Energetika

[Lettered]

Tiesiog, visur kur atsiranda subsidijos, atsiranda ir sąlygos piknaudžiauti. Pavyzdžiui, nors technologija ir netobula ir neefektyvi, bet jei valstybė nuperka brangiai - jai visi pasirūpins parduoti. O ir noro gerinti efektyvumą gerinti nelabai daug, ne perka ir taip. O be to, kuo ilgiau tai neapsimokės komerciškai tuo ilgiau valstybė supirks energiją brangiai.

Dėl to neefektyvi pati paramos sistema. Viskas būtų gerai, jei alternatyvi energija būtų naudojama kaip lokalus savarankiškas energijos šaltinis (kam ji ir tinkama). Tik tada ir reikia ne brangiai supirkinėti energiją padidintais tarifais, o nebent šiek tiek paremti įsirengimą ir tada kiekvienas įsirengdamas jėgainę sau tikrai rinksis efektyviausią technologiją ir taip skatins jų efektyvumo didėjimą. Ir valstybei našta mažesnė.

O pagrindinis energijos šaltinis, siekiant mažesnio užterštumo tegali būti branduolinė energetiką (gal po kokių 20 m. ir branduolinės sintezės ).

Pritariu, aš irgi esu už paramą atsinaujinatiems šaltiniams, pvz. pvm lengvata perkant įrangą, nes galų gale ir pati valstybė išlošia, nes reikia mažiau energijos importuoti ar vietoje gaminti iš importuojamo kuro, bet dabar visiškas absurdas padarytas, kada tie, kas pasistato tas saulės jėgaines, savo reikmėms toliau perka pigesnę importuojamą energiją, o kiti vartotojai priverčiami tą "žalią" energiją supirkinėti 10 kartų brangiau už rinkos kainą.
Šiaip atsinaujinanti energija nėra blogai, pvz. švedai ją sėkmingai naudoja šilumai gaminti, taip šalis išlošia, nes tie pinigai išleidžiami ne į užsienį kurui importuoti, o vietoje, sukuriamos darbo vietos, plius dar kogeneracinės elektrinės pagamina ne tik šilumą, bet ir elektrą, pas mus to dar 20 metų niekas nesuprato.

[Creatium]

Tiesa, Švedija šiuo atveju yra labai geras pavyzdys Lietuvai link ko reikia judėti. Atsižvelgiant į mūsų įsipareigojimus šiukšlynų mažinimo atžvilgiu - turim didelį potencialą apsišildyti šiukšlėmis + truputį biokuro ir dujų. Deja, šioje vietoje suveikia kreivas žmonių suvokimas apie tokius dalykus, dėl ko ir stringa įvairūs pvz. Fortum projektai Kaune ir Vilniuje (o Klaipėdoje kiek buvo nepasitenkinimo!?).

[Silber418]

Čia tokio tipo elektrinės statomos daugumoje vietų. Jau egzistuoja ir konkurencija rinkoje tarp vietos bendrovių ir suomių "Fortum". Beje, šių metų pradžioje Helsingborgo mieste pradėta eksploatuoti pajėgiausia Europoje konvergencinė elektrinė "Öresund kraft".
Taip pat investuojama į vėjo jėgainių parkų plėtrą pakrančių regionuose. Pavyzdžiui, Geteborgo salyne bus įrengta dar daugiau jūrinių vėjo turbinų. Šios turbinos dažniausiai statomos negyvenamose salelėse. Kuo toliau, tuo mažiau naudojama iškastinio kuro, kaip energijos šaltinio.

[senasnamas]

O pagrindinis energijos šaltinis, siekiant mažesnio užterštumo tegali būti branduolinė energetika

Kol viskas gerai, ji neteršia, bet realiai tai uždelsto veikimo bomba. Iš Fukušimos elektrinės radioaktyvus vanduo tebeteka (praėjo daugiau nei dveji metai), padarinių likvidavimas truks kelis dešimtmečius. O tai viso labo tik viena elektrinė ir dar pažangioje šalyje.

Dėl Fortum tai būtų įdomu sužinoti, kiek klaipėdiečiams atpigo šiluma? Jei neatpigo, vadinasi visa nauda nuplaukia kažkam kitam. Be to, juk pastatyta LEZe, tai taikoma krūva mokesčių lengvatų. Ar vietinis verslas nepajėgus pastatyti tokios elektrinės? Aišku, jei alternatyva tik City Service, tai jau geriau Fortum .

