O kuo jie nesaugūs? Toyotos Mirai (aišku ne vandenilinis VDV bet fuel-cell) vandenilio bakas atlaiko kulkas. Man atrodo didesnė bėda yra infrastruktūroje ir elektros į vandenilį vertimo efektyvume, o ne saugume.
Na fuel cell ir vandenilio bakas yra skirtingi dalykai, bet šiaip tai ne kulkos problema o avarijos. Vandeniliniai automobiliai išpildys hollywoodo mitą - po avarijos sprogs.
Na fuel cell ir vandenilio bakas yra skirtingi dalykai, bet šiaip tai ne kulkos problema o avarijos. Vandeniliniai automobiliai išpildys hollywoodo mitą - po avarijos sprogs.
Bet abiejuose vandenilio bakai yra tie patys. Nedaug avarijų pramuša benzino/dyzelio baką, o jis nėra labai stiprus. Vandenilio yra daug stipresnis, jei net kulkas atlaiko. Jeigu mašiną suplotų iki tokio lygio kad pramuštų vandenilio baką, visi keleiviai būtų mirę jau iki sprogimo. Lieka tik aplinka.
Šiame pakete Lietuvai svarbių priemonių, apie kurias nuolat kalba mūsų politikai, nėra. Praėjusią savaitę EK pateikė siūlymus dėl to, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas. Vienas siūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas. Lietuva dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, su Švedija (iš jos gauname didelę dalį elektros). Tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, planuojama, kad procesą prižiūrės EK.
Įdomu, ką apie tai pasakytų Šaunusis kareivis Šveikas?
Bet abiejuose vandenilio bakai yra tie patys. Nedaug avarijų pramuša benzino/dyzelio baką, o jis nėra labai stiprus. Vandenilio yra daug stipresnis, jei net kulkas atlaiko. Jeigu mašiną suplotų iki tokio lygio kad pramuštų vandenilio baką, visi keleiviai būtų mirę jau iki sprogimo. Lieka tik aplinka.
Benzino bako pramušimas nėra svarbus, nes nuo to sprogimo kaip filmuose nebus. Vandeniliio bakas yra didelio spaudimo, todėl daug mažesnė žala bakui turi daug didesnes pasėkmes.
Teigiama, kad LT pasigamina apie 30% elektros energijos.
Kelis kartus per mėnesį stebėjau gamybą ir pamačiau kai ką įdomaus.
Lietuvos elektros naudojimo pikas yra maždaug 1200-1500 MW ribose.
Lietuva gan dažnas atvejis pasigamina tik apie 100 MWh elektros (į šią gamybą neįtraukiu Elektrėnų el., nes ji beveik niekada neveikia, o keli trumpi paleidimai pikinės el kainos metu nesiskaito. Taip pat KHAE neįtraukiu).
100 MWh nuo 1200-1500 MW yra net mažiau nei 10%, tad...
Dar vienas didelę įtaką darantis veiksnys elektros ir dujų kainoms yra taršos leidimų pabrangimas apie 2,5 karto nuo 2020 iki 2022. Kažkodėl niekur viešojoje erdvėje nemačiau nagrinėjant šio rodiklio įtaką. Sutapimas, kad Vilniuje šildymas, kuris naudoja išskirtinai daug dujų, nuo 2020 iki 2022 brango būtent maždaug 2,5 karto?..Šis taršos leidimų pabrangimas greičiausiai bus įtakotas visokio ESG ir klimato kaitos (klimato kaitos isterijos greičiau) programų stūmimo bet kokia kaina. Bet matomai išviešinti tokį milžinišką taršos leidimų brangimą yra ,,ne košer'', kalbėjimas prieš ,,naratyvą'' ir prieš didelius finansinius interesus, tad matomai geriau nekelkime šio klausimo...
Teigiama, kad LT pasigamina apie 30% elektros energijos.
Kelis kartus per mėnesį stebėjau gamybą ir pamačiau kai ką įdomaus.
Lietuvos elektros naudojimo pikas yra maždaug 1200-1500 MW ribose.
Lietuva gan dažnas atvejis pasigamina tik apie 100 MWh elektros (į šią gamybą neįtraukiu Elektrėnų el., nes ji beveik niekada neveikia, o keli trumpi paleidimai pikinės el kainos metu nesiskaito. Taip pat KHAE neįtraukiu).
100 MWh nuo 1200-1500 MW yra net mažiau nei 10%, tad...
Pikinis poreikis žiemą didesnis. Praėjusią žiemą dažniausiai būdavo apie 1900-2000MW, bet buvo dienų, kai siekė 2200MW.
yra kokiu naujienu? tipo bandomuoju rezimu turi pradet veikt nuo nauju?
Tai bus tik bandymai, o normaliai pradės veikti tik nuo kito šidymo sezono (vasaros metu Vilniui užtenka esamo biokuro katilo Savanorių katilinėje).
„Ignitis grupės“ valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) baigė statyti ir išbandė biokuro sandėliavimo aikštelę, todėl jau gali pradėti kaupti biokurą ir ruošti jo atsargas jėgainės veiklos pradžiai, pranešė VKJ.
„Įrengę biokuro aikštelę atlikome ir joje įrengtų automobilių bei geležinkelio transporto valdymo sistemų, sandėliavimo aikštelės inžinerinių sistemų ir biomasės mėginių ėmimo technologinių procesų bandymus, kurie parodė, kad aikštelė visiškai paruošta priimti biokuro krovinius ir juos sandėliuoti“, – pranešime teigė VKJ vadovas Mantas Burokas.
Aikštelę per vienerius metus įrengė bendrovės „VA Statyba“ ir „Alkesta“. Kuras į aikštelę pradėtas vežti ir kaupiamas daugiau nei mėnesį – jis bus naudojamas 2023 metais numatytiems biokuro katilų bandymams.
Teigiama, kad LT pasigamina apie 30% elektros energijos.
Kelis kartus per mėnesį stebėjau gamybą ir pamačiau kai ką įdomaus.
Lietuvos elektros naudojimo pikas yra maždaug 1200-1500 MW ribose.
Lietuva gan dažnas atvejis pasigamina tik apie 100 MWh elektros (į šią gamybą neįtraukiu Elektrėnų el., nes ji beveik niekada neveikia, o keli trumpi paleidimai pikinės el kainos metu nesiskaito. Taip pat KHAE neįtraukiu).
100 MWh nuo 1200-1500 MW yra net mažiau nei 10%, tad...
atsidaryk kokią vėjuotos pavasario dienos grafiką ir atrodys kad pusę pasigaminam. Pvz. vasario 17
Comment