Energetika

[Emigraves]

Na cia jau nuo poziurio priklauso. Galutiniam vartotojui svarbu tik kaina kuria jis moka. Situacija Danijoje (viskas /kWh)

Elektros kaina: 0.3553 DKK ~0.048 EUR
Skirstymas, Public obligations ir mokesciai: 2.1063 DKK ~ 0.285 EUR
Galutine vartotojo mokama kaina: 2.4615 DKK ~ 0.333 EUR
Elektros kaina bendroje kainoje: 14.4 %

Vokietijos neturiu dabar po ranka, galesiu surasti jei idomu. Del sportinio intereso pridedu Lietuvos (VKEKK '16 II pusmetis, kainos su PVM):

Elektros kaina: 0.0445 EUR
Skirstymas, VIAP'as ir visa kita: 0.0745 EUR
Galutine kaina: 0.11495 EUR
Elektros kaina bendroje kainoje: 38.7%

Papildomu paslaugu dalis elektros tarife Danijoje yra zymiai didesne (85,6% vs. 61.3%). Is tu papildomu paslaugu yra ir finansuojama visa Zalioji energetika.

Puiku, kad yra skaičiai. Bet apibendrinimas keistas - juk skirstymo sąnaudos gali radikaliai skirtis vien dėl darbo jėgos kaštų, kurie radikaliai skiriasi. Ar yra duomenys, kiek konkrečiai tarife skiriama atsinaujinantiems?

[Emigraves]

gal kas turi statistikos kaip maždaug išsimėtė vėjo galingumai nuo instaliuotos t.y galios histogramą tarkim valandos, paros ir savaitės laike gali būt ir ne LT

Lietuvos jau buvo įdėję kolegos.

Pridedu Vokietijos.

[transpondster]

Lietuvos jau buvo įdėję kolegos.

Pridedu Vokietijos.

ne man įdomu būtų kaip pasiskirsto paros laike statistiškai per metų vidurkį .

• kokiom paros valandom daugiau gamina elektros
• kaip pasiskirsto "capacity factor" procentaliai per metus

nes tie grafikai gražu bet naudos 0 nes galia smarkiai varijuoja

[jpou]

juk skirstymo sąnaudos gali radikaliai skirtis vien dėl darbo jėgos kaštų, kurie radikaliai skiriasi. Ar yra duomenys, kiek konkrečiai tarife skiriama atsinaujinantiems?

Cia yra labai slidus klausimas kiek konkreciai yra skiriama atsinaujinantiems - is to butu galima visa energetikos/ekonomikos daktaro disertacija parasyti. Problemos apskaiciuojant paramos dydi yra kelios:

• Zalioji energetika gali buti remiama per nustatyta supirkimo kaina
• Zalioji energetika gali buti remiama per lengvatines paskolas
• Zalioji energetika gali buti remiama per mokestines lengvatas
• VIAP'as/PSO nera tiesioginis zaliosios energetikos paramos rodiklis, nes jis gali buti naudojamas rezervinei galiai apmoketi
• Zalioji energetika gali sukurti pertekline pasiula, kai reikia moketi kaimynams kad paimtu tavo el. energija (Danijoje pasitaiko)

Bet sutinku su argumentu del skirtingu sanaudu lygiu - islaidos darbuotojams tikrai didesnes Danijoje.

[jpou]

ne man įdomu būtų kaip pasiskirsto paros laike statistiškai per metų vidurkį .

• kokiom paros valandom daugiau gamina elektros
• kaip pasiskirsto "capacity factor" procentaliai per metus

nes tie grafikai gražu bet naudos 0 nes galia smarkiai varijuoja

Kokiais pjuviais domina ar agreguotas per metus?

[jpou]

Keli grafikai apie vejo generacija Lietuvoje.

Idomumo delei prie generacijos pridejau kaip tiksliai yra prognozuojama, kiek elektros bus sugeneruota. Reiketu pasiaiskinti kodel visada yra overdeliverinama. Matyt tam yra finansine paskata...

Visuose grafikuose duomenys tarp 2015-11-01 ir 2016-10-31 imtinai.

Vejo gamyba pagal dienos valandas:


Vejo gamyba pagal menesius:


Vejo pagalba pagamintos elektros energijos dalis nuo visos sunaudotos energijos pagal dienos valandas:


Vejo pagalba pagamintos elektros energijos dalis nuo visos sunaudotos energijos pagal menesius:


Tiesi linija paskutiniuose dviejuose grafikuose - metinis vidurkis (9,78%)

[transpondster]

dėkui už grafikus, pirmi du įdomiausi. Aišku mėnesinis grafikas šiek teik netikslus dėl naujų paleistų vėjo parkų.

