Energetika

[senasnamas]

Liberalumo esmė - konkurencija, o monopolis tam yra absoliuti priešingybė.

Liberalumo esmė - laisvė korporacijoms .

Tai kodėl visgi šiluma brangi?

Interviu viskas išvardyta: strategijos nebuvimas, korupcija, pelno vaikymasis ir t. t. Energetika yra tokia sritis, kur sumažinus kainas, tos sutaupytos lėšos patenka į kitas ekonomikos sritis. Šaliai, kuri daug energijos importuoja, tai ypač svarbu. Bet jei net politikai tuo nėra suinteresuoti arba nepajėgūs tuo pasirūpinti, tada nereikia apie tai svajoti. O privačioms įmonėms visuomeniniai reikalai yra paskutinėje vietoje - joms svarbiausia pelnas.

[Sula]

Liberalumo esmė - laisvė korporacijoms .

Nereguliuojamas privatus monopolis visiškai atitinka liberalizmo principus
Tiesiog verslininkai susitarė ir apsijungė laisva valia.

[haveimooed]

Ekonominio liberalizmo esmė - kuo didesni kapitalistų pelnai: mažesni mokesčiai, mažesnis rinkos reguliavimas, darbuotojų teisių ir galimybės organizuotai jas ginti naikinimas, natūraliųjų išteklių (ir viso kito kas tik įmanoma, privatizavimas ir „įpelninimas“, ir t.t., visa liberalų ekonominė politika turi vieną tikslą - kuo didesni savininkų pelnai.

[Emigraves]

Liberalumo esmė - laisvė korporacijoms .


Interviu viskas išvardyta: strategijos nebuvimas, korupcija, pelno vaikymasis ir t. t. Energetika yra tokia sritis, kur sumažinus kainas, tos sutaupytos lėšos patenka į kitas ekonomikos sritis. Šaliai, kuri daug energijos importuoja, tai ypač svarbu. Bet jei net politikai tuo nėra suinteresuoti arba nepajėgūs tuo pasirūpinti, tada nereikia apie tai svajoti. O privačioms įmonėms visuomeniniai reikalai yra paskutinėje vietoje - joms svarbiausia pelnas.

Lozungai ir klišės - daugiau nieko neparašyta. Kaip ir pas Kuodį. Kur kaštų, savikainos analizė? Nors pora skaičiukių iš kitų minėtų miestų? Niekalinis pliurpalas. Visi išvardinti dalykai veiks lygiai tiek pat ir valstybinę įmonę. Dėl energijos importo visiška nesąmonė: išplaukiančių pinigų kiekis priklauso nuo sunaudoto kiekio x importo kainos, o ne kas vietiniame prūde daros.
Kodėl niekas nekalba apie vamzdžio ir šilumos atskyrimą? Moki abonementą už trasos priežiūrą x kompanijai ir sudarai kontraktą su Y kompanija tau patiekti šilumą?

[Sula]

Kodėl niekas nekalba apie vamzdžio ir šilumos atskyrimą? Moki abonementą už trasos priežiūrą x kompanijai ir sudarai kontraktą su Y kompanija tau patiekti šilumą?

Apie tai jau kalbama (ir kažkas daroma) bene dešimtmetį. Bet galutiniam vartotojui iš esmės nieko nepasikeitė. Bent jau Vilniuje.

[Lettered]

Lozungai ir klišės - daugiau nieko neparašyta. Kaip ir pas Kuodį. Kur kaštų, savikainos analizė? Nors pora skaičiukių iš kitų minėtų miestų? Niekalinis pliurpalas. Visi išvardinti dalykai veiks lygiai tiek pat ir valstybinę įmonę. Dėl energijos importo visiška nesąmonė: išplaukiančių pinigų kiekis priklauso nuo sunaudoto kiekio x importo kainos, o ne kas vietiniame prūde daros.
Kodėl niekas nekalba apie vamzdžio ir šilumos atskyrimą? Moki abonementą už trasos priežiūrą x kompanijai ir sudarai kontraktą su Y kompanija tau patiekti šilumą?

