Energetika

[Sula]

Įdomu, kaip tame kontekste atrodo Estija, kurios pagrindinis energijos šaltinis lieka skalūnai?
Kai kitur jau net anglies gavyba beveik uždaryta

[Lettered]

Įdomu, kaip tame kontekste atrodo Estija, kurios pagrindinis energijos šaltinis lieka skalūnai?
Kai kitur jau net anglies gavyba beveik uždaryta

Ne visur uždaryta, bendrai pasaulyje naujų anglies katilinių vis dar gerokai daugiau atsidaro nei užsidaro senų. Atominių elektrinių uždarymas šitą procesą tik dar labiau paintensyvino, o įrengiamos naujos saulės, vėjo jėgainės irgi taip pat reikalauja atitinkamo kiekio balansinės galios, nes jų gaminama elektra labai nestabili.

[Sula]

Ne visur uždaryta, bendrai pasaulyje naujų anglies katilinių vis dar gerokai daugiau atsidaro nei užsidaro senų.

Turėjau galvoje ES ribose.

[Lettered]

Turėjau galvoje ES ribose.

ES irgi ne visos šalys anglies atsisakė, Vokietija, Lenkija paskutinius kelis metus irgi daugiau instaliavo anglies pajėgumų nei demontavo.

[Sula]

ES irgi ne visos šalys anglies atsisakė, Vokietija, Lenkija paskutinius kelis metus irgi daugiau instaliavo anglies pajėgumų nei demontavo.

Kažkaip abejoju. Buvo reportažas per Euronews apie paskutinę uždarytą Vokietijos kasyklą. Be to Vokietija deklaravo pernai, kad per dešimtmetį trečdaliu sumažino iškastinio kuro dalį energijos gamyboje.
Tingiu ieškoti tikslesnių duomenų, bet nemanau, kad melavo.

[MedinisStrazdas]

Kažkaip abejoju. Buvo reportažas per Euronews apie paskutinę uždarytą Vokietijos kasyklą. Be to Vokietija deklaravo pernai, kad per dešimtmetį trečdaliu sumažino iškastinio kuro dalį energijos gamyboje.
Tingiu ieškoti tikslesnių duomenų, bet nemanau, kad melavo.

Vokietija buvo smarkiai pristačiusi jėgainių po to kai jie uždarė savo atomines elektrines. Po to po truputi jas uždarinėja vėl ir keičia vėju. Tik va elektra pabrango 3 kartus.

[Arunasx]

The U.S. Is Closer to a Zero-Carbon Grid Than It Seems https://earther.gizmodo.com/the-u-s-...ems-1846682644

The analysis from the Department of Energy’s Lawrence Berkeley National Laboratory takes a look back at federal projections from the Energy Information Administration from 2005. The agency forecast that carbon pollution tied to electricity generation would increase 600 million metric tons between 2005 and 2020, a 25% increase from 2,400 million tons. That’s not what happened, though. Instead, carbon emissions from the grid actually fell to 1,450 million metric tons in 2020. That’s a 40% reduction compared to 2005 and 52% below where the EIA thought grid-related emissions would be by now. The report also found that the shuttering of coal plants delivered a reduction in carbon emissions, since coal is among the dirtiest fuels. But thanks to the fracking boom and low gas prices, the U.S. replaced most of that coal with natural gas, which emits less carbon per unit of energy than coal but is still by no means clean. The authors say that a large portion of the clean energy capacity needed to reach a carbon-free power sector is already in the pipeline. Right now, developers have requested permission to bring about 660 more gigawatts of wind and solar online, which is more than half of what the authors think will be required to reach the goal of complete decarbonization. Even better, “approximately 570 gigawatts of this proposed capacity has requested to interconnect and come online before the end of 2025,” the report says.