[jpou]

Praziurejau, kad norejai capacity factor. Tai grafikas apacioje, bet su daug islygu!

• 01.01 Duomenys is LitGrid (prie PT prijungtu galia 366MW). Cia nera itrauktos prie skirstymo tinklu prijungtos (72 MW)
• Metu eigoje informacija is Lietuvos vejo elektriniu asociacijos (LVEA).
• Viesai skelbtu parku galia sumuojama prie kito menesio nuo PR pranesimo. Tai jei liepa irangta 60MW - si galia sumuojama nuo rugpjucio
• Vejo parkai kurie nera LVEA nariai neatsispindi grafike

[Arunasx]

R. Masiulis atsakė į ilgai kamavusius klausimus

Visagino atominės elektrinės projektas bus įšaldomas, suskystintųjų dujų terminalas „Independence“ – išperkamas, daugiabučiai – sparčiai renovuojami.

„Iki 2018 metų reikia apsispręsti, kokią patikimą energijos gamybą vystyti. Mūsų manymu, tai turėtų būti dujinė gamyba. Kitas variantas – atominės elektrinės projektas, tačiau šiuo metu jį mes siūlome įšaldyti“, – dėstė ministras. R. Masiulis skaičiavo, kad 2030 metais maksimalus Lietuvos elektros energijos poreikis bus 2450 megavatų (MW), o pagal dabartines galimybes šalyje bus 1235 MW, kai iš kaimyninių šalių patikimai bus galima importuoti tik 700 MW. Patikima tarpsistemine jungtimi ministras vadino tik Švedijos-Lietuvos, nes dėl jungčių su Lenkija, Latvija, Baltarusija ir Rusija dėl skirtingų priežasčių yra neaiškumų.

Elektros energetikos sektoriuje pagrindinės kryptys susijusios su tuo, kad 100 proc. elektros energijos rezervo poreikio ketinama patenkinti vietinės patikimos generacijos šaltiniais. Taip pat numatoma iki 2022 metų įgyvendinti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės penktojo agregato projektą, o iki 2025 metų įgyvendinti „NordBalt 2“ bei „LitPol Link 2“ projektus.

http://www.delfi.lt/verslas/energeti....d?id=72859146

[jpou]

Dokumentas, kuri pristate R. Masiulis:

PAGRINDINĖS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS STRATEGIJOS
KRYPTYS

https://drive.google.com/open?id=0B-...W5CZUZxRFE2c28

[jpou]

16 LR vyriausybės darbo programos Energetikos dalis:

Žmonėms tarnaujanti aplinkai draugiška išmanioji energetika



94. Pastaraisiais metais Lietuva įgyvendino daugybę stambių strateginių energetikos projektų. Tai Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalas, elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją. Plėtojamas dujų jungties su Lenkija projektas. Visi šie projektai didina mūsų šalies energetinę nepriklausomybę. Jais pagrįstai didžiuojamės. Šiandien atėjo laikas žengti kitus žingsnius – perkelti dėmesį ir jėgas nuo stambių infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo į energetinės sistemos modernizavimą bei vartotojų lūkesčių tenkinimą, suteikiant daugiau sprendimo galių vartotojams, kurie taptų aktyviu sisteminės energetinės pertvarkos dalyviu. Lietuvos energetinio saugumo ir konkurencingumo pagrindas – darnus vystymasis, paremtas taupiu energijos išteklių vartojimu, bei vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu. Tai naujos Energetikos politikos pamatas, siekiant ilgalaikių ES ir tarptautinių klimato kaitos mažinimo tikslų:

94.1. pigiausia energija – sutaupyta energija. Skatinsime energijos vartojimo efektyvumo didinimą. Finansinių priemonių pagalba skatinsime daugiabučių namų renovaciją ir jų šilymo sistemų modernizavimą. Taip pat vykdysime visuomeninės paskirties pastatų renovaciją. Pereisime į naujos kartos taupesnį gatvių apšvietimą. Namų ūkių ir visuomeniniame sektoriuje remsime iškastinio kuro katilų arba senų neefektyvių biokuro katilų pakeitimą naujais efektyviais biokuro katilais arba įrengiant šilumos siurblius. Remsime efektyvesnį energijos naudojimą pramonės įmonėse;

