Energetika

[luknas]

Estija svarsto statyti mažą modulinį reaktorių.

Four SMR Designs Considered In Estonia

• Moltex Energy: A U.K. company building a test reactor in Canada. It uses molten salt coolant to stabilize the nuclear reactions, a technology feature advocates say is safer
• Terrestrial Energy: A Canadian company that also plans on testing a molten salt design, which it forecasts could be licensed to operate before 2030.
• GE Hitachi: A U.S.-Japanese joint venture developing a more traditional water-cooled reactor that may be able to generate electricity at prices similar to natural gas
• NuScale: A Fluor Corp. company funded by the Department of Energy that is designing a reactor that can be built in a factory and shipped anywhere in the world

[Arunasx]

Naktį SE FI ir Baltic elektros rinkose 1 KWh kaina buvo 0,76 cnt. 9 ryte 1 cnt. Iš visos Šiaurės ir Baltijos rinkos 41'000 MW poreikio 30'000 padengė hidro ir vėjas. Nepaisant bendro 5000 pertekliaus/eksporto, FI ir DK kūrena termines su bendru 3000 galingumu. Manau tikrai į minusą, turbūt dėl jungčių pralaidumo trūkumo ar kad pastatams šilumą gaminti. https://www.statnett.no/en/for-stake...dic-power-flow
Statyti savo naujus pajėgumus kaip sakė ir eksministras R.Masiulis neapsimoka visai. Beje 2021 kovą turi pradėti gaminti elektrą naujas suomių atominis reaktorius.

[Sula]

Bet Lietuvoje elektros energijos kaina vartotojams ženkliai kyla

Tuo tarpu šiuo metu nafta pasiekė 2-jų pastarųjų metų minimumus su arti 56 USD/brl.

[Arunasx]

Bet Lietuvoje elektros energijos kaina vartotojams ženkliai kyla

Visados reikia žiūrėti ne tik, kas yra dabar, bet ir kas buvo prieš metus ar daugiau. Šis didinimas yra pasekmė to, kad praėjusiais metais buvo išaugusios didmeninės kainos dėl silpnos žiemos, sausros ir kaip pasekmė mažesnio hidroelektrinių pajėgumo.

[lukass]

Alfonsas Skrinska. Lietuvos elektros energetika po IAE uždarymo

Ignalinos atominė elektrinė (IAE) galutinai išjungta 2009 m. gruodžio 31 d. – jau 10 metų Lietuva gyvena be branduolinės energetikos. Tokia lemtis buvo žinoma daugiau nei prieš 15 metų, o tai sudarė galimybę atitinkamai pasiruošti. Dešimt metų – pakankamas laikas pastatyti pačias didžiausias elektrines, o mažesnės vėjo elektrines, jei išlieti pamatai, pastatomos ir per kelias savaites.

Taigi turėjome pakankamai laiko susidoroti su elektros energetikos iššūkiais. Realybėje šiandien turime visai kitokią situaciją. Pastaruoju laikotarpiu 75 proc. mūsų sunaudojamos elektros perkame iš aplinkinių valstybių, daugiausia iš Rusijos. Tai reiškia, kad apie 500 milijonų eurų kasmet išplaukia iš Lietuvos. O be to, dar esame ir energetiškai nesaugūs. Taigi, ką turėtume daryti kitaip?...

Ką daryti?

1. Išsiaiškinti, kas davė leidimą išgriauti 1200 MW elektros gamybos pajėgumų Elektrėnuose, nepastačius naujų atitinkamos galios modernesnės elektros gamybos. Lietuvoje susidaro vaizdas, kad jei reikia pastatyti 1200 MW elektrinę – reikia referendumo, o jei norima nugriauti, nepastačius kompensuojamos atitinkamos gamybos, – pakanka medžiotojų būrelio sprendimo.

2. Lietuvai būtina sava bazinės elektros generacija. Visos pažangios šalys tokią generaciją turi. Nė viena ES valstybė nesigamina bazinės elektros tik iš saulės ir vėjo. Ir dar neaišku, ar kada nors ateityje tokią gamybą Europoje kas nors turės. Elektra yra strateginė prekė ir čia žaisti negalima. Bazinį elektros kiekį privalome gamintis patys, nesidairant, ar kaimynas turi pigesnės elektros generacijos, ar ne. O pikine elektra galime prekiauti su visu pasauliu.

3. Tam, kad turėtume savą bazinės elektros generaciją mums trūksta tik vieno – apie 500 MW galios, gamtinėmis dujomis kūrenamo, modernaus energobloko. Tokia elektros gamyba į aplinką išmeta apie 3 kartus mažiau CO2 dujų nei Lenkijos anglimi ar Estijos skalūnais kūrenamos elektrinės.