[Arunasx]

2020-aisiais elektros vartojimą Lietuvoje paveikė COVID-19, augo vietos gamyba https://www.15min.lt/verslas/naujien...ba-663-1458248

Bendras elektros energijos poreikis (t. y. galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija) 2020 metais Lietuvoje siekė 13,1 TWh ir buvo 0,5 % didesnis, nei prieš metus. Galutinis suvartojimas buvo 11,0 TWh arba 1,5 % mažesnis, nei 2019 metais. Gyventojų vartojimas per visus metus, lyginant su 2019-aisiais, išaugo 5 % ir siekė 3,1 TWh, tuo tarpu pramonės vartojimas smuktelėjo 2,2 % iki 4,2 TWh, paslaugų sektoriaus ir kitų vartotojų vartojimas susitraukė 5,9 % ir buvo 3,3 TWh. Per visus praėjusius metus Lietuvoje pagaminta 5,1 TWh elektros energijos, arba 41,3 % daugiau nei 2019-aisiais. Daugiausiai, apie 2,7 karto, išaugo šiluminių elektrinių gamyba, jos iš viso sugeneravo 1,9 TWh elektros. Pasak D. Matelionio, tai skatino ne tik žemos dujų kainos ir paklausa rinkoje. „Pernai pilnu pajėgumu veikė Lietuvos elektrinės Elektrėnuose 9-asis kombinuoto ciklo blokas, kuris užpernai teikė tik tretinio rezervo paslaugą ir energijos beveik negamino“, – sako D.Matelionis. Prie vietinės gamybos augimo svariai prisidėjo ir atsinaujinančių išteklių elektrinės. Vėjo jėgainės 2020 metais pagamino 1,5 TWh (6,2 % daugiau), o kitos atsinaujinančių išteklių elektrinės – 0,7 TWh (23 % daugiau) elektros. Tarp pastarųjų daugiausiai, net 29 %, augo saulės elektrinių gamyba. Pasak „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovo, tai lėmė ne saulėtesnės dienos, o sparčiai auganti prie tinklo prijungtų saulės elektrinių galia.
Per 2020 metus į Lietuvą importuota 11,3 TWh elektros energijos, eksportuota – 3,4 TWh. Daugiausia elektros importuota iš Švedijos, Rusijos ir Latvijos. Importo poreikiams mažėjant, keitėsi ir rinkų pasiskirstymas. Elektros energijos iš Rusijos importuota 49 % mažiau (iš viso 3,2 TWh), iš Baltarusijos – 67 % mažiau (0,5 TWh). Užtat iš kitų šalių importas augo: iš Latvijos net 66 % (iki 2,0 TWh), iš Lenkijos – 34 % (iki 0,6 TWh), iš Švedijos – 28 % (iki rekordinių 4,8 TWh).

2020 m. Kauno HE pagaminta 0,23 TWh elektros energijos.
2020 m. Elektrėnų komplekse pagaminta 1,2 TWh elektros energijos (įskaitant kombinuoto ciklo bloką).

[Aleksio]

Kažkaip abejoju. Buvo reportažas per Euronews apie paskutinę uždarytą Vokietijos kasyklą.

Akmens anglies kasyklas uždarė, bet lignytą kasa toliau, taip pat nemažai importuoja.

[Arunasx]

Lenkijos vyriausybė ir profesinės sąjungos trečiadienį sudarė preliminarų susitarimą iki 2049 metų uždaryti visas šalyje veikiančias anglių kasyklas. Šiuo susitarimu numatoma, jog apie 120.000 šio sektoriaus darbuotojų gaus išeitines išmokas ir kad bus skirta lėšų Silezijos anglių baseino pramonei perorientuoti.Valstybės iždo ministerija, kuri derybose atstovavo vyriausybei, gyrė „istorinį susitarimą“. Sutartis dar turės būti oficialiai pasirašyta ir pateikta Europos Komisijai, kad ši patvirtintų valstybės pagalbos planą.Šiuo metu apie 70% Lenkijoje suvartojamos energijos pagaminama deginant anglis. Šalis planuoja, kad iki 2040 metų ši dalis sumažės iki 11%, o visa ES anglių kaip kuro planuoja visiškai atsisakyti iki 2050 metų.

https://www.vz.lt/pramone/energetika...ngliu-kasyklas

[Shernas]

https://www.vz.lt/pramone/energetika...ngliu-kasyklas

Teks ištiesta ranka pas ES eiti ir įteisinti gėjų santuokas bei abortus ...

Nes tai ne vien jau ant rentabilumo ribos atsidūrusios šachtos ir ~ 50 m senumo elektrinės, bet ir chemijos ir metalurgijos pramonė.