94.2. mažiau importuosime didindami vidaus elektros energijos gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų klimato kaitos mažinimo tikslų. Plėtosime vėjo energetiką sausumoje ir jūroje, nedidinat elektros tarifo vartotojams. Siekiant objektyviai nustatyti vėjo energetikos Baltijos jūroje galimybes, plėtros poreikį ir kaštus, valstybė pirmiausia, savarankiškai (nesudarant išimtinių teisių jokiems privatiems asmenims) atliks išsamius tyrimus dėl galimybių Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje mažiausiomis sąnaudomis ir skaidraus konkurso būdu įrengti vėjo elektrinių parkus. Po tyrimų atlikimo iki 2020 metų priimsime sprendimus dėl vėjo elektrinių Baltijos jūroje galimybių, numatomų vėjo elektrinių vietų ir galių, bei apsisprendus dėl vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje poreikio ir tikslingumo, paskelbsime skaidrius konkursus investuotojams išrinkti. Vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius efektyviausiai panaudosime bendrai gaminant šilumos ir elektros energiją (kogeneracija). Vilniuje ir Kaune pastatysime vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, taip pat užtikrinsime minimalų galimą elektros tarifą;

94.3. energetikos vystymo prioritetu laikome išskaidytosios energetikos plėtrą. Privalome protingai ir efektyviai išnaudoti vietinius netaršius energijos išteklius: vėjo, saulės, biodujų, biokuro energiją. Naujos elektros gamybos technologijos ir įrenginiai kasmet atpinga dešimtimis procentų. Protingai nukreipus valstybės biudžeto lėšas ar ES fondų finansavimą (likusiems vartotojams nedidinant elektros tarifo), šiuos įrenginius galėtų statyti namų ūkiai, bendruomenės, smulkusis verslas bei viešojo sektoriaus subjektai. Tokiu būdu būtų palaipsniui pereinama prie sistemos, kai energija gaminama ten, kur yra suvartojama, o skirstomųjų tinklų įmonės būtų skatinamos ne tik priimti tokių įrenginių pagamintą perteklinę energiją, bet ir palankiomis sąlygomis grąžinti ją gamintojui, kai jo įrenginiai energijos generuoti negali;

94.4. sudarysime lengvatines sąlygas „žaliosios“ energetikos įrenginius instaliavusiems smulkiesiems gamintojams įsigyti elektros baterijas energijos tiekimo pastovumui užtikrinti. Skirstomųjų tinklų bendrovės bus skatinamos didelės apimties energijos kaupiklius instaliuoti savo lygmenyje. Elektros sistemos lygmenyje atliksime kaštų-naudos analizę dėl Kruonio HAE 5 bloko projekto ir esant ekonominiam pagrindimui inicijuosime projekto įgyvendinimą, kas leistų turėti įrenginį, technologiškai pritaikytą atsinaujinančių energijos išteklių energijos balansavimui;

94.5. skatinsime valstybės valdomas elektros įmones investuoti į išmaniuosius sprendimus – juos įdiegus vartotojai taps aktyviais energetikos sistemos dalyviais, o visa elektros sistema galės stabiliai funkcionuoti. Sieksime ir skatinsime, kad visi energijos vartotojai turėtų galimybes pasirinkti energijos tiekėją. Įgyvendinsime ES teisės aktų nuostatas dėl konkurencingumo ir rinkos principų užtikrinimo energetikoje. Mūsų siekis – demokratija energetikoje, kad elektros energijos sistemos dalyviais galėtų tapti šalyje išsibarstę „vartotojai-gamintojai“. Tokiu būdu būtų ne tik didinamas šios sistemos patikimumas, bet ir kuriamos naujos darbo vietos regionuose, kas yra ne mažiau svarbu. Pabrėžtina, kad šiandien mes patys pasigaminame tik apie 20 procentų suvartojamos elektros energijos, todėl aktyviai plėtojama ir kur reikia atnaujinama vietinės energijos gamyba suteiktų Lietuvos energetikai daugiau tvarumo, energetinė sistema taptų stabilesnė;

94.6. kritiškai vertiname šilumos ūkio nuomojimą privačiam verslui. Esame tikri, kad būtina toliau plėtoti biokuro – kaip vietinio ir nebrangaus kuro – panaudojimą bendrai šilumos ir elektros gamybai (kogeneracija) Kainų analizė rodo, kad daugeliu atvejų privatus sektorius nepateisino vilčių, t. y. nesumažino šilumos kainų, o kai kuriais atvejais tiesiog piktnaudžiavo užimama padėtimi. Deja, šiandien nepagrįstai didelę Lietuvos gyventojų pajamų dalį „suryja“ mokesčiai už komunalines paslaugas. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad energetinės ir kitos komunalinių paslaugų įmonės teiktų vartotojams paslaugas už minimalius kaštus. Valstybės valdomų energetikos įmonių pelno siekis turėtų būti tiesiogiai siejamas su paslaugų kainų mažinimu vartotojams. O šilumos kainų mažinimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys;

