Energetika

[balietis]

Koks dar verslas? Tai ne verslas, o parazitai. jie nieko nekuria, tik įsiterpia į esamą prekių ir paslaugų grandinę bei ima savo procentą. Vartotojams daug naudingiau, kai tokių tarpininkų-parazitų yra kuo mažiau. Žinoma, kai valstybei svarbu tik mokesčiai, tuomet jai visiškai nesvarbu galutinė prekės kaina, nors pati valstybė, kas liečia elektros energiją, yra vienas didžiausių vartotojų (visos biudžetinės įstaigos, valdiškos įstaigos, savivaldybės taip pat, gatvės ir t.t.).

Čia kalba ėjo apie elektros tranzitą. Man asmeniškai visiškai nesvarbi galutinė kaina, kurią lenkai mokės už švedišką elektrą, einančią per Lietuvą.

[Aš]

[Lettered]

Atvaizdas


Atvaizdas


Atvaizdas

Labai jau neaiškūs grafikai, ką reiškia ta priklausomybė nuo dujų importo ir ką tie procentai reiškia, kiek % suvartojamų dujų importuojama? Taip pat neaišku apie kokios energijos pajėgumus eina kalba, apie elektros, ar apskritai visą?

[Aš]

Pirmame grafike pavaizduota dvejopa priklausomybė. Nuo bendro gamtinių dujų importo ir nuo Rusiškų GD. Ši priklausomybė išreikšta kaip gamtinių dujų dalies šalies energetikos sektoriuje, gamtinių dujų importo nuo visų sunaudojamų dujų ir dujų iš Rusijos dalies visame importe procentinė sandauga. Pvz., 36% Lietuvos atveju reiškia, kad tokią dalį Lietuvos energetikoje sudaro importuotos gamtinės dujos ir gamtinės dujos, importuotos iš Rusijos (kadangi iš Rusijos importuojame visas savo sunaudojamas GD). Airijos 29% reiškia, kad tokią dalį jos energetikoje sudaro importuotos GD, tačiau priklausomybė nuo Rusijos GD lygi 0%, nes iš šios šalies dujų Airija neimportuoja. T.t.

Čia duomenų šaltiniai:
http://www.iaee.org/en/publications/...ETE07MTa9dsG-g

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...-12-001-EN.PDF

Antrajame grafike pavaizduota energetinė priklausomybė nuo visų kuro rūšių importo. Įdomumo dėlei palygintos šalys gaminančios elektrą atominėse jėgainėse ir negaminančios. Taip pat palygintas Italijos ir visų likusių ES el. energijos importuotojų importuojamos el. metinis kiekis. Čia sakant "importuotoja" turima omenyje suminį importo/eksporto balansą (angl. net importer). Duomenys 2010 m. Šaltinis atitinka antrąjį pirmoko grafiko šaltinį.

Trečiajame grafike pavaizdoti ES šalyse narėse instaliuoti energijos generavimo pajėgumai atominėse jėgainėse 2000 ir 2010 m. Taip pat žemiau pateikiami atitinkamai realiai sugeneruotos energijos kiekiai. Kartu lyginami suminiai ES rodikliai 2000 ir 2010 m. Duomenų šaltinis atitinka antrąjį pirmojo grafiko šaltinį.

---

Pirmo grafiko išvada: Lietuva yra labiausiai nuo GD importo priklausoma valstybė ES. Nuo rusiškų GD importo - juo labiau. Svarus motyvas SGD terminalo projektą laikyti prioritetiniu.

Antro grafiko išvada: pastebima koreliacija, jog šalys, nenaudojančios AE, yra labiau priklausomos nuo išorės tiekėjų. Estiją gelbėja skalūnai, Lenkiją - akmens anglis, Latviją - hidroenergija. Taip pat iškalbingas faktas, jog supanikavusi dėl Černobylio (panašiai kaip dabar panikuojama dėl Fukušimos) ir atsisakiusi AE Italija tapo didžiausia el. energijos importuotoja, kurios importas beveik prilygsta 14 kitų ES šalių el. energijos importuotojų importo kiekio sumai.