[bato_usai]

Energetinis Baltijos šalių ginčas – dėl Latvijos ir Estijos taikomos metodikos, Lietuvoje dirbtinai pakyla elektros kainos

Kaip teigia Energetikos ministerija ir elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, Latvijos ir Estijos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodika pažeidžia Lietuvos vartotojų interesus. „Litgrid“ dėl, kaip teigia, pažeidimų, kreipėsi į Latviją, o rinkos operatoriaus „Nord Pool“ paprašė pradėti tyrimą. Anot energetikos viceministro, Lietuvoje elektros kainos pakilo dėl galbūt Latvijos operatoriaus dirbtinai ribojamų elektros pralaidumo į Lietuvą.

„Dabar mes matome visiškai naują tendenciją, kad Lietuva yra skirtingoje kainų zonoje nei Latvija ir Estija. Reiškia, kad Lietuvoje kainos yra didesnės, kadangi Latvijoje ir Estijoje jos mažesnės. Yra akivaizdu, kad butelio kaklelis, ta vieta, per kur nepraeina elektra, yra Lietuvos – Latvijos siena. Dėl to Latvijoje kainos yra mažesnės nei Lietuvoje. Mes prašėme Latvijos paaiškinti, kokiu būdu susidaro šitas fenomenas“, – nurodo A. Zananavičius.

[Arunasx]

Gedimas didžiausioje Lenkijos elektrinėje pasijuto Europoje https://www.vz.lt/pramone/energetika...ijuto-europoje

Energetikos ekspertai antradienį stengėsi visiškai atkurti Lenkijos didžiausios elektrinės darbą, po tinklų gedimo išsijungus dešimčiai iš 11 Belchatuvo jėgainės blokų ir šiai avarijai sutrikdžius elektros tinklų veiklą visoje Europoje. Dėl staigaus elektros stygiaus Lenkija turėjo skubiai importuoti energijos iš Vokietijos, Švedijos, Čekijos ir Slovakijos. Ši avarija Belchatuvo elektrinėje, kūrenamoje rudosiomis anglimis, išgaunamomis šalimais esančioje didžiulėje atviroje kasykloje, buvo antrasis didelis sutrikimas nuo 2015 metų. Belchatuvo elektrinė gamina iki 20% Lenkijoje suvartojamos energijos. Pasak pareigūnų, elektrinės blogai išsijungė automatiškai dėl gedimo viename netoliese esančiame energijos skirstymo centre, prie kurio prijungti 10 Belchatuvo elektrinės blokų. Vienuoliktasis blokas, kuris yra didžiausias šioje jėgainėje, yra prijungtas prie kito skirstymo centro, todėl jis nebuvo paveiktas.
Pagrindinė Lenkijos valstybinė energetikos ir kasybos įmonė PGE antradienį pranešė, kad aštuonių blokų darbas buvo atnaujintas, bet pabrėžė, kad iš naujo juos paleisti po visiško sustabdymo buvo nemenkas iššūkis. Ši avarija dar kartą pabrėžė būtinybę Lenkijai diversifikuoti energijos šaltinius. Apie 38 mln. gyventojų turinti šalis 65% savo suvartojamos energijos išgauna degindama juodąsias arba rudąsias anglis, kurių didžioji šalis kasama šalyje. Aplinkosaugos organizacijos pabrėžia, kad Lenkija yra didžiausias stabdis, Europai stengiantis pereiti nuo teršiančio iškastinio kuro prie ekologiškesnių alternatyvų. „Išsijungimas tokioje didelėje elektrinėje kaip Belchatuvas rodo, kad anglys nėra patikimas energijos šaltinis“, – sakė Pasaulio gamtos fondo (WWF) Lenkijos padalinio koordinatorė Monika Sadkowska.
Vyriausybės energetikos strategijoje numatoma, kad anglių deginimo energijos gamybai šalis atsisakys ne anksčiau kaip 2049 metais. Ši data laikoma nuolaida 80.000 darbininkų, dirbančių šalies anglių kasyklose. Vis dėlto šios pramonės mastas pastaraisiais dešimtmečiais reikšmingai sumažėjo, nes 1990 metais Lenkijoje dirbo apie 400.000 angliakasių. Praeitą savaitę naujas rudosiomis anglimis kūrenamas blokas buvo atidarytas pietvakariniame Turuvo mieste. Kaip ir Belchatuvas, ši jėgainė yra valdoma PGE. Pasak tarnybų, nauja moderni elektrinė buvo būtina, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie švaresnių šaltinių ir sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį. Vyriausybė neseniai pratęsė iki 2044 metų licenciją eksploatuoti Turuvo anglių kasyklą ir elektrinę. Šis žingsnis išprovokavo protestus kaimyninėse Vokietijoje ir Čekijoje. Atsinaujinančių šaltinių energija, daugiausiai gaminama vėjo ir saulės jėgainių, šiuo metu sudaro tik apie 18% Lenkijoje pagaminamos elektros energijos. Antradienį pasirašytas svarbus susitarimas dėl jūrinės vėjo energetikos plėtros turėtų padėti Lenkijai padaryti pažangą įgyvendinant Europos Sąjungos tikslą iki 2030 metų užtikrinti, kad švarių šaltinių energija sudarytų mažiausiai 32% viso pagaminamos.