94.7. nauji energetiniai projektai turi būti pradedami įgyvendinti tik po sąžiningos ir profesionalios kaštų–naudos analizės, kai yra aiškiai atskleidžiama įtaka vartotojų mokamai paslaugų kainai. Įgyvendinant darnios energetikos plėtros tikslus sieksime, kad tokia plėtra netaptų našta vartotojams – ieškosime finansavimo šaltinių ir rėmimo mechanizmų, kurie nedidintų energijos kainų vartotojams;

94.8. vienas iš prioritetinių darbų yra visiškas elektros sistemos valdymo susigrąžinimas ir susijungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui. Artimiausiu metu Lietuva privalo įgyvendinti dar vieną didelį energetinį projektą – pasitraukimą iš Rusijos elektros sistemos ir susijungimą su kontinentinės Europos tinklais. Šiuo metu Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, elektros sistema vis dar yra Rusijos elektros sistemos dalimi. Tai reiškia, kad mes vis dar galutinai nekontroliuojame savo šalies elektros sistemos;

94.9. didelį susirūpinimą kelia prie pat Lietuvos sienos skubiai statoma Astravo atominė elektrinė. Būdami įsitikinę, kad nėra saugios branduolinės energetikos, pasisakome prieš atominių elektrinių statybą mūsų regione. Jei kartu su tarptautine bendrija nepavyktų sustabdyti Astravo AE statybos, nepriimsime šioje elektrinėje pagamintos elektros į mūsų šalies rinką, kuo skubiau sinchronizuosime savo tinklus su Vakarų tinklais ir atribosime infrastruktūriškai nuo Rytų rinkos;

94.10. dėsime pastangas, kad užsitikrintume ES ir kitų donorų 900 mln. EUR dydžio finansavimą Ignalinos AE uždarymui finansuoti po 2020 metų, ir taip apsaugosime Lietuvos mokesčių mokėtojus nuo papildomų išlaidų. Stiprinsime Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo priežiūrą, bei didinsime jau skirtų lėšų panaudojimo efektyvumą ir skaidrumą;

94.11. dujų sektoriuje, ypač po jungties su Lenkija nutiesimo, dėsime visas pastangas siekiant atverti naujas prekybos dujomis galimybes tam, kad išnaudotume sukurtą infrastruktūrą. Aktyviai dalyvausime kurdami regioninę dujų rinką, taip sudarydami sąlygas gauti tranzito bei prekybos pajamas bei tinkamai išnaudoti tarptautines jungtis bei Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalą;

94.12. atsižvelgant į Klaipėdos SGD terminalo kuriamą naudą visam Baltijos jūros regionui, sieksime ES ir (ar) naudą gaunančių kitų regiono valstybių finansinio indėlio prisidedant prie šios investicijos į ilgalaikį regiono gamtinių dujų tiekimo saugumo, diversifikavimo ir konkurencijos užtikrinimą;

94.13. atliksime kaštų-naudos vertinimą dėl antros papildomos elektros jungties su Švedija nutiesimo tikslingumo, ir esant ekonominiam pagrindimui, inicijuosime naujos jungties statybas;

94.14. sumažinsime administracinę naštą ir vartotojams sudarysime galimybes ženkliai greičiau prisijungti prie elektros ir dujų tinklų;

94.15. įgytas kompetencijas energetikos srityje paversime technologijų ir žinių eksportu, skatinsime pramonės ir mokslo bendradarbiavimą.

[Arunasx]

"Gražus" žaidimas:

„Lietuvos energijos gamybą“ kaltina tyčia sužlugdžius aukcioną

AB „Kauno termofikacijos elektrinė“ bei UAB „Panevėžio energija“ atstovai teigia, kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG), valdanti Lietuvos elektrinę Elektrėnuose, sąmoningai sužlugdė tretinio elektros galios rezervo aukcioną 2017-iems metams.