Trečio grafiko išvada: VAE projekto priešininkų argumentas, kad "Europa atsisako AE". Tačiau šiam argumentui pagrįsti jie pateikia selektyvią pavienių savo patogumui pasirinktų Europos šalių politiką ar statistiką. Čia pateikta apibendrinta visos ES statistika, kuri leidžia susidaryti objektyvų ir realų vaizdą. Iš jos matyti, kad bendri AE pajėgumai per dešimtmetį ES sumažėjo, tačiau vos keliais procentais ir tą sunku būtų pavadinti "AE atsisakymu". Kita vertus, čia nepateikta statistika apie AE dalį bendroje energetikos sektoriaus sumoje. Jei bendri pajėgumai sumažėjo nežymiai, tai dėl augančios paklausos procentinė dalis būtų sumažėjusi labiau. Tačiau tai rodo, jog į rinką įvedama nauja energetikos šaka - atsinaujinanti energetika. Tai nebūtinai yra argumentas prieš AE. Be to nereikėtų pamiršti, kad Lietuva sprendžia bazinės energetikos klausimą ir neturi resursų didesnei iš atsinaujinančių resursų generuojamos energijos savikainai kompensuoti, todėl negalime taikyti visiškai tokių pat sprendimų kaip turtingesnė vakarų Europa.

[Eimantas]

Vietoj Šernų miško – dujų trasa

Klaipėdiečių pamėgtas Šernų miškas neatpažįstamai pasikeis. Klojant magistralinį dujotiekį čia atsirado 12 metrų pločio proskynos, o kitoje vietoje teks kirsti medžius tiesiant elektros jungtį su Švedija.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...#ixzz2KiuZzPxB

[LBP]

Ir vėl dejuojam, vėl blogai, kad mišką kerta. Nieko, žalieji gal sustabdys NETEISIBE Na, straipsnio pavadinimas suponuoja tokią mintį.

Eimantai, pakomentuok pats, kokia tavo nuomonė šiuo konkrečiu klausimu. Įdomu, blogai ar gerai, kad iškirto 12 metrų pločio juostą strateginio valstybės tikslo poreikiams?

Aš asmeniškai nematau problemos.

Dar įdomu, kiek tų klaipėdiečių tam Šernų miške iš viso yra buvę... O pavadinimas toks, tarsi visą mišką iškirto ir asfaltu užpylė...

[Lettered]

Ir vėl dejuojam, vėl blogai, kad mišką kerta. Nieko, žalieji gal sustabdys NETEISIBE Na, straipsnio pavadinimas suponuoja tokią mintį.

Eimantai, pakomentuok pats, kokia tavo nuomonė šiuo konkrečiu klausimu. Įdomu, blogai ar gerai, kad iškirto 12 metrų pločio juostą strateginio valstybės tikslo poreikiams?

Aš asmeniškai nematau problemos.

Dar įdomu, kiek tų klaipėdiečių tam Šernų miške iš viso yra buvę... O pavadinimas toks, tarsi visą mišką iškirto ir asfaltu užpylė...

Beabejo, kad gerai, juk mišką kerta ne dėl malkų. Beto proskynų ruožai šiaip ar taip yra daromi (bent Neringoje tokių daug pastebėjau).

[Eimantas]

Ir vėl dejuojam, vėl blogai, kad mišką kerta. Nieko, žalieji gal sustabdys NETEISIBE Na, straipsnio pavadinimas suponuoja tokią mintį.

Eimantai, pakomentuok pats, kokia tavo nuomonė šiuo konkrečiu klausimu. Įdomu, blogai ar gerai, kad iškirto 12 metrų pločio juostą strateginio valstybės tikslo poreikiams?

Aš asmeniškai nematau problemos.

Dar įdomu, kiek tų klaipėdiečių tam Šernų miške iš viso yra buvę... O pavadinimas toks, tarsi visą mišką iškirto ir asfaltu užpylė...

Straipsnį įdėjau dėl dujotakio statybos, o ne dėl kertamo miško

[Sula]

Ir vėl dejuojam, vėl blogai, kad mišką kerta. Nieko, žalieji gal sustabdys NETEISIBE Na, straipsnio pavadinimas suponuoja tokią mintį.

Eimantai, pakomentuok pats, kokia tavo nuomonė šiuo konkrečiu klausimu. Įdomu, blogai ar gerai, kad iškirto 12 metrų pločio juostą strateginio valstybės tikslo poreikiams?

Aš asmeniškai nematau problemos.

Dar įdomu, kiek tų klaipėdiečių tam Šernų miške iš viso yra buvę... O pavadinimas toks, tarsi visą mišką iškirto ir asfaltu užpylė...

Siūlyčiau iškasti 30 m po žeme tunelį ir kabelius tiesti juo. Nors yra pavojus, kad toks tunelis sukels psichofiziologinių ligų protrūkį apylinkėse ir, be abejo, grėsmę, kad įvyks 12 balų žemės drebėjimas.

P.S. Taip ir maniau, kad NordBalt jungtis bus stabdoma.

[LAZAS_]

Įdomus straipsnis: Kiek kainuoja amžinas pavasaris virš šilumos trasų?

