parkų plėtrą.
„Turime tapti tokio paties kainų lygio šalimi su Skandinavijos regionu, tik tada galėsime konkurencingai eksportuoti. Be to, svarbu neišskirti vieno komponento, nes itin svarbūs ir kiti driveriai, pavyzdžiui, greitesnė elektrifikacija ar vandenilio gamybos plėtra“, – dėstė jis.
Planuojama, kad kitų metų pavasarį dėl jungties bus pateikta paraiška Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai, bet net ją patvirtinus, tai nereiškia, kad jos statybos prasidėtų iš karto, nes po to bus rengiamos įvairios galimybių studijos, daromos kaštų ir naudos analizės.

https://www.vz.lt/energetika/2024/12...ai-vystytojams
p.s. jei būtų gautas finansavimas min 75% tai tada galima pradėti galvoti, bet tai labai jau brangus žaidimas.

[mantasm]

jungtimis elektra gali tekėti į abi puses, kai pas mus vėjo nėra nereiškia kad Vokietijoje jo nėra.
arba jei Vokietijoje jau įkaitusios anglį deginančios elektrinės tai jos gali pigiau elektrą paduoti nei pas mus užkurti šaltas dujines dėl pusdienio.

Čia net nereikia prekybos kišti, po sinchronizacijos mums reikia kuo daugiau naujų jungčių nes ilgai gyvensim vieną energetinį nesaugumą pakeitę kitu.

Didžiąją dalį finansuos patys vokiečiai per ES, tik priešai bandys trukdyti visoms naujoms jungtims didinančioms energetinį saugumą.
Švedijoje ir Norvegijoje jie bent turi argumentą kad saugo vietinę pigią hydro generaciją aukštų kainų rinkoje metu kai vėjo ir saulės nėra

Kiek pamenu ilgas jūrinis kabelis būtų tokio tipo, kuris netinkamas sinchronizacijai su konverteriais abiejose pusėse?

Ir bent švedų ir norvegų atveju nelabai pigios elektros iš Vokietijos gauna.

[jan]

Kiek pamenu ilgas jūrinis kabelis būtų tokio tipo, kuris netinkamas sinchronizacijai su konverteriais abiejose pusėse?

Ir bent švedų ir norvegų atveju nelabai pigios elektros iš Vokietijos gauna.

Sinchronizacija yra viena, jai palaikyti bus kitos jungtys ir inerciniai įrenginiai vietoje bet tinklą reikia ir energizuoti.
Elektros vartojimas auga, nedidinant naujų jungčių alternatyviai teks galvoti apie naujų dujinių blokų statybą.

Švedams ir norvegams jungtys tam kad galėtų brangiai eksportuoti savo pigiai gaminamą elektrą.
Bet kai elektra pigi pas kaimynus esant dideliam vėjui tuomet jungtys naudojamos importui, kiekvienais metais tokių dienų Norvegijoje būna 50-80 tai negalima sakyti kad negauna pigios elektros.

O pas mus apie prekybinius interesus kalbėti galima bet kol pastovios generacijos tiek mažai tol bet kokios naujos jungtys bus pirmiausia svarbios kaip dar vienas kanalas užsitikrinti energijos nepriklausomai nuo kainos.

[jan]

https://www.vz.lt/energetika/2024/12...ai-vystytojams
p.s. jei būtų gautas finansavimas min 75% tai tada galima pradėti galvoti, bet tai labai jau brangus žaidimas.

Patiems pigiau statytis dujinius blokus kas liečia importo dalį, eksportui aišku kad tas kabelis bus tik jeigu vokiečiai patys už jį sumokės didžiąją dalį.
Blogai kad čia apskritai kiša vėjo parkus, tikėkimės nauja valdžia jų nenužudys.

[Sula]

Dvi Skandinavijos šalys pakėlė vėją vokiečiams

Dėl kainų šuolio nukentėjusios dvi Skandinavijos šalys dabar pačios pakėlė vėją – vokiečiams.
Pildosi scenarijus, dėl kurio Vokietijos vyriausybę praeityje perspėjo ne vienas mokslininkas.

[jan]

Dvi Skandinavijos šalys pakėlė vėją vokiečiams

Dėl kainų šuolio nukentėjusios dvi Skandinavijos šalys dabar pačios pakėlė vėją – vokiečiams.
Pildosi scenarijus, dėl kurio Vokietijos vyriausybę praeityje perspėjo ne vienas mokslininkas.

čia iš tos pačios pigaus populizmo bangos prieš dvi savaites kai trims dienoms kainos pakilo, mūsų portalus tik dabar pasiekė kai visur kitur sugrįžus vėjui vėl tyla.