Bendrovių išplatintame pranešime teigiama, kad tokie valstybės UAB „Lietuvos energija“ kontroliuojamos LEG veiksmai Lietuvos mokesčių mokėtojams gali papildomai kainuoti iki 12 mln. Eur. Dėl šio veiksmo ruošiamas kreipimasis į atsakingas institucijas, nes termofikacinių elektrinių atstovai įsitikinę, jog LEG piknaudžiauja duominuojančia padėtimi.
Kaip rašė VŽ, elektros perdavimo sistemos operatorius AB „Litgrid“ gruodžio 13 d. organizavo galios rezervo aukcioną 484 MW elektros gamybos galios rezervams įsigyti. Tam Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) suderino 32 milijonus eurų išlaidas. Tretinio galios rezervo dydis nustatomas atsižvelgiant į didžiausią sistemoje veikiantį elementą - galimą trikdį, kuris staiga atsijungęs sukeltų didžiausią energijos deficitą. Šiuo metu didžiausią įtaką tam turi Lietuvos ir Švedijos jungtis „NordBalt“.
Tačiau aukcionas žlugo dėl vieno iš dalyvių – valstybės įmonės LEG, valdančios Lietuvos elektrinę, pasiūlytos kainos. Ji viršija VKEKK pagal pačios LEG pateiktus duomenis bendrovei nustatytą viršutinę kainų ribą – 10,04 EUR/MW/h. Kadangi kaina viršija viršutinę VKEKK nustatytą ribą, LEG pasiūlymas buvo atmestas. Dėl to sužlugo ir aukcionas, nes aukcione dalyvavusios KTE, Panvėžio energijos bei „Orlen Lietuva“ valdoma elektrinė gali pagaminti tik 165 MW elektros energijos, o to neužtenka užtikrinti tretiniam galios rezervui.

Termofikacinių elektrinių vadovų teigimu, LEG sąmoningai padarė neteisėtą veiksmą – peržengė VKEKK nustatytą kainą, kad sužlugdytų aukcioną. Esą, bendrovė jam žlugus tikėjosi, jog „Litgrid“ visą elektros galios rezervą pirks iš Lietuvos elektrinės – tokiu sprendimu aukcionas ir baigėsi.

http://vz.lt/sektoriai/energetika/20...dzius-aukciona

[Eimantas]

Kuršių nerijoje elektros oro linijas pakeis požeminiai kabeliai

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/v...abeliai-792463

[Perfect]

Kuršių nerijoje elektros oro linijas pakeis požeminiai kabeliai

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/v...abeliai-792463

Pagaliau Kuršių nerijos panoramoje sumažės agresyvių infrastruktūros detalių. Labai tikiuosi, kad ateityje kur galima oro linijos bus pakeistos požeminėmis ir kituose nacionaliniuose parkuose. Jungtinėje Karalystėje tai yra daroma jau senei.

[jpou]

Pagaliau Kuršių nerijos panoramoje sumažės agresyvių infrastruktūros detalių. Labai tikiuosi, kad ateityje kur galima oro linijos bus pakeistos požeminėmis ir kituose nacionaliniuose parkuose. Jungtinėje Karalystėje tai yra daroma jau senei.

AFAIK kai buvo tiesiamas NordBaltas Neringos savivaldybei buvo pasiulyta pakeisti orine linija tarp Klaipedos ir Neringos i pozemine. Tuomet pasake, kad nereikia, nenorim, neturim pinigu ir kam isviso to reikia.

[senasnamas]

Lenkija stabdo pirmosios atominės elektrinės statybas – pasirodė per brangu
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/verslas/naujiena...ngu-664-746946

Lietuvai tai nebūtų per brangu .

[andyour]

/\ Atidirbi rubliukus?

Lenkų miestai labiausiai užteršti. Pigi anglis... Lietuvoje kalba ėjo apie IAE statybas kartu su Latvija ir Estija. Kaip matai dėl to ir nieko neįvyko.

[jpou]

Sios savaites The Economist - labai idomus straipsnis apie mazuosius atominius reaktorius.

Nuoroda

Iliustracija apie veluojancius reaktorius:

[luknas]

Elektros vartojimas Lietuvoje – didžiausias per ketvirtį amžiaus

2016 m. galutinis elektros energijos suvartojimas Lietuvoje buvo 10,47 mlrd. kilovatvalandžių (arba 10,47 teravatvalandžių, TWh). Elektros vartojimas pernai augo rekordiškai - gyventojai, verslas, žemės ūkis ir transportas suvartojo 4,5 proc. daugiau elektros nei 2015 metais. Žemės ūkio sektorius suvartojo net 8,4 proc. daugiau elektros, paslaugų sektorius - 5,7 proc. daugiau, gyventojai ir transportas - atitinkamai 4,3 proc. ir 4 proc. daugiau elektros. Lėčiausias vartojimo augimas - 3,5 proc. - fiksuotas pramonės sektoriuje.

„Pernai elektros poreikis Lietuvoje buvo didžiausias nuo 1992 metų. Atsižvelgiant į tai, kad ir pramonėje, ir buityje elektra naudojama vis efektyviau, faktinis augimas yra dar didesnis

.

[Sula]

O kažkas fantazavo, kad elektros poreikis Lietuvoje tik mažės