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas pridūrė, jog kai kurios Lietuvos įmonės sugebėjo pasiekti 6 proc., 7 proc. šilumos trasose nuostolius, kai Skandinavijoje šis dydis yra 13 proc.

Ir ta progra Danijos centralizuoto šildymo istorija:

[senasnamas]

SOS: Vilniuje gali būti pradėtas deginti koksocheminis kuras. Papildyta: sprendimas bus priimtas per 25 dienas

Kuro saugos pase nurodyta, kad koksocheminis kuras kenkia žmogaus nervų ir kraujagyslių sistemoms. Kenksmingi jo garai ir tiesioginis kontaktas su oda. Jautriausiai į jį reaguoja inkstai, kepenys, imuninė, širdies ir kraujagyslių sistemos. Apsinuodijus šiuo kuru sudirginami kvėpavimo takai, skauda galvą, pykina, galimas sąmonės praradimas, vėmimas, pilvo skausmai.”
“Vilniaus energija” yra įsivežusi į Lietuvą 500 tonų šio kuro ir jau kelerius metus sandėliuoja jį Naujosios Vilnios katilinėje. 2009-aisiais šilumininkai prašė skubos tvarka išduoti leidimą bandomajam deginimui, bet pasipriešinus visuomenei ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui šie planai buvo sustabdyti.

Koksocheminis kuras sukurtas iš Donecko srities Avdejevsko koksochemijos kombinate daugelį metų kauptų gamybos atliekų. Per keliasdešimt kilometrų nuo tvenkinių, kuriuose kaupiamos šios nuodingos atliekos, neauga nei medžiai, nei žolė. Svarstydami, kaip jų atsikratyti, Ukrainos mokslininkai pasiūlė naudoti jas kurui gaminti. Tokio kuro kaina – trečdaliu mažesnė už gamtinių dujų.

[LAZAS_]

Vandenilio laikymas (Hydrogen Storage)

[r08n]

SOS: Vilniuje gali būti pradėtas deginti koksocheminis kuras. Papildyta: sprendimas bus priimtas per 25 dienas
Kuro saugos pase nurodyta, kad koksocheminis kuras kenkia žmogaus nervų ir kraujagyslių sistemoms. Kenksmingi jo garai ir tiesioginis kontaktas su oda. Jautriausiai į jį reaguoja inkstai, kepenys, imuninė, širdies ir kraujagyslių sistemos. Apsinuodijus šiuo kuru sudirginami kvėpavimo takai, skauda galvą, pykina, galimas sąmonės praradimas, vėmimas, pilvo skausmai.”

SeubaZ! Ta proga, dar daugiau seubo:

H350: Gali sukelti vėžį.
H361: Įtariama, kad kenkia vaisingumui arba negimusiam vaikui.
H411: Toksiškas vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus.
P201: Prieš naudojimą gauti specialias instrukcijas.
Garai dirgina odą, akis ir kvėpavimo organus. Užtiškus skystam produktui, akys ir oda sudirginama.
ilgalaikis poveikis gali sukelti vėžį, anemiją, leukemiją ir kitas ligas. Įkvėpti produkto garai
gali sukelti mieguistumą ir svaigulį.
įkvėpus garų galimas galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sąmonės būsenos pakitimas.
Prarijus, visuomet gresia aspiracija. Nukentėjusįjį reikia nedelsiant išgabenti į ligoninę. Nelaukti,
kol pasireikš simptomai.
Nesistengti sukelti vėmimo, nes yra didelė aspiracijos (plaučių cheminio uždegimo) grėsmė.
Skrandžio praplovimą galima atlikti tiktai po endotrachėjinės intubacijos.

[Eimantas]

Požeminė gamtinių dujų saugykla: tiriamieji gręžimai Syderiuose baigti

Specialistai baigė septynis mėnesius trukusius Syderių geologinės struktūros tyrimus gręžiniuose. Kitas bendrovės „Lietuvos energija“ vykdomo požeminės gamtinių dujų saugyklos projekto etapas – surinktų duomenų analizė, kuri parodys, ar Syderių geologinė struktūra yra tinkama strateginio objekto įrengimui.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...baigti-940300/

[Sula]

Požeminė gamtinių dujų saugykla: tiriamieji gręžimai Syderiuose baigti

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...baigti-940300/

Na ką gi, lauksime liaudies protestuotojų, Balsio ir Salamakino.

[Eimantas]

Aukštos įtampos oro linijos Telšiai-Klaipėda atramos Telšių stotyje. Atramos jau matomos ir prie automagistralės Kaunas-Klaipėda.