[Arunasx]

Čekija padavė Lenkiją į teismą ir Europos teismas liepė sustabdyti didelės anglių kasyklos veiklą pasienyje. Tai buvo irgi svarstyta ES vadovų susitikime 05.24-25.
Ta anglimi kūrenama elektrinė gamina 7% elektros. Dabar Lenkijoje iš akmens anglies gamina 48%, labiau teršiančios rudosios 17%, dujų 10%, atsinaujinančių ir biokuro 25%.
Евросоюз поставил под угрозу энергетику Польши https://lenta.ru/news/2021/05/26/en/

[Arunasx]

ESO ketvirtadienį pranešė pasirašiusi sutartį su Prancūzijos bendrove „Sagemcom Energy and Telecom“ SAS, iš kurios perkama išmanioji apskaitos infrastruktūra ir ketinama diegti apie 1,2 mln. naujos kartos – išmaniųjų – elektros energijos skaitiklių bei sistemos duomenų valdymo ir ryšio sprendimų. Nurodoma, kad projekto sutarties vertė siekia 75 mln. eurų. „Sagemcom“ pasiūlymą įgyvendins kartu su partneriais. Programinę įrangą diegs „Siemens“, o naujiesiems įrenginiams ryšį teiks „Bitė Lietuva“. Pagal sutartį rangovė patieks iki 1,2 mln. išmaniųjų skaitiklių, taip pat duomenų surinkimo bei valdymo informacinių technologijų sprendimą ir jį įdiegs bei 10 metų palaikys. Bendra projekto vertė siekia iki 150 mln. eurų.
Teigiama, kad gyventojai galės pamiršti apie skaitiklių rodmenų nurašymą, matys tikslų savo suvartojimą, gaus naujų paslaugų iš rinkos dalyvių bei efektyviau vartos energiją. Šiuo metu tik kelios šalys turi įsidiegusios tokio tipo elektros skaitiklius. „Pažangūs sprendimai diegiami Olandijoje, Švedijoje. Kol kas tiek, bet visos šalys siekia tos pačios pažangos“, – aiškino ESO vadovas. Skaičiuojama, kad gyventojai galės sutaupyti iki 6 proc. elektros energijos matydami savo vartojimo rodiklius.
Kartu išmaniausiais skaitikliais startuoja ir vienas pirmųjų Baltijos šalyse komercinis siaurajuostis internetas (LTE CAT-M). Jis veiks kartu su kita siaurajuosčio daiktų interneto – NB-IoT technologija, pradėjusia veikti pernai. „Kartu su šiuo projektu beveik visoje šalies teritorijoje pradės veikti net dvi pažangios technologijos – NB-IoT ir LTE CAT-M. Tai pagrindinės daiktų interneto (IoT) technologijos ir jų atsiradimas Lietuvoje yra galimybė visos ekosistemos proveržiui bei lyderystei ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje“, – įsitikinęs „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Pranas Kuisys.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ka-664-1510676
p.s.manau esminis privalumas ir tame, kad nebus galimybių tempti gumą nedeklaruojant tikro suvartojimo ir taip kurį laiką nemokėti bei nereikės bukai vaikščioti kontrolieriams nurašinėjant. Taip pat matysis anomalūs suvartojimai.