Taigi aiškiai parašyta, kad tos įmonės, kurios buvo privatizuotas, dabar tiekia šiluma didesne kaina, ypač Dalkia grupės, galit susirasti visą medžiagą apie tai kaip dirbtinai šitos grupės įmonės išpūtė sąnaudas, kitaip ir negalėjo viskas baigtis. O kai gamybiniai pajėgumai didinamai mažėjant šilumos suvartojomui, tai irgi neefektyvus pinigų panaudojimas. Kiek nepriklausomas gamintojas pasistato galios, tiek atitinkamai turi turėti ir valdantis tinklus, kad nepriklausomam gamintojui nebenorint gaminti, jis galėtų tą galios trūkumą kompensuoti, nes jei yra pvz. žiemą sistemoje pikinis X šilumos poreikis, kažkas turi jį būtent tokį užtikrinti.

[andyour]

Taigi aiškiai parašyta, kad tos įmonės, kurios buvo privatizuotas, dabar tiekia šiluma didesne kaina, ypač Dalkia grupės, galit susirasti visą medžiagą apie tai kaip dirbtinai šitos grupės įmonės išpūtė sąnaudas, kitaip ir negalėjo viskas baigtis. O kai gamybiniai pajėgumai didinamai mažėjant šilumos suvartojomui, tai irgi neefektyvus pinigų panaudojimas. Kiek nepriklausomas gamintojas pasistato galios, tiek atitinkamai turi turėti ir valdantis tinklus, kad nepriklausomam gamintojui nebenorint gaminti, jis galėtų tą galios trūkumą kompensuoti.

O kaip šildomi dauguma naujos statybos būstų?

[Lettered]

O kaip šildomi dauguma naujos statybos būstų?

Taip pat kaip ir seni, tik šilumos n kartų mažiau sunaudoja.

[Lettered]

Kaip gali mažiau sunaudoti, jei yra centrinis šildymas? Sunaudoja tiek pat, tik jiems pripaišo mažiau iš lempos, nes polistiroliu apsilipino už 50 000 €.

Iš lempos tik jūs rašinėjate. Kiekvienas daugiabutis turi įvadinį šilumos skaitiklį, kuris paskaičiuoja, kiek Wh šilumos namas sunaudoja ir pagal tai moka. Kaip ir su vandeniu ar elektra.

[Lettered]

O jeigu pusė namo apklijuota putoplastu, o kita pusė ne?

Pusė mokės daug, pusė mažai (jei aišku šildymo sistema atnaujinta ir padaryta individuali apskaita su reguliavimu), o jei ne, tai visi toliau mokės daug.

[Emigraves]

Taigi aiškiai parašyta, kad tos įmonės, kurios buvo privatizuotas, dabar tiekia šiluma didesne kaina, ypač Dalkia grupės, galit susirasti visą medžiagą apie tai kaip dirbtinai šitos grupės įmonės išpūtė sąnaudas, kitaip ir negalėjo viskas baigtis. O kai gamybiniai pajėgumai didinamai mažėjant šilumos suvartojomui, tai irgi neefektyvus pinigų panaudojimas. Kiek nepriklausomas gamintojas pasistato galios, tiek atitinkamai turi turėti ir valdantis tinklus, kad nepriklausomam gamintojui nebenorint gaminti, jis galėtų tą galios trūkumą kompensuoti, nes jei yra pvz. žiemą sistemoje pikinis X šilumos poreikis, kažkas turi jį būtent tokį užtikrinti.

Tiekia, nes yra, kas ta didesne kaina centralizuotai nuperka. Problema ta, kad konkurencija taip ir nebuvo sukurta. O pertekliniai pajėgumai ne planinėj ekonomikoj yra neišvengiami, bet tai ne vartotojo problema.

[Sula]

Tiekia, nes yra, kas ta didesne kaina centralizuotai nuperka. Problema ta, kad konkurencija taip ir nebuvo sukurta. O pertekliniai pajėgumai ne planinėj ekonomikoj yra neišvengiami, bet tai ne vartotojo problema.

Reali konkurencija būtų, jei prie namo eitų 2-4 tinklų vamzdžiai, kuriais tekėtų keliolikos gamintojų šiluma. Ir galėtum operatyviai persijungti, ir pirkti vis iš kitos, pigiausios ar patikimiausios kombinacijos.