Gal kas žino kur pagamintos atramos (yra ir metalinių) bei jų pamatai?

[Eidvis]

Labai informatyvus straipsnis:

K. Škiudas. Rusijos „minkštoji“ galia: „Gazprom“ aukso amžius Lietuvoje

Privatizavimas

"Lietuvos dujų" akcijų pardavimas vyko trimis tarpsniais. 2003 metais 35,5 nuošimčiai akcijų už 116 mln. litų parduota Vokietijos „Ruhrgas AG“ ir „E.ON Energie“. 2004 metais 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą „Gazprom“ pirko už 100 mln. Litų. Viena vieno lito vertės akcija parduota po 0,85 lito, nors rinkoje jų vertė tuo metu svyravo tarp 3-4 litų.
Iš viso už 70 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų Lietuva gavo 216 mln. litų. Palyginimui, čekų „Transgas“ 97 proc. akcijų paketas 2002-aisiais parduotas už 3,7 mlrd. dolerių. Slovakijos gamtinių dujų įmonės 45 proc. akcijų irgi 2002 m. parduota už 2,7 mlrd. dolerių. Baltarusija savo dujotiekių sistemą „Gazprom“ pardavė už 5 mlrd. dolerių.

Kainų formulė

Parašus dujų tiekimo sutartyje, kurioje buvo įrašyta kainų formulė deda tik „Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“ įgalioti atstovai, o pati sutartis yra konfidenciali. Vienas iš didžiųjų „Lietuvos dujų“ akcininkių yra „Gazprom“, o tai reiškia, kad sutartį „Gazprom“ pasirašo iš esmės pats su savimi ir, prisidengęs komercine paslaptimi, paslepia ją nuo bet kokios išorinės priežiūros.

Tačiau ir nežinant nei pačios kainų formulės, nei kaip ji buvo keičiama, nėra sunku apskaičiuoti, kaip Lietuvoje metams bėgant keitėsi gamtinių dujų ir naftos kainų santykis

Taigi, jeigu kainų formulė būtų likusi stabili, kuo tikėjo ir mus bandė įtikinti A.Brazauskas, dujų kaina Lietuvoje šiandien turėtų būti 57% mažesnė. Praėjusiais metais, užuot mokėję 1312 litų už tūkstantį kubinių metrų iš Rusijos importuojamų dujų, turėjome mokėti 836 litus.

Dujokena

Po "Lietuvos dujų privatizavimo, nauji vadovai „Gazprom“ išnaikino interesams kenkiančias korupcines schemas, tad korupcinis čiaupas, kuriuo pinigai galėtų nutekėti į šalį, buvo įkurdintas Lietuvos pusėje. Mūsų gamtinių dujų rinkoje atsirado naujas tiekėjas – „Dujotekana“, kuris iš „Lietuvos dujų“ atėmė apie 20-30 nuošimčių tiekimo rinkos dalį Lietuvoje. Pavyzdžiui, vien per 2008 metus dėl tokio rinkos padalijimo „Lietuvos dujos“ neteko apie pusę milijardo litų pajamų. Buvo sumažintas įmonės pelningumas ir vertė, tačiau niekas iš įmonės savininkų, bent jau viešai, kažkodėl dėl to nesipiktino.

Ši keista taisyklė galioja jau beveik dešimtmetį, tačiau iki šiol niekas ja ne tik nesipiktino, bet ir „nepastebėjo“. Dabar, kai kažkuo panašią taisyklę (25% privalomas dujų pirkimas) bandoma pritaikyti iš būsimojo SGD terminalo perkamoms dujoms, kyla didžiulis pasipriešinimas ir pasipiktinimas. Ši taisyklė neseniai buvo atšaukta "naujųjų" socdemų.

Negalima nepastebėti, kad „Gazprom“, kaip vienas didžiausių „Lietuvos dujų“ akcininkas, taip pat patiria nuostolių dėl nemažos dalies rinkos, pajamų ir pelno atidavimo „Dujotekanai“. Galima tik spėlioti, kokios yra tikrosios šio ekonominiu požiūriu visiškai nesuprantamo Rusijos monopolininko elgesio priežastys. Vien tai, jog tarp „Dujotekanos“ steigėjų matėme asmenis, kurie anksčiau dirbo buvusios SSRS specialiųjų tarnybų užsienio žvalgybos padaliniuose, leidžia manyti, kad tokiu būdu buvo kaupiamos lėšos žvalgybos užduočių ar viešosios nuomonės formavimo Lietuvoje tikslais.