Švedai ir norvegai belekiek per tas dienas uždirbo eksportuodami elektrą, abejose šalyse pagrindinis gamintojas yra valstybinės biržoje nekotiruojamos įmonės kurių pelnas privatininkams neina.
Neprekiaudami nusibaus patys, turėtų proto užsimtų ne populizmu o galvotų kaip įvesti vietinę kainų kontrolę / kompensuoti išlaidas savo industrijai mokančiai rinkos kainą.

Straipsnis iš tų pačių dienų apie realią situaciją:
https://archive.is/20241213130736/ht...nt-to-riksbank

Švedijoje energetikos aukso amžius, per paskutinius metus pristatyta daug vėjo parkų kurie gamina pigią elektrą ir tuoj bus pasiekta situacija kuomet hydro rezervuarai bus apypilniai visus metus. Šiais metais eksportuoti rekordiniai kiekiai elektros, dauguma jos itin pelningomis kainomis.
Populistai dabar kalba apie jungčių naikinimą bet pamatysit bus kaip tik statoma vis daugiau naujų.

[Sula]

Dėl skandinavų gal ir aišku, bet ką daryti vokiečiams? Ir taip ekonomika ne geriasios būklės, o dar elektros energijos šuoliai.
Ar visgi padės kaimynai?

[jan]

Dėl skandinavų gal ir aišku, bet ką daryti vokiečiams? Ir taip ekonomika ne geriasios būklės, o dar elektros energijos šuoliai.
Ar visgi padės kaimynai?

Vokietijos ekonomikos problemos struktūrinės, pražiopsota visa technologinė revoliucija, jiems reikia su tuo tvarkytis.

Vidutinė elektros kaina krenta, yra mažesnė nei Lenkijoje ar Italijoje, vis dar 30% brangesnė nei Prancūzijoje ir Ispanijoje bet vokiečiams įperkama.
Šuolius verslas jau išmoko amortizuoti 2022 metais, dabartinė situacija niekuo jų nestebina.

Kad neliko pigių dujų chemijos pramonei yra daug rimtesnė problema nei elektros kainos.

[bato_usai]

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...io-i-vokietija

Pradžioje blogai supratau, kad čia apkalbama ne žemyninė jungtis per Lenkiją, o visgi jūrinė. Nematyčiau reikalo tokio dalyko vystyti net ir su ES parama, Lietuvos papildomos el. jungtys su Lenkija turėtų būti gerokai didesnis prioritetas, kaip ir iš Estijos jungtys į Šiaurės zonas. Netgi ateityje kažkokia Baltijos jūros jugntis su Vokietija turbūt eitų per Danijos projektus (Bornholm'as), tai nauda iš to mums, ją pačią dar ir apmokant, būtų retai, atsižvelgiant į vidutinius metinius kainų skirtumus ir kokie projekai vystomi tarp šalių.

Ypatingai jeigu lenkai sugrįš prie modulinių atominių rektorių projekto, o valstybės biudžetą pelnu pildanti energetika labiau dalyvauja nuotolinių parkų, o ne Lietuvoje esančių, vystyme, tai extra jungtys į vakarus t.y. Lenkiją yra gerokai mums svarbesnės negu perspektyvinės jūroje. Bet turėti planus kaip galėtum sujungti turbūt yra geriau, negu visai neturėti jų ir vystyti bet kaip reaguojant į šiandienos išūkius.,,

[B.S.]

Kažkaip siaurai kai kurie jūsų žiūri.
Bendrai paėmus, daugiau jungčių yra geriau. Iš vis, visą Europą apraizgius elektros tinklais, visiems būtų geriau. Nebūna taip kad saulė nešviečia ir vėjas nepučia visur. Tad bendrai paėmus visoms šalims reiktų mažiau antrinių pajėgumų (anglių, dujų, atominės jėgainių ar baterijų). Kurie irgi kainuoja didžiulius pinigus. Turint jungtį su Vokietija, nebus taip kad pas mus elektra kainuos brangiau nei ten. Juk jungtis būtų tam, kad parduoti perteklių. Perteklių kuris būtų pastatytas Lietuvoje. Tai grynių gryniausias eksportas, skaičiuojamas milijardais. Net *jei* ir elektra kažkiek pabrangs, nauda būtų dešimteriopa: papildomos gerai apmokamos darbo vietos, įmonių pelnai, ir nuo jų visų plaukiantys mokesčiai į biudžetą. Koks skirtumas jei tarkim vidutiniam piliečiui elektra pabrangsta 20 eurų į mėnesį, bet gaunama nauda yra 50 eurų... Čia jau nešnekant apie tai kad Vokietija būtų labiau suinteresuota mus ginti/turėti daugiau karių Lietuvoje, vien dėl strateginio energetikos saugumo pačiai Vokietijai.