4. Dar apie 40 proc. elektros mums truks. Lieka didžiulė galimybė čia pasireikšti atsinaujinančiai energetikai ir kitoms elektros generacijos rūšims.

5. Nors strateginei prekei – elektrai – gaminti išlaidos nėra svarbiausias kriterijus, tačiau, norint racionaliai ūkininkauti gamyboje būtina skaičiuoti produkcijos savikainą. Tokių skaičiavimų elektros ūkyje pasigendama. Ypač kai norima „pasidėti“ elektrą į sandėlį.

[Arunasx]

^ Daug straispnyje prirašyta lyginant net saulės, vėjo jėgainių galimybes su kitomis šalimis, bet nėra nei žodžio, kiek kainuoja pastatyti ir eksploatuoti naujus gamybos pajėgumus ir kas jo manymu turėtų dengti nuostolius gaminant patiems, kai savikaina bus didesnė nei pirkti iš kitur, kad ir iš Švedijos per 700MW kabelį, kas yra ~pusė Lietuvos poreikio. Vienžo, esminė straipsnio mintis viską reikia gamintis patiems nežiūrint į ekonominius rodiklius.

[Arunasx]

Kai pasižiūri į didmeninių kainų skirtumą tarp Nordic šalių 1,3 cnt ir Baltic 5 cnt, tai prašosi papildoma jungtis nuo Ventspilio per Gotlando salą iki SE3 zonos. https://www.statnett.no/en/for-stake...-power-system/
priedo kaip tik pro Ventspilį eis nauja jungtis su Estija: http://www.ast.lv/en/events/importan...rocess-towards

[Arunasx]

Российский газ не дошел до Турции https://www.kommersant.ru/doc/4258028?from=main_5

В целом поставки «Газпрома» в Западную Европу за год снизились на 9%, до 147,43 млрд кубометров газа. Крупнейший потребитель российского газа в ЕС, Германия, сократил его импорт на 8,5%, до 53,5 млрд кубометров, Италия — на 2,9%, до 22,1 млрд кубометров, Великобритания — на 28%, до 10,3 млрд кубометров. Поставки на экспорт сжиженного природного газа уменьшились на 5%, до 5,044 млрд кубометров.

Turkai, o ir Europa sumažino iš rusų perkamų dujų kiekį Šilta žiema tame tarpe davė vaisius

[Arunasx]

„Elektrum Lietuva“ pradėjo tiekti elektrą gyventojams https://www.vz.lt/pramone/2020/04/15...ra-gyventojams

Pagal „Elektrum Lietuva“ siūlomą dabartinį planą privatiems vartotojams elektra kainuoja nuo 0,117 iki 0,137 Eur už kilovatvalandę (kWh) – kaina šiose ribose svyruoja priklausomai nuo suvartojamo kiekio ir pasirinkto elektros skirstymo plano. Tai – nuo 7% iki 23% pigiau nei moka standartiniu vieno laiko zonos tarifu besinaudojantys rinkoje dominuojančio elektros tiekėjo klientai.
Pasak M. Gigos, nepaisant konkurencingo kainos pasiūlymo, didžiausio privačių vartotojų bumo tikimasi antrame šių metų pusmetyje, kai elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), valdoma „Ignitis grupės“, išspręs visus techninius klausimus dėl vienodų konkurencinių sąlygų sudarymo alternatyviems tiekėjams.

[Arunasx]

Sena rusiškų dujų tiekimo Lenkijai sutartis nebus pratęsta: https://www.mk.ru/economics/2020/05/...kontraktu.html

[Arunasx]

„Litgrid“: elektros kaina pirmąjį pusmetį buvo 39% mažesnė https://www.vz.lt/pramone/energetika...uvo-39-mazesne