[Emigraves]

Reali konkurencija būtų, jei prie namo eitų 2-4 tinklų vamzdžiai, kuriais tekėtų keliolikos gamintojų šiluma. Ir galėtum operatyviai persijungti, ir pirkti vis iš kitos, pigiausios ar patikimiausios kombinacijos.

Duh.. Kam? Tereikia atskirti sumauto vamzdyno kompaniją ir šilumos gamintojus. Net ir neefektyvi valdiška vamzdžių kontora nesuės tiek miestiečių pinigų, kiek kad dabar su visu šilumos gaminimu. O katilinės lai konkuruoja dėl kiekvieno buto. Apskaita aišku būtina.

[jpou]

Silumos rinka niekada nebus laisva, kol nebus atskirtas tiekejas ir gamintojas. Toks modelis kaip dabar veikti gali, bet tam reikalingas kompetetingas ir nesaliskas kainu reguliuotojas. Tokiu reguliuotoju VKEKK tol nebus, kol specialistams negales moketi specialisto verto atlyginimo. Dabar gi - mano asmenine nuomone - yra nenormali situacija. Kainos priklauso *tik* nuo VKEKK naudojamu modeliu koeficientu, taciau tie koeficientai yra nustatomi is oro (konsultaciju su tiekejais). O pagunda pakeisti koeficienta nuo pvz 0.7613 i 0.7614 yra labai didele, jei tas pakeitimas suinteresuotai saliai gali reiksti milijona i viena puse ar i kita.

[Lettered]

Duh.. Kam? Tereikia atskirti sumauto vamzdyno kompaniją ir šilumos gamintojus. Net ir neefektyvi valdiška vamzdžių kontora nesuės tiek miestiečių pinigų, kiek kad dabar su visu šilumos gaminimu. O katilinės lai konkuruoja dėl kiekvieno buto. Apskaita aišku būtina.

Šilumos poreikis vamzdyne labai priklauso nuo sezono ir temperatūros, kas nustatys, kiek kuris gamintojas tieks šilumos žiemą pelningiausiu pikiniu laiku ir kam bus liepta vasarą nuostolingai gaminti ir tiekti šilumą? Tikrai galvojat, kad su tiek gamintojų ir papildomu tarpininku šiluma būtų pigesnė? Beje, visi rėkia, kad neva šildymas labai brangus, iš tikrųjų tai pigus, aš pvz. už visą preitą šildymą sezoną sumokėjau tik apie 70 Eur. Nei malkomis, nei šilumos siurbliais, nei elektra nebūtų buvę pigiau. Reikia pirmiausia namus statyti mažiausiai A arba A+ klasės ir senus renovuoti.

[andyour]

Beje, visi rėkia, kad neva šildymas labai brangus, iš tikrųjų tai pigus, aš pvz. už visą preitą šildymą sezoną sumokėjau tik apie 70 Eur. Nei malkomis, nei šilumos siurbliais, nei elektra nebūtų buvę pigiau. Reikia pirmiausia namus statyti mažiausiai A arba A+ klasės ir senus renovuoti.

Nu labai mažai. Koks buto plotas?

[Emigraves]

Šilumos poreikis vamzdyne labai priklauso nuo sezono ir temperatūros, kas nustatys, kiek kuris gamintojas tieks šilumos žiemą pelningiausiu pikiniu laiku ir kam bus liepta vasarą nuostolingai gaminti ir tiekti šilumą? Tikrai galvojat, kad su tiek gamintojų ir papildomu tarpininku šiluma būtų pigesnė? Beje, visi rėkia, kad neva šildymas labai brangus, iš tikrųjų tai pigus, aš pvz. už visą preitą šildymą sezoną sumokėjau tik apie 70 Eur. Nei malkomis, nei šilumos siurbliais, nei elektra nebūtų buvę pigiau. Reikia pirmiausia namus statyti mažiausiai A arba A+ klasės ir senus renovuoti.