[Creatium]

Dėl Fortum tai būtų įdomu sužinoti, kiek klaipėdiečiams atpigo šiluma? Jei neatpigo, vadinasi visa nauda nuplaukia kažkam kitam. Be to, juk pastatyta LEZe, tai taikoma krūva mokesčių lengvatų. Ar vietinis verslas nepajėgus pastatyti tokios elektrinės? Aišku, jei alternatyva tik City Service, tai jau geriau Fortum .

Klaipėdoje šiemet lyginant du spalius (2012 ir 2013) kaina sumažėjo 17%, iš to 6% šiemet sumažėjo dujų kaina.

[Aleksio]

Taip pat investuojama į vėjo jėgainių parkų plėtrą pakrančių regionuose. Pavyzdžiui, Geteborgo salyne bus įrengta dar daugiau jūrinių vėjo turbinų. Šios turbinos dažniausiai statomos negyvenamose salelėse. Kuo toliau, tuo mažiau naudojama iškastinio kuro, kaip energijos šaltinio.

Kas liečia vėjo energetika, tai kalbant apie pliusus, vis kažkodėl pamirštama garsiai pasakyti vieną minusą: vėjo turbinos paima dalį vėjo energijos, ko pasekoje mažėja oro srautų greitis, klimatas tampa labiau kontinentaliniu - visi matome, kad žiemos tapo šaltesnės, o vasaros karštesnės, o tai reikškia, kad energijos reikia dar daugiau.

[index]

Kol viskas gerai, ji neteršia, bet realiai tai uždelsto veikimo bomba. Iš Fukušimos elektrinės radioaktyvus vanduo tebeteka (praėjo daugiau nei dveji metai), padarinių likvidavimas truks kelis dešimtmečius. O tai viso labo tik viena elektrinė ir dar pažangioje šalyje.

Dėl Fortum tai būtų įdomu sužinoti, kiek klaipėdiečiams atpigo šiluma? Jei neatpigo, vadinasi visa nauda nuplaukia kažkam kitam. Be to, juk pastatyta LEZe, tai taikoma krūva mokesčių lengvatų. Ar vietinis verslas nepajėgus pastatyti tokios elektrinės? Aišku, jei alternatyva tik City Service, tai jau geriau Fortum .

Ir esant didžiuliam kiekiui atominių elektrinių iš esmės buvo tik trys incidentai, per vieną iš kurių buvo sugalvota paeksperimentuoti su elektrine, o kitu atveju aušinimo sistemos su visu valdymu buvo "labai protingai" pastatytos ant jūros kranto šalyje, kur žemės drebėjimai ir cunamiai yra visiškai įprastas dalykas (Apie Three miles island nelabai domėjaus). Tas tikrai parodo, kad technologija yra bloga.

[senasnamas]

Klaipėdoje šiemet lyginant du spalius (2012 ir 2013) kaina sumažėjo 17%, iš to 6% šiemet sumažėjo dujų kaina.

Bus aiškiau prasidėjus šildymo sezonui.

Šiltuoju metų laiku naujosios jėgainės pajėgumo užtenka šiluma aprūpinti visą uostamiestį.
Nepaisant to, birželį galutinė "Klaipėdos energijos" šilumos, kuri dabar naudojama karštam vandeniui gaminti, kaina sumažėjo tik 1,86 proc. - iki 27,38 ct/kWh (su 9 proc. lengvatiniu PVM). O VKEKK pranešė, kad kitą sezoną šilumos kaina klaipėdiečiams turėtų sumažėti tik 4,4 proc., nors visos šalies mastu šis mažėjimas sieks 6,6 proc.

Nors Klaipėdoje ir yra vadinama konkurencinė šilumos rinka, realių skirtumų nematyti. Iki 2018 m. Fortumo kainos nebus reguliuojamos. Ačiū, politikams.
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...003469/,page.1
Komentarai

Klaipėdoje šilumą tiekia net 6 nepriklausomi šilumos gamintojai, o kaina tokia pati kaip Vilniuje kur nėra nepriklausomų šilumos gamintojų ir didžiąją dalį pagamina iš brangių gamtinių dujų.
Iš ties tai puikus pavyzdys kaip nepriklausomi šilumos gamintojai nepadeda sumažinti šilumos kainos vartotojams.

kaip supratau - Klaipedos energija gamindavo siluma naudodama dujas. Deginant siuksles "Fortum" kaina pasiuloma 1 centu zemesne ir istatymiskai Klaipedos energija privalo ja nupirkti. Tai kam "Fortum" siulyti dar zemesne, jei garantuotai ir uz centu pigesne kaina nupirks. Silumos rinka "konkurencinga" ir todel nieks niekur nesikis ir nereguliuos.
Isvada - nesvarbu kas ir uz kiek gamins siluma, ji nebus pigesne daugiau nei keliais centais uz brangiomis dujomis kurenama Klaipedos energijos pagaminta siluma.