Tranzitas

Rusijai Karaliaučiaus srityje nusprendus statyti naujus iki 900 MW galios dujomis kūrenamus elektros gamybos pajėgumus, tapo aišku, kad turės būti plečiama dujų tranzito per Lietuvą į šią sritį infrastruktūra.

Didėjantiems tranzito į Karaliaučiaus sritį poreikiams patenkinti 2005 m. nutiesta dujotiekio Kaunas – Šakiai antroji 63 kilometrų ilgio linija, kainavusi per 80 mln. litų.
2009–2010 metais nutiesta antroji dujotiekio linija nuo Šakių iki Karaliaučiaus srities sienos bei užbaigta Jauniūnų dujų kompresorių stoties statyba. Bendra šio projekto vertė siekė 270 mln. litų

Bėda ta, kad nei „Lietuvos dujos“, nei Valstybinė kainų ir energetikos komisija savo viešai teikiamose ataskaitose nenurodo, kiek pajamų iš tranzito yra gaunama. Taigi visuomenė nėra informuota, ar iš tranzito atsiperka šios didžiulės investicijos, kurios iš esmės reikalingos tik tranzitui į Karaliaučiaus sritį, ar jas galų gale apmoka Lietuvos dujų vartotojai tiesiog mokėdami didesnę kainą už suvartojamas dujas.

Išsamiau: skaityti visą straipsnį.

"Lietuvos dujų" privatizavimą galima būtų laikyti amžiaus afera Lietuvoje, dėl kurios Lietuvos žmonės neteko milijardinių sumų. Labai tikėtina, kad konservatorių vyriausybės į arbitražą paduoto "Gazprom" ieškinio suma, kuri yra 5 mlrd. Lt - nėra iš piršto laužta. Ir dar socdemai, valstybei žalos padarę už 5 mlrd. Lt, drįsta sakyti, kad "6 mlrd. Lt atominės statyboms yra per dideli pinigai", kai realiai tai yra investicijos į Lietuvos ateitį, o ne investicijos į Rusijos ir rusų oligarchų biudžetą, bei korupcines schemas.

Dar keisčiau, kad didžiuliai skandalai Lietuvoje kilo dėl "Mažeikių naftos privatizavimo" (už kurią gauta 2.7 mlrd. Lt ir šiuo metu sėkmingai veikia rinkos!!!! sąlygomis. Didžiausias skandalas kilo ir privatizuojant telekomą, kuris šiuo metu sėkmingai tiekia vieną sparčiausių interneto ryšį pasaulyje ir vykdo sėkmingą veiklą. Tačiau didžiausia kada nors Lietuvoje įvykdyta afera praėjo net nepastebėta ir tik po 8 metų, kai pagaliau iš valdžios buvo iškrapštyti socdemai, situacija pradėjo keistis, tačiau ją pakeisti reikia labai daug laiko - dar ir dabar už dujas mokame brangiausiai Europoje, o socdemai jau spėjo ir į valdžią sugrįžti ir sėkmingai tęsia kenkėjiškai Lietuvos energetikai veiklą.

[LAZAS_]

Teko su dalyvauti "International Student Energy Summit 2013" Trondheime. Buvo išsakyta laibai daug įdomių nuomonių ir manau, kad besidomintiems energetika verta peržvelgti vaizdo įrašus: http://new.livestream.com/NTNU/ISES

Trumpa 5 minučių viso renginio santrauka

Ir asmeniškai prezentacijos labiausiai atmerkusios akis:

http://new.livestream.com/NTNU/ISES/videos/21588153

http://new.livestream.com/NTNU/ISES/videos/21584076

http://new.livestream.com/NTNU/ISES/videos/21400887

[luknas]

Jau savaite, kai elektros kaina elektros birzoje LT, LV ir EE du ar net tris kartus didesne negu skandinavijos salyse. Siandien pas mus uzkilo iki 35 cnt/kW. Keista tai, kad Estija turinti galinga jungti su Suomija, elektros birzoje perka ta pacia kaina kaip ir mes, ir ju elektros kaina du kartus didesne negu Suomijoje. Cia tikriausiai Rusija pakelusi kaina stengiasi pasiimti pinigus is musu saliu ir kompensuoti tuos nuostolius, kuriuos apturejo kol state Karaliauciaus AE. Ten uzbetonavo tikriausiai nemazai milijonu.

[booraz]

Keista tai, kad Estija turinti galinga jungti su Suomija, elektros birzoje perka ta pacia kaina kaip ir mes, ir ju elektros kaina du kartus didesne negu Suomijoje.

Dabartinė situacija tarp suomijos ir estijos:
http://www.fingrid.fi/en/electricity...s/default.aspx