[Arunasx]

Lietuviai už elektrą moka brangiau nei latviai ir estai: kaip susiklostė tokia situacija Dalis Astrave pagamintos elektros energijos patenka į Lietuvą
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...cija-19610441/
p.s. yra apie daug aspektų, ne tik Astravas

[digital]

Dar iš ten:

2024 m. turime pasigaminti 50 proc. mūsų suvartojamos elektros. Dabar patys pasigaminame apie 20 proc., o likusius – importuojame. 2030 m. bus lūžiniai metai, kada turėtume pasigaminti tiek elektros energijos, kiek suvartosime. Tai svarbiausias tikslas.

Be to, danų ivestuotojas Anykščių rajone stato pirmąjį 50 MW parką, kuris planuoja Lietuvoje išvystyti apie 1 GW atsinaujinančios energijos – vėjo ir saulės. 1 GW yra beveik tiek pat, kiek sukuria vienas Astravo AE blokas. Tas danų investuotojas investuos 1,2 mlrd. eurų ir iki 2023 m. pabaigos viską pastatys. Tokių investuotojų daug, tad, manau, kad 2025 m. būsime pasiekę geresnį rezultatą nei tikimės.

[Arunasx]

Baigtas tiesti ilgiausias pasaulyje povandeninis elektros kabelis https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...-kabelis&8ix6t

Jungtinė Karalystė ir Norvegija baigė tiesti ilgiausią pasaulyje povandeninį elektros kabelį, kuriuo keliaus abiejų šalių vėjo jėgainių ir hidroelektrinių gaminama energija. 720 km ilgio kabelis „North Sea Link“, kurio 716 km nutiesta po vandeniu, jungia Suldalo savivaldybę Skandinavijos šalies pietvakariuose ir Blaido miestą, esantį netoli Niukaslo. Šia jungtimis Britanijos vėjo jėgainių elektra bus tiekiama Norvegijai, o ši galės tiekti hidroelektrinių energiją priešinga kryptimi. Jungties bandymai turėtų prasidėti spalio 1 d., praneša Norvegijos elektros tinklų bendrovė „Statnett“. Naujosios jungties galia – 1,4 gigavato. Apskaičiuota, kad šis projektas kainuos 1,5-2 mlrd. Eur.
Naujasis kabelis atėmė ilgiausiojo titulą iš 623 km ilgio jungties „Nordlink“, užbaigtos tik praeitą mėnesį ir sujungusios Norvegiją su Vokietija. Jungtinė Karalystė jau turi elektros jungčių su Prancūzija, Belgija, Nyderlandais ir Airija. Taip pat planuojama nutiesti 765 km ilgio kabelį, sujungsiantį Angliją ir Daniją. 621 km šios jungties bus po vandeniu.

Nordlink https://www.hitachiabb-powergrids.co...-energy-system
North Sea Link https://www.power-technology.com/pro...-sea-link-nsl/
abu po 1400 MW

[Arunasx]

From next year, plant nurseries, electric vehicle charging stations, large batteries and industrial companies can all help prevent power outages for you and me. How will they do it? By cutting their own power consumption in a matter of seconds at a time.  This solution has been tested in a pilot project conducted by Statnett over the past two years. “Imagine that the power being supplied by a major power plant or via a HVCD-interconnector is unexpectedly interrupted by a fault, causing a sudden shortage of power to consumers. Instead of everyone losing power, plant nurseries, data centres or large industrial companies can agree in advance to disconnect their own consumption in a matter of seconds. In this way, we can prevent the power being cut to a large area,” explains Martha Marie Øberg, who heads the Systems Development Department at Statnett. 

Plant nurseries prevent power outages  https://www.statnett.no/en/about-statnett/news-and-press-releases/news-archive-2021/plant-nurseries-prevent-power-outages/

[MedinisStrazdas]

Visas planas užstringa čia:

can agree in advance to disconnect their own consumption

Joks data centras nesutiks savanoriškai būti staigiai atjungtas.

Beje čia ne joks prevention. Šitoms kompanijoms tia vistiek yra power outage. Jeigu dingus elektrai išjungsi lempute, tai lemputei elektros netrūksta.