Kas nustatys.. Vaikiški klausimai, viskas padaroma ir jau veikia vakaruose. Gali rinktis nepriklausomus dujų, elektros, šilumos, telefono, interneto ir tt. tiekėjus per vieną iki tavęs einantį laidą/vamzdį. Viskas veikia ir yra pigiau nei iš bazinio tiekėjo. Nėra ko išradinėti dviračio, tereikia pasidomėti sėkmingais pavyzdžiais.

[Lettered]

Kas nustatys.. Vaikiški klausimai, viskas padaroma ir jau veikia vakaruose. Gali rinktis nepriklausomus dujų, elektros, šilumos, telefono, interneto ir tt. tiekėjus per vieną iki tavęs einantį laidą/vamzdį. Viskas veikia ir yra pigiau nei iš bazinio tiekėjo. Nėra ko išradinėti dviračio, tereikia pasidomėti sėkmingais pavyzdžiais.

Kuriuose Europos miestuose gali rinktis skirtingą šilumos gamintoją? Ten kaip Kuodis rašė kainos dėl to ir mažesnės, nes šilumos ūkis valdomos valstybės ir neišpučiami pelnai bei sąnaudos. Tiekėjų (tarpininkų) gali pridaryti n, kurie sąskaitas išrašinės ir bendrą kainą tik padidins, bet su gamyba ne taip viskas paprasta subalansuoti sistemą. Elektros gamintojo juk irgi negali rinktis, ar elektrą pirksi iš vėjo parko Lietuvoje, ar Švedijos hidroelektrinės, ar Rusijos atominės.

[jpou]

Kuriuose Europos miestuose gali rinktis skirtingą šilumos gamintoją? Ten kaip Kuodis rašė kainos dėl to ir mažesnės, nes šilumos ūkis valdomos valstybės ir neišpučiami pelnai bei sąnaudos. Tiekėjų (tarpininkų) gali pridaryti n, kurie sąskaitas išrašinės ir bendrą kainą tik padidins, bet su gamyba ne taip viskas paprasta subalansuoti sistemą. Elektros gamintojo juk irgi negali rinktis, ar elektrą pirksi iš vėjo parko Lietuvoje, ar Švedijos hidroelektrinės, ar Rusijos atominės.

Nezinau pavyzdziu su siluma,bet:

1) Su elektra veikia dizdziojoje dalyje Europos - gali rinktis tiekeja, gali rinktis (jei siulo, DK tikrai siulo) tik zalia elektra ir pan.
2) Su elektra juridiniams veikia ir Lietuvoje. Lietuvoje negali rinktis Svedijos hidroelektrines pagamintos, bet taip yra tik todel kad nera pasiulytas toks produktas. Technologiskai problemu su tuo nera.
3) DSL internetas 99% europos saliu yra teikiamas per bazinio tiekejo, dazniausiai ex. valstybinio telekomo, laidus nuvestus iki kiekvieno buto. Kai yra igalus reguliuotojas ir noras konkuruoti - politiniai ir technologiniai instrumentai ispresti siai problemai yra.

[Lettered]

Nezinau pavyzdziu su siluma,bet:

1) Su elektra veikia dizdziojoje dalyje Europos - gali rinktis tiekeja, gali rinktis (jei siulo, DK tikrai siulo) tik zalia elektra ir pan.
2) Su elektra juridiniams veikia ir Lietuvoje. Lietuvoje negali rinktis Svedijos hidroelektrines pagamintos, bet taip yra tik todel kad nera pasiulytas toks produktas. Technologiskai problemu su tuo nera.
3) DSL internetas 99% europos saliu yra teikiamas per bazinio tiekejo, dazniausiai ex. valstybinio telekomo, laidus nuvestus iki kiekvieno buto. Kai yra igalus reguliuotojas ir noras konkuruoti - politiniai ir technologiniai instrumentai ispresti siai problemai yra.

Jeigu vartotojui būtų galima rinktis elektros gamintoją, tuomet visi pasirinktų pigiausią pvz. Švedijos atominę, tik klausimas, ar visiems užtektų pralaidumo Baltijos jūra ir ar visiems užtektų galingumo? Ką tada darytų vėjininkai ir kiti brangesni gamintojai? Nemaišykite tiekimo su gamyba ir perdavimu, tai 3 skirtingi dalykai.