Nuo metų pradžios iki birželio 19 dienos vidutinė rinkos kaina siekė 28,1 Eur už megavatvalandę (MWh), kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 46 Eur už MWh. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, pirmasis pusmetis išsiskyrė itin žemomis kainomis Norvegijoje ir Švedijoje, kur kai kuriose zonose jos siekė 10–12 Eur už MWh. Anot jo, pagrindinės priežastys, lėmusios žemas kainas Šiaurės šalyse, o tuo pačiu ir Lietuvoje, buvo naujos vėjo jėgainės ir palankios oro sąlygos, užtikrinusios didelius hidroelektrinių rezervus ir pakankamai šiltą pavasarį, kuris sumažino vartojimą. Be to, žemos naftos ir dujų kainos atpigino šiluminių elektrinių gamybą. „Prie žemų kainų prisidėjo ir nuvertėjusios Švedijos bei Norvegijos kronos, atpigę taršos leidimai“, – pranešime sakė L. Varanavičius. „Daugeliui šių tendencijų suveikus vienu metu, visoje „Nord Pool“ sistemoje balandį užfiksuota žemiausia vidutinė kaina per 20 metų, o Švedijoje pasirodė ir neigiamos valandinės kainos, siekusios minus 0,2 Eur už MWh. Baltijos šalyse jos tuo metu taip pat nukrito iki 0,07 Eur už MWh“, – sakė jis. Per penkis šių metų mėnesius Lietuva pasigamino apie 35%, importavo – 65% elektros energijos poreikio. Apie 15% patenkino vėjo generacija, 9% – hidroelektrinės, 8% – šiluminės elektrinės, 5% – kitų atsinaujinančių išteklių energija. Bendrai daugiau nei 60% Lietuvoje pagamintos elektros energijos buvo išgauta iš atsinaujinančių šaltinių. Didžiausia dalis elektros (47%) Lietuvą pasiekė per „NordBalt“ jungtį su Švedija, apie 30% – iš trečiųjų šalių, 17% – per Lietuvos–Latvijos pjūvį ir 6% – per „LitPol Link“ iš Lenkijos.

[Sula]

O vartotojams elektra 2020 m. brango 15%

[Arunasx]

O vartotojams elektra 2020 m. brango 15%

Nuo liepos 1 dabar pinga. Kaina nustatoma 6 ar 12 mėnesių į priekį ir niekas nežino kiek bus vandens ir vėjo Skandinavijoje. Įdomiau bus dar po metų, nes galų gale su 10 metų vėlavimu pasileis Suomijos Olkiluoto 3 reaktorius plius bus baigta 3 LV<>EE linija, kuri panaikins pralaidumo apribojimus tarp LT, LV ir EE šalių.

[DeSadas]

taip plius baltarusija savo reaktorius paleis, bei nauja lt-pl jungtis , bei siuksliu deginimo elektrines vilniuj ir kaune.

[ZYKLON-B]

bei nauja lt-pl jungtis

Jai tai apie Harmony Link manau geriausiu atveju jis prades veikti po kokiu 5 metu nes LITGRID net konkurso neskelbe.
Be to ziurint i LitPollink rezimus matosi kad beveik visa laika galios srautas nukreiptas i Lenkija. Nemanau kad pastacius Harmony Link - kazkas pasikeis (siaip jis beabejo reikalingas)

bei siuksliu deginimo elektrines vilniuj ir kaune.

As i jas rimtai neziureciau nes ju elektriniai pajegumai nera rimti - Vilniaus apie 88MW (jai nemeluoja) o Kauno isvys tik 24MW

[DeSadas]

Jai tai apie Harmony Link manau geriausiu atveju jis prades veikti po kokiu 5 metu nes LITGRID net konkurso neskelbe.
Be to ziurint i LitPollink rezimus matosi kad beveik visa laika galios srautas nukreiptas i Lenkija. Nemanau kad pastacius Harmony Link - kazkas pasikeis (siaip jis beabejo reikalingas)


As i jas rimtai neziureciau nes ju elektriniai pajegumai nera rimti - Vilniaus apie 88MW (jai nemeluoja) o Kauno isvys tik 24MW

na 110 megavatu renewable kaip ir skaitosi visose statistikose i virsu pakils nes apkrovimas 100 proc. o ar nesiruosia dar didint litpollink galingumo?

[jpou]

o ar nesiruosia dar didint litpollink galingumo?

Nera business case didinti pajegumo. Lenkai dirbtinai riboja pralaiduma gindami savo anglines elektros gamintojus.

[Globalus]

As i jas rimtai neziureciau nes ju elektriniai pajegumai nera rimti - Vilniaus apie 88MW (jai nemeluoja) o Kauno isvys tik 24MW

Kodėl Kaune buvo nuspresta statyti tokios mažos galios elektrinę?

[DeSadas]

Nera business case didinti pajegumo. Lenkai dirbtinai riboja pralaiduma gindami savo anglines elektros gamintojus.

taigi ta anglis laikina.. visa europa ant duju ir atsinaujinanciu pereina plius atomine kai kurie..

[Sula]

Kodėl Kaune buvo nuspresta statyti tokios mažos galios elektrinę?

Todėl, kad elektra ten yra šalutinis produktas.