[Creatium]

Bus aiškiau prasidėjus šildymo sezonui.

Nors Klaipėdoje ir yra vadinama konkurencinė šilumos rinka, realių skirtumų nematyti. Iki 2018 m. Fortumo kainos nebus reguliuojamos. Ačiū, politikams.
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...003469/,page.1
Komentarai

Be abejo tikrosios kainos matysis žiemą. Tačiau kadangi klausei kiek atpigo - parašiau

http://www.regula.lt/lt/naujienos/in...l=yes&id=52099

[digital]

Lietuvos energetikos sistemos energetinio saugumo lygio kitimo vertinimas
Juozas AUGUTIS, Linas MARTIŠAUSKAS

Straipsnyje pateikiama nauja metodika, skirta įvairių energetikos plėtros scenarijų energetinio saugumo įvertinimui ir palyginimui. Energetinis saugumas yra suprantamas ne tik kaip energetikos sistemos sugebėjimas aprūpinti vartotojus energija esant normalioms sąlygoms ir kainoms, bet ir kaip sistemos sugebėjimas pasipriešinti įvairiems trikdžiams, kuriuos gali sukelti tiek techninės bei ekonominės, tiek ir sociopolitinės ar geopolitinės grėsmės. Straipsnyje aptariami tikimybinis trikdžių susiformavimo ir trikdžių poveikio ekonominis-optimizacinis modeliai. Energetinis saugumas įvertinamas kiekybiškai atsižvelgiant į trikdžių sukeltus energijos kainos pokyčius ir vartotojams nepatiektą energiją.
Sukurta metodika pritaikyta Lietuvos energetikos sistemos plėtros scenarijų energetinio saugumo įvertinimui.
• Pirmasis scenarijus – Lietuvoje įgyvendinami tik suskystintų gamtinių dujų terminalo, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija bei suplanuoti atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektai, tačiau didžioji dalis elektros energijos yra importuojama, ypač uždarius senuosius Lietuvos elektrinės blokus.
• Antrasis scenarijus – uždaromi senieji Lietuvos elektrinės blokai yra keičiami naujais kombinuotojo ciklo blokais.
• Trečiasis scenarijus – pradedama eksploatuoti nauja atominė elektrinė.
• Ketvirtasis scenarijus – antrojo ir trečiojo scenarijų kombinacija: įvedamas vienas dujų kombinuotojo ciklo blokas, o vėliau pastatoma atominė elektrinė. Nepaisant didelių investicijų atominei elektrinei ir kombinuotojo ciklo blokui, ketvirtojo scenarijaus energetinis saugumas yra pats aukščiausias.

[Sula]

A. Butkevičius koalicijos partneriams pristatė neišsprendžiamą klausimą

"Pozicija paaiškėja tada, kada atsiranda aiškumas ir labai gaila, kad buvo labai daug spekuliacijos. O šiandien labai džiaugiuosi, kad tie ekspertai, kurie dirbo, pagaliau pasakė, kad kai Lietuva pradėjo kalbėti su Latvijos ir Estijos įmonėmis, buvo išsireikšta: „Pagaliau, sveiki atvykę ir sveiki, kad pradedate kalbėtis su mumis“. Buvo toks išsireiškimas“, - po Politinės tarybos posėdžio sakė A. Butkevičius.

Prireikė metų (!) kol tik pradėjo kalbėtis...
Atsakymų, matyt, bus ieškoma dešimtmetį. O realius darbus atidėkime XXII a.

[Sula]

Elektros kainomis Lietuva pranoko net ir Skandinaviją

72 centai už kilovatvalandę. Tiek šį vakarą Lietuvos rinkoje sieks elektros kaina. Tai naujas mūsų šalies rekordas.

Išvados dėl VAE: kokiu atveju statyti būtų ekonomiškai efektyvu?

„Jeigu investicijos į elektrinę būtų atperkamos per 60 metų ir esant 5 proc. diskonto normai (diskonto norma – palūkanų norma, skaičiuojama ne pagal pradines investicijas, bet pagal susigrąžinamą vertę – red. past.), tai gaminamos elektros energijos savikaina būtų 20–22 ct/kWh, arba 0–3 ct didesnė nei prognozuojama „Nord Pool“ kaina. Jeigu elektrinės investicijos būtų grąžinamos per 18 metų, kaina pakiltų iki maždaug 28 ct, ir „Nord Pool“ kainą viršytų maždaug 10–11 ct. Atitinkamai prie 8 proc. diskonto normos šie rodikliai būtų 28–31 ct arba 35–36 ct. Tiesa, grąžinus investicijas, elektros energijos gamybos savikaina galėtų nukristi iki 8–10 ct/kWh“, – prognozes dėl VAE išsakė A. Galinis.

Šiaip jau "Nordpool" elektros kaina jau trečias mėnuo svyruoja ties 60 EUR/MWh, t.y. 20.7 kWh. Kas laukia 2025 m.?
Kažkas čia aiškino, kad elektra regione pigs.
Kas šiaip jau prieštarauja visoms prognozėms, o realybė bus dar labiau pesimistiška (skalūnų dujų nebus ne tik pas mus, prie pabaigos eina daugumos ne tik atominių elektrinių resursas, nežinia dėl šiluminių elektrinių, resinchronizacija ir t.t.)

[Lettered]

Šiaip jau "Nordpool" elektros kaina jau trečias mėnuo svyruoja ties 60 EUR/MWh, t.y. 20.7 kWh. Kas laukia 2025 m.?
Kažkas čia aiškino, kad elektra regione pigs.
Kas šiaip jau prieštarauja visoms prognozėms, o realybė bus dar labiau pesimistiška (skalūnų dujų nebus ne tik pas mus, prie pabaigos eina daugumos ne tik atominių elektrinių resursas, nežinia dėl šiluminių elektrinių, resinchronizacija ir t.t.)

Taigi juk čia politiniai žaidimai, siekiant dirbtinai pakelti kainas ir pasipelnyti iš tarpininkavimo ir perpardavimo, net jeigu ir būtų kažkoks elektros trūkumas, Lietuva per maža rinka, kad neužtektų tos elektros, nėra čia tiek pramonės, o buitiniai vartojai labai mažai elektros naudoja ir tas naudojimas mažėja efektyvėjant prietaisams.

Lietuva rusiškos elektros importą ėmė riboti dar šią vasarą. To priežastis - kovo 15-ąją buvo pasirašyta sutartis tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatorių. Pagal šį susitarimą, jau nuo vasaros nutarta kaip įmanoma riboti elektros importą iš trečiųjų šalių.
Todėl pigesnės Kaliningrade gaminamos elektros nuperkama vis mažiau. Anksčiau ji užėmė apie 70 proc. rinkos. Tačiau patekti estiškai elektrai trūksta pralaidumo. To pasekmė – iki rekordinių aukštumų pašokusios elektros kainos.


http://www.delfi.lt/verslas/energeti...#ixzz2hsnZrl5x

[Sula]

Abejoju, ar elektros energijos vartojimas mažės. Grafikėlis tai akivaizdžiai parodo. Jeigu atsiras masiniai elektromobiliai, suvartojimas šoktels dvigubai. Daug kas priklausys nuo angliavandenių rinkos, kurios ateitis neaiški.

O elektros kainų šuoliai, be abejo, nestabilios rinkos padarinys. Bet optimistiškai "pesimistiška" energetikos instituto vizija elektros po 20 ct/kWh yra ne kas daugiau nei lozungas "Vakarai (Rytai) mums padės". Aha...

[Lettered]

O elektros kainų šuoliai, be abejo, nestabilios rinkos padarinys. Bet optimistiškai "pesimistiška" energetikos instituto vizija elektros po 20 ct/kWh yra ne kas daugiau nei lozungas "Vakarai (Rytai) mums padės". Aha...

Ne nestabilios rinkos, o nestabilios politinės situacijos, ar kurie nors šaltiniai pastaraisiais mėnesiais nei iš šio nei iš to pabrangino parduodamą elektrą 4 kartus arba elektros poreikis išaugo 4 kartus, jog "rinkoje" pakilo tiek kaina? vasarą kaip tik elektros poreikis gerokai sumažėja, todėl pagal "rinką" kaina turėjo kristi. Beje, Ignalinos AE elektrą pardavinėdavo po 6 ct/kWh, o vartotojai mokėdavo apie 36, t.y. 4 kartus pabrangdavo elektra. Jeigu bus tokie tarpininkai, tai galim kosmines kainas turėti ir po 1 ct/kWh gamindami. Jeigu nepirksim nei iš Rytų (Rusijos, Baltarusijos) ir Vakarų (Švedijos ir Norvegijos) tikrai elektros kainos kils.

[Silber418]

Elektros kainomis Lietuva pranoko net ir Skandinaviją
http://vz.lt/?PublicationId=19fdc4ab...c-ea8ac8f871c5

Tiesa, to eiliniai vartotojai dar nepajus.

[suoliuojantis]

Švedija ženkliai aplenkė Norvegiją pagal iš atsinaujinančių šaltinių gaunamos energijos gamybą ir panaudojimą. Skelbiama, kad šiuo metu Švedijoje vien vėjo turbinų generuojamos energijos kiekis 200 kartų viršija kaimyninėje Norvegijoje vėjo turbinų generuojamo energijos kiekio.

Sweden blows Norway wind power’s socks off

Buvau šitą praleidęs )) Oi, tai visiška netiesa Švedams pavyti norvegus atsinaujinančių išteklių srityje jokių šansų net ir per kelis artimiausius dešimtmečius nesišviečia. Kitaip ir negali būti, jei Norvegija daugiau nei 98 proc. elektros energijos pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių - hidroenergijos. (Norvegijos hidroenergijos gamyba beveik 2,5 karto didesnė nei Švedijos ir nedaug mažesnė nei tokioje milžiniškoje šalyje kaip Rusija, o vėjo energijos gamyba Švedijoje tesudaro tik apie 10 proc. hidroenergijos gamybos Švedijoje (ne Norvegijoje)). Tai dievo dovana, kurią turi norvegai ir ja naudojasi. Kitas dalykas, kad kai kurie "skaičiuotojai" prie AEI priskiria tik vėją ir saulę ir daro "pokvailes" išvadas, bet hidroenergija lygiai toks pat atsinaujinantis išteklius. O statyti vėjo turbinas ar juo labiau saulės elementus turintiems tokią dievo dovaną norvegams reikia paprasčiausiai su protu būt susipykusiems.
Norvegija todėl yra bene pati "žaliausia" šalis (konkurentai nebent islandai) pasaulyje: jie ir namus šildosi iš AEI išgauta elektra. Vienintelė sritis Norvegijoje yra tik transportas, kur naudojama iškastinio kuro energija (bet transportas dar jokioje pasaulio šalyje AEI bent kiek ženkliau nesiremia).

[Jegermeister]

Gal, jei esate tokie Norvegijos Švedijos energetikos žinovai, galėtumėte paaiškinti, kodėl mūsų bendroje elektros biržoje apie vėjo gaminamą energiją nei Norvegijoje, nei Švedijoje nėra jokių duomenų, priešingai Danijos ir Baltijos šalių tokie duomenys pateikiami.

http://www.nordpoolspot.com/Market-d...r/ALL/Hourly1/

[andyour]

Vienintelė sritis Norvegijoje yra tik transportas, kur naudojama iškastinio kuro energija (bet transportas dar jokioje pasaulio šalyje AEI bent kiek ženkliau nesiremia).

Gal tiesiog tuomet neturėjo lėšų ar pasirodė neestetiški troleibusų laidai. Bet elektriniai autobusai toje šalyje kaip ir sueitų gerai. O elektra ten pigi tik naktinė, kiek teko girdėti... Vadinasi, labai jau daug atliekamos energijos ir neturi. Tiesiog, ją eksportuoja, bei yra sezoniškumas. Jei mažai kritulių - tenka importuoti, jei per daug, nuleisti į jūrą.

[suoliuojantis]

Gal tiesiog tuomet neturėjo lėšų ar pasirodė neestetiški troleibusų laidai. Bet elektriniai autobusai toje šalyje kaip ir sueitų gerai. O elektra ten pigi tik naktinė, kiek teko girdėti... Vadinasi, labai jau daug atliekamos energijos ir neturi. Tiesiog, ją eksportuoja, bei yra sezoniškumas. Jei mažai kritulių - tenka importuoti, jei per daug, nuleisti į jūrą.

Buvau nustebęs, kad Norvegija santykinai mažai elektros eksportuoja: tik apie 10 proc. produkcijos. Jie labai daug sunaudoja (antra vieta pasaulyje po Islandijos) - apie 25 tūkst. kWh per metus per capita (maždaug po 2000 kWh per mėnesį ant galvos ...). Mes su savo 3000 jų fone labai kuklūs atrodom. Tiesa turbūt superdaug elektros pas juos sunaudoja tas pats naftos sektorius (juk naftos gavyba labai elektrai imlus sektorius), nors tiksliai nežinau.

Na o kainos pagal Eurostata , tai labai tokios vidutiniškos tarp Vakarų Europos šalių. O kadangi norvegų pajamos ženkliai didesnės negu daugelio vakarų europiečių, tai galima sakyti elektros kainos